- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- T-174-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00014-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Nuteistasis
- M. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos mokėjimo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 M. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas M. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (2 dienos), ir 400 Eur pas M. B. kratos metu rasti ir skirti paskirtos baudos sumokėjimui, galutinis mokėtinas baudos dydis M. B. nustatytas 9 400 Eur. Teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistasis įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per du metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 1 d. gautas nuteistojo M. B. prašymas dėl naujo baudos grafiko nustatymo, sumokant po 200 Eur kas mėnesį. Prašyme nurodoma, kad nuteistasis pirmą įmoką sumokėjo 2021 m. lapkričio 29 d. (3 500 Eur), likutis – 5 900 Eur. Akcentuojama, kad dėl pandemijos beveik metus buvo netekęs darbo, pajamos buvo mažos, turi būsto paskolą, todėl nespės paskirtos baudos sumokėti laiku.
3. Atsiliepimas į prašymą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
6. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis.
7. Vertindamas nagrinėjamu atveju pateikto prašymo pagrįstumą, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d. Nuteistojo M. B. prašymas buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 1 d., taigi dar nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui. Pažymėtina, kad nuteistajam buvo suteiktas net dvejų metų laikotarpis nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti. Iš visos mokėtinos baudos – 9 400 Eur, nuteistasis per nustatytą laikotarpį sumokėjo 3 500 Eur ir toks baudos padengimas buvo atliktas tik baigiantis savanoriško baudos sumokėjimo terminui.
8. Iš pateikto prašymo matyti, jog pozicija dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo yra grindžiama dėl pandemijos ir būsto paskolos prasta nuteistojo materialine padėtimi, tačiau nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, dėl ko nėra galimybės pilnai spręsti apie jo finansinę padėtį. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO išrašą apie asmens darbovietę matyti, kad nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., sutiktina, kad dėl esamos pandemijos galbūt nuteistasis šiuo metu yra blogesnėje padėtyje, nei buvo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu. Atsižvelgdamas į jau minėtą valstybės suteikiamą prioritetą savanoriškam baudos sumokėjimui, teismas mano esant tikslinga suteikti nuteistajam M. B. galimybę pačiam savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, pratęsiant jos mokėjimo terminą. Nors nuteistasis prašo baudos mokėjimą išdėstyti dar daugiau nei dviem metams (mokant po 200 Eur kas mėnesį), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pratęsus baudos sumokėjimo terminą nurodytam laikotarpiui susidarytų tokia situacija, kai bendras terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą būtų net daugiau nei ketveri metai, o tai atitinkamai reiškia, kad toks terminas viršytų BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą tokiais atvejais taikytiną trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Vadinasi, jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėtų baudos ir per nustatytą papildomą dviejų metų terminą, valstybė jo atžvilgiu nebegalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų, kadangi būtų pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir nuteistasis faktiškai išvengtų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju pratęsia savanoriško baudos sumokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, taip viena vertus palikdamas galimybę nuteistajam pačiam įvykdyti paskirtą bausmę, kita vertus, palikdamas galimybę, esant pagrindui, pradėti taikyti priverstinio baudos išieškojimo procedūrą. Tuo pačiu nuteistajam išaiškintina, kad teismas nustato bendrą anksčiau nurodytos trukmės baudos sumokėjimo terminą, nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų. Nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė – bauda privalo būti sumokėta iki 2022 m. liepos 21 d.
9. Teismas nuteistajam išaiškina ir tai, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi matyti, kad priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirtą baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo M. B. prašymą tenkinti iš dalies.
Pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 nuteistajam M. B. paskirtos 9 400 Eur baudos likusios nesumokėtos dalies (5 900 Eur) mokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. liepos 21 d.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.