Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-21 · Administracinė byla Nr. I-2973-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
I-2973-423/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2973-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00404-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui D. J.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3-4). Skunde paaiškino, kad nuo 2017-03-06 iki 2017-07-18 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, taip pat nepakako sanitarinių įrenginių, daiktus tekdavo laikyti po lova, nes neįrengtos spintos. Nurodė, jog asbestinis stogas kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai, be to, po langais stovėjo šiukšlių konteineris, iš kurio sklisdavo blogas kvapas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Šią žalą vertina 20 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 8-16) nurodė, kad minimalaus ploto norma patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Už gyvenamųjų patalpų tvarkymą yra atsakingi patys jose gyvenantys nuteistieji, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per ventiliacines angas ir atvirus langus., o kamerų tipo patalpose veikia ir mechaninė ventiliacija. Asbesto dulkių pavojus kyla tik ardant ar laužant asbestines konstrukcijas, tačiau tokie darbai nėra vykdomi. Šiukšlių konteineriai yra tvarkingi bei uždengiami. Dėl ginčo dalyko pareiškėjas nesikreipė nei į įstaigos administraciją, nei į Psichologinę tarnybą. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir Pravieniškių PN).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų 16 būrio 2 ir 3 brigadų patalpose bei karantino patalpoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma karantino patalpose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nesant reglamentuotai minimaliai gyvenamojo kameros ploto normai, nesudaro pagrindo nevertinti pareiškėjo kalinimo sąlygų (administracinė byla Nr. A-438-1841/2013). Šiuo atveju turi būti taikomos ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies įtvirtintos taisyklės, skelbiančios, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal savo pobūdį karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m.

Nagrinėjamu atveju, karantino patalpos plotas yra 40,69 kv. m (b. l. 23-24). Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu minėtoje patalpoje buvo įrengta 13 miegamųjų vietų, o pareiškėjas teigia, jog šioje patalpoje būtent tiek asmenų ir gyveno, taigi, dalijant patalpų skaičių iš maksimalaus jose laikytinų nuteistųjų skaičiaus (40,69/13), vienam nuteistajam teko 3,13 kv.m. gyvenamojo ploto. Tuo buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose laikotarpiu nuo 2017-03-06 iki 2017-03-27 (b. l. 22), atitinkamai trūko 0,47 kv. m ploto.

Tuo tarpu 16 būrio 2 brigados plotas yra 51,91 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, o 3 brigados plotas – 32,83 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 22-23), todėl vienam asmeniui šiose patalpose teko 3,2 kv. m. Jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikia, taip pat nenurodo, kiek tiksliai asmenų šiose patalpose buvo laikoma, aplinkybių šioje dalyje nekonkretizuoja, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pažeidimas šioje dalyje nekonstatuotinas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog trūko sanitarinių įrenginių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Nuo 2017-06-08 įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, kad vienas klozetas ir viena praustuvė įrengiama ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atsakovės atstovas pateikia duomenis, jog karantino patalpoje buvo įrengti du unitazai ir viena praustuvė, o 16 būrio sanitariniame mazge – šeši unitazai, 4 pisuarai, 9 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, taip pat nurodo, kad 16 būryje ginčo laikotarpiu gyveno nuo 77 iki 80 nuteistųjų (b. l. 21-24). Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Pareiškėjo teiginiai, jog sanitariniais įrenginiais naudojosi dvigubai daugiau asmenų, nepagrįsti jokiais įrodymais. Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisės aktų normas, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, sanitarinių įrenginių kiekis iš esmės atitiko teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neteisėtais.

Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl atvirų šiukšlių konteinerių jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovės atstovas pažymoje nurodo, kad konteineriai yra uždengiami ir tvarkingi (b. l. 24), be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus pataisos namų administracijai dėl konteinerių skleidžiamo kvapo. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjo argumentai dėl asbestinio šiferio keliamo pavojaus taip pat nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimui ir atsakovės atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, kadangi asbesto dulkės yra pavojingos tik ardant ar laužant asbestines konstrukcijas. Nėra duomenų, jog tokie darbai pataisos namuose yra atliekami. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui realiai sukeltas neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini tik subjektyvia jo paties nuomone ir hipotetinėmis prielaidomis, todėl yra atmestini.

Pareiškėjas teigia, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo spintos daiktams susidėti, tačiau Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 spintų įrengimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo numatytas, o pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, įsigaliojusias nuo 2017-06-07, pataisos įstaigai nėra nustatyta imperatyvi pareiga tokią spintą įrengti – 1.7 punkte nurodoma, jog patalpoje gali būti įrengiama sieninė pakaba arba spinta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 22 dienas) karantino patalpoje neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko nuo 0,47 kv. m ploto).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei (b. l. 19). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi. Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik metams nuo paskutinės kalinimo karantino patalpoje dienos. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik metus nuo pareiškėjo nurodomo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Atsižvelgtina ir į tai, kad ploto trūkumas buvo nežymus bei trumpalaikis.

Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 80 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė