Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-125-891/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-22
Bylos Nr.
AN2-125-891/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02165-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-891/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02165-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria netenkintas A. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24629-2021, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta 440 Eur bauda, ir minėtas nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24629-2021 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas A. R. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad gavęs pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo per 3 darbo dienas nepateikė duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso, vairuotojo pažymėjimo numerio, išdavimo datos ir išdavusios institucijos) asmens, kuris 2020 m. gegužės 24 d., 20.28 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties M. K. Čiurlionio viaduku, vairavo įmonei priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną greitį, tai yra nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi A. R. skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-96-486/2022 ir visiškai tenkinti jo skundą. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė ANK nuostatas, nenustatė asmens, turinčio teikti informaciją policijai ir dėl to netyrė ir neatskleidė kaltės turinio, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad baudos dydis yra neproporcingas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens darbo pajamoms, netyrė faktų, kurie patvirtina, kad A. R. veikoje nėra kaltės ir tyčios padaryti administracinį nusižengimą, teismas netyrė pareiškėją teisinančių įrodymų, įrodymus vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Institucijos darbuotojų neobjektyvų ir neteisėtą elgesį, neveikimą, priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimas priimtas neteisėtai, neužtikrinant jo dalyvavimo procese, nesuteikiant jam teisės susipažinti su bylos dokumentais bei nesuteikiant galimybės pasisakyti dėl galimo pažeidimo esmės. A. R. teigimu, policijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, nepaisant jo hospitalizacijos 2021 m. lapkričio 30 d., jis privalėjo pranešti policijos įstaigai apie hospitalizacijos faktą tą pačią dieną, „geriausiai“ iki bylos nagrinėjimo. Ta aplinkybė, kad jis, būdamas Santarų klinikoje to padaryti fiziškai negalėjo, policijos atstovo teigimu, nesuteikia jam teisių į žodinį bylos nagrinėjimą administracinio nusižengimo procese, nes tokia yra policijos „darbo praktika“. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jo prašymas dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka buvo patenkintas ir sprendimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo panaikintas nebuvo nei policijos, nei teismo nutarimu. Apelianto įsitikinimu, nors į bylą buvo pateikti reikšmingi duomenys apie jo sveikatą, dėl ko jis negalėjo 2021 m. lapkričio 30 d. dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime Institucijoje, apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė esminių ANK 571, 584 straipsnių, 651 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad „įmonės vadovui esant abejonių, kas vairavo automobilį, jis galėjo prisiimti atsakomybę ir sumokėti baudą“, nes administracinio nusižengimo nuobaudos individualizavimas neįmanomas, jei vadovas turi prisiimti atsakomybę už jo nepadarytą administracinį nusižengimą. Anot apelianto, teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad vadovas neturi atlikti policijos darbo ir neturi tam kompetencijos.

Šalies argumentai

3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įmonės veikla administracinio nusižengimo padarymo momentu buvo sustabdyta, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ANK 611 straipsnio 2 dalies normą, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra saistomas su transporto priemonės valdytoju darbo santykiais įmonės veiklos sustabdymo laikotarpiu ir neturi jokios juridinės pareigos teikti informaciją apie transporto priemonės valdytoją ir (ar) naudotoją. Aplinkybė, kad Juridinių asmenų registras neturi aktualios informacijos, pasak apelianto, yra registro valdymo ir informacijos tvarkymo klausimai. Pasak apelianto, apie tai, kad jis jau nėra įmonės vadovas ir įmonės veikla sustabdyta, teismui ir policijos įstaigai buvo pranešta atsiliepimu, tačiau nei policija, nei teismas nesiekė išsiaiškinti, ar jis buvo įmonės vadovu administracinio nusižengimo padarymo metu. Anot apelianto, teismas taip pat nebuvo aktyvus byloje ir nesiekė išsiaiškinti, kad juridiniam asmeniui sustabdžius veiklą ir nesant vadovo, pareigą teikti informaciją policijai turi juridinio asmens steigėjas, kuris šioje byloje taip ir nebuvo nustatytas, bet ne jis (A. R.). Be to, pažymi, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 m. vasario 25 d. sprendimą, jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu jis gavo nedarbo išmoką ir nebuvo jokio juridinio asmens vadovas, neturėjo pareigos teikti policijai informaciją apie transporto priemonės valdytoją, nes už tai atsakingas steigėjas.

3.4. Apelianto teigimu, jam paskirtos baudos dydis yra visiškai neproporcingas ir neteisėtas. Teismas nepagrįstai nevertino, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, gauna nedarbo išmoką.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo tiek Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimą, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistus ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad policijos registrai nurodo, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruota, apie tai, kad jos veikla sustabdyta, likviduojama ar panašiai, jokios informacijos nėra, ir šiuo metu registruose A. R. yra nurodomas kaip įmonės vadovas (direktorius). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 4 d. A. R. pagal policijos paklausimą pateikė atsakymą, kad negali nurodyti, kas pažeidimo metu valdė automobilį, nes žurnale nėra įrašo, ir pasirašė kaip direktorius bei raštas yra antspauduotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Taip pat pastebima, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol priklauso automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo iki šiol asmeniškai naudojasi A. R., tai patvirtina 2021 m. gruodžio 18 d. sukeltas eismo įvykis. Dėl bylos nagrinėjimo A. R. nedalyvaujant Institucijos atsiliepime nurodoma, kad policijos įstaiga, gavusi A. R. prašymą dėl dalyvavimo žodinio proceso tvarka, pateikė jam paklausimą, ar šis sutinka, kad byla bus nagrinėjama „Teams“ programos pagalba, į kurį jis atsakė, kad sutinka. Atsakymas buvo atsiųstas 2021 m. lapkričio 19 d., 16 val., tai yra tą dieną, kai A. R. jautė ligos simptomus (pagal jo pateiktą medicininį išrašą). Pareigūnė 2021 m. lapkričio 30 d. išsiuntė nuorodą A. R. prisijungti prie bylos nagrinėjimo, tačiau šis neprisijungė. Pareigūnei susisiekus su A. R. šis nurodė, kad atsiųs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau joks laiškas nebuvo gautas. Pažymima, kad jei A. R. sirgo nuo 2021 m. lapkričio 19 d., todėl galėjo bet kurią dieną pranešti el. paštu apie bylos nagrinėjimo datos nukėlimą kitai dienai. Kadangi iš A. R. nebuvo gauta jokių dokumentų, patvirtinančių ligą, bei šis nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, o policija neturi prieigų, kad galėtų matyti, ar asmuo šiuo metu serga, byla buvo išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant.

4.2. Institucijos nuomone, apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. R. skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog A. R., būdamas įmonės vadovu, privalėjo pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį automobilį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti A. R. nubaudimas už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde kelia jo nubaudimo pagrįstumo klausimą, kadangi, jo vertinimu, paties veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos (jis nėra tinkamas subjektas), nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jam paskirtos nuobaudos dydžiu, taip pat teigia, kad Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimas priimtas neteisėtai, jam nedalyvaujant, nesuteikiant galimybės pasisakyti dėl galimo pažeidimo esmės, nors jis prašė žodinio bylos nagrinėjimo.

6. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, Administracinių nusižengimų registre esančius duomenis, A. R. skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pakartotinai padarytą transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos taisyklės pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Ši aukščiau aptarto SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko (valdytojo) (taip pat ir juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens) pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

8. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, ANK 416 straipsnyje („Nustatyto greičio viršijimas“) nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone <...>.

9. Nagrinėjamu atveju A. R., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė – automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69), vadovu (b. l. 70), anksčiau aptartos įstatyme numatytos pareigos nevykdė, nes nesuteikė jokių duomenų apie tai, koks asmuo 2020 m. gegužės 24 d., 20.28 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties M. K. Čiurlionio viaduku, vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – viršytas leistinas greitis. Tai jis padarė būdamas baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (duomenų apie anksčiau paskirtos baudos sumokėjimą nėra, todėl ankstesnė nuobauda yra galiojanti). Pažymėtina, kad šiuo atveju pakartotinumo požymis nėra ginčijamas, todėl apygardos teismas plačiau dėl to argumentų nepateiks.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 20 d. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2020 m. gegužės 24 d., 20.28 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties M. K. Čiurlionio viaduku, vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal įmonės kelionių registravimo ir automobilio naudojimo žurnalą nėra galimybės nustatyti automobilio naudotojo pagal pateiktą laiką ir prašoma patikslinti galimo administracinio nusižengimo padarymo vietą (pateikiant papildomas foto nuotraukas ar kitus duomenis), nes nurodyta vieta ties M. K. Čiurlionio viaduku netiksli, kadangi eismas vyksta abiem gatvės kryptimis (b. l. 9, 28). Elektroniniu paštu A. R. buvo atsakyta, kad papildomų duomenų nepateiks, informacija, kurios pagalba gali nurodyti duomenis apie transporto priemonės valdytoją, buvo pateikta pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 12). Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. spalio 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vėl buvo siunčiamas analogiškas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau iš pateikto VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. 2021 m. lapkričio 4 d. atsakymo (prašymo) (b. l. 55) matyti, kad jokios informacijos pateikta nebuvo, nurodant, kad automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo žurnalas nėra užpildytas, todėl valdytoją galės nustatyti, jei bus pateikta informacija apie galimai padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia A. R. skundo argumentus, esą jis siekė išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiavo su policija, kadangi jo atsakymai buvo neinformatyvūs, jis nevykdė savo pareigos pateikti tinkamą informaciją, vieną kartą teigdamas, kad nurodyta nusižengimo padarymo vieta netiksli, kitą kartą – kad automobilio naudojimo žurnalas nėra užpildytas, reikalinga informacija apie administracinio nusižengimo pobūdį, kuris, be kita ko, jam buvo žinomas. Akivaizdu, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. R. buvo pateikta visa reikalinga informacija apie padarytą pažeidimą, tai yra padarymo data, laikas, pakankamai tiksli vieta, transporto priemonė, su kuria padarytas pažeidimas, tačiau nepaisant to, asmuo vis prašė tikslinti duomenis (nusižengimo padarymo vietą, pobūdį), pateikti daugiau nuotraukų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. turi pakankamai ilgą vairuotojo stažą, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, jog jis suprato, kokiu principu yra užfiksuojami automobiliai automatinėmis greičio matavimo priemonėmis, be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklauso vienas automobilis, todėl jo reikalavimas pateikti daugiau automobilio nuotraukų, kaip ir kiti reikalavimai (pateikti informaciją apie nusižengimo pobūdį, patikslinti vietą), buvo nepagrįstas. Jeigu, kaip A. R. teigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tuo metu automobilis buvo perduotas taisyti, tai yra vienas žmogus, pasiėmęs raktelius, važiavo ta gatve taisyti, o kitas atsivežė, nustatyti asmenį galima pagal pažeidimo padarymo laiką, o ne, kaip teigė A. R., tik žinant eismo judėjimo kryptį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. R., pagal jam pateiktus duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą, galėjo tinkamai įvykdyti savo pareigą ir pateikti reikalaujamą informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, tačiau to nepadarė.

11. A. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, tai yra, kad būtent jis turėjo pareigą pateikti informaciją, teigdamas, kad nusižengimo padarymo metu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta, todėl jis nebuvo ir šiuo metu nėra įmonės vadovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, apylinkės teismas nesiekė išsiaiškinti, kad juridiniam asmeniui sustabdžius veiklą ir nesant vadovo, pareigą teikti informaciją policijai turi juridinio asmens steigėjas, kuris šioje byloje taip ir nebuvo nustatytas, bet ne jis. Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vis dar yra įregistruota, jos vadovu vis dar nurodytas A. R., kuris veikia juridinio asmens vardu, jokios informacijos, kad įmonė būtų likviduojama ar panašiai, nėra (b. l. 70, 71), išskyrus tai, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruotas kaip laikinas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymas (b. l. 35). Be to, jei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu ir nevykdo veiklos, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, A. R., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, buvo prašoma pateikti duomenis už laikotarpį, kai įmonės veikla dar nebuvo laikinai sustabdyta. Kita vertus, tiek 2021 m. sausio 20 d., tiek ir 2021 m. lapkričio 4 d. (laikino veiklos sustabdymo laikotarpiu) atsakymuose į policijos siųstus paklausimus A. R. pasirašė kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o 2021 m. lapkričio 4 d. raštas antspauduotas ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, be to, jokių duomenų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos, kad jis nėra direktorius ar neturi pareigos pateikti prašomus duomenis, o yra kitas atsakingas asmuo, jis taip pat nei viename iš raštų policijai nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol priklauso automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo iki šiol naudojasi pats A. R.. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės visgi rodo, kad A. R. yra tinkamas ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Nagrinėjamu atveju būtent A. R., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kilo pareiga pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, tačiau jis šios pareigos neįvykdė.

12. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Priešingai nei teigia A. R. savo skunde, pirmosios instancijos teismas ANK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

13. A. R. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam skirta bauda, teigdamas, kad jos dydis yra visiškai neproporcingas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 440 Eur iki 600 Eur. Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu A. R. paskirta 440 Eur bauda. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nepasisakė dėl A. R. skirtos nuobaudos pagrįstumo, kadangi skundu apeliantas tokio klausimo nekėlė, tačiau palikdamas Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimą nepakeistą, teismas pripažino, jog Institucijos A. R. paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24629-2021 už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė A. R. minimalią sankcijoje numatytą baudą. Byloje nenustatyta nei A. R. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors ši aplinkybė ir nesunkina jo atsakomybės (yra ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis), tačiau pastebėtina, kad apeliantas nusižengimą padarė būdamas baustas administracine tvarka už tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą, tai yra priešingai nei teigia skunde, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, po nagrinėjamo nusižengimo padarymo A. R. buvo dar kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 72–73). Nors už paskutinį administracinį nusižengimą skirtą baudą yra sumokėjęs, vis tik ši aplinkybė apeliantą charakterizuoja neigiamai. Apelianto teigimu, jis šiuo metu nedirba, gauna nedarbo pašalpą. Iš Sodros išrašo matyti, kad nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. vasario 18 d. A. R. buvo skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka (b. l. 91). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad A. R. paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga. Ji atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus bei byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje neįžvelgiama.

15. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teigia, kad administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors jis prašė žodinio bylos nagrinėjimo. Dėl to, pasak apelianto, buvo pažeistos ANK 571, 584 straipsnių, 651 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos dokumentais bei pasisakyti dėl galimo pažeidimo esmės. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos.

16. ANK 616 straipsnio („Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka“) 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

17. Iš bylos medžiagos (b. l. 10–11) matyti, kad A. R. 2021 m. lapkričio 17 d. pateikus prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, 2021 m. lapkričio 18 d. jam buvo nusiųstas pranešimas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijos priemones (šiuo atveju – programą „Teams“). A. R. pateikė atsakymą, kad sutinka dėl žodinio bylos nagrinėjimo tokia tvarka. Pažymėtina, kad A. R. atsakymas Institucijai buvo atsiųstas 2021 m. lapkričio 19 d., 16.32 val., tai yra tą dieną, kai jis jau jautė ligos simptomus (pagal jo pateiktą medicininį išrašą) (b. l. 14). Iš tolimesnio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 22 d. A. R. buvo nusiųstas pranešimas, kad jo bylos nagrinėjimas vyks 2021 m. lapkričio 30 d., 10 val. 30 min., ir prieš pat nagrinėjimą pareigūnas atsiųs prisijungimo prie „Teams“ platformos nuorodą (b. l. 10). 2021 m. lapkričio 30 d., jam nepasijungus pagal išsiųstą nuorodą ir neinformavus, kad to padaryti negali, su juo susisiekė pareigūnė, kuriai jis nurodė, kad atsiųs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nei jokie dokumentai, patvirtinantys ligą, nei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauti. Todėl Institucija pagrįstai, vadovaudamasi ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išnagrinėjo bylą A. R. nedalyvaujant. A. R. teigia, kad 2021 m. lapkričio 30 d. jis buvo Santaros klinikose ir fiziškai negalėjo pranešti policijai apie hospitalizacijos faktą bei pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Iš tiesų iš A. R. pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dėl ligos jis buvo hospitalizuotas 2021 m. lapkričio 30 d., 18.59 val., o išrašytas 2021 m. gruodžio 7 d. (b. l. 14), tačiau, kaip matyti, Santaros klinikose A. R. buvo paguldytas 2021 m. lapkričio 30 d., vakare – 18.59 val., o bylos nagrinėjimas vyko tos pačios dienos ryte – 10.30 val., taigi A. R. turėjo galimybę pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dar iki tol, kol buvo paguldytas į ligoninę. Be to, tiek iš A. R. paaiškinimų, tiek ir iš minėtų medicininių dokumentų matyti, kad A. R. sirgo jau nuo 2021 m. lapkričio 19 d. (liga patvirtinta 2021 m. lapkričio 20 d.), todėl galėjo bet kurią dieną iki bylos nagrinėjimo pranešti policijos įstaigai elektroniniu paštu apie tai, kad serga, ir pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, juolab, kad bendravimas su pareigūnais vyko jau nuo 2021 m. lapkričio 4 d. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. R. procesinės teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos, o jo nurodomi tariami pažeidimai jokiu būdu negalėjo lemti Institucijos priimto nutarimo neteisėtumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. R. niekaip nebuvo apribota teisė iki bylos nagrinėjimo Institucijoje pateikti policijos įstaigai ir savo paaiškinimus dėl bylos esmės raštu. Be to, kaip matyti, jis dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime teisme, kur buvo nagrinėjamas jo skundas dėl Institucijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo, ir davė paaiškinimus. Taigi, ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam, priešingai nei skunde teigia apeliantas, šiuo atveju nebuvo pažeista.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti A. R. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. (A. R.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys