- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-242-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03589-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinęje byloje Nr. 2VP-8100-488/2019 dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., E. Š. ir antstoliui A. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Preiškėja AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos teismui pateiktė prašymą dėl skolininko E. Š. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Š., nustatymo. Nurodė, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl 424,62 Eur skolos iš skolininko E. Š., o vykdymo metu buvo nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso šis turtas – E. Š. gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos. Kadangi skolininko E. Š. dalis bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nėra nustatyta, prašoma nustatyti šią dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui E. Š. priklauso ½ sutuoktinės E. Š. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad skolininko prievolė pareiškėjai atsirado santuokos metu, jog skolininkas asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas neturi. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Be to, teismas pažymėjo, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, įskaitant ir pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nėra duomenų, jog tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų ar povedybinė sutartys, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Be to, šioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjos prašymas yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo E. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes skolininkas nebuvo informuotas apie šioje byloje pareikšto prašymo dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimo vietą ir laiką, dėl ko nebuvo galimybės pateikti atsiliepimo bei reikšmingų bylos nagrinėjimui dokumentų. Pabrėžia, jog vykdomasis raštas yra išduotas 2006 metais, o vykdomoji byla užvesta 2007 metais, tačiau antstolis iki prašymo pateikimo dienos nevykdė jokių vykdymo veiksmų, dėl ko šiuo metu bet kokie vykdymo veiksmai yra nepagrįsti ir negalimi, nes yra suėjusi vykdymo senatis. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis byla turėjo būti nutraukta ir dėl suėjusio išieškojimo senaties termino. Apelianto vertinimu, 12 metų trunkantis išieškojimo procesas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą neužtikrino skolininko informavimo, dėl ko liko neištirtos bei nenustatytos aplinkybės, susijusios su skolininko turimu turtu, gaunamomis pajamomis bei darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apelianto turimo turto ir pajamų pakankamumo bei vykdymo senaties
Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skolininko gaunamo darbo užmokesčio, turimų pajamų bei turto, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tačiau toks atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas įvertino valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ išrašus, iš kurių matyti, jog skolininkas registruoto kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi. Taip pat teismas įvertino Valstybinio socialinio draudimo fondo informaciją, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tai, kad jo gaunamas darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, jog išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, galėtų būti įvykdytas iš skolininkui E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar jo gaunamo darbo užmokesčio.
Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal byloje esančius duomenis skolininko prievolė pareiškėjai atsirado santuokos metu, o sutuoktiniai nėra sudarę vedybų ar povedybinės sutarčių, taip pat nėra įregistravę turto padalijimo faktų, dėl ko turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei skundžiamoje nutartyje detaliai aptartas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sąlygas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su skolininko turtu ar pajamomis, juo labiau kad pateiktame atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas jo turto ir pajamų dydis yra netikslus bei yra pagrindas spręsti, kad skolininkas turi kito turto ir jo pakanka kreditorės reikalavimams patenkinti.
Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, susijusius su vykdymo proceso senaties terminų egzistavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši civilinė byla yra nagrinėjama pagal pareiškėjos (kreditorės) reikalavimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o ne pagal suinteresuoto asmens (skolininko) pareikštą skundą ar prašymą. Taigi vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręti klausimo, ar vykdymo procese yra suėję senaties terminai.
Dėl tinkamo informavimo apie posėdžio datą, laiką ir vietą
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jis buvo netinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio datą ir vietą, dėl ko neturėjo galimybės pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais.
CPK 593 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutartį, kurioje be kitų duomenų nurodė skiriamos nagrinėti bylos rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą, taip pat kad apie posėdį bei teismo sudėtį pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, suinteresuotiems asmenims išsiunčiami pareiškėjos prašymo ir priedų kopijos bei jie įpareigojami iki nustatyto laiko pateikti atsiliepimus į pareikštą pareiškimą, o apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka skelbtina specialiame interneto tinklalapyje. Iš byloje esančio pranešimo matyti, jog informacija apie teismo posėdžio laiką, datą, vietą ir kitą bylos informaciją specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas 2019-08-30. Be to, suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai papildomai buvo siųsti jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurių viena yra nurodoma ir paties apelianto pateiktame atskirajame skunde, tačiau atsiliepimai į bylą pateikti nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką.
Dėl bylos procesinės baigties
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.