- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-187-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01332-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-30 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5762-1027/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. L.: 1) 306,70 Eur negrąžinto kredito; 2) 37,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 15,38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 83,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 6) 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį be kredito sumos, atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei BnP Finance, UAB, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 39 procentai) ir 135 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis. Ieškovė perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
4. Nurodo, kad atsakovas Sutartį vykdė netinkamai. Per pranešimu apie jos nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą fiksuotą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir procentinę išraišką, iš atsakovo priteistinos 37,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos.
5. Sutarties nutraukimo dienai, pagal 1.17 ir 1.18 punktus, iš atsakovo ieškovei priteistinas neapmokėtas 15,38 Eur administravimo mokestis.
6. Pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sutartį nutraukus jos šalių nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, taigi kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
7. Nurodo, kad Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma atitiko rinkoje buvusius vidurkius. Ieškovė, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus, būtų perskolinusi šias lėšas. Todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos – procentiniu dydžiu ir nuo Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-30 sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 306,70 Eur negrąžinto kredito; 37,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)); 15,38 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)); 59,35 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 419,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimą dėl 306,70 Eur negrąžinto kredito pripažino įrodytu ir tenkino pilna apimtimi. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (39 procentų) palūkanas, o už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) turėjo sumokėti 296,01 Eur pelno palūkanų, tačiau sumokėjo 258,12 Eur, teismas ieškovės reikalavimą dėl 37,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, priteisimo, vertino kaip pagrįstą. Kadangi atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti per 36 mėnesius 135 Eur administravimo mokesčio, ieškovei nutraukus sutartį anksčiau laiko dėl atsakovo kaltės, reikalavimą priteisti 15,38 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos teismas taip pat tenkino.
10. Dėl negautų pajamų (nuostolių) teismas pasisakė, kad pagal Vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta, gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
11. Nustatė, kad Sutartyje aptarta atsakovo kredito davėjui mokėtina fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 39 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis iki (duomenys neskelbtini). Konstatavęs, kad ieškovė, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
12. Teismas pasisakė, kad atsakovas iš viso yra sumokėjęs 258,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, ieškovė taip pat prašo priteisti 37,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo. Iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 296,01 Eur (258,12 Eur + 37,89 Eur). Kadangi atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos sudarytų 59,35 Eur (355,36 Eur – 296,01 Eur).
13. Teismas pažymėjo, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
14. Teismas vertino, kad ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) - 59,35 Eur.
15. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmetė, konstatavęs, kad jos nurodomi nuostoliai yra hipotetiniai ir neatitinka negautų pajamų (nuostolių) kriterijų, nes prašomos priteisti negautos pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto ir nebuvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai
Motyvuojamoji dalis
16. Prašymą priteisti 5 procentų procesines palūkanas, teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-30 sprendimą už akių dalyje ir priteisti apeliantei iš atsakovo 83,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (306,70 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
18. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina.
19. Mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Kas reiškia, kad gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma – 355, 36 Eur buvo pagrįsta teisėtu pradinės kreditorės lūkesčiu, kad Sutartis bus vykdoma tinkamai ir savalaikiai.
20. Atsakovas atliko tik tris įmokas, negrąžinta kredito dalis po trečios įmokos sumokėjimo nekito. Gavęs ketvirtąją įmoką, kreditorius ją galėjo iškart perskolinti už 39 procentų ir didesnę palūkanų normą. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 procentus mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 306,70 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.
21. Pabrėžia, kad nutraukus Sutartį, mokėjimų grafikas, kuris buvo sudarytas anuiteto metodu, šiai dienai yra negaliojantis. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (83,57 Eur), kuomet teismas pakeitė jos skaičiavimo tvarką ir laikotarpį, atsižvelgęs į aplinkybes, kurios nėra tapačios buvusioms Sutarties sudarymo metu.
22. Apeliantei nesuprantama kaip teismas apskritai gali sieti jos teisėtą lūkestį su ta situacija, jei atsakovas būtų Sutartį vykdęs tinkamai. Mano, kad turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Pagal sprendimą šiai dienai atsakovas tarsi yra sumokėjęs apeliantui negrąžintą kredito dalį, todėl laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) negautas pajamas (nuostolius) sudarys 59,35 Eur, nors yra skolingas 306,70 Eur kredito. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo paskolintų lėšų ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
23. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 12 dalies reikalavimais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 135,00 Eur sutarties administravimo mokestį.
24. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovo Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju nėra.
25. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo, apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ir po Sutarties termino pasibaigimo.
26. Mano, kad negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, nes atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, ja naudojasi, o apeliantė negali jos perskolinti ir gauti pajamų. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją. Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantui nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
27. Nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
28. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
29. Apeliantės įsitikinimu, teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, nėra galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos, todėl kreipimosi į teismą metu negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluojamos procentine išraiška.
30. Atitinkamai apeliantės nuomone, turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
31. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jį pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
34. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, UAB ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Sutartimi be kredito sumos, atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei BnP Finance, UAB, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39 procentai) ir 135 Eur administravimo mokesčio, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutartyje nurodyta kredito grąžinimo data (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sumokėjęs 19 iš 36 įmokų, liko pradinei kreditorei skolingas 306,70 Eur suteikto kredito. (duomenys neskelbtini) pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą, jei jis iki (duomenys neskelbtini) nesumokės įsiskolinimo. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovei perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą.
35. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netenkinta ieškinio reikalavimų dalimi, pažymėtina, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
36. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle ir atsižvelgus į byloje neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui nebegali būti skaičiuojamos. Šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
37. CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo pasekmes, 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikinta teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Tačiau priešingai nei interpretuoja apeliantė, sprendime nepasisakyta, kad ieškiniu reikalaujamos negautos pajamos konkrečia pinigine ar procentine išraiška yra realios.
39. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose mokėjimo sutarties šalių sulygta palūkanų norma yra 39 procentai. Mokėjimo grafike mažėjančia tvarka (anuitetu) nurodyta konkreti kas mėnesį mokėtina palūkanų suma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos nuo konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos. Juolab, kad atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike.
40. Atmestini, kaip nepagrįsti argumentai, kad, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo teismas neturėjo pagrindo vadovautis nutrauktos Vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiku. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas. Aptarto vertinimo nekeičia apeliantės cituojamos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkto, reglamentuojančio bendrą vartojimo kredito kainą ir 1.31 punkto (Grafikas), nuostatos.
41. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (LAT 2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
42. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su Sutartyje nustatytu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip siekia apeliantė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui atsakovo sąskaita, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
43. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis kokią dalį prievolės pagal sutartį yra įvykdęs atsakovas, t.y. sumokėjęs 258,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o taip pat pirminės kreditorės ir atsakovo sutartu mokėjimo grafiku, pagrįstai nustatė, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Tad teismas tenkinęs reikalavimą dėl 37,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)), pagrįstai laikė, kad ieškovės negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos sudaro 59,35 Eur.
44. Nors pripažintina, kad pats procesinis sprendimas atmesti reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra teisingas, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, papildo šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pažymėdamas, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Tai yra kompensuojamosios palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją.
45. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 306,70 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.
46. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte ją sudariusios šalys aptarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamas administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, t.y. būtent ieškovės nurodomos 39 procentų dydžio, kurios yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).
47. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (LAT 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (LAT 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
48. Kadangi netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų, daroma išvada, jog 39 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos, vadovaujantis aptarta norma negali būti priteisiamos. Prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas neatitinka teisės normoje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Todėl šio reikalavimo tenkinti teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui nebuvo.
49. Apeliantės argumentai, kuriais ji nesutinka su negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo terminais ir metodais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei nustatyta skundžiamu teismo sprendimu.
50. Aptartų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-30 sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
52. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-12-30 sprendimą už akių palikti nepakeistą.