- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1074-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nevetas“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nevetas“ ieškinį atsakovui N. M. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, kartu su ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą antstolio Irmanto Gaidelio vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00561 – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su UAB „Nevetas“ piniginėmis lėšomis, t.y. jų nepervesti vekselio turėtojui N. M. iki tol kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė dėl nurodytos teismo nutarties 2019 m. balandžio 23 d. padavė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikino 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. vykdomąjį įrašą Nr. 2890 dėl 76,42 Eur notaro išlaidų, 25 000,00 Eur skolos ir 3143,84 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Nevetas“ išieškotojo N. M. naudai. Ieškovė, nesutikdama su pradėtais vykdymo veiksmais, kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti vekselį negaliojančiu. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Iš prie atskirojo skundo pateikto 2019 m. balandžio 16 d. patvarkymo Nr. S-19-8-11377 matyti, jog antstolio Irmanto Gaidelio žinioje yra kita vykdomoji byla Nr. 0008/19/00560 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-13538-897/2018 dėl 130000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 72020,00 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojos E. M. naudai. Esant šiai situacijai, darytina išvada, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atsakovas N. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad atsakovas kada nors būtų grasinęs ieškovei ar bandęs jai taikyti ekonominį spaudimą ar apskritai būtų atsisakęs pasirašyti Kredito sutarties pratęsimą, o nesant tokių duomenų ieškinys negali būti tenkintinas.
3.2. Ieškovė turi ir vekselio išdavimo metu jau turėjo ypač didelius turtinius įsipareigojimus atsakovui.
3.3. Ieškovė siekia užvilkinti piniginių lėšų išieškojimo procedūras, todėl pateikė absoliučiai nepagrįstą ir net melagingomis faktinėmis aplinkybėmis paremtą ieškinį.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Nevetas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. N. M. ir E. M. bendru sutarimu sukūrė dirbtinį kreditorinį reikalavimą. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-252-431/2018 esant palankiam kreditoriui bankui teismo sprendimui, ir reikalavimus į atsakovo turtą patenkinus be eilės, sekantis pirma eile reikalavimas turės būti tenkinamas dėl išlaikymo E. M. naudai. Darome prielaidą, kad toks sąmoningas N. M. ir E. M. veikimas yra sąlygotas siekio neteisėtai gauti pinigines lėšas iš įmonės dirbtinai sukūrus išlaikymo priteisimą.
4.2. Jeigu teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, tokiu atveju ieškovei būtų itin komplikuota, palankaus teismo sprendimo atveju, tikėtis galimo piniginių lėšų susigrąžinimo.
4.3. Atskirajame skunde nėra argumentų, kaip atsakovas siekia suderinti asmeninį suinteresuotumą gauti pinigines lėšas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir savo pareigas veikti bendrovės interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
7. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos trys sąlygos. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimą, kuriam užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi egzistuoti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizika. Trečia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti prašomą taikyti suvaržymą ar ribojimą. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
8. Kaip jau nurodyta apeliantas siekdamas jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo privalėjo prima facie pagrįsti savo reikalavimus, pagrįsti grėsmę galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui, bei pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą pareikštiems reikalavimams. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
9. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje jau nebeturi prasmės, nes antstolis Irmantas Gaidelis vykdomojoje byloje 0008/19/00561 buvo paskirstęs ieškovės lėšas ir jas pervedęs apeliantui. Tuo pačiu 2019-04-25 kitoje vykdomojoje byloje, kurios Nr. 0008/19/00560, nuo apeliantui priklausančios sąskaitos buvo nurašyta 27 927,04 Eur suma. Ginčo vekselis yra išduotas 25000,00 Eur sumai, antstolio raginime įvykdyti sprendimą nurodoma, jog ieškovė turi sumokėti 76,42 Eur notaro išlaidų, 25000,00 Eur pagrindinės skolos ir 3086,30 Eur palūkanų, iš viso 28162,72 Eur. Apeliantas nurodo, skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo išieškota ir paskirstyta 27927,04 Eur, tačiau tai nėra visa suma, dėl kurios yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apelianto argumentas, jog byloje nebėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas kaip nepagrįstas.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas siekiant nuginčyti ieškovės išduotą vekselį atsakovui. Pateiktu ieškiniu ieškovė nurodė, jog išduodant vekselį jos finansinė padėtis buvo sudėtinga, bankas buvo apteikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo būtina pratęsti kredito sutartį su banku, apeliantas yra ieškovės akcininkas, ilgą laiką delsė pasirašyti kredito sutarties pratęsimo sutartį, už laidavimą dėl kredito sutarties pratęsimo reikalavo pasirašyti ginčo vekselį. Ieškovės vertinimu tokiais veiksmais apeliantas darė ieškovei ekonominį spaudimą. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą duomenis, jog tarpo ieškovės ir apelianto buvo susiklostę kompensaciniai santykiai, atsakovas sutikdavo laiduoti už ieškovės prievoles bankui, o ieškovė mokėdavo kompensacijas apeliantui už atliktą laidavimą. Įvertindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įprasti šalių susiklostę santykiai buvo tokie, jog atsakovas laiduodavo už ieškovės prievoles atlygintinai. Tokias laidavimo sutarties sąlygas leidžia ir įstatymai. Civilinio kodekso 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktas teismui ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes tarp šalių buvo įprasta, jog apeliantas už atlyginimą laiduodavo bankui už ieškovės prievolės įvykdymą.
11. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Be to, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018).
12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui iš esmės yra tai, jog apelianto atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla, kurioje iš apelianto išieškomas išlaikymo įsiskolinimas apelianto sutuoktinės naudai. Ieškovė nurodo, jog šis apelianto kreditorinis įsipareigojimas sukurtas fiktyviai. Jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias nurodytas aplinkybes ieškovė teismui nepateikė. Pats faktas, jog apeliantas turi kitų kreditorių, kurių naudai vykdomas išieškojimas iš apelianto turto savaime nereiškia, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar atsiranda tikimybė, jog iš vis jo nebus galima įvykdyti.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė proceso įstatymo normas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas byloje išsprendžiamas iš esmės – prašymą atmetant nutartyje aptartais pagrindais (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskiruosius skundus tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės.
Netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo.