- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- I3-885-428/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02122-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. J., L. J.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir L. J. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. J. ir L. J. kreipėsi į teismą, prašydami:
1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. SD-2554 „Dėl skundo“;
2) įpareigoti Kauno rajono savivaldybę panaikinti ar perkelti nuo pareiškėjų gyvenamosios namų valdos (duomenys neskelbtini) parke ((duomenys neskelbtini)) esančius laikinus vaikų žaidimo įrenginius (aikštelę) į kitą (duomenys neskelbtini) parko vietą.
Be to, pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovės Savivaldybės administracijos pareiškėjų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skunde nurodė, o teismo posėdyje pareiškėjas A. J. ir jo atstovas advokatas prašė skundą patenkinti, paaiškindami, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esantis (duomenys neskelbtini) parkas buvo įrengtas pagal Savivaldybės administracijos parengtą techninį projektą. Projekto tikslas – suteikti visuomenei ramią poilsio vietą, sutvarkyti teritoriją, įskaitant pelkės likvidavimą, želdinių tvarkymą bei naujų medžių sodinimą.
Pažymėjo, kad pareiškėjų žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ribojasi su (duomenys neskelbtini) parku. Parke, šalia jų gyvenamosios valdos, t. y. 20 metrų nuo namo ir 10 metrų nuo tvoros, įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Aikštelėje įrengti laikini statiniai – karstyklės „Žiogas“ ir „Boružėlė“.
Nurodė, kad nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio paauglių grupės ir kiti nepilnamečiai kasdien renkasi žaidimų aikštelėje nuo 10 valandos ryto iki 22 valandos vakaro, kelia triukšmą: rėkauja, skleidžia įvairius garsus, keikiasi ir garsiai leidžia muziką. Dėl nuolatinio triukšmo pažeidžiamos pareiškėjų teisės į sveiką aplinką ir poilsį, sutriko jų miegas ir sveikata, o gyvenimo kokybė smarkiai pablogėjo. Dirbdami nuotoliniu būdu dėl triukšmo negali susikaupti. Triukšmas ypač girdimas namo terasoje. Dėl šios situacijos pareiškėjai priversti nuolat laikyti langus uždarytus, todėl negali tinkamai vėdinti patalpų. Pareiškėjai priversti naudoti garsą slopinančias ausines, kad sumažintų triukšmo poveikį.
Teigė, kad ne kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl triukšmo, sklindančio iš vaikų žaidimų aikštelės parke, kuris trikdo jų teisę į sveiką aplinką ir poilsį. 2022 m. rugpjūčio mėn. jie pateikė atsakovei prašymus įvertinti aikštelės projektą, užtikrinti triukšmo valdymo priemones ir informuoti apie atliktus veiksmus. Tačiau gauti atsakymai buvo fragmentiški, o triukšmo problema liko neišspręsta.
Taip pat 2023 m. balandžio 25 d. pareiškėjai dar kartą kreipėsi į savivaldybę, prašydami pašalinti arba perkelti vaikų žaidimų aikštelę. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad aikštelė atitinka techninius reikalavimus, savivaldybė neplanuoja inicijuoti vaikų žaidimo aikštelės perkėlimo į kitą parko vietą ar ją panaikinti, aikštelės perkėlimui ar panaikinimui nepritarė seniūnaičių sueiga. Pareiškėjai išreiškė nusivylimą dėl neveiksmingo problemos sprendimo ir įtarė, kad seniūnės asmeninė antipatija galėjo turėti įtakos situacijos ignoravimui.
Pasak pareiškėjų, savivaldybei nesprendžiant triukšmo problemos, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir Triukšmo valdymo įstatymas) nuostatos bei Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TS-241 patvirtintos Triukšmo prevencijos Kauno rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės (toliau – ir Triukšmo prevencijos taisyklės).
Triukšmo prevencijos taisyklėse nurodoma, kad institucija turi teisę ir pareigą taikyti įvairias triukšmo mažinimo priemones, įskaitant stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimą. Pareiškėjų nuomone, atsakovė nevykdo šių pareigų, todėl jų teisė į ramybę ir sveiką aplinką nėra tinkamai užtikrinama.
Teigė, kad Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti triukšmo valdymo principai numato, kad joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, kuris kelia pavojų jo gyvybei, sveikatai ar žmogaus gyvenimo kokybei. Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją privalo vykdyti ministerijos, savivaldybės ir kitos institucijos.
Pažymėjo, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesivadovavo nei Triukšmo valdymo įstatymu, nei Triukšmo prevencijos taisyklėmis, todėl jos sprendimas yra nepagrįstas ir tinkamai nemotyvuotas. Pareiškėjai akcentavo, jog jų reikalavimas perkelti žaidimo įrenginius atitinka Triukšmo valdymo įstatymo ir Triukšmo prevencijos taisyklių nuostatas, kurios garantuoja gyventojų teisę į sveiką aplinką ir ramybę. Nors patys įrenginiai nėra nuolatinis triukšmo šaltinis, tačiau vaikų veikla aikštelėje sukelia garsą, kuris trikdo aplinkinius gyventojus.
Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad seniūnijos sprendimas perkelti žaidimų įrenginius 2020 metais rodo, jog yra techninės galimybės išspręsti triukšmo problemą. Todėl jų reikalavimas perkelti įrenginius yra pagrįstas ir teisėtas. Jie teigė, kad atsakovė pažeidė Triukšmo prevencijos taisyklių 5.10 papunktį, nes nesiėmė triukšmo mažinimo priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią triukšmo viršijimui. Pareiškėjų nuomone, siūlomos priemonės, tokios kaip vaizdo kamerų įrengimas ar augalų sodinimas, negali efektyviai sumažinti lankytojų keliamo triukšmo. Todėl nebuvo atsižvelgta į gyvenančių žmonių teisę į ramybę.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį, viešąją rimtį galima trikdyti šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu, grojimu muzikos instrumentais, kitais garsiniais aparatais ar kitais veiksmais, kurie sukelia triukšmą. Ši norma taip pat taikoma viešoms vietoms, tokioms kaip parkai, gatvės, aikštės, ir gyvenamosioms patalpoms vakaro bei nakties metu, kai trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas.
Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai mano, kad triukšmas (duomenys neskelbtini) parke, kuris yra tylioji zona, pažeidžia ANK 488 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, kad turi teisę į sveiką aplinką, o parkas neturėtų būti naudojamas triukšmingai veiklai, nes tai prieštarauja tiek šios zonos paskirčiai, tiek jos koncepcijai.
Nurodė, kad viešosios valdžios institucijos turi plačią diskreciją kontroliuoti triukšmo šaltinių valdytojus ir privalo laikytis Triukšmo valdymo įstatymo principų, užtikrindamos žmogaus apsaugą nuo triukšmo ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje akcentuojama teisė į sveiką aplinką, o valstybė turi užtikrinti šią teisę ir rūpintis žmonių sveikata. Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose numatyta, kad valstybė privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tikslas – užtikrinti žmonių teisę į sveiką ir švarią aplinką. Šie principai pabrėžia, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys privalo susilaikyti nuo veiklos, kuri gali pakenkti aplinkoje gyvenantiems žmonėms.
Akcentavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 11 straipsnio 1 dalį, savivaldybės bendruomenė yra susieta su viešojo administravimo funkcijas atliekančiomis savivaldybės institucijomis. Todėl savivaldybės institucijos turi rūpintis gyventojų interesais ir jiems atstovauti. VSĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės institucijos privalo užtikrinti gyventojams galimybę dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ir reaguoti į jų nuomonę. Tai reiškia, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į gyventojų teises bei interesus, juos derinant su bendruomenės poreikiais, o jų priimti sprendimai neturi pažeisti atskirų gyventojų teisių.
Pareiškėjai nurodė, kad, pagal VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 35 punktą, viena iš savivaldybių funkcijų yra triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas. Triukšmo valdymo įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad savivaldybės institucijos pagal savo kompetenciją turi vykdyti triukšmo valdymą siekdamos užtikrinti gyventojų teisę į ramybę ir sveiką aplinką.
Pareiškėjai teigia, kad parko teritorija užima apie 3 ha, o vaikų žaidimo aikštelė parke yra laikinas statinys. Žaidimų įrenginiai „Boružė“ ir „Žiogas“ galėtų būti perkelti į kitą parko vietą, nes tai nepažeistų jų konstrukcijų, nesukeltų žalos aplinkai ir neprieštarautų teisės aktams. Tokį perkėlimą pareiškėjai laiko pagrįstu, protingu ir sąžiningu ginčo sprendimu, kuris atitiktų gyventojų bei aplinkos apsaugos interesus ir užtikrintų ramią aplinką šalia gyvenantiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė posėdyje paaiškino, kad 2018 metais buvo parengtas Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos parkų, skverų ir gatvių želdinių pertvarkymo ((duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) parko sutvarkymo) techninis projektas. Projektas buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) seniūnijos tinklalapyje ir informacija apie būsimo parko vaizdą buvo pateikta parko teritorijoje. Dar 2018–2019 metais vykdant darbus buvo pastebėta, kad vaikų žaidimo aikštelė numatytoje vietoje dėl drėgno grunto ir artumo prie tvenkinio kelia pavojų vaikų saugumui. 2020 metais buvo nutarta atlikti projekto koregavimus ir perkelti aikštelę į kitą tvenkinio pusę. Pakoreguotas projektas buvo paskelbtas internete, o pagal teisės aktus jo derinimas su gyventojais nebuvo privalomas. Naujasis planas atsižvelgė į gruntą ir saugumo reikalavimus bei į tai, kad parke buvo pasodinta 100 ąžuolų ir išdrožti Lietuvos himno žodžiai. Aikštelė buvo įrengta laikantis statybos teisės aktų.
Plokšti inžineriniai statiniai, kurių plotas ? 100 m², priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, ir tokiai statybai leidimas reikalingas tik tam tikromis sąlygomis. Vaikų žaidimo aikštelės įrengimo atstumas atitinka reikalavimus, nes karstyklės „Žiogas“ ir „Boružėlė“ buvo įrengtos atitinkamu atstumu nuo sklypo ribos.
Parkas įrengtas gyvenamajame rajone, o jo lankymas nėra toks intensyvus kaip daugiabučių namų kvartaluose, todėl triukšmo lygis yra mažesnis. 2022 metais atliktas žaidimų kompleksų patikrinimas patvirtino, kad aikštelės įrenginiai yra saugūs naudoti. Parkas skirtas bendruomenės poreikiams tenkinti.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas apibrėžiamas kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kuria nustatyti leistini garso lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje tiek dienos, tiek nakties metu. Ši norma taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, tačiau ji nėra taikoma triukšmui, kurį sukelia fiziniai asmenys, gyvūnai, darbo vietose ar transporto priemonėse.
Dėl viešosios rimties trikdymo, pvz., triukšmo, kurį sukelia žmonės (šauksmai, muzikos instrumentų grojimas, garsūs švilpimai, dainavimas ir kt.), gyventojai gali kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos telefonu. Tokiu atveju, pagal ANK 589 straipsnį, institucijų pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną ir gali surašyti protokolus.
Šalies argumentai
2022 metais pareiškėjai pateikė skundą dėl nepilnamečių vaikų ir paauglių skleidžiamo triukšmo, tačiau Savivaldybės administracija nusprendė, kad tai priskirtina ANK 488 straipsniui („Viešosios rimties trikdymas“), o ne Triukšmo valdymo įstatymui ir Triukšmo prevencijos taisyklėms, nes triukšmas buvo sukeltas pačių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SD-2554 „Dėl skundo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjai išvestiniu skundo reikalavimu prašė teismo įpareigoti savivaldybę perkelti laikinus vaikų žaidimų įrenginius į kitą parko vietą, kad būtų sumažintas triukšmas šalia jų gyvenamosios vietos.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai 2023 m. balandžio 25 d. prašymu (skundu) kreipėsi į atsakovę, prašydami panaikinti ar perkelti nuo pareiškėjų gyvenamosios namų valdos (duomenys neskelbtini) parke ((duomenys neskelbtini)) esančius laikinus vaikų žaidimo įrenginius (aikštelę) į kitą (duomenys neskelbtini) parko vietą (b. l. 39–49).
Skundžiamu atsakovės sprendimu šis pareiškėjų prašymas (skundas), kuris registruotas 2023 m. gegužės 31 d. Nr. GD-3942, buvo atmestas. Atsakovė Savivaldybės administracija skundžiamame 2023 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. SD-2554 „Dėl skundo“ nurodė kelias esmines priežastis, nulėmusias atsisakymą patenkinti pareiškėjų prašymą (skundą). Visų pirma, tai, kad žaidimų aikštelė buvo įrengta pagal techninį projektą ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Antra, siekdama spręsti galimo triukšmo problemas, (duomenys neskelbtini) seniūnija 2003 metais numatė apželdinti vaikų žaidimo aikštelės teritoriją gyvatvore, o 2022 metais įrengė vaizdo stebėjimo sistemą, kad užtikrintų galimų viešosios rimties pažeidimų prevenciją. Trečia, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių 2023 m. gegužės 8 d. sueiga nepritarė žaidimų aikštelės ir jos įrenginių perkėlimui ar panaikinimui (duomenys neskelbtini) parke.
Taigi, atsakovė iš esmės nurodė, kad minėta žaidimų aikštelė nebus perkelta, nes ji yra įrengta teisėtai, o numatytos priemonės – vaizdo kameros ir apželdinimas – sumažins triukšmo poveikį, ir akcentavo, jog aikštelės perkėlimui į kitą parko vietą nepritarė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių 2023 m. gegužės 8 d. sueiga.
Pareiškėjai nesutikimą su skundžiamu sprendimu, kuriuo, anot jų, nebuvo išspręsta triukšmo problema jų gyvenamojoje aplinkoje, grindė Konstitucija, kurioje įtvirtinta teisė į sveiką aplinką ir valstybės pareiga ją saugoti. Taip pat pabrėžė, kad pagal VSĮ savivaldybės institucijos turi užtikrinti gyventojų teisę dalyvauti viešuosiuose reikaluose ir atsižvelgti į jų nuomonę. Savivaldybės institucijos turi užtikrinti triukšmo prevenciją ir valdymą, o vaikų žaidimo aikštelė, kaip laikinas statinys, gali būti perkelta į kitą parko vietą, nes tai nesukeltų žalos aplinkai ir būtų suderinama su teisės aktais ir protingumo principu.
Byloje nėra ginčo, jog vaikų žaidimo aikštelė ir joje esantys vaikų žaidimo įrenginiai įrengti teisėtai pagal 2020 m. parengtą (duomenys neskelbtini) seniūnijos parkų, skverų ir gatvių želdinių pertvarkymo ((duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) parko sutvarkymo) techninio projekto koregavimą (A laida), atitinka laikinų statinių techninius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Iš pareiškėjų prašymo (skundo) atsakovei turinio matyti, jog pareiškėjai akcentavo, kad triukšmo šaltinis – nepilnamečių vaikų, paauglių keliamas triukšmas (cypimas, šauksmai, keiksmažodžiai, švilpimas, muzikos klausymasis ir t. t.) parko žaidimų aikštelėje. Pareiškėjai dėl keliamo didelio triukšmo prašė panaikinti arba perkelti laikinus statinius – žaidimo aikštelę su jos įrenginiais „Boružė“ ir „Žiogas“ į kitą parko vietą. Atsakovė, skundžiamame sprendime atsisakydama patenkinti nurodytą pareiškėjų prašymą, nurodė, jog vaikų žaidimo aikštelė įrengta teisėtai, jos perkėlimui ar panaikinimui nepritarė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnaičių 2023 m. gegužės 8 d. sueiga, tačiau neargumentavo ir nepagrindė teisės normomis nepritarimo pagrindų, jų neanalizavo ir nevertino. Taip pat atsakovė nevertino ir nenustatė keliamo triukšmo lygio, kad galėtų konstatuoti jo poveikį pareiškėjams.
VSĮ nustatyta savivaldybių kompetencija ir atsakomybė už gyventojų gerovę bei sveiką gyvenamąją aplinką. Savivaldybės turi pareigą užtikrinti, kad jų veikla būtų nukreipta į viešąjį interesą, įskaitant gyventojų teisę į ramybę ir sveiką gyvenamąją aplinką. Savarankiškosios savivaldybės funkcijos apibrėžtos VSĮ 6 straipsnyje. Šio straipsnio 28 ir 35 punktuose numatyta, kad savivaldybės savarankiškoji funkcija yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas ir savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai savivaldybės bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (VSĮ 4 straipsnio 7 punktas).
Toks teisinis reguliavimas patvirtina savivaldybės atsakomybę, sprendžiant triukšmo ir aplinkos apsaugos problemas, atsižvelgiant į gyventojų teisę į ramybę ir gerą gyvenimo kokybę. Savivaldybės pareiga – subalansuoti įvairių interesų grupių poreikius, nagrinėjamo ginčo atveju – prie parko gyvenančių gyventojų teisę į ramybę ir parką lankyti norinčių vaikų bei jaunimo teisę į saugią erdvę žaidimams.
Teismo vertinimu, savivaldybė privalėjo išsamiai įvertinti esamos žaidimų aikštelės vietą, atsižvelgdama į triukšmo valdymo taisykles, objektyviai įsitikinti, ar aikštelės įrengimas šalia gyvenamųjų namų nėra vienos grupės interesų tenkinimas kitų sąskaita. Taip pat privalėjo įvertinti būtinybę užtikrinti interesų pusiausvyrą tarp gyventojų, kurie gyvena prie triukšmingos parko dalies, ir tų, kurie lankosi parke.
Triukšmo valdymo įstatymu nustatyta triukšmo prevencija ir valdymas, savivaldybės įpareigotos imtis priemonių triukšmo taršai mažinti ir užtikrinti gyventojų teisę į sveiką gyvenamąją aplinką. Įstatyme numatyta, kad savivaldybės turi užtikrinti triukšmo lygio kontrolę ir priimti sprendimus, kurie mažina nepageidaujamą triukšmą gyvenamųjų namų aplinkoje (Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnis). Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 punkte triukšmas apibrėžtas kaip garsas, kurio lygis viršija leistinas ribas ir gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Tai apima tiek pramoninį, tiek socialinį, tiek ir žmonių keliamą triukšmą viešose vietose (pvz., šauksmai, muzikos klausymas, riksmai). Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos triukšmo mažinimo priemonės, kurias savivaldybės turi teisę įgyvendinti ir kurios skirtos triukšmo mažinimui, įskaitant ribojimus dėl žmonių keliamo triukšmo viešose vietose. Tai gali apimti uždraudimus ar apribojimus dėl triukšmo lygio, ypač jei jis viršija leistinas normas. Taip pat Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3–9 punktais apibrėžti triukšmo rodikliai ir nustatytos leistinos triukšmo normos tiek gyvenamosiose, tiek viešose vietose. Jei triukšmas viršija leistinas ribas, tai gali būti laikoma pažeidimu, ir savivaldybės turi teisę imtis priemonių, kad sumažintų triukšmą.
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. TS-241 patvirtintos Triukšmo prevencijos Kauno rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės reglamentuoja triukšmo prevenciją viešose vietose Kauno rajone ir nurodo, kad savivaldybės institucijos turi priimti priemones, siekdamos užtikrinti, kad viešose erdvėse nesikauptų perteklinis triukšmas, kenkiantis aplinkai ir gyventojams. Tai apima triukšmo šaltinių kontrolę ir prevencines priemones, tokias kaip triukšmo mažinimas, nagrinėjamo ginčo atveju, vaikų žaidimo aikštelės galimas perkėlimas į mažiau ramią aplinką trikdančias vietas (Triukšmo prevencijos taisyklių 2, 29, 32 punktai).
Nagrinėjamo ginčo atveju vaikų ir paauglių keliamas triukšmas žaidimų aikštelėje laikomas laisvalaikio triukšmu viešoje vietoje, kaip apibrėžta Triukšmo prevencijos taisyklių 5.14.4 ir 5.16 papunkčiuose. Nors žaidimų įrenginiai patys savaime triukšmo nesukelia, naudojant juos ir susibūrus nepilnamečiams bei kitiems asmenims, atsiranda tokios triukšmo rūšys kaip šūkavimas, švilpimas, grojimas garsiniais aparatais ir pan., o tai gali sukelti nepatogumų aplinkiniams gyventojams.
Triukšmo prevencijos taisyklių 5.10 papunktyje, apibrėžiančiame triukšmo prevenciją, numatytos priemonės, užtikrinančios triukšmo mažinimą ir ribinių triukšmo dydžių neviršijimą. Nurodytų taisyklių III skyriuje numatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, tarp jų triukšmo matavimai, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso įrašai (Triukšmo prevencijos taisyklių 13, 14 ir 15 punktai). Tačiau ginčijamoje situacijoje šie reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Nors įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir numatyta pasodinti augalus, šios priemonės nėra pakankamos sprendžiant lankytojų keliamo triukšmo problemą. Atsakovė, pasirinkdama statyti žaidimų įrenginius šalia gyvenamųjų namų ir kilus ginčui dėl vaikų žaidimo aikštelėje keliamo triukšmo, neįvertino, kad tai gali nuolat trikdyti šalia gyvenančių asmenų ramybę. Tokie veiksmai neatitinka reikalavimo derinti gyventojų teisę į ramybę su viešųjų erdvių naudojimo poreikiais. Institucijos neveikimas sprendžiant triukšmo keliamą problemą rodo nepakankamą dėmesį gyventojų teisėms ir teisės aktų reikalavimams.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnyje numatytus triukšmo valdymo principus ir priemones, Triukšmo prevencijos taisyklių 7 punktą, triukšmo prevencija turi būti vykdoma, atsižvelgiant į žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimą, į gyvenamąją aplinką bei žmonių sveikatą. Tai reiškia, kad savivaldybė privalo užtikrinti, jog laisvalaikio triukšmas netaptų nepakeliamas aplinkiniams gyventojams, tuo pačiu užtikrindama balansą tarp viešųjų erdvių naudojimo poreikių ir gyventojų ramybės.
Savivaldybės administracija turi vadovautis Triukšmo valdymo įstatymu, VSĮ, Triukšmo prevencijos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, numatančiais triukšmo valdymo principus ir priemones, užtikrindama gyventojų teisę į sveiką aplinką ir poilsį. Tai apima ir pareigą priimti proporcingus bei ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius darnią vaikų žaidimų aikštelės naudojimo praktiką, išvengiant nuolatinių konfliktų su vietos bendruomene.
Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad Triukšmo valdymo įstatymas ir Triukšmo prevencijos taisyklės netaikomi šio ginčo atveju. Tačiau pažymėtina, kad Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyti šio įstatymo netaikymo atvejai – netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais. Analogiškos išimtys perkeltos ir į Triukšmo prevencijos taisyklių 3 punktą. Nagrinėjamo ginčo atveju triukšmą kėlė ne patys pareiškėjai ir tai nėra minėtose teisės normose numatyti išimčių atvejai, todėl į nagrinėjamo ginčo situaciją į Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje ir Triukšmo prevencijos taisyklių 3 punkte numatytas išimtis nepateko.
Skundžiamas sprendimas neiškelti ir nenaikinti žaidimų įrenginių gali būti teisėtas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviais įrodymais, pvz., triukšmo matavimais ar viešosios tvarkos taisyklių laikymusi. Skundžiamame sprendime trūksta objektyvių duomenų (pvz., triukšmo matavimo rezultatų) ir teisinio pagrįstumo. Nepateikti aiškūs motyvai, pagrindžiantys atsisakymą perkelti ar panaikinti žaidimų aikštelę. Sprendime nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis atmestas pareiškėjų prašymas, todėl jis neatitinka VAĮ reikalavimų. Šio trūkumo nepašalino ir tai, kad pareiškėjų prašymo perkelti ar panaikinti vaikų žaidimo aikštelę nagrinėjimas, siekiant sudaryti nagrinėjamoje byloje taikos sutartį, buvo žymiai detaliau nagrinėjamas ir vertinamas. Tačiau teismas negali tirti naujų faktinių aplinkybių ir pagrindų, kurie nebuvo įvertinami ir nagrinėjami skundžiamame atsakovės sprendime.
Viešojo administravimo principai (įstatymų viršenybė, objektyvumas, proporcingumas ir kt.), įtvirtinti VAĮ 3 straipsnyje, reikalauja, kad sprendimai būtų priimami argumentuotai, atsižvelgiant į teisės aktus, rūpestingai ir atidžiai. Gero administravimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, numato, kad valdžios institucijos privalo tarnauti žmonėms, užtikrinti teisėtumą ir laikytis visų teisės aktų procedūrų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad administraciniame akte turi būti aiškiai nurodomi esminiai faktai, argumentai, įrodymai ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamas sprendimas. Tai užtikrina, kad besikreipiantis asmuo suprastų, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lėmė bei kokių veiksmų jis turėtų imtis ar kur kreiptis siekdamas įgyvendinti savo teisėtus interesus. Administracinio akto argumentai turi būti išdėstyti tokia apimtimi, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir galimybė efektyviai apsiginti savo teises. Kai administraciniame akte trūksta pakankamų motyvų, jis laikomas nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, motyvų papildymas teismo procese neatitinka teisinio aiškumo principų, nes tai apsunkina asmens galimybę ginti savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021, 2022 m. rugsėjo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus ginčijamo sprendimo nemotyvuotą turinį, kuriuo buvo atsisakyta vykdyti pareiškėjų prašymą, konstatuotina, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl jis naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 25 d. prašymą (skundą), registruotą Kauno rajono savivaldybėje 2023 m. gegužės 31 d. Nr. GD-3942, užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai įvertinti visi reikšmingi faktiniai bei teisiniai aspektai.
Pareiškėjų skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti savivaldybę perkelti laikinus vaikų žaidimų įrenginius į kitą parko vietą, kad būtų sumažintas triukšmas šalia jų gyvenamosios vietos, netenkintinas, nes teismo kompetencijai nepriskirta vykdyti viešojo administravimo funkcijų. Teismai veikia pagal įstatymų ir Konstitucijos suteiktą kompetenciją, t. y. Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Jie neturi teisės perimti kitų institucijų funkcijų ar veikti už savo jurisdikcijos ribų, nes tai pažeistų valdžių padalijimo principą ir galėtų lemti neteisėtus veiksmus (Konstitucijos 28 straipsnis). Teismo kompetencijos ribos yra griežtai apibrėžtos teisės aktais ir teisinės sistemos principais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12, 15 ir 28 straipsniai). Šios ribos užtikrina, kad teismai vykdytų tik tas funkcijas, kurios jiems priskirtos, ir neperžengtų savo įgaliojimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau negali vykdyti funkcijų, priskirtų vykdomosios valdžios institucijoms.
Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjų atstovas advokatas Simonas Baltrušaitis pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjai iš viso patyrė 1 391,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 726 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, dokumentų analizę, atstovavimą teisme, taip pat 665,50 Eur už prašymų / atsakymų rengimą bei atstovavimą teisme. Papildomai pareiškėjo atstovas pateikė PVM sąskaitas už teisines paslaugas bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.
Rekomendacijų 8.17 punkte įtvirtinta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas 0,1 koeficientas, o Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas taip pat 0,1 koeficientas. Sąskaita už šias teisines paslaugas buvo surašyta 2024 m. gegužės 28 d., kurioje nurodyta, jog šių paslaugų trukmė sudaro 6 val., o patirtos bylinėjimosi išlaidos – 726 Eur.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teismo posėdis vyko 2024 m. gegužės 21 d. ir truko nuo 09.04 val. iki 09.23 val. t. y. iš viso – 19 min. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Įvertinus advokato patirtas ne tik dalyvavimo teismo posėdyje sąnaudas, bet ir pasiruošimo teismo posėdžiui sąnaudas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog yra pagrindas laikyti, jog teismo posėdis truko daugiau nei 30 min. ir priteisti advokato atstovavimo išlaidas už vieną valandą. Laikant jog šis teismo posėdis truko 1 valandą, todėl likusios 5 valandos, nurodytos sąskaitoje, buvo paskirtos susipažinimui su bylos medžiaga bei dokumentų analizei.
Kadangi, kaip jau minėta, sąskaita už teisines paslaugas buvo surašyta 2024 m. gegužės 28 d. (2024 m. II ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Taigi, maksimalus dydis už susipažinimą su bylos medžiaga, dokumentų analizę – 211,03 Eur (2 110,30 Eur x 0,1 (koeficientas)). Tuo tarpu, maksimalus dydis už atstovavimą teisme sudaro 211,03 Eur (2 110,30 Eur x 0,1 (koeficientas) x 1 (valanda)). Šiuo atveju prašoma priteisti 726 Eur suma už susipažinimą su bylos medžiaga, dokumentų analizę bei atstovavimą teisme viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl mažinama iki 422,06 Eur (211,03 Eur + 211,03 Eur).
Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtinta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Sąskaita už prašymų / atsakymų rengimą bei atstovavimą teisme buvo surašyta 2025 m. sausio 13 d., kurioje nurodyta, jog prašymų / atsakymų rengimas užtruko 3 val., o atstovavimas teisme – 2,50 val. Bendra patirtų bylinėjimosi išlaidu suma šioje sąskaitoje – 665,50 Eur. Kadangi, kaip jau minėta, sąskaita už teisines paslaugas buvo surašyta 2025 m. sausio 13 d. (2025 m. I ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 237,90 Eur). Taigi, maksimalus dydis už prašymų / atsakymų rengimą – 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4 (koeficientas)).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teismo posėdis byloje vyko 2024 m. rugsėjo 19 d., kuris truko nuo 13.05 val. iki 13.29 val., t. y. 24 min. Taip pat matyti, jog sekantis teismo posėdis vyko 2025 m. sausio 14 d., kuris truko nuo 14.32 val. iki 15.08 val., t. y. 36 min. Apėmus abiejų teismo posėdžių trukmę, matyti, jog jų bendra trukmė sudaro 60 min. (1 val.) (24 min. + 36 min.). Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta taisykle, laikoma, jog maksimalus dydis už atstovavimą teisme sudaro 223,79 Eur (2 237,90 Eur x 0,1 (koeficientas) x 1 (valanda)). Šiuo atveju prašoma priteisti 665,50 Eur suma už prašymų / atsakymų rengimą bei atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios galimos priteisti sumos (1 118,95 Eur (895,16 Eur + 223,79 Eur)), todėl gali būti priteista.
Pareiškėjai už skundo pateikimą teismui taip pat yra sumokėję 40 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, pareiškėjams buvo grąžinta 10 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka, kadangi pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, bei į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, likusi žyminio mokesčio dalis – 30 Eur – taip pat turi būti priteistina pareiškėjams iš atsakovės.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei įvertinus abiejų pateiktų PVM sąskaitų už teisines paslaugas turinį bei sumokėtą žyminį mokestį, matyti, jog bendra pareiškėjams priteisiama patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 117,56 Eur (422,06 Eur + 665,50 Eur + 30 Eur).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Teismo sprendimu pareiškėjų reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėjai skunde kėlė du reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. SD-2554 bei įpareigoti atsakovę panaikinti nuo pareiškėjų gyvenamosios namų valdos ir perkelti (duomenys neskelbtini) parke, adresu – (duomenys neskelbtini), esančius laikinus vaikų žaidimo įrenginius (aikštelę) į kitą (duomenys neskelbtini) parko, esančio (duomenys neskelbtini), vietą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjų pirmasis reikalavimas patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies, darytina išvada, jog pareiškėjų reikalavimai patenkinti 75 procentais (1,5/2 x 100). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį bei į priteisiamą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, pareiškėjams iš viso priteistina 838,17 Eur (1 117,56 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, 86–87, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų A. J. ir L. J. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. SD-2554 „Dėl skundo“.
Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. J. ir L. J. 2023 m. balandžio 25 d. prašymą (skundą), registruotą rajono savivaldybėje 2023 m. gegužės 31 d. Nr. GD-3942.
Kitą pareiškėjų patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjų A. J. ir L. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Pareiškėjams A. J. ir L. J. iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos priteisti 838,17 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 17 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.