Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. O. skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Rimgaudas Šlikas 2017 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 83ANN-89681454-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį nubaustas 1175 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2017 m. kovo 7 d., 12.54 val., kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis, 66,4 km, vairuodamas krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisdamasis viaduku į nuokalnę nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė į dešinėje pusėje esančius atitvarus , kliudė kelio informacinį ženklą Nr. 608, priklausančius VĮ „Panevėžio regiono keliai“, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas ginčijamame nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad aukščiau nurodytais veiksmais A. O. pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja redakcija 2014 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 1086) (toliau – KET) 219.1, 219.2, 127 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. O. teismo posėdyje 2017-06-07 nurodė, kad 2017 m. kovo 7 d. apie 12.45 val. jam važiuojant automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rokiškio m. link Panevėžio apie 45 km/h greičiu, leidžiantis nuokalnėn viaduku, esant labai stipriam snygiui ir slidžiai kelio dangai, automobilį pradėjo traukti į dešinę pusę, automobiliu kliudė kelio atitvarą ir dešinės pusės veidrodėliu kelio ženklą. Nuo smūgio į atitvarą jautėsi, kad yra silpnas oro nuotėkis automobilio padangoje, suprato, kad ji gali būti pažeista. Sustoti eismo įvykio vietoje nebuvo galimybių dėl slidžios kelio dangos, nuokalnės bei automobilio gabaritų. Įvažiavęs į kelią Daugpilis-Panevėžys juo važiavo, nes neturėjo galimybių sustoti, kadangi dėl stipraus snygio , pustymo, nesimatė kelkraščių, o sustojus , kad permontuoti padangą būtų reikėję apie 2 val. laiko, tokiu būdu sustojęs automobilis kliudytų kitiems pravažiuojantiems automobiliams. Dėl to, jis įvertinęs kelio sąlygas, tai, kad jo pravažiuotoje kelio atkarpoje buvo ir įkalnė, važiavo iki autobusų stotelės už įkalnės, kad galėtų sustojęs paskambinti ir pranešti apie eismo įvykį bei galėtų netrukdydamas kitiems eismo dalyviams sumontuoti padangą. Jam sustojus minėtoje autobusų stotelėje (nurodė, kad nuo eismo įvykio vietos jo važiavimo kelyje tai buvo antra autobuso stotelė), jo automobilį aplenkė ir sustojo priešais automobilį užtamsintais langais automobilis Skoda, pastebėjo, kad jame yra policijos pareigūno uniformą vilkintis pareigūnas. Eidamas prie nurodyto automobilio, jis paklausė pareigūno ar pranešė apie eismo įvykį ar jam pranešti, pareigūnas atsakė, jog pranešė . Nurodė, kad nesutinka, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pateiktą skundą prašo tenkinti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. O. atstovas advokatas J. J. nurodė, kad skunde nurodyti argumentai pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. Ž. paneigė institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę, kad sustabdė iš įvykio vietos važiuojantį apgadintą vilkiką. Minėtas liudytojas aiškiai nurodė, kad pamatęs, jog minėtas vilkikas stoja autobusų stotelėje, jį aplenkė ir sustojo priešais. Jo atstovaujamasis pirmas priėjo prie priešais jo sustabdytą vilkiką sustojusio automobilio ir paklausė ar pranešė apie eismo įvykį. Nurodo, kad sustoti po eismo įvykio jo atstovaujamasis neturėjo galimybių, dėl blogų oro sąlygų( smarkiai snigo, pustė), be to, eismo įvykis buvo padarytas leidžiantis nuo viaduko, t.y. važiuojant nuokalne. A. O. vairuodamas automobilį, neturėjo galimybių informuoti apie įvykusį eismo įvykį, o važiuoti iki antros autobusų stotelės apsisprendė įvertinęs oro sąlygas, esant būtinajam reikalingumui, nes suprato, kad automobilio padangoje yra oro nuotėkis, o sustojus kelkraštyje arčiau eismo įvykio vietos, dėl jo vairuotos transporto priemonės didelių gabaritų, būtų kliudęs kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad A. O. automobilį vairavo būdamas blaivus, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, todėl jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o eismo įvykio vietoje negalėjo pasilikti dėl būtinojo reikalingumo.

Motyvuojamoji dalis

A. O. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš ginčijamo 2017 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 83ANN-89681454-17 administracinio nusižengimo byloje (b. l. 16–17) matyti, kad A. O. 2017 m. kovo 7 d., 12.54 val., vairuodamas krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis, 66,4 km, leisdamasis viaduku į nuokalnę automobilio nesuvaldė, dėl ko atsitrenkė į dešinėje pusėje esančius atitvarus, kliudė kelio informacinį ženklą Nr. 608, juos apgadino , pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini)1, 219.2, 127 punktus, padarė administracinį nusižengimą , numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje , už ką buvo nubaustas 1175 Eur bauda.

ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)380/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)530/2017).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal KET 1 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (įjungti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje arba pastatyti avarinio sustojimo ženklą prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje); Pagal KET 2 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Pagal KET punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Liudytoju teismo posėdyje 2017-06-19 apklaustas Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojas R. Ž. parodė, kad jam kovo mėnesį vykstant iš Rokiškio PK į Kupiškio PK, prie sankryžos su keliu Daugpilis -Panevėžys dešinėje pusėje pastebėjo apgadintą kelio atitvarą, nuo kurio aiškiai matėsi krovininio automobilio padangų žymės, todėl jis paskambino VPK budėtojui ar gautas pranešimas dėl apgadinto kelio atitvaro, tačiau buvo informuotas, kad jokio pranešimo nebuvo gauta. Toliau važiuojant Kupiškio kryptimi, pastebėjo dešine kelio puse važiuojantį krovininį automobilį, kuris judėjo nedideliu greičiu, nuolat užvažiuodavo ant kelkraščio. Lenkdamas minėtą automobilį pastebėjo, kad yra apgadintas minėto automobilio dešinės pusės žibintas, bamperis, įtarė, kad minėtas automobilis apgadino kelio atitvarus. Nurodė, kad kurį laiką važiavo minėto automobilio priekyje, pastebėjo, kad privažiavus autobusų stotelę krovininis automobilis sustojo, o nespėjus jam išlipti priėjo krovininio automobilio vairuotojas ir paklausė ar pranešė apie eismo įvykį policijai. Nurodė, kad jis paskambino skyriaus budėtojui, paklausė ar nėra užregistruoto pranešimo dėl eismo įvykio minėtoje vietoje, gavo atsakymą, kad pranešimas negautas. Nurodė, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas, laikydamasis KET reikalavimų, pirmiausia turi sustoti, išsaugoti eismo įvykio vietoje pėdsakus. Vairuotojo nurodytą aplinkybę, kad nesustojęs anksčiau, nes nebūtų buvę galimybių pasikeisti automobilio padangą, nurodo esant nepagrįstomis, nes į eismo įvykio vietą galima iškviesti techninės pagalbos ekipažą, esant reikalui, automobilio patraukimą iš eismo įvykio vietos organizuoja PK pareigūnai.

A. O. neginčija, kad jis pažeidė KET 1, 219.2, 127 punktų reikalavimus, tačiau nurodo, kad juos pažeidė esant būtinajam reikalingumui, todėl administracinė atsakomybė jam netaikytina.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad nėra ANK 16 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant A. O. galėtų būti atleistas nuo administracinės atsakomybės esant būtinajam reikalingumui. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

A. O. , pateiktame skunde nurodė, kad nuo eismo įvykio vietos, esant skunde nurodytoms aplinkybėms (blogoms oro sąlygoms, įvertinęs automobilio gabaritus bei tai, kad sustojęs šalikelėje negalės pasikeisti automobilio padangos, kurią suprato pažeidęs kliudydamas atitvarus), pavažiavęs apie 1 kilometrą iki artimiausios autobuso stotelės, kad ten sustojus galėtų pranešti atitinkamoms tarnyboms apie eismo įvykį bei pasikeisti automobilio padangą. Tačiau teismo posėdyje duodamas paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių ir dėl jam taikytos administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį , A. O. nurodė, kad jis sustabdė automobilį antroje autobusų stotelėje, o pirmoje autobusų stotelėje nesustojęs įvertindamas tai, kad toliau kelyje buvo įkalnė, dėl ko , įvertinus oro sąlygas, automobiliui būtų sudėtinga toliau važiuoti. Teisminio pateikto skundo nagrinėjimo metu A. O. ir jo atstovas teikė papildomus įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, kai kuriuos duomenis prašė išreikalauti teismo iš atitinkamų įstaigų.

A. O. ir jo atstovo prašymu teisme buvo gauti duomenys iš Valstybės įmonės “Panevėžio regiono keliai“ Rokiškio kelių tarnybos (b. l. 57), patvirtinantys, kad atstumas nuo autoįvykio vietos kelyje Nr.123 Biržai-Pandėlys-Rokiškis 66,4 km iki autobusų stotelių kelyje Nr.122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys yra iki I stotelės dešinėje (25,109 km) -1,57 km, iki II stotelės dešinėje(26,54 km)-3,03 km..Valstybės įmonė “Panevėžio regiono keliai“ 2017-07-31 raštu Nr. S-505(b.l.89) informavo, kad kelio Nr.122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys ruožo nuo 24 iki 27 kilometro išilginiai nuolydžiai yra labai nedideli ir tesiekia nuo 0 iki 2 procentų. Paties pareiškėjo teismui pateiktos nuotraukos (b. l. 80-81), kurios aprašytos pareiškėjo atstovo pateiktame nuotraukų aprašyme Nr.4 ir Nr.5 (b. l. 77) aiškiai rodo, kad A. O., net ir įvertinus jo nurodomas buvusias nepalankias oro sąlygas, vairuoto automobilio gabaritus, jo vairuoto automobilio padangoje buvusį oro nuotėkį, turėjo visas galimybes sustoti artimiausioje nuo eismo įvykio vietoje, kad laikydamasis KET reikalavimų, informuotų atitinkamas institucijas apie eismo įvykį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kliudęs automobiliu kelio atitvarą važiuodamas nuokalnėn jis neturėjo galimybių sustoti įvykio vietoje (įvertinus buvusias oro sąlygas), nesukeldamas pavojaus kitoms transporto priemonėms, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kelio Nr.122 Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys plotį, laikytina vairuotojas turėjo galimybes ir pareigą pagal KET reikalavimus tuojau pat sustoti pasibaigus nuokalnei ir apie eismo įvykį informuoti atitinkamas institucijas. Sutiktina su liudytojo R. Ž. teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad automobiliui po eismo įvykio sustojus , tinkamai pažymėjus automobilio sustojimo vietą, kitoms transporto priemonėms joks pavojus nebūtų sukeltas, tuo tarpu A. O. vairuojant automobilį po eismo įvykio vietos iki automobilio sustojimo, kai automobilio padangoje pats vairuotojas nurodė pajutęs oro nuotėkį, galėjo kilti realus pavojus kitoms transporto priemonėms. A. O. nurodytos aplinkybė, kad jis nesustojęs, nes žinant, kad reikės keisti automobilio padangą, dėl oro sąlygų šalikelėje to nebūtų galėjęs padaryti, laikytina jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir nelaikytina teisiškai reikšminga, sprendžiant jam taikytos administracinės atsakomybės pagrįstumo klausimą. A. O., vairavusiam transporto priemonę buvo žinomi KET reikalavimai, kuriuose nustatytos aukščiau nurodytos pareigos vairuotojui įvykus eismo įvykiui. Tai, kad A. O. po eismo įvykio nevykdė ginčijamame nutarime nurodytų KET reikalavimų, pasitraukė iš įvykio vietos daugiau kaip 3 km, pirmiausia galvodamas apie jo vairuoto automobilio padangos pakeitimo galimybes, negali būti pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės už jam inkriminuotus KET pažeidimus. A. O. pasitraukimas iš įvykio vietos daugiau kaip 3 km atstumu nelaikytinas atitinkančiu protingumo kriterijus ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nebuvo jo padarytoje veikoje tyčios.

Iš VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Rokiškio kelių tarnybos pažymos matyti, kad eismo įvykio metu sugadintos kelio atitvarų metalinės sijos su statramsčiais ir kelio ženklas Nr. 606, kuriems padarytos žalos dydis yra 3406,53 Eur (b. l. 14, 29–30). Padarytos žalos dydis viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 1031 (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897) (15 x 37,66 = 564,90 Eur).

Įvertinus aukščiau nurodytus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pateiktas A. O. skundas netenkintinas, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Rimgaudo Šliko 2017 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 83ANN-89681454-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. O. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nubaustas 1175 Eur dydžio bauda, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

A. O. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Rimgaudo Šliko 2017 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 83ANN-89681454-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. O. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nubaustas 1175 Eur dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.