- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-3406-972/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02793-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam Norvegijoje, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. 2016 m. birželio 25 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Teismo posėdžio metu A. Č. nepripažino padaręs teisės pažeidimą, nurodė, kad tuo laiku su draugų kompanija poilsiavo Nidoje, buvo išsinuomoję kotedžą. 2016-06-25 vakare jis su draugais norėjo nuvykti į koncertą, tačiau iš kiemo, kuriame stovėjo jų automobilis, buvo sudėtinga išvažiuoti, todėl jie sugalvojo automobilį išstumti iš kiemo. Jis įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, paėmė už vairo ir bandė automobilį išvairuoti, už vairo niekas nesėdėjo, o jo draugas iš galo stūmė. Automobilio neužvedė. Jam bandant automobilį išvairuoti, šis atsirėmė į kieme buvusią tvorelę. Jo draugai, apžiūrėję tvorą, pasakė, kad jokia žala tvorai nepadaryta, ji neapgadinta, todėl nekreipdami dėmesio į šūkaujančius kaimynus, visi išėjo į mieste vykstantį renginį. Pats netikrino, ar tvora neapgadinta. Kas iškvietė policiją, nežino, mano, kad ją iškvietė kaimynai, nes jie buvo konfliktiški jau nuo pat jų atvažiavimo į Nidą. Vėliau jis kalbėjosi su namo, kurį nuomojosi, savininku, jis taip pat nurodė, kad jam jokia žala nepadaryta ir jokių pretenzijų jis neturi, jų nėra pareikšta iki šiol. Kitą dieną po įvykio jį iškvietė į policijos komisariatą. Tą dieną jis su draugais turėjo išvykti į namus, todėl ir pasakė pareigūnui, kad jis vairavo automobilį, gailisi dėl padaryto pažeidimo. Automobilis, kuriuo atvažiavo į Neringą, jam nepriklauso, jis buvo išnuomotas. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo, nes buvo su mažais vaikais.
Liudytojas policijos pareigūnas I. P. parodė, kad tikslios dienos neprisimena, kai policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Pranešėjai nurodė, kad asmenų kompanija kelias dienas vartojo alkoholinius gėrimus, o eismo įvykio dieną vienas iš kompanijos vaikinų sėdo į autobusiuką už vairo. Pranešėjai vaikinui nurodė, kad jis niekur nevažiuotų, nes jis buvo neblaivus, tačiau jis neklausė, bandydamas išvykti iš kiemo, kliudė tvorą. Žalą patyrė pranešėjų kaimynai, kurie žadėjo kreiptis su pareiškimu dėl žalos atlyginimo. Jis pats nevažiavo į eismo įvykio vietą pagal iškvietimą, su pažeidėju bendravo rytojaus dieną, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, nurodė, kad kliudė tvorelę, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė įvykio aplinkybes.
Liudytojas policijos pareigūnas A. D. parodė, kad gavo pranešimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir vyko į įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje pranešėjas A. M. jiems nurodė apgadintus pasišalinusių asmenų automobilį ir tvorą. Pranešėjas jiems nurodė, kad tvora buvo apgadinta būtent šio eismo įvykio metu, paaiškino, kad matė, kaip grįžusi neblaivių asmenų kompanija norėjo važiuoti į miestą, tačiau visi buvo išgėrę. Iš jų viena moteris draugams teigė, kad ji yra blaivi ir gali vairuoti, tik paprašė išvaryti automobilį iš kiemo, nes buvo sudėtinga iš jo išvažiuoti. Vienas iš neblaivių vyriškių atsisėdo už vairo ir pavažiavęs atgal kliudė kieme stovinčią tvorelę, pasigirdo atsitrenkimo garsas. Pranešėjas pradėjo jį stabdyti, reikšti pretenzijas, todėl vairuotojas pastatė automobilį atgal ir, išlipęs iš autobusiuko, su visa kompanija į miestą išėjo pėsčiomis. Pretenzijų dėl tvoros apgadinimo policijos komisariate negauta, kam ji priklauso, nežino. Su pačiu pažeidėju jam neteko bendrauti.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jo kaimyną atvyko poilsiautojai, kurie girtavo apie keturias dienas. Eismo įvykio dienos vakare jis su žmona lauke gėrė arbatą ir pastebėjo iš minėto kaimyno namo išeinančią 10-11 žmonių kompaniją. Viena moteris iš šios kompanijos pasiūlė važiuoti į miestą automobiliu, tačiau kiti paprieštaravo, nurodydami, kad jie visi girti. Moteris nurodė, kad ji blaivi ir gali vairuoti, tik paprašė išvaryti automobilį iš kiemo. Vienas iš kompanijoje buvusių vyriškių pradėjo eiti link mašinos. Jo žmona I. M. einančio vyriškio pradėjo prašyti, kad šis neblaivus nevažiuotų, aiškino jam, kad jų vaikas žaidžia lauke, tačiau vyriškis jos nepaklausė. Todėl jis su žmona nusprendė apie tai pranešti policijai, bet jiems nepavyko prisiskambinti. Matė, kaip vyriškis atsisėdo į autobusiuką prie vairo ir, užvedęs variklį, bandė išvažiuoti. Kieme stovėjo 5 automobiliai, todėl vairuotojui buvo sudėtinga manevruoti. Moteris, kuri paprašė išvaryti automobilį iš kiemo, stovėjo lauke prie automobilio ir sėdusiam už vairo vyriškiui nurodinėjo, kaip važiuoti. Vairuotojas vis bandė atbuline eiga išvažiuoti. Išgirdo atsitrenkimo garsą. Tada vairuotojas, išlipęs iš automobilio, apsižiūrėjęs pasakė, kad kažką kliudė, ir norėjo išeiti. Todėl jis, priėjęs arčiau prie vairuotojo, pasakė, kad šis niekur neitų, palauktų policijos. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Prašymo palaukti policijos jis neklausė, pradėjo keiktis. Po kelių minučių visa kompanija išėjo į miestą. Tada apžiūrėjo įvykio vietą ir pamatė, kad nuo smūgio buvo apgadintas vyriškio automobilio galinis bamperis (kairė pusė) ir įbrėžtas tvorelę laikantis stulpas, ant jo nuo automobilio buvo likę balti dažai, todėl jis įsitikinęs, kad stulpas buvo apgadintas būtent šio eismo įvykio metu. Jam ta tvorelė nepriklauso, jos savininkai yra kaimynai. Jam padaryta žala pasireiškė tuo, kad įvykį matė kieme buvęs jo mažametis vaikas, turtinės žalos jis nepatyrė. Policijai taip ir nepavykus prisiskambinti, jis su žmona nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie pabėgimą iš eismo įvykio vietos. Tada atvyko pareigūnai, užfiksavo įvykio aplinkybes ir išvažiavo ieškoti šios kompanijos.
Liudytoja I. M. parodė, kad ji su savo vyru sėdėjo savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip iš šalia esančio 4 kotedžo apie 12 neblaivių asmenų kompanija ruošėsi išvykti į miestelį. Visai kompanijai išėjus į gatvę, viena moteris pradėjo šaukti, kad ji norėtų vykti į šventę automobiliu, siūlėsi vairuoti, tik paprašė savo draugų išvaryti automobilį iš kiemo. Kieme stovėjo 5-6 automobiliai ir iš jo buvo sudėtinga išvažiuoti. Tuo tarpu jos vaikas žaidė kieme, todėl ji pradėjo stabdyti kompaniją, kad jie girti niekur nevažiuotų. Nepaisant jos išsakytų prieštaravimų, vienas iš akivaizdžiai neblaivių vyriškių sėdo į automobilį prie vairo ir bandė išvažiuoti. Moteris, paprašiusi išvairuoti automobilį, stovėjo lauke ir aiškino vairuotojui, kaip važiuoti. Ji iškart bandė paskambinti 112, tačiau prisiskambinti nepavyko, visi operatoriai buvo užimti. Po kelių sekundžių ji su savo vyru išgirdo atsitrenkimo garsą. Tada vairuotojas, įvažiavęs atgal į stovėjimo vietą, išlipo lauk iš automobilio, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir kartu su visa kompanija išėjo į miestą pėsčiomis. Taip ir nepavykus prisiskambinti 112, ji su savo vyru nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie šį įvykį. Policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą, užfiksavo įvykio aplinkybes.
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-25 apie 23.01 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK apie įvykusį konfliktą su poilsiautojais. Pranešėja nurodė, kad neblaivūs poilsiautojai važinėjo „Renault“ autobusiuku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė minėtu autobusiuku išvažiuoti, bet atsitrenkė į kaimyno tvorą ir nuėjo į miestą. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko įvykį matęs A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino matęs, kaip neblaivus „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, manevruodamas (duomenys neskelbtini) kieme, kliudė tvorelę ir, išlipęs iš automobilio, iš įvykio vietos pasišalino.
2016-06-25 eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, apgadinimai (galinis bamperis), taip pat nurodyta, kad apgadinta tvorelė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad A. Č. 2016 m. birželio 25 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia įvykio metu nesėdėjęs už automobilio vairo, sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje ir bandęs išvairuoti automobilį, neužvedęs variklio, tokia jo versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Liudytojai M. nuosekliai tiek paaiškinimuose policijai, tiek apklausti teisme tvirtino matę, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu sėdėjo už vairo ir vairavo automobilį. Liudytojas policijos pareigūnas I. P. taip pat nurodė, kad pažeidėjas protokolo surašymo metu pripažino savo kaltę, nurodė vairavęs automobilį įvykio metu. Pažymėtina, kad ir pats A. Č. paaiškinime policijai buvo nurodęs, kad 2016 m. birželio 25 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 11). Teismui nėra pagrindo abejoti aptartų liudytojų parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, nes nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstu A. Č. apkaltinimu ir nubaudimu. Tokia veika A. Č. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir taip padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl jam skirtina ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
A. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už tai, kad jis 2016 m. birželio 25 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punktą. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, konstatuoja, jog A. Č. nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. A. Č. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, pagal kurią eismo įvykis –tai kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį A. Č. privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią A. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartis bylose Nr. N575-2179/2009, N575-2608/2011 ir kt.). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat ar nebuvo sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Įrodymų, kad dėl A. Č. sukelto eismo įvykio (atsitrenkimo į tvorelę) būtų kokiam nors asmeniui padaryta turtinė žala, byloje nėra. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas paties vairuotojo automobilis, nesukėlė jam pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės valdymo formos. Pagal KET 222 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Taigi vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį (pvz., nuomos pagrindu) sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-9/2011, Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), dėl to buvo patirta turtinė žala, bylos medžiagoje nėra, konstatuotina, kad A. Č. veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, traukiant A. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, jo veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas A. Č. nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų už šiurkščius KET pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, anksčiau taip pat baustas už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, nors šios nuobaudos jau negalioja, bet atitinkamai charakterizuoja pažeidėją, parodo, kad jis linkęs daryti pažeidimus, reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o jo ankstesnio elgesio pasekmė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjas dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. Č. paskyrus didesnę nei ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
A. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16059138012 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, A. Č. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, jo veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.