- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e1-602-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03364-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., R. G., L. K. ir E. K. neteisėtai atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, t. y. 2020 m. sausio 22 d. apie 22.20 val., būdami neblaivūs, bendrininkaudami, spardydami A. B. namo duris, kad šis įleistų į namus, o pastarajam atsisakius juos įleisti į savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, atvirai, išlaužę vidinį durų kablį ir atidarę duris, be A. B. leidimo, neteisėtai prieš jo valią įsibrovė į jo namą. Tokiais savo veiksmais jie pažeidė nukentėjusiojo A. B. būsto neliečiamybę ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad A. B. pažįsta, yra jo kaimynas, sutaria gerai. Galimai 2020 m. sausio 22 d., vakare buvo namuose su savo sūnumis L. ir E., buvo atėjęs draugas R. G.. Jie visi gėrė alų ir degtinę. Sugalvojo išeiti į lauką parūkyti, ir išėję visi keturi į lauką, pamatė, kad pas S. (taip vadina A.) namuose dega šviesa. Sugalvojo pas jį nueiti paprašyti parūkyti. Priėję arčiau, išgirdo, kad namuose yra A. B., kuris visuomet geria su V. (V. S.). Ir tuomet galvojo, kad jie kartu. Iš pradžių pabeldė jam į langą, tada R. G. pasibeldė į duris, bet A. B. jų neįleido į savo namus, o jiems kažką šaukė. Tada į duris pasibeldė jo sūnus E. K., bet ir vėl A. B. neįsileido. Pirmos namo durys nerakinamos, todėl pro jas įėjo į koridorių. Antros namų durys iš vidaus buvo užkabintos kabliu. E. K. duris patraukė į save ir duris atidarė ištraukdamas kablį – kablys iškrito. Jie durų nespardė, E. K. atidarė duris patraukęs ranka į save, nes durys atsidaro į išorę ir visi įėjo į vidų pas A. B.. E. K. įėjo pirmas, jie iš paskos. Įėjus pamatė, kad A. B. kalba telefonu su policija ir aiškina, kad jie jį spardo, muša, nors jie ką tik buvo užėję. V. sėdėjo girtas ant lovos. Jiems užėjus ant stalo dar stovėjo alaus butelis, bet jie jo neėmė. A. B. baigus kalbėti telefonu, A. B. su L. K. susistumdė dėl kažkokios skolos motinai. Vienas kitam jie smūgių nesudavė. Matė, kad L. K. suplėšė A. B. marškinėlius. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kad užėjo pas A. B. be leidimo. A. B. atsiprašys, žalą atlygins (b. l. 80-81).
Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad A. B. pažįsta, yra jo draugas. Sutardavo pakankamai gerai, bet po šio įvykio nebendrauja. 2020 m. sausio 22 d., jis buvo pas E., J. ir L. K. namuose, gėrė alų. Sugalvoję nueiti parūkyti, išėjo visi keturi į lauką ir pamatė, kad pas A. B. namuose dega šviesa. Sugalvojo pas jį nueiti paprašyti parūkyti jo namuose, kadangi jis leidžia pas jį namuose rūkyti. Priėję arčiau, per langą matė, kad pas A. B. yra draugas V. S.. Iš pradžių jis pabeldė į duris, bet A. B. jų neįleido į savo namus, o jiems šaukė, kad eitų nuo jo namų, jų neįleis, kviečia policiją. Tada pabeldė E. K.. A. B. neįleidus jų, pirmiausia įėjo per pirmas duris, kurios nebuvo užrakintos. Antros namų durys iš vidaus buvo užkabintos kabliu. E. K. duris patraukė į save ir duris atidarė – ištraukė kablį, nes kablys duris atidarius iškrito. Jie durų nespardė, E. K. atidarė duris patraukęs ranka į save, nes durys atsidaro į išorę ir visi įėjo į vidų pas A. B.. Jie norėjo jo paprašyti parūkyti ir pamatė, kad A. B. kalba su policija. A. B. baigus pokalbį telefonu, jis puolė L. K. sakydamas, kad jis jam skolingas ir jie susistumdė. L. K. suplėšė A. B. raudonos spalvos marškinėlius. Jie smūgių vienas kitam nesudavė. Po jų susistumdymo jie jau nebeprašė A. B. rūkyti, o išėjo. Kol L. K. su A. B. stumdėsi, jie sėdėjo pas jį kambaryje. A. B. atsiprašys, žalą atlygins. Turbūt taip pasielgė todėl, kad norėjo rūkyti ir matė, kad A. B. namuose. Jeigu A. B. būtų juos pats įleidęs, jie nebūtų ėję be jo leidimo (b. l. 99-100).
Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad A. B. pažįsta, yra jo kaimynas. Sutardavo pakankamai gerai, bet po šio įvykio nebendrauja. Galimai 2020 m. sausio 22 d., jie vakare su broliu E. K., tėvu J. K. ir draugu R. G. gėrė alkoholinius gėrimus savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Galimai apie 22 val. jie visi sugalvojo parūkyti. Išėjo visi keturi į lauką ir pamatė, kad pas A. B. namuose dega šviesa. Sugalvojo pas jį nueiti parūkyti į namus, kadangi jis leidžia pas jį namuose rūkyti. Priėję arčiau, per langą matė, kad pas A. B. dar yra draugas V. S.. Jie iš pradžių pasibeldė į duris, bet A. B. jų neįleido į savo namus, o jiems šaukė, kad eitų nuo jo namų, jų neįleis, kviečia policiją. A. B. namų durys iš vidaus buvo užkabintos kabliu. E. K. duris patraukė į save ir duris atidarė, gal ir ištraukė kablį. Jie durų nespardė. E. K. atidarė duris patraukęs ranka į save, nes durys atsidaro į išorę ir visi įėjo į vidų pas A. B.. Jis ėjo pirmas. A. B. griebė jam už striukės, o jis jam už marškinėlių, lygtai raudonos spalvos, jis kažką jam kalbėjo apie skolą. L. K. traukdamas marškinėlius, juos suplėšė. V. S. sėdėjo kambaryje ir nieko nedarė. Jie apsistumdę su A. B. vienas kitą paleido, nesudavė vienas kitam jokio smūgio. Vienas kitą paleidę jie pakalbėjo, dar pas jį parūkė ir išėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. A. B. atsiprašys, žalą atlygins. Turbūt taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivūs. Jeigu A. B. būtų juos įleidęs savo noru, nieko nebūtų įvykę – būtų parūkę ir išėję (b. l. 114-115).
Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad A. B. pažįsta, yra jo kaimynas. Sutardavo pakankamai gerai. Tarp jo ir A. B. būna žodinių nesutarimų. 2020 m. sausio 22 d., jie vakare su broliu L. K., tėvu J. K. ir draugu R. G. gėrė alų pas juos namuose. Išgėrę alaus, jie visi sugalvojo parūkyti. Išėjo į lauką ir pamatė, kad pas A. B. namuose dega šviesa. Sugalvojo pas jį nueiti parūkyti į namus, kadangi jis leidžia pas jį namuose rūkyti. Priėję arčiau, išgirdo, kad A. B. su kažkuo kalba. Iš pradžių R. G. pabeldė į duris, bet A. B. neatidarė. Tada pabeldė E. K., bet A. B. irgi neatidarė. A. B. namų durys iš vidaus buvo užkabintos kabliu. E. K. patraukė duris į save ir duris atidarė – gal ir ištraukė kablį, bet jis vos laikėsi. Jie durų nespardė. Jis atidarė duris patraukęs ranka į save, nes durys atsidaro į išorę ir visi įėjo į vidų pas A. B.. Jis gerai nepamena, kuris iš jų keturių įėjo pirmas. Jiems įėjus į vidų, A. B., kiek suprato, jau buvo dėl jų paskambinęs į policiją. A. B., baigęs pokalbį, kažką pasakė L. K. ir jie susistumdė. A. B. draugas kambaryje girtas miegojo. A. B. jiems liepė išeiti. Jie išėjo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. A. B. atsiprašys, žalą atlygins. Turbūt taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivūs. Jeigu A. B. būtų juos įleidęs savo noru, jis nebūtų traukęs durų, jis nenorėjo nieko išlaužti tik norėjo patekti į A. B. namų vidų parūkyti (b. l. 133-134).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su motina gyvena (duomenys neskelbtini). Netoliese, adresu (duomenys neskelbtini), yra jam priklausanti sodyba. Joje gyveno su savo sutuoktine, bet jai (duomenys neskelbtini) mirus, jis tame name gyvena tik vasarą. 2020 m. sausio 22 d. vakare susitiko kaimyną V. S., nuėjo į kaimo parduotuvę, nusipirko alaus ir nuėjo į jo negyvenamą sodybą. Jiems būnant sodyboje, atėjo L. K., kuris paklausė, ar nematė jo sesers. Jam atsakė, kad nematė. Po kurio laiko atėjo to paties paklausti jo brolis E. K., kuriam atsakė, kad nematė jų sesers. Jau ruošiantis eiti miegoti, jis užkabino iš namų vidaus durų kablį. Po kiek laiko kažkas pradėjo belsti į duris. Nuėjęs prie durų, paklausė, kas ir ko nori. L. K. jam pasakė, kad įleistų jį į vidų. Jam nurodė, kad neįleis. Dar girdėjosi prie jo ir daugiau balsų. Jam pasakius, kad jo neįleis, kažkas iš jų pradėjo spardyti kojomis į duris. Liepė liautis, nes kvies policiją, bet jie vis tiek nenustojo, tada jis paskambino numeriu 112 ir bendraudamas telefonu stovėjo kambaryje, kai pamatė, kad jie atidarė duris išlauždami kablį ir keturiese įėjo į vidų. Įėjo L. K., J. K., E. K. ir R. G.. Jie visi buvo neblaivūs. L. K. iš karto stvėrė jam už marškinėlių, dėl ko jie susigrūmė. Besigrumiant L. K. jam suplėšė marškinėlius. Grumtynių metu L. K. kumščiu jam trenkė į galvą, tačiau jokio fizinio skausmo tuo metu A. B.nepajuto. A. B. pamatęs, kad nieko nepadarys ir jų vienas neišvarys, nuėjo į virtuvę su V. S. ir ten kalbėjo, o jie keturiese sėdėjo kambaryje. Jiems išėjus, jis nuėjo tvarkyti durų ir pastatė kablį į vietą. Jam didelė žala nebuvo padaryta, durys senos, kablį įstatė. Dar suplėšė marškinėlius. Didžiausia žala ta, kad jie daro, ką nori, savivaliauja. Nori, kad jie būtų nubausti už tai, kad įsiveržė į jo namus be jo leidimo ir tai buvo jau ne pirmas kartas. Jie girti yra agresyvūs ir prie visų kabinėjasi, su jais niekas nenori bendrauti (b. l. 1, 27-28, 45-46).
Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 22 d. susitiko su savo draugu A. B. ir nuėjo kartu su juo į parduotuvę. Nusipirkę alaus, nuėjo į A. B. sodybą. Jiems būnant sodyboje, apie 22.20 val., atėjo L. K., J. K., E. K. ir R. G.. Kadangi sodyboje jie buvo užsirakinę, atėję nurodyti asmenys pradėjo A. B. reikalauti, kad jis juos įleistų į sodybos namo vidų. Namo durys buvo užrakintos iš vidaus metaliniu kabliu. A. B. atsisakė juos įleisti, o L. ir E. K. ir toliau šaukė, kad A. B. juos įleistų. Jiems nesiliovus šūkauti, A. B. pradėjo telefonu skambinti ir kviestis policijos pareigūnų pagalbos. Jam kalbant telefonu V. S. išgirdo, kad bandoma išlaužti duris. Tuo metu po kelių akimirkų į kambarį įėjo visi nurodyti keturi asmenys. Kiek pamena, pirmas užėjo L. K. ir puolė grumtis su A. B.. Tuo metu V. S. norėjo neleisti L. K. prieiti prie A. B., tačiau jį patraukė J. K., o L. K. susigrūmė su A. B.. Kas vyko tarp jų, nematė, nes tai vyko kitame kambaryje. Po kelių akimirkų triukšmas liovėsi ir visi aprimo. Pamatė, kad A. B. raudoni marškinėliai, kuriuos jis buvo užsidėjęs, yra suplėšyti. Po šių grumtynių visi minėti asmenys išėjo iš sodybos. Tada jis su A. B. pastebėjo, kad iš įėjimo durų staktos yra išlaužta (ištraukta) metalinė kilpa už kurios kabinamas metalinis kablys. Šiuo kabliu yra rakinamos durys iš vidaus. Išėjus iš namo į priemenę, pastebėjo, kad yra apgadintos (aplaužytos) priemenės įėjimo durys. Šios durys jau ir anksčiau buvo šiek tiek aplaužytos bei niekada nerakinamos. Laukiant policijos pareigūnų, A. B. plaktuku atgal į durų staktą įkalė kablio metalinę kilpą (b. l. 61-62).
2020 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimo į sodybos priemenę medinės durys išlaužtos. Įėjus į namo priemenę yra įėjimas į namą. Įėjimo į namo durys medinės. Užėjus į namą, įėjimo durų staktos kairėje pusėje apie 1,50 metro aukštyje kabo metalinis kablys. Šalia kablio matosi suskilusi medinė stakta (b. l. 10-17).
Atlikta A. B. pateiktų suplėšytų marškinėlių apžiūra (b. l. 35-39, 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų J. K., R. G., L. K. ir E. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jų prisipažinimu, nukentėjusiojo A. B., liudytojo V. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, t. y. įrodyta, kad J. K., R. G., L. K. ir E. K. neteisėtai atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, byla užbaigiama, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jo teistumas išnykęs (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 69), vykdo individualią veiklą (b. l. 67). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, šiam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 85), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 88), nedirba (b. l. 86). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, šiam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 103), nedirba (b. l. 104). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, šiam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (b. l. 118), baustas administracine tvarka (b. l. 122), dirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, šiam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamiesiems BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamieji sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme (b. l. 137-139, 141;143-145, 147; 149-151, 153; 155-157, 159). Nukentėjusysis apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b. l. 161).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. K. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. G. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. K. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. K. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui 2020 m. vasario 24 d. nutarimu perduotus saugoti marškinėlius.
Kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.