- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 2SA-214-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- AB „Lithun“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjo AB „Lithun“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Lithun“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų ir prašė pripažinti antstolės V. M. veiksmus, priimant vykdyti 2009-12-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą neteisėtu, panaikinti antstolės V. M. 2010-03-10 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0015/10/01004 priimti vykdomąjį dokumentą ir 2010-03-10 raginimą įvykdyti sprendimą, 2010-03-10 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad jis 2010-03-22 gavo antstolės V. M. patvarkymus ir raginimus dėl 558 167,87 Lt skolos išieškojimo VSDFV bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas pagal 2009-07-24, 2009-08-25, 2009-09-21, 2009-12-24, 2010-01-22, 2010-02-25 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus. Antstolės V. M. veiksmai yra neteisėti, nes 2009-12-24 sprendime yra nurodyta, kad jis nesumokėjo 508 106,91 Lt, iš kurių 235 988,90 Lt įmokų, 272 118,01 Lt delspinigių, tačiau nenurodyta, už kokį laikotarpį delspinigiai yra susidarę, todėl toks sprendimas yra negaliojantis. Kadangi delspinigiai yra susidarę už labai senus laikotarpius: už 2000-12-31 – 16079 Lt, už 2001-12-31 – 48328 Lt, už 2002-12-31 – 89409 Lt, už 2003-12-31 – 65816 Lt, už 2004-12-31 – 19766 Lt, už 2005-12-31 – 25443 Lt, todėl šiems delspinigiams yra taikytina senatis, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. yra 5 metai. Jis kreipėsi į VSDFV Vilniaus miesto skyrių dėl šių delspinigių nurašymo. Dėl to antstolės D. M. išieškotina suma yra neteisinga, todėl neteisinga ir siūlyme nurodyta bendra mokėtinų vykdymo išlaidų suma.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009-12-24 sprendimu Nr. (8.2) 7-10-69771 nusprendė iš pareiškėjo AB „Lithun“ priverstine tvarka išieškoti 416 616,91 Lt skolą, iš kurios - 235 988,90 Lt įmokų ir 180 628,01 Lt delspinigių. Teismas, vadovaudamasis CPK 651 str., konstatavo, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą neprivalo tikrinti ir netikrina vykdomojo dokumento teisėtumo ir teisingumo, o patikrina, ar nėra formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 2010-03-10 antstolė patvarkymu pagrįstai priėmė pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes 2009-12-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas buvo galiojantis, atitinkantis vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl antstolės veiksmų yra susiję su 2009-12-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl tai nėra šios bylos dalykas. Dėl to teismas nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su delspinigių skaičiavimu ir priverstiniu delspinigių išieškojimu. Teismas nurodė, kad jei pareiškėjas nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus suskaičiuotomis sumomis, jis turi teisę ginčyti Mokesčių administravimo ir Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Lithun“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir jo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nurodydamas, jog pagal CPK 651 str. antstolė privalėjo tik patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti teismo sprendimą ir nenagrinėjo jo skunde nurodytų argumentų. Nors CPK 651 str. nenumato antstolio pareigos tikrinti pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ir teisingumo, tačiau CPK 510 str. numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus suponuoja, kad teismas turi ištirti visus jo nurodomus argumentus, dėl ko vykdomasis dokumentas neturėtų būti vykdomas, dėl to teismas pažeidė CPK 2 str. įtvirtintus proceso tikslus. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendime yra nurodyta, kad jis nesumokėjo 508 106,91 Lt, iš kurių 235 988,90 Lt įmokų, 272 118,01 Lt delspinigių, tačiau delspinigiai yra susidarę už labai senus laikotarpius: už 2000-12-31 – 16079 Lt, už 2001-12-31 – 48328 Lt, už 2002-12-31 – 89409 Lt, už 2003-12-31 – 65816 Lt, už 2004-12-31 – 19766 Lt, už 2005-12-31 – 25443 Lt, todėl šiems delspinigiams yra taikytina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. numatyta 5 metų senatis. Dėl to antstolės D. M. išieškotina suma yra neteisinga, todėl neteisinga bei nepagrįsta ir siūlyme nurodyta bendra mokėtinų vykdymo išlaidų suma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo motyvai, jog ji išieško neteisingai ir nepagrįstai nurodytą sumą, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas tuo atveju, jei nesutinka su VSDFV sprendimuose nurodytomis sumomis, galėjo pasinaudoti savo teisėmis Mokesčių administravimo ir Administracinių bylų teisenos įstatymuose nustatyta tvarka, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, netikrina vykdomojo dokumento teisėtumo ir teisingumo, priimant vykdomąjį dokumentą 2009-12-24 sprendimas buvo galiojantis ir atitinkantis vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra galiojantys, o vykdymo procese šie sprendimai negali būti panaikinti pareiškėjui skundžiant antstolio veiksmus. Dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra šios bylos dalykas.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal jo 2003-07-22 ir 2003-10-29 sprendimus dėl 338 818 Lt ir 140 382 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo vykdo antstolis I. G., šių sprendimų vykdymas 2004-01-09 buvo sustabdytas pagal pareiškėjo pateiktus prašymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo. 2005-12-23 buvo sudaryta įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas 3 metus mokėjo atidėtą valstybinio socialinio draudimo įmokų skolą, todėl delspinigių ir baudų išieškojimas nebuvo vykdomas ir sankcijos netaikomos. Kadangi pareiškėjas nuolat teikė prašymus dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo pagal pateiktus grafikus, kurių pats nevykdė, todėl nuo 2009 m. liepos mėn. jis teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms dėl piniginių lėšų nurašymo iš draudėjo sąskaitų pagal priimtus sprendimus. Kadangi nuo 2008 m. spalio mėn. pareiškėjo įmokų skola VSDFV biudžetui nuolat didėjo, pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo įmokų ir netesybų nemokėjo, kredito įstaigos lėšų iš pareiškėjo sąskaitų nenurašė, todėl jis vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. 3 d., CPK 587 str. 4 p., 2010-03-03 pateikė antstoliui I. G. prašymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo AB „Lithun“ priverstine tvarka, šio prašymo pagrindu antstolė V. M. pradėjo jo 2009-07-24, 2009-08-25, 2009-09-21, 2009-10-21, 2009-12-24, 2010-01-22, 2010-02-25 sprendimų vykdymą dėl 558 167,87 Lt skolos (370 908,79 Lt įmokų ir 187 259,08 Lt delspinigių) išieškojimo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 8 d. nurodyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra taikomas tik nuo 2005-01-01 atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Kadangi 2005-12-23 buvo sudaryta su pareiškėju įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, todėl buvo sustabdytas ir visų netesybų, apskaičiuotų iki 2006-01-01, išieškojimas. Dėl to delspinigių senaties terminas netaikytinas. Be to, apskaičiuotus ir nesumokėtus delspinigius AB „Lithun“ nurodydavo finansinėse ataskaitose, niekada nesikreipė dėl šių delspinigių apskaičiavimo teisėtumo. Jis argumentuotai netenkino pareiškėjo 2009-04-29 prašymo atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Antstolė V. M., priimdama vykdyti jo 2009-12-24 sprendimą, atliko veiksmus, numatytus CPK ir Srendimų vykdymo instrukcijoje, todėl nėra pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taikė procesinės teisės normas, todėl teisingai konstatavo, jog antstolė V. M., priimdama vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimą dėl 235 988 įmokų ir 180 628,01 Lt delspinigių išieškojimo priverstine tvarka nepažeidė CPK 651 str. numatytų sąlygų vykdomajam dokumentui priimti, pagrįstai nustačiusi, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimą priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. Nr.0015/10/01004. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. 2010-03-10 patvarkymu priėmė vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimą dėl 235 988 Lt įmokų ir 180 628,01 Lt delspinigių išieškojimo (b. l. 10, 24). Antstolė 2010-03-10 patvarkyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti konstatavo, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Šio patvarkymo pagrindu antstolė 2010-03-10 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, adresuotą AB „Lithun“, kuriame nurodė per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 416616,91 Lt skolą (b. l. 17), siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0015/10/0100-0015/10/01006-2 (b. l. 5). Pareiškėjas AB „Lithun“ 2010-04-12 pirmosios instancijos teismui padavė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės V. M. veiksmus, priimant vykdyti 2009-12-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą neteisėtu, panaikinti 2010-03-10 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0015/10/01004 priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo, kadangi padarė išvadas, jog antstolė V. M. neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimo, nes nebuvo akivaizdžių kliūčių numatytų CPK 651 str. 2 d. vykdomajam dokumentui priimti, 2009-12-24 sprendimas (vykdomasis dokumentas) buvo galiojantis ir atitiko visus vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su nurodytu delspinigių dydžiu ir teisingumu, nėra šios bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009). CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 651 str. nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 str. 2 d. išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti; šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 7 p. nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Tik nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą gali priimti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). Tai, jog įstatymas numato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, CPK 651 str. 2 d. reikalavimus, t. y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Įvertinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimą (vykdomąjį dokumentą), kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo akivaizdžios kliūtys dėl kurių antstolė V. M. turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimas atitinka vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas atskirajame skunde neginčija, jog antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti neturėjo tikrinti pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau mano, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendimo teisėtumą ir teisingumą privalėjo patikrinti pirmosios instancijos teismas ir pasisakyti dėl jo skunde dėl antstolės veiksmų nurodytų aplinkybių dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-12-24 sprendime nurodytų delspinigių ir senaties delspinigiams taikymo. Šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas AB „Lithun“ nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus suskaičiuotomis sumomis, jis turi teisę juos ginčyti Mokesčių administravimo ir Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, nes toks ginčas, susijęs su mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, yra nagrinėjamas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str. yra įtvirtinta Lietuvos teismų sistema, kurią sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15 str. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai. Administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų yra kompetencijos yra atribotos, todėl bendrosios kompetencijos teismai neturi teisinio pagrindo spręsti dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš AB „Lithun“ 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.