Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-791-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
1S-791-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos

Bylos Nr. 1S-791-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo I. G. gynėjo advokato P. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria įtariamajam I. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su D. R. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino Biržų mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, o būtent:

jis kartu su D. R., turėdami tikslą platinti Biržų mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai įgijo ne mažiau kaip 9,0737 gramo narkotinės medžiagos - kanapių, kurių delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 5,2 iki 5,5 %, ir jas laikė sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), Biržai iki 2014-07-04 14 val. 30 min., kuomet D. R. šią narkotinę medžiagą neteisėtai pardavė M. K., E. B. ir P. S.;

tęsdamas nusikalstamą veiką jis kartu su D. R., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, kaip įtariama, narkotinę medžiagą - kanapes, kurių dalį kartu laikė Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iki 2014-08-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kuomet dalį, kaip įtariama, narkotinės medžiagos Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, jis neteisėtai perdavė M. C., o likusią dalį - tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį laikė iki 2014-08-28, 16.00 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bei laikė sodyboje adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini), iki 2014-08-28, 16 val. 30 min., kuomet šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka, įtariamasis I. G. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-28 16.00 val.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-30 nutartimi I. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo I. G. gynėjas advokatas P. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-30 nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Teigia, kad teismas kaip pagrindą skirti suėmimą nurodė tai, jog pagal pareikštą įtarimą įtariamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl įtariamasis gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, teismas manė, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Ši nutartis yra nepagrįsta, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kadangi suėmimas skirtas nesilaikant BPK numatytų pagrindų ir procedūrų, teismas pažeidė BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Teismas, skirdamas I. G. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nurodė ne vieną aplinkybę, tačiau iš esmės nei viena iš jų nepatvirtina, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. I. G. teistumas už BK 302 str. numatytą veiką išnyko 2013-02-12, todėl 2009-11-25 nuosprendis negali turėti jokios neigiamos įtakos įtariamojo teisinei padėčiai. I. G. atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas taip pat negali lemti suėmimo taikymo šioje byloje. Priešingai, kitame ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės - periodinio registravimosi policijos įstaigoje I. G. nepažeidinėja ir jos laikosi. Ikiteisminio tyrimo stadija ir įtariamųjų skaičius taip pat nepatenka į BPK numatytas sąlygas suėmimui skirti. Todėl darytina išvada, kad šio suėmimo skyrimo pagrindo teismas iš esmės nemotyvavo.

Nurodo, kad teismas, skirdamas suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, privalėjo atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą ir kt.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas į jokias papildomas aplinkybes neatsižvelgė, o būtent, skirdamas suėmimą teismas neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis nėra teistas, ryšių užsienyje neturi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad įtariamasis yra saistomas tvirtų socialinių ryšių su savo gyvenamąja vieta. Todėl teismo išvada, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra klaidinga.

Teigia, jog teismas, darydamas išvadą, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, turi motyvuotai atsižvelgti į nusikaltimų darymo sistemingumą ir į tai, ar įtariamasis iš šios veiklos pelnėsi (Teismų praktika Nr. 22, p. 330).

Minėta, kad I. G. teistumas yra išnykęs. Byloje nėra duomenų apie įtariamojo nusikaltimų darymo sistemingumą. Nors veika, dėl kurios yra įtariamas I. G., yra savanaudiška, tačiau duomenų, kad įtariamasis iš nusikalstamos veiklos pelnėsi, byloje nėra. Taip pat nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis teismas konstatavo, kad I. G. vaidmuo galimo nusikaltimo padaryme yra vienas iš pagrindinių. Todėl teismo teiginiai, kad I. G., būdamas laisvėje iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., yra deklaratyvūs, byloje nėra duomenų, kad įtariamasis būdamas laisvėje galėtų trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam I. G. pagrįstumu ir teisėtumu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog I. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šių duomenų pakanka tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.

Pažymėtina, kad BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokia nusikalstama veika I. G. yra įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad I. G. galėjo padaryti šią veiką.

Suėmimas įtariamajam I. G. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis I. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą apylinkės teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad I. G. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta griežta ir tik laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įtarimo sunkumas bei sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios traktuojamos pakankamomis pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi jau vien I. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas įtariamajam I. G. kardomąją priemonę – suėmimą vertino ne vien tik įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos yra ir tos aplinkybės, kad įtariamasis I. G. anksčiau jau buvo teistas (už tyčinio nusikaltimo padarymą), šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje (dėl tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai ar gyvybei padarymo). Nors I. G. teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką ir yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė leidžia spręsti apie įtariamojo polinkį nusikalsti. Skunde nurodomos aplinkybės, kad I. G. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepažeidinėja ir laikosi kitame jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime paskirtos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės - periodinio registravimosi policijos įstaigoje sąlygų, šiuo atveju nepaneigia rizikos, jog įtariamasis siekdamas išvengti už galimai sunkaus nusikaltimo padarymą jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ir nepaneigia šio suėmimo pagrindo buvimo, juolab kad jis yra įtariamas ir kitoje baudžiamojoje byloje.

Skirti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Jau aptarta, jog I. G. įtariamas sunkaus, savo pobūdžiu savanaudiško, nusikaltimo padarymu. I. G. inkriminuojama nusikalstama veika patenka į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas I. G., nėra aiškiai atsitiktinis, padarytas galimai veikiant bendrininkų grupe. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamame nusikaltime nebuvo antraeilis – jis įtariamas dalyvavęs nusikaltime tiesiogiai pats. Kaip minėta, įtariamasis praeityje buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, kas rodo įtariamojo polinkį nusikalsti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė ir tai, kad įtariamasis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nėra duomenų apie jo legaliai gaunamas pajamas, o šios aplinkybės, įvertinus jas kartu su įtariamajam I. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžiu, leidžia pagrįstai manyti, kad lėšų pragyvenimui įtariamasis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje I. G. gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), todėl suėmimas šiuo pagrindu jam taip pat paskirtas pagrįstai.

Įvertinus veikos, kuria įtariamas I. G. pobūdį - sunkus nusikaltimas, įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. jo kriminalinę praeitį, tai, kad niekur nedirba, nėra duomenų apie jo legaliai gaunamas pajamas, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog šiuo atveju švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, įvertinus įtarimo sunkumą bei suėmimo trukmę, nėra pagrindo konstatuoti, jog suėmimo skyrimas I. G. šiuo metu būtų neproporcinga procesinė prievartos priemonė.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo I. G. gynėjo advokato P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus