Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, kaltinamajai V. B., jos gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, LR pil., aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, turinti neįgalumą, 20 procentų darbinga, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teista 2008-04-23 pagal BK 300 str. 1d. 40 MGL (5000 Lt) bauda, baudą sumokėjusi, teistumui neišnykus, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2d.

kaltinamoji V. B. 2011-04-13, apie 20.30 val., policijos pareigūnų sustabdyta vairuojanti automobilį, Pašilės g., ties namu Nr.15, Kaune, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t.y. transporto priemonės vairavimo vairuotojai esant neblaiviai, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Cady“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pinigus, t.y. 400 litų padėjo tarp priekinių sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties, tokiu būdu tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-tojo būrio patruliui M. S. ir patruliui D. G., siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, kad šie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jos padarytą KET 14 p. pažeidimą.

Kaltinamoji V. B. neprisipažino kalta ir patvirtino, kad nurodytą dieną ji su drauge išgėrė taurę vyno, tačiau automobilio neblaivi nevairavo ir kyšio pareigūnams nedavė. Ji automobilyje tik sėdėjo ir valgė, o pareigūnų automobilyje pinigai galėjo iškristi iš jos rankinės, kai ji ieškojo automobilio dokumentų. Niekas jos neįspėjo dėl jokių pažeidimų, ji niekur nepasirašinėjo, o teismas bylą, dėl jos vairavimo esant neblaiviai, išnagrinėjo jai nedalyvaujant. Mano, kad pareigūnai yra susitarę ir dangsto vienas kitą.

Liudytojas policijos pareigūnas D. G. patvirtino savo ikiteisminio metu duotus parodymus, nes teismo posėdžio metu visko gerai neprisiminė. Nurodė, kad dirbo kartu su M. S., kai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. prie parduotuvės „Iki“ esančioje aikštelėje, į automobilio vairuotojo vietą atsisėdo galimai neblaivi moteris. Pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą ir pamatė, kad minėtas automobilis važiuoja link Pašilės g. Sustabdę kaltinamąją. Liudytojas paprašė jos pateikti visus privalomus dokumentus. Moteris ieškojo dokumentų, blaškėsi, todėl liudytojas iš jos elgesio suprato, kad ji gali būti neblaivi, be to, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pareigūnų automobilyje kaltinamajai buvo duotas alkotesteris matuotis neblaivumą. Prieš tai ji pasakė, kad išgėrusi taurę vyno. Kaltinamoji daug kartų pūti į matuoklį, tačiau ji pūtė netaisyklingai, tarp pūtimų ji reiškė pretenzijas, kad ją be reikalo pareigūnai tikrina, kad ji pavargusi, kad ką tik pavalgiusi, kad ji moka mokesčius ir jei ne ji, pareigūnai negautų atlyginimo. Jai buvo taip pat paaiškinta, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą, taip pat yra atsakomybė. Tuomet ji šiaip taip pripūtė 1,01 promiles alkoholio. Jai buvo paaiškinta, kad tai lengvas girtumas, tuomet ji tik pasišaipė, kad čia ne girtumas, todėl prašė ją paleisti, nerašyti protokolo. M. S. pradėjo pildyti protokolą, o ji toliau prašė nerašyti protokolo, sakė atsiskaitys. Tada pareigūnai paaiškino atsakomybę už papirkimą. Po šio paaiškinimo kaltinamoji išlipo iš pareigūnų automobilio ir vėl nuėjo į savo automobilį bei bandė jį užvesti ir nuvažiuoti. Tuo metu dar nebuvo baigtas rašyti protokolas, todėl ji vėl buvo išlaipinta iš automobilio ir iškviestas vilkikas priverstiniam jos automobilio nutransportavimui. Tada kaltinamoji vėl nuėjo į pareigūnų automobilį, vėl prašė nerašyti protokolo, grąžinti jos automobilį, tada pradėjo kažko ieškoti savo rankinėje ir atsisukęs liudytojas pamatė, kad ji prie rankinio stabdžio svirties padėjo dvi kupiūras po 200 litų, viso 400 litų. Apie tai, kad vairuotoja bando papirkti pareigūnus, liudytojas per raciją pranešė VPK budėtojui. Buvo iškviesta oper. grupė ir V. B. išvežta į policijos komisariatą. Apie vaistų vartojimą V. B. nekalbėjo.

Liudytojas policijos pareigūnas M. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes teismo posėdžio metu gerai visko neprisiminė. Jo parodymai yra analogiški liudytojo D. G. parodymams, nes abu kolegos tuo metu dirbo kartu ir abu matė įvykį. Liudytojas patvirtino, kad V. B. pinigus išėmė iš rankinės ir padėjo tarnybinėje mašinoje. Prieš tai ten jokių pinigų nebuvo. Ji pasakė, kad turi tik 400 litų. Kaip ji dėjo pinigus liudytojas matė, kupiūros buvo padėtis taip, kad matėsi kiek jų yra. Ir liudytojas, ir jo kolega kelis kartus moterį perspėjo dėl atsakomybės už pareigūnų papirkimą.

Teismo med. ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad, jo nuomone, būti jokio patologinio girtumo įvykio metu, nes kaltinamoji nuosekliai pasakoja įvykio aplinkybes. Šiuo metu ir tuo metu jos būklė buvo gera, logiškus veiksmus atliko, bendravo su policijos darbuotojais. Dėl paskirtų vaistų, chemoterapijos seansų, ar dėl chemoterapinio gydymo kaltinamoji suvokti veiksmų esmę galėjo ir net negali kilti tokie klausimai dėl nesupratimo veiksmų. Ji serga sunkia liga, bet alkoholio veikimas ir jos veiksmo nesuvokimas nekyla ir negali kilti. Dėl vaistų poveikio V. B. psichikai, tai ekspertas nurodė, kad tuo metu V. B. negulėjo ligoninėje, yra tik duomenys, kad gulėjo ligoninėje 2011 metų rudenį. Buvo skirta chemoterapija ir medikamentinis gydymas, bet žmogaus sugebėjimo suprasti ir valdyti negalima susieti, nes parodymai nuoseklūs, ji tik neigia patį faktą.

Nors V. B. ir neprisipažino kalta, jos kaltė įrodyta kita rašytine bylos medžiaga, o būtent:

apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatytos bylai svarbios aplinkybės, t.y. apžiūrėta, aprašyta įvykio vieta, nubraižyta schema bei nufotografuota (1t., b.l. 7-14).

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (1t., b.l. 21).

Įvykio metu V. B. buvo neblaivi, 1.01 promilės alkoholio (1t., b.l.22).

Nutarimas ir kvitas, iš kurių matyti, kad iš V. B. buvo paimti ir įnešti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą 400 Lt, dvi kupiūros po 200 Lt (1t., bl. 25,39).

2011-05-11 Kauno miesto apylinkės teismas nutarimu nustatė, kad V. B. 2011-04-13 apie 20 val. 35 min. Pašilės g. 15 Kaune, būdama neblaivi (1,01 promilės alkoholio), vairavo transporto priemonę ir už tai jai paskirta 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams (1t., b.l. 36,37).

Išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad V. B. serga nepagydoma liga ir yra nedarbinga (1t., b.l. 61).

Iš pažymų matyti, kad V. B. neregistruota pas gydytoją psichiatrą ar narkologą, nesilankė ir nesigydė psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre nėra užregistruota (1t., b.l. 111,113,115).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 227 str. 2d.

Atsakomybė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsiranda tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, jei kyšio vertė daugiau kaip 250 MGL arba, jei asmuo šią veiką padarė, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens veikos vykdant įgaliojimus. Minėto įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį.

Iš V. B. pareikšto kaltinimo matyti, jog ji kaltinama davus kyšį valstybės tarnautojams, t.y. 2011-04-13, apie 20.30 val., policijos pareigūnų sustabdyta vairuojanti automobilį, Pašilės g., ties namu Nr.15, Kaune, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t.y. transporto priemonės vairavimo vairuotojai esant neblaiviai, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Cady“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pinigus, t.y. 400 litų padėjo tarp priekinių sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties, tokiu būdu tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-tojo būrio patruliui M. S. ir patruliui D. G., siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, kad šie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jos padarytą KET 14 p. pažeidimą. Pagal teismų praktiką, kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kada kyšis duodamas – prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) – veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą. Taip pat įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai. Pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo. Pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis. Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat ir tai, kada jis duodamas – prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamoji neigė davusi kyšį valstybės tarnautojams policijos pareigūnams, nurodo, kad pinigai jai iškrito iš piniginės ir, kad papirkti ji neturėjusi tikslo. Tačiau ištyrus visus byloje esančius įrodymus šiuos kaltinamosios parodymus paneigia liudytojų policijos pareigūnų M. S. ir D. G. parodymai, todėl teismas netiki kaltinamosios versija, kad ji neketinusi papirkti policijos pareigūnų. Liudytojų parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. S. parodė, kad V. B. pinigus išėmė iš rankinės ir padėjo tarnybinėje mašinoje. Prieš tai ten jokių pinigų nebuvo. Kaltinamoji pasakė, kad turi tik 400 litų. Kaip kaltinamoji dėjo pinigus liudytojas matė, kupiūros buvo padėtos taip, kad matėsi kiek jų yra. Ir liudytojas, ir jo kolega liudytojas D. G. kelis kartus kaltinamąją perspėjo dėl atsakomybės už pareigūnų papirkimą. Liudytojas policijos pareigūnas D. G. nurodė, kad pareigūnų automobilyje kaltinamajai buvo duotas alkotesteris matuotis neblaivumą. Kaltinamajai buvo nustatytas 1,01 promiles alkoholio girtumas. Jai buvo paaiškinta, kad tai lengvas girtumas, tuomet ji tik pasišaipė, kad čia ne girtumas, todėl prašė ją paleisti, nerašyti protokolo. M. S. pradėjo pildyti protokolą, o ji toliau prašė nerašyti protokolo, sakė atsiskaitys. Tada pareigūnai paaiškino atsakomybę už papirkimą. Po šio paaiškinimo kaltinamoji išlipo iš pareigūnų automobilio ir vėl nuėjo į savo automobilį bei bandė jį užvesti ir nuvažiuoti. Tuo metu dar nebuvo baigtas rašyti protokolas, todėl ji vėl buvo išlaipinta iš automobilio ir iškviestas vilkikas priverstiniam jos automobilio nutransportavimui. Tada kaltinamoji vėl nuėjo į pareigūnų automobilį, vėl prašė nerašyti protokolo, grąžinti jos automobilį, tada pradėjo kažko ieškoti savo rankinėje ir atsisukęs liudytojas pamatė, kad ji prie rankinio stabdžio svirties padėjo dvi kupiūras po 200 litų, viso 400 litų. Apie tai, kad vairuotoja bando papirkti pareigūnus, liudytojas per raciją pranešė VPK budėtojui. Iš šių liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad kaltinamoji siekė papirkti policijos pareigūnus, kad šie nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už automobilio vairavimą kaltinamajai esant neblaiviai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdama neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus: 2011-04-13 apie 20.30 val. Kaune, Pašilės g. ties namu nr. 15, ji buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti transporto priemonę Mercedes Benz S430, v/n (duomenys neskelbtini) ir siekdama išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. (siekdama išvengti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliams D. G. M. S., sustabdžiusiems jo vairuojamą automobilį, įtariant kad vairuoja automobilį neblaivi ir nustačius neblaivumą (1,01 promilės) tiesiogiai pasiūlė 400 Lt kyšį, tuo siekdama neteisėto policijos pareigūnų neveikimo vykdant įgaliojimus. Nors kaltinamąją pareigūnai įspėjo, kad už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau ji į tai nereagavo. Policijos pareigūnai D. G. ir M. S. nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, jų parodymai yra aiškūs, išsamūs, kurie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodymų visumą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 5 d.) redakcija, Žin., 2011, Nr.81-3959). Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliai D. G. ir M. S., kuriems buvo siūlomas kyšis, teisingai įvardintini kaip valstybės tarnautojai. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių visumos, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosiso asmenybę. V. B. teista (1t., b.l. 90-102, ankstesnis teistumas neišnykęs), administracine tvarka bausta iš viso 23 kartus (1t., b.l. 103-109). Ji serga sunkia nepagydoma liga, yra nedarbinga (1t., b.l. 61), turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str., 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 227 str. 2 d., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį, nei numatytas vidurkis (BK 47 str.).

Atsižvelgiant į V. B. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat atsižvelgiant į jos sveikatos būklę yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji yra padariusi teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais (BK 75 str. 1 d., 2 d.). Taip pat V. B. skirtina viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 str. 2d. 6p., 71 str. - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Kol įsiteisės nuosprendis kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, 400 Lt grynųjų pinigų – BK 72 str. 2d., 2p., BPK 94 str.1d., 1p. pagrindu konfiskuotini (b.l. 38,39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str.2d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1d., 6d., 308 str. 1d., teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir nuteisti ją 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., 2d. 7p. pagrindu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 6 p., 71 str. pagrindu įpareigoti V. B. įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL (650 Lt) įmoką, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kol įsiteisės nuosprendis, kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, 400 Lt grynųjų pinigų, saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje – BK 72 str. 2d., 2p., BPK 94 str.1d., 1p. pagrindu konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.