Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-2415/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2-2415/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00343-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
A. L., notarei A
Trečiasis asmuo
UAB „Medicinos bankas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2415/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00343-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės A. L. atstovo advokato D. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1315-253/2013 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. L., notarei A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti tarp ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. nesudaryta paskolos sutartį 1 470 000 Lt sumai; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo A. L. turimą paprastąjį vekselį, išduotą 2009 m. liepos 10 d. 1 470 000 Lt sumai; 3) panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9079; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – sustabdyti antstolio J. P. vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01506.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės A. L. atstovo advokato D. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė antstolio J. P. vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01506 vykdymą.

Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. liepos 25 d. gautas ieškovės atstovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išskaitymų iš ieškovės A. L. darbo užmokesčio ir pensijos sustabdymą iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Ieškovės atstovas nurodė, kad nepaisant to, kad teismas sustabdė vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01506 vykdymą, iš ieškovės darbo užmokesčio ir pensijos yra daromos išskaitos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 9079, gautą 2012 m. sausio 19 d. iš antstolio J. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės A. L. atstovo advokato D.C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau vyksta ginčas dėl sandorio galiojimo, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą. Dėl to teismas sprendė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos keliamam tikslui pasiekti.

Teismo teigimu, ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad toliau yra vykdomos išskaitos iš darbo užmokesčio ir pensijos, nesudaro pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovės atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir netaikymo pasekmes, netinkamai jas įvertino ekonomiškumo prasme. Pažymėjo, jog kai sustabdoma vykdomoji byla pagal ginčo vekselį, tuo pačiu negali būti ir toliau daromi išskaitymai iš ieškovės darbo užmokesčio ir pensijos. Nuskaitytos lėšos yra naudojamos atsakovo bei antstolio išlaidoms padengti ir jos paties atsakovo niekada nebus kompensuotos ir grąžintos, nes jis jokio turto neturi, o jo atžvilgiu vykdoma virš 30 vykdomųjų bylų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išskaitymo iš ieškovės A. L. darbo užmokesčio ir pensijos sustabdymo iki įsiteisės sprendimas byloje. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Ieškovė pateikė į bylą naujus įrodymus – antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus 2013 m. vasario 4 d. – 2013 m. liepos 9 d. ir 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos antstolių rūmų raštą, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Savo prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo apeliantė motyvavo tuo, kad neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui. Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą tenkintinas, pateikti minėti dokumentai priimtini į bylą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo ypatumus, sprendžia, kokių laikinųjų apsaugos priemonių imtis, kad maksimaliai būtų užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės A. L. ieškiniu siekiama pripažinti negaliojančiu atsakovo A. L. turimą paprastąjį vekselį, išduotą 2009 m. liepos 10 d. 1 470 000 Lt sumai, pripažinti tarp ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. nesudaryta paskolos sutartį 1 470 000 Lt sumai bei panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9079. Bylos duomenys patvirtina, jog neišsprendus ginčo tarp šalių dėl nurodytų sandorių galiojimo, atsakovas pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovės pagal ieškovei išduotą neprotestuotiną vekselį. Bylos medžiaga patvirtina, jog antstolio J. P. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0172/11/01506 dėl skolos iš ieškovės atsakovui išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, ieškinio pagrįstumą bei atsižvelgęs į tai, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų ir galimai patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovės galimybės išieškoti jai priklausančias sumas būtų apsunkintos, pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio J. P. vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01506 vykdymą. Nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo, įsiteisėjo. 2013 m. liepos 11 d. antstolis, gavęs Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties kopiją, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01506 sustabdymo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą ir yra pakankama keliamam tikslui pasiekti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdžio, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir prašomų taikyti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei netaikydamas papildomos laikinosios apsaugos priemonės - išskaitymų iš ieškovės A. L. darbo užmokesčio ir pensijos sustabdymo iki įsiteisės sprendimas byloje, nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (CPK 185 str.).

Nesutikdama su šia teismo nutartimi apeliantė nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį, teismas netinkamai įvertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei netaikymo pasekmes. Be to, apeliantės manymu, teismas pažeidė ekonomiškumo principą, nes kai sustabdoma vykdomoji byla pagal ginčo vekselį, tuo pačiu negali būti ir toliau daromi išskaitymai iš ieškovės darbo užmokesčio ir pensijos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

Apeliacinis teismas pažymi, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2009). Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, bei taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai.

Kaip minėta, ieškovė prašė, o pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė antstolio pradėtą vykdyti vykdomąją bylą. Tačiau pagal bylos įrodymus nustatyta, kad antstolis apie nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį sužinojo tik 2013 m. liepos 11 d., o patvarkymą apie išieškotų lėšų paskirstymo skolos išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio priėmė 2013 m. liepos 9 d. CPK 625 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas reikalavimas antstoliui savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu priimti patvarkymą nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Šioje teisės normoje įpareigojimas antstolį imtis vykdymo sustabdymo veiksmų siejamas su tokio sustabdymo teisinio pagrindo paaiškėjimo momentu. Kadangi byloje nustatyta, kad antstolis visus vykdymo veiksmus atliko iki teismo nutarties sustabdyti vykdymą kopijos gavimo dienos ir po to jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, tai teismas nutartyje teisiškai pagrįstai sprendė, jog 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos keliamam tikslui pasiekti. Pažymėtina, jog vykdomosios bylos sustabdymas apima ir išskaitymų iš ieškovės darbo užmokesčio ir pensijos sustabdymą. Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Nesant apeliantės teiginį pagrindžiančių įrodymų ir byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės – išskaitymo iš ieškovės A. L. darbo užmokesčio ir pensijos sustabdymo, atskirojo skundo argumentas, jog antstolis nuskaitytas lėšas naudoja atsakovo bei antstolio išlaidoms padengti, vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Teisėjas Kazys Kailiūnas