- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-942-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „Stiebas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-942-115/2008
Teisėjas Vladas Leonas Procesinio sprendimo kategorijos 116.5.3; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Višinskienės, Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-125-131/2008 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „Stiebas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui J. S. dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo suformuoti žemės sklypą ir nuosavybės teisių atkūrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1996-12-02 įsakymą Nr. 1749-01 „Dėl žemės sklypo nuomos Vilniaus mieste UAB „Stiebas“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-27 įsakymą Nr. 2.3-9008-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Ateities g. 21, Vilniuje, kadastrinis numeris 0101/0008:602, nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ dalyje, kur yra išlikusi V. S. žemė; pripažinti negaliojančia 1996-12-02 valstybinės žemės nuomos ne ūkio veiklai sutartį Nr. 292 N01196-12015 ir 2006-10-09 susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 292 N01196-12015, dalinio pakeitimo Nr. K01/2006-1213, pagal kurią UAB „Stiebas“ išnuomota 1,0366 ha žemės sklypas, esantis Ateities g. 21, Vilniuje, toje dalyje, kur yra išlikusi V. S. žemė, neužimta UAB „Stiebas“ pastatais; įpareigoti Vilniaus savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti 1,284 ha ieškovei priklausančios grąžintinos žemės sklypą ties Ateities ir L.Giros gatvėmis; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti natūra ieškovei priklausančią dalį 10,2741 ha išlikusios V. S. žemės, ties Ateities ir L.Giros gatvėmis, o būtent 1,284 ha.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-05-09 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Teismas sprendimą už akių priėmė reikalaujant atsakovui UAB „Stiebas“. LR CPK 246 str. 1 d. numato, kad į teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovui, kurie yra tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą ir teismui jų neatvykimo priežastis pripažįstant nepateisinamomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai), atsakovo prašymu gali būti priimtas sprendimas už akių.
Šalies argumentai
2008-06-02 ieškovė L. T. pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime ieškovė prašė teismo pripažinti, kad ji ir jos atstovas neatvyko į 2008-05-08 teismo posėdį dėl svarbių priežasčių ir panaikinti 2008-05-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą už akių ir civilinės bylos Nr. 2-125-131/2008 nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Nurodė, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas bei akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises, kadangi jai buvo užkirstos galimybės ginti savo interesus, t.y. pareikšti nuomonę ginčo klausimais, teikti prašymus, atitinkamus įrodymus, naudotis kitomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Stiebas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimuose į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti bei palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimą už akių, kadangi ieškovė nepateikė teismui įrodymų ar argumentų, kurie turėtų įtakos 2008-05-09 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-03 nutartimi ieškovės pareiškimo netenkino (b.l.171-172). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad apie teismo ieškovei ir jos atstovui buvo pranešta pasirašytinai. LR CPK 246 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Tiek ieškovės, tiek jos atstovo neatvykimas į 2008-05-08 teismo posėdį buvo pripažintas neatvykimu be pateisinamos priežasties ir atsakovų prašymu buvo priimtas sprendimas už akių (LR CPK 285 str. 1 d.). Teismas atsisakė patenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi nei pareiškime, nei ieškinyje nėra nurodyta jokių pagrįstų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui (LR CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas ieškovės pareiškimo netenkino (LR CPK 288 str. 3 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė L. T. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-03 nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip nepagrįstą bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinant civilinės bylos Nr. 2-125-131/2008 nagrinėjimą iš esmės. Ieškovė nurodo, kad ji buvo pateikusi teismui prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl sunkios ligos ir nuo 2008-05-07 intensyviai gydėsi. Tai patvirtinantys įrodymai yra byloje. Mano, kad teismas neįvertino jos ligos sunkumo, o priimdamas sprendimą už akių pažeidė rungimosi principą (LR CPK 12 str.). Teismas netinkamai įvertino ir atstovo neatvykimą į teismo posėdį. Ieškovės atstovas raštu iš anksto pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes buvo užimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 222/2008. 2008 m. gegužės 8 d. 10.30 val. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama didelės apimties baudžiamoji byla. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė aplinkybes, kurios patvirtina akivaizdų teismo sprendimo už akių nepagrįstumą. Be to, teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kurie nebuvo tirti nagrinėjant bylą, tačiau iš kurių matyti, kad UAB „ Stiebas“ nepagrįstai išnuomota ir savavališkai aptverta 2146 m² teritorija toje vietoje, kurioje patenka dalis ieškovės reikalaujamos grąžinti žemės natūra. Ieškovė mano, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesigilino į bylos esmę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Pažymi, kad J. B. tik 1999-12-17 perleido ieškovei teisę į 1,2843 ha V. S. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės, todėl nepagrįstas teismo motyvas, jog dar iki 1999-12-17 ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie 1996-12-02 priimtą ginčijamą Vilniaus apskrities valdytojo įsakymą ir tą pačią dieną sudarytą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra priimtas nesilaikant imperatyvių LR CPK 285 str. 6 d. reikalavimų, nes minėtas sprendimas už akių buvo priimtas ne tą pačią dieną kaip reikalauja įstatymas, t. y. 2008-05-08 (kada vyko teismo posėdis), bet priimtas kitą dieną, t.y. 2008-05-09. Tai pagrindžia, kad 2008-05-09 sprendimas už akių yra neteisėtas ir turėtų būti naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Stiebas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė L. T. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį bei priteisti iš L. T. turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ir jos atstovo prašymo atidėti teismo posėdį. Be to, nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme vykęs teismo posėdis, kur dalyvavo ieškovės atstovas advokatas R. Mikulskas, baigėsi 2008-05-08 11.30 val., todėl su šia civiline byla nesidubliavo. Mano, kad teismas pagrįstai ieškovės ir jos atstovo neatvykimą į teismą pripažino be pateisinamos priežasties. Taip pat ieškovė nenurodė jokių pagrįstų įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui. Atsakovas mano, kad ieškovės UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtas planas nėra leistinas įrodymas, nes jis nėra susietas su buvusio savininko V. S. iki 1940 m. turėta žemėvalda. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl ieškinio senaties.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija mano atsiliepimu prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Ieškovės argumentai neįrodo įstatyme numatytų būtinų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių. Ieškovė pareiškime nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išimtį iš bendros taisyklės ir ieškovės ligą bei atstovo dalyvavimą kitoje byloje pripažinti svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis. Ieškovė taip pat nepateikė ir naujų įrodymų kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pridėtame UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktame plane buvo pateikiama analogiška informacija, kuri ieškovės ir jos atstovo buvo išdėstyta ir parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl šis prie pareiškimo pateikiamas įrodymas negalėjo būti vertinamas kaip pagrindžiantis sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės L. T. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą. LR CPK 246 str. 1 d. numato, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Atsakovas pažymi, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai yra nelaikomi svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis. Atsakovas nurodo, kad iš Lietuvos Apeliacinio teismo buvo gauta informacija, jog teismo posėdis, vykęs 2008 m. gegužės 8 d. 10.30 val. Lietuvos Apeliaciniame teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222/2008 (nuteistieji A. U. ir S. M. ) baigėsi 2008 m. gegužės 8 d. 11.30 val. Tai reiškia, jog pareiškėjos teiginys dėl jos atstovo advokato R. Mikulsko užimtumo kitoje byloje yra nepagrįstas, nes teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-125-131/2008 buvo paskirtas 14 val. ir prasidėjo tik po 2 val. 30 min., kai baigėsi teismo posėdis Lietuvos Apeliaciniame teisme. Pažymi, kad ieškovės pateiktas UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ planas nelaikytinas nauju įrodymu. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypas nėra priskirtas laisvai žemei, nes yra užimtas UAB „Stiebas“ priklausančiais statiniais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės L. T. atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pavyzdžiui, nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (LR CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo principu (LR CPK 7 str. 1 d.). Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal LR CPK 285 straipsnio pirmąją dalį yra šios: 1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių; 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos LR CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (LR CPK 288 str. 4 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog LR CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Toks civilinio proceso įstatymo normų interpretavimas sudaro prielaidas teigti, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas priėmė sprendimą už akių atsakovo UAB „Stiebas“ prašymu, kai į teismo posėdį neatvyko ieškovė L. T. ir jos atstovas advokatas R. Mikulskas, nors apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teisme 2008-05-08 buvo gauti ieškovės ir jos atstovo prašymai atidėti teismo posėdį, tačiau teismas šių prašymų netenkino ir priėmė sprendimą už akių. Vertinant ieškovės ir jos atstovo neatvykimą į teismo posėdį kaip sprendimo už akių priėmimo sąlygą šioje byloje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga, tai yra šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau naudodamasi teise nedalyvauti teismo posėdyje, šalis privalo apie tai laiku ir tinkamai informuoti teismą. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, ieškovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos, prie prašymo pridėjo nedarbingumo pažymėjimą, kuriame matyti, jog nuo 2008-05-07 ieškovė sirgo (b.l. 115-116). Ieškovės atstovas taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi posėdžio dieną 2008-05-08, jis buvo užimtas baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismui advokatas pateikė prašymą pagrindžiantį įrodymą – Lietuvos apeliacinio teismo pranešimą, jog 2008-09-08 10.30 val. bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-222/2008, kurioje jis gina nuteistąjį A. U. (b.l. 112-113). Pirmos instancijos teismas nelaikė šių priežasčių pateisinamomis ir prašymų netenkino. LR CPK 246 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atidėti bylos nagrinėjimą, kai neatvyksta ieškovas bei jo atstovas, kuriems tinkamai pranešta apie posėdį, galima tik išimtinais atvejais, kai jų neatvykimo priežastys yra iš tiesų svarbios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei sveikata pablogėjo staiga, ji laiku apie tai informavo teismą, todėl tai negali būti laikoma piktnaudžiavimo ar proceso vilkinimo atveju. Atsakovai skunduose nurodė, kad ieškovės atstovas galėjo dalyvauti civilinės bylos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje, vykusio 2008-05-08 14 val., nes tą dieną vykęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme pasibaigė 11.30 val. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pirmos instancijos teismui pateikė dar prieš posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl pagrįstai negalėjo žinoti, kiek užtruks baudžiamosios bylos nagrinėjimas, ir ar jis spės atvykti į civilinės bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 14 valandą. Be to, teisėjų kolegija mano, jog advokato R. Mikulsko neatvykimas į teismo posėdį, neturėtų būti priežastimi užkirsti kelią ieškovei ginti savo teises teisme. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, būdamas informuotas apie tai, jog ieškovė ir jos atstovas prašo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, visų bylos aplinkybių kontekste negalėjo padaryti išvados, jog ieškovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde ieškovė pažymėjo, jog sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui gali turėti reikšmės tai, kad teismas vertino tik atsakovų pateiktus įrodymus, visiškai nepasisakydamas dėl ieškovės išdėstytų argumentų. Taigi esminė aplinkybė, kuri turi būti tiriama šioje byloje, vertinant ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra ta, ar teismo priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, t.y. ar šis sprendimas nėra akivaizdžiai neteisingas, ar jis nepažeidžia dalyvaujančio byloje asmens, kurio atžvilgiu jis priimtas, teisių ir teisėtų interesų.
LR CPK 285 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą - užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Tačiau kartu šaliai suteikiama procesinė galimybė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentus ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o taip pat ir atskirojo skundo argumentų, ieškovė nurodo, jog pirmos instancijos teismas nevertino jos pateikto UAB „Inžinieriniai tyrimai“ 2008 m. balandžio mėnesį atliktų tikslių matavimų, kur paaiškėjo, jog UAB „Stiebas“ nepagrįstai išnuomota ir savavališkai aptverta 2146 m² teritorija toje vietoje, kurioje patenka dalis ieškovės reikalaujamos grąžinti žemės natūra. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, kurių teismas visiškai nevertino ir nepasisakė priimdamas sprendimą už akių. Kad žemės sklypas, išnuomotas UAB „Stiebas“ yra susijęs su buvusio savininko V. S. iki 1940 m. turėta žemėvalda, byloje patvirtina pateiktas planas, kur žemėvalda pažymėta raide A ir apibrėžta koordinatėmis 1, 2, 3, 4. Pirmos instancijos teismas sprendime už akių formaliai nurodė, kad UAB „Stiebas“ išnuomotas ir naudojamas žemės sklypas laikytinas užstatytu juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais bei įrenginiais ir nuomojamas teisėtai, todėl padarė išvadą, jog galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo natūra kitoje vietoje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia teismo išvada nėra pakankama siekiant pašalinti abejones sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Pirmos instancijos teismas sprendime už akių nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas atkurti ieškovei nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. turėtą žemę nėra priimtas. Teismas atmetė ieškinį, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, jog reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti 1,284 ha ieškovei priklausančios grąžintinos žemės sklypo ties Ateities ir L.Giros gatvėmis ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atkurti natūra ieškovei priklausančios dalies 1,284 ha žemės ties Ateities ir L.Giros gatvėmis iš 10,2741 ha išlikusios V. S. žemės buvo nagrinėtas ikiteismine tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad netenkindamas ieškinio dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 1,284 ha ieškovei grąžintinos išlikusios V. S. žemės sklypą, teismas pažeidė ieškovės teises ateityje kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į ginčo sklypą atkūrimo. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija dėl šio klausimo nėra pateikusi savo sprendimo, pirmos instancijos teismas faktiškai turėjo šį klausimą palikti nenagrinėtą, o ne ieškinį šioje dalyje atmesti ir tuo užkirsti ieškovei kelią ateityje ginti savo teises. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad teismui sprendime už akių taikius ieškinio senatį, iš ieškovės buvo atimta galimybė pasisakyti dėl ieškinio senaties terminų, pateikti paaiškinimus, kada ji sužinojo apie savo pažeistas teises (LR CK 1.127 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimuose nurodyti argumentai nesusiję su ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė naikintiną nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad ieškovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie neatvykimą laiku informavo teismą ir pateikė neatvykimo priežastis pagrindžiančius įrodymus. Kadangi pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skundžiama 2008-09-03 nutartis yra naikintina, taip pat naikintinas ir 2008-05-09 sprendimas už akių, o byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės (LR CPK 337 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-131/2008 panaikinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „Stiebas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui J. S. dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo suformuoti žemės sklypą bei nuosavybės teisių atkūrimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.