Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. nuteista pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laivės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistosios N. V. priteista 2659,38 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. N.. Be to, iš nuteistosios N. V. nuspręsta išieškoti nukentėjusiajai L. N. 400 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nuteistosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. nuteista už tai, kad nužudė savo šeimos narį. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

N. V. 2011 m. rugsėjo 12 d. apie 17 val., Šalčininkų rajone, Šalčininkų miestelyje, J. S. gatvėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namelyje-autopriekaboje, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu V. L. metu, tyčia sudavė jam ne mažiau trijų kartų peiliu, padarydama pjautines žaizdas dešinės plaštakos delniniame bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose, ir ne mažiau keturių kartų peiliu į krūtinės sritį, padarydama pastarajam keturis durtinius-pjautinius sužalojimus krūtinėje su krūtinės organų pažeidimu, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimus, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, nuo ko nukentėjusysis V. L. mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – savo sugyventinį V. L..

2011 m. rugsėjo 12 d., tikslaus laiko neatsimena, nuteistoji nuėjo į vagonėlį, kur gyveno V. L., atsiimti savo cigarečių, kadangi jis išeidamas iš nuteistosios buto, jas išsinešė. Dar būdamas bute, V. L. minėjo, kad „padelnikai“ nori sudeginti jo vagonėlį, konkrečių vardų neminėjo. Nuteistajai nuėjus prie vagonėlio, ji pabeldė į sieną, priėjusi arčiau pamatė, kad durys praviros, niekas neatsiliepė. Įėjus į vagonėlį pastebėjo, kad V. L. iš kairės rankos teka kraujas ir pamanė, kad jis susimušė su kažkuo. Priėjusi arčiau pamatė, kad jis kruvinas, pradėjo šaukti jį vardu, tačiau jis neatsiliepė. Nuteistoji bandė jį gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą, po kažkiek laiko pastebėjo, kad V. L. lūpos mėlynuoja, užkrito akys, pamanė, kad praranda sąmonę. Ji išbėgo pasiimti telefono ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Prašo atkreipti dėmesį, kad aptikus V. L. dar gyvą, kvietė greitąją pagalbą net kelis kartus, kad būtų galima dar jį išgelbėti, grįžusi į vagonėlį toliau bandė gaivinti V. L.. Atvykus pareigūnams, ji buvo sulaikyta. Tik po 4 dienų buvo paimti jos drabužiai, kuriuos ji vilkėjo įvykio dieną. Būdama areštinėje tiek dienų, ji net nebandė nuo drabužių nuvalyti V. L. kraujo dėmių. Pirmos apklausos metu ji davė išsamius parodymus ir nieko nemelavo. Skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad iš liudytojos V. A. dėl alkoholio vartojimo buvo atimtas 3 mėnesių kūdikis. Todėl šios liudytojos melagingi parodymai padėjo sufabrikuoti bylą operatyviniams darbuotojams. Be to, 2011 m. rugsėjo 12 d. ji apklausta būdama neblaivi.

Nuteistoji ginčija aplinkybę, kad prie lovos ant kilimėlio buvo rastas peilis. Teisme apklausiami trys liudytojai ir ji pati, paklausti apie tai, ar ant lovos ar šalia lovos buvo peilis, atsakė, kad nebuvo. O byloje yra protokolas su nuotraukomis, kad peilis rastas šalia lovos. Taigi ši aplinkybė sufabrikuota. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ji sakė kokius peilius yra mačiusi vagonėlyje, kuriame gyveno V. L., tačiau ši aplinkybė nebuvo tiriama. Teisme apklausiama tyrėja nurodė, kad jai paskambino nukentėjusioji L. N., kuri po įvykio tvarkė vagonėlį ir pasakė, kad rado peilį su apvyniota rankena. Vagonėlyje virš viryklės buvo spintelė, kuri nebuvo apžiūrima, buvo tik paimti pirštų antspaudai nuo durelių rankenų. 2011 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad ant vagonėlio lubų, virš lavono, pastebėta rusva dėmė, panaši į kraują. Byloje nėra jokios išvados apie tai, kieno tas kraujas. Nuteistoji nurodo, kad tas kraujas gali būti asmens, kuris nužudė V. L.. 2011 m. rugsėjo 13 d. apklausta liudytoja V. A. parodė, kad pas V. L. bute yra mačiusi keturis peilius juodomis rankenomis, tačiau nepaminėjo, kad matė peilį su kniedėmis. Tą pačią dieną V. A. parodė, kad nuteistoji jai sakė „mano akivaizdoje V. L. pats save pjovė peiliu juodos spalvos rankena dėl jos 20 litų“. Taigi vėl kalbama apie peilį juoda rankena. Atpažinimo metu V. A. atpažino peilį su kniedėmis, o ne su juoda rankena, tai rodo, jog ji prisidėjo prie bylos fabrikavimo.

Savo pirminiuose parodymuose N. V. parodė, kad V. L. nenakvojo savo vagonėlyje, apie pietus užėjo pas ją į butą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog kraujosruvos ir nubrozdinimai V. L. galvoje padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Nuteistoji skunde nurodo, kad nesiaiškinta ar su kuo V. L. nekonfliktavo ir ar nedalyvavo muštynėse tuo laikotarpiu. 2011 m. rugsėjo 12 d. V. L. jai sakė, jog jis turės problemų su vagonėliu, ateis deginti jo vagonėlio, o jis „pagavęs nors vieną papjaus kaip kiaulę“. Teisme liudytojos V. A., J. Č. parodė, kad ne kartą yra mačiusios pas V. L. du peilius, kuriuos jis nuolat nešiojosi kartu – vieną peilį už diržo, o kitą peilį dešiniame bate. V. A. teisme parodė, kad V. L. buvo užpuolęs ją peiliu, J. Č. taip pat parodė, kad V. L. peiliu grasino ją nužudyti, tačiau nuteistoji ją apgynė. Tai įrodo, kad V. L. buvo agresyvus, neprognozuojamas bei tai, kad jam grėsė pavojus, kadangi jis ne kartą yra minėjęs, jog yra prasiskolinęs.

Nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad jos parodymai dėl jos plauko V. L. rankoje yra prieštaringi, ji paaiškino, kad plaukas galėjo atsirasti, kai ji bandė gaivinti V. L.. Jei nuteistoji būtų susigrūmusi su V. L., tai jo saujoje būtų buvę daugiau plaukų, o ne vienas. Be to, įvykio dieną ji jokio peilio nebuvo lietusi. 2012 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant plastikinio alaus butelio yra moters DNR, tačiau su N. V. nesutampa. Toje pačioje išvadoje nurodoma, kad ant peilio rankenos, plastikinio alaus butelio kamščio DNR, tinkamų asmeniui identifikuoti, nerasta. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad tikėtina, jog V. L. durtiniai sužalojimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 1 nustato, kad kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Ši išvada patvirtina nuteistosios nekaltumą. Kaltinimas turi būti pagrįstas įrodymais, o ne prielaidomis. Apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje nuteistoji N. V. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistosios N. V. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus bei jų visumą ir pagrįstai pripažino N. V. kalta. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta N. V. nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą teismas irgi pritaikė tinkamai.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad byloje jos kaltė neįrodyta, byla „sufabrikuota“, liudytoja V. A. davė melagingus parodymus, taip pat skunde nurodo, jog yra daug neaiškumų dėl peilio, kuriuo buvo nužudytas V. L.. Visi šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Kad N. V. padarė skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai teisme, liudytojų teisme duoti parodymai.

Iš byloje esančio įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų fotonuotraukų (1 t., 5-12 b. l.) matosi, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo apžiūrėtas metalinis vagonėlis-priekaba, kuriame aptiktas vyriškos lyties lavonas bei aplink esanti teritorija. Vagonėlis – priekaba stovi ant žalios vejos 18 m atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 20 adresu J. S. g., Šalčininkuose. Vagonėlio viduje, ant lovos, rastas vyriškos lyties lavonas, apie 40 metų amžiaus, vilkintis tik raudonos spalvos trumpikėmis. Lavonas guli aukštielninkas, nežymiai pasviręs ant kairiojo šono, galva pasukta į kairę pusę. Dešinė ranka sulenkta ties alkūnę, žąstu priglausta prie šono, delnu remiasi į kairę pilvo pusę. Kairė ranka ištiesta, atmesta į šalį ir plaštakos kraštu remiasi į sofos kraštą, pirštai nežymiai sulenkti. Lavono kojos ištiestos, pražertos nežymiai sulenktos per kelius. Krūtinės, pilvo priekinis paviršius suteptas rausvos spalvos skysčiu (krauju) su patekėjimu, kurios žymimos žemyn į kairę pusę. Abi plaštakos ir abiejų rankų žastai yra su pavieniais sutepimais, kraujingu skysčiu, kuris yra apdžiūvęs, išskyrus kairės plaštakos delninį paviršių. Ant kairės rankos 4 ir 5 piršto galų yra prilipusių plaukus primenančių detalių, kurios išimtos įvykio vietoje.

Atlikus V. L. lavono tyrimą, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. L. mirė nuo durtinių – pjautinių krūtinės sužalojimų su krūtinės organų pažeidimu. Tai rodo durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdiplėvės ir plautinio kamieno pažeidimas, kas komplikavosi širdies tamponada krauju. N. V. L. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-24 val. laiko.

V. L. lavone nustatyta: durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, pasieninės pleuros, II šonkaulio, krūtinkaulio, plaučių, širdplėvės ir plautinio kamieno pažeidimas, padarytos vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį, neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis. Šie sužalojimai padaryti kelių-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas krūtinėje padarytas kietu, riboto paviršiaus daiktu, ar įrankio galu, paros laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje bei dešinėje blauzdoje padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 4-6 parų laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar daiktais, netrukus iki mirties, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. L. lavono kraujyje rasta 3,29 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,11 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį. V. L. mirė nuo durtinių – pjautinių sužalojimų krūtinėje su krūtinės organų pažeidimu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju. V. L. pomirtinių sužalojimų nėra. V. L. lavone nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. V. L. kūne nustatytos pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose, kurios galėjo būti padarytos ginantis. Nukentėjusysis po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti aktyvius veiksmus (pvz.: judėti, gintis, šaukti) kol neprarado sąmonės. Po durtinių-pjautinių krūtinės sužalojimų su krūtinės organų pažeidimu padarymo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. V. L. lavone nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje padarytos mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos mažiausiai trim trauminiais poveikiais, kiti sužalojimai kūne padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. V. L. krūtinės durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį neišreikštomis briaunomis, pradinėje dalyje neaštrius ašmenis. Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos delniniame, bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuose padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu). Kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais(daiktu). Odos nubrozdinimas krūtinėje padarytas kietu, riboto paviršiaus daiktu ar įrankio galu. ( t.2, b. l. 15-22).

Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas S. L. savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad V. L. pjautinė žaizda dešinės plaštakos delniniame paviršiuje galėjo būti padaryta pirštui kontaktuojant su pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Pagal sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ginantis V. L., tai yra stengiantis suimti daiktą dešine plaštaka. Tai, kad jis galėjo pasidaryti sužalojimus pats, yra mažai tikėtina, nes nėra tam tikrų specifinių požymių. Be to, žiūrint į žaizdų kanalų krypčių įvairumą, kyla pagrįstos abejonės, kad jis pats galėjo susižaloti. Sužalojimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar daiktais, kuris galėjo atsirasti muistantis ar kontaktuojant su tokiu daiktu, turinčiu pjaunantį paviršių. L. gintis galėjo, dėl etilo alkoholio poveikio jie galėjo atlikti pasyvius ginties judesius, tuo būdu griebdamas, čiupdamas už įrankio, kuris sukėlė skausmą, todėl L., griebdamas už įrankio, galėjo pasidaryti tokius sužalojimus, bet tai vyko tik dėl refleksų.

Teisme apklausta nuteistoji N. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad V. L. ji nenužudė, tam neturėjo jokio motyvo. Šeštadienį, prieš V. L. mirtį, tarp jų bulvių lauke, kilo konfliktas, jis šoko ant jos su akmeniu, todėl ji jam liepė grąžinti buto raktus. Tos pačios dienos vakarą jie namuose buvo kartu, nekonfliktavo, kartu buvo ir bulves su jais kasusi V. A.. Grįžus iš bulviakasio sekmadienio vakarą, V. L. nerado namuose, jis grįžo tik pirmadienį. Ji jo klausė kur jis nakvojo, į ką pastarasis paaiškino, kad bus problemų, padegs jo „karavaną“, kadangi jis kažkam skolingas. Po to pokalbio jis nuėjo prie lovos, kurioje gulėjo V. A. ir paėmęs iš jos rūbų pinigus, išėjo iš namų. Vėliau ji (N. V.) pati pastebėjo, kad nėra jos cigarečių ir nuėjo į „karavaną“ (namelį, kuris buvo jos daugiabučio namo kieme ir kur jis kartais nakvodavo) atsiimti jai priklausančias cigaretes. Priėjus prie „karavano“, pamatė praviras duris, pasibeldė, niekas neatsakė, todėl užėjo į vidų, kur pamatė V. L. gulintį ant lovos, jo ranka buvo nukritusi, iš jos lašėjo kraujas. Ji bandė pastarąjį kalbinti, tačiau jis nieko nesakė. Priėjus prie jo arčiau, pamatė, kad jis kraujuotas. Ji pagalvojo, kad V. pats susižalojo. Prisilietusi prie jo pajuto, kad jis dar kvėpuoja. Tada bandė jam daryti dirbtinį kvėpavimą, jo lūpos buvo šaltos. Po to, nubėgo į namus paimti telefoną, kad paskambinti į greitąją medicininę pagalbą. Ji neatsimena ką tuo metu grįžusi pasakė namuose buvusiai V. A., lyg tai, kad V. miręs. Paskambinusi į greitąją pasakė, kad V. pats susižalojo.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos, surašytos 2011 m. rugsėjo 12 d., matosi, kad nurodyta kvietimo priežastis, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, „sužalojo save su peiliu“ (2 t., 56 b. l.). Iš šio iškvietimo garso įrašo matosi, kad N. V., kviesdama greitąja pagalbą nurodytą dieną savo namų adresu nurodė, kad V. L. „pats save nužudė“, „pradūrė peiliu“ (2 t., 58-63 b.l.). Tai pati pirmoji nuteistosios nurodyta įvykio versija. Iš bylos matosi, kad ji ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą apklausta, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo perskaityti (BPK 276 str. 4 d.). N. V. nurodomos V. L. mirties priežastys keitėsi, nuteistosios parodymai nebuvo nuoseklūs. 2011 m. rugsėjo 13 d. apklausta įtariamąja N. V. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 12 d., po pietų, tikslaus laiko ji pasakyti negali, pas ją į butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, atėjo jos sugyventinis V. L.. V. L. iš sekmadienio į pirmadienį namuose nenakvojo, kur jis buvo ji nežino. Tą dieną pas ją namuose buvo jos draugė V. A., kuri jau apie penkias dienas gyveno pas ją. 2011 m. rugsėjo 10 d., tuo metu kai jie kasė bulves Ūtos kaime, lauke tarp jos ir V. L. buvo kilęs žodinis konfliktas. Vakare jie sugrįžo namo, V. L. nakvojo kartu. 2011 m. rugsėjo 12 d. po pietų, atėjęs namo V. L. paėmė bute buvusį degtinės butelį ir vienas pradėjo gerti. Iš V. L. elgesio ji suprato, kad jis nervingas, dirglus. Tuo metu atsikėlė V. A. ir ji kartu su ja išgėrė alaus. V. L. jai pasakė, kad eis nakvoti į „karavaną“, nes jį gali sudeginti ir tai turi padaryti jo „padelnikai“. Tai pat V. L. pasakė jai, “ kad jeigu ateis, tai bent vieną pagaus ir kaip kiaulę papjaus“. V. L. pastoviai turėjo su savim kelis peilius, nes jis kažko bijojo. Ji su V. A. liko kambaryje, o V. L. prieš išeinant iš V. A. kelnių, gulėjusių ant lovos, paėmė 20 litų. Po to ji pastebėjo, kad dingo jos cigaretės ir ji pagalvojo, kad jas galėjo paimti V., todėl ji nuėjo prie „karavano“. Ji pabeldė į „karavano“ sieną, o kai priėjo prie durų, pamatė, kad jos praviros. Užėjus į „karavano“ vidų, pamatė ant lovos gulintį V. L. visą kruviną. Iš karto ji pagalvojo, kad pastarasis su kažkuo susimušė, o priėjusi arčiau pradėjo šaukti jį vardu, tačiau jis neatsiliepė. Ji pakėlė V. L. galvą, tačiau jo lūpos buvo mėlynos ir ji suprato, kad jis miręs, todėl pradėjo garsiai šaukti. Ji neturėjo savo telefono, todėl nubėgo į butą, o paėmusi telefoną paskambino į policiją ir iškvietė greitąją pagalbą. Būdama bute kažką pasakė V. A. ir liepė eiti prie „karavano“. Po to jos dviese nuėjo į minėtą „karavaną“. V. A. taip pat bandė gaivinti V. L., tačiau jis buvo negyvas. Tą dieną ji prie „karavano“ nematė jokių pašalinių asmenų. Kaip buvo sužalotas V. L. ji nežino, ji jo nenužudė. N. V. patikslino, kad tuo metu, kai ji buvo „karavane“ ir bandė gaivinti V. L., tai jo lūpos mėlynavo bei akys užkrisdavo į viršų, ji suprato, kad jis miršta. Prieš dvi savaitės pas V. L. namelyje-autopriekaboje ji matė ten esančioje spintelėje peilį su apvyniota rankena, kurį jis naudojo maisto pjaustymui, tą dieną jie pjaustė dešrą. Kai ji rado papjautą V. L., minėto peilio nematė. V. nebuvo jos sugyventinis, jis buvo tik jos nuomininkas. Jis pradžioje už nuomą mokėjo pinigus, gyveno atskirame kambaryje, tačiau jis pats kitiems ją pristatydavo kaip sugyventinę, nors realiai jie ir nebuvo kartu. Ji pati jo niekada nevadino sugyventiniu. „Karavane“ radusi V. L., nelietė jo rankų, kojų. Jai paėmus telefoną ir grįžus atgal į ‚karavaną“, netrukus ten atėjo ir V. A., kuri puolė prie V. Įvykio dieną ji pati su V. nesimušė, tik barėsi dėl jo paimtų 20 litų. „Padelnikais“ jis vadindavo Kruglikovą, Osvaldą, tačiau ji nežino ar V. su jais turėjo kokių nors reikalų. Teisme taip pat buvo perskaityti N. V. vėliau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 4 d.). 2011 m. spalio 17 d. papildomos apklausos metu N. V. patvirtino 2011 m. rugsėjo 13 d. duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad ji įtaria, kad V. L. galėjo nužudyti vyrai, kuriuos prieš išeidamas jis pavadino „padelnikai“. Prieš du mėnesius V. L. jai sakė, kad jis bijo Kruglikovo, Špako, Olgerdo, Adamonio, Osvaldo, kurių tikslių vardų ir pavardžių nežino. Ar V. L. bendravo su jais ji tiksliai nežino, bet jis apie juos kalbėjo, nes neva jis kažkam iš jų skolingas, kiek ir už ką ji nežino. Į įvykio vietą ji pati telefonu iškvietė greitąją pagalbą, tačiau kokią nurodė kvietimo priežastį neatsimena, nes buvo šoke. 2012 m. vasario 9 d. apklausos metu N. V. davė iš esmės analogiškus parodymus bei papildomai parodė, kad radusi V. L. „karavane“ ji pasilenkė prie jo ir savo rankomis pasuko galvą nuo pagalvės ir pradėjo ji gaivinti - atliko kvėpavimą burną į burną, kiek tai truko laiko ji neatsimena. V. krūtinės ji nelietė ir nespaudė. Ji pajuto, kad V. lūpos šąla, o kai atsitraukė, tai pastebėjo, kad jos mėlynuoja ir tuo metu V. akys atsimerkė ir užkrito į viršų. Ji suprato, kad V. praranda sąmonę arba miršta. Ji pradėjo šaukti, kvietė pagalbą, tačiau niekas neatsiliepė. V. iš vis nereagavo į ją, neatliko jokių judesių, nekalbėjo (1 t., b. 52-53 b.l.). 2012 m. kovo 27 d. papildomos įtariamosios apklausos metu N. V. parodė, kad visiškai sutinka su ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios apklausos metu duotais parodymais. Be to, parodė, kad pagal pavardę ir vardą negali atsakyti ar pažįstą J. R. ir O. F., negali pasakyti ar bendravo su jomis 2011 m. rugsėjo 12 d. Ji nežino, iš kur ant V. L. kairės rankos piršto galėjo atsirasti jos plaukai, kadangi jo rankos nelietė. V. L. konfliktavo su vaikinu vardu Osvaldas, jo pavardės ji nežino, dėl to buvo pradėtas tyrimas. Šis konfliktas buvo 2011 metais, tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau jis vyko jos bute. Jos akivaizdoje Osvaldas susimušė su V. L., o jai ginant juos ji buvo sužalota peiliu, t.y. V. L. sužalojo peiliu jos dešinę ranką, perdūrė kiaurai. Po to jai einant su V. L. A. M. g., Šalčininkų m., jos akivaizdoje V. L. užpuolė Osvaldas su trim jaunais vyrais, kurių ji nepažįsta. V. L. mušė tie nepažįstami vyrai medinėmis lazdomis. Po šio įvykio V. L. kreipėsi į polikliniką kur jam konstatavo du lūžius dešinėje kojoje, galvos sumušimą ir šonkaulių lūžius. V. L. gydėsi namuose, ar dėl šio sumušimo jis kreipėsi į policiją, ji nežino. Ji nežino, kodėl V. A. teigia, jog „karavane“ ji sakė „atleisk V., kad taip atsitiko“. Vagonėlyje tokių žodžių ji nesakė. Iš „karavano“ A. niekur nebuvo išėjusi, ji tikrai jai nesakė eiti pirkti alaus. Laukdamos greitosios pagalbos, jos namelyje alkoholio negėrė.

Taigi iš N. V. parodymų viso proceso metu matosi, kad jie nebuvo nuoseklūs, nuteistoji kėlė įvairias versijas dėl V. L. mirties, kurios nepasitvirtino. Kaip minėta, iš pradžių nuteistoji teigė, kad V. L. susižalojo pats. Vėliau ji pradėjo teigti, jog jį pamačiusi, pagalvojo, kad jis su kažkuo susimušė, kadangi žinojo, kad jis turėjo problemų su „padelnikais“. Kad V. L. sumušė kažkokie pašaliniai asmenys, nuteistoji nurodo ir apeliaciniame skunde. Kolegija šią nuteistosios versiją atmeta, kadangi ji nepagrįsta ir vertintina kaip gynybinė taktika. Beje, ši versija buvo tikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme – buvo nustatyti asmenys, kuriuos nurodė nuteistoji ir su kuriais V. L. konfliktavo, jie buvo apklausti, kai kurie iš jų su V. L. nebendravo, kiti apskritai tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Taigi nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad V. L. sumušė „padelnikai“ yra nepagrįsti, kaip visiškai nepagrįsti ir argumentai apie tai, kad teismas nesiaiškino ar V. L. su niekuo nekonfliktavo paros laikotarpyje iki mirties. Kaip jau minėta, teismas išnaudojo visas galimybes, buvo ištirtos visos keltos versijos, apklausti asmenys.

Nuteistosios kaltę nužudžius V. L. patvirtina ir liudytojos V. A. parodymai, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, nesikeitė. Ši liudytoja apklausta teisme parodė, kad ji pažįsta N. V. kaip V. L. sugyventinę, su kuria ją supažindino V. L.. V. L. gyveno pas Nijolę name, esančiame J. S. gatvėje, Šalčininkuose. Ji pas juos dažnai lankydavosi, kartu gerdavo alkoholinius gėrimus. N. ir V. L. santykiai buvo konfliktiški, dažnai pykdavosi. Pykčių priežastys buvo įvairios, kai išgerdavo agresyvūs buvo tiek N., tiek V.. Tris dienas pries V. mirtį, ji nakvodavo pas N. V., kadangi kartu kasė bulves Ūtos kaime. Jie užsidirbdavo pinigų ir vakarais gerdavo alų. Ji prisimena, kad pirmadienio ryte jie N.s namuose gėrė degtinę. V. ėjo dar degtinės pirkti ir jos prašymu – alaus. Ji jam davė alui 20 litų. Jie tryse gėrė visą pirmadienio dieną. Ji pati buvo labia girta, išgerdavo, pamiegodavo ir vėl gerdavo. Kažkuriuo metu (laiko neatsimena) ją žadino N., klausė ar ji davė V. pinigų degtinei, po to sakė, kad reikia eiti V. ieškoti. Jos abi nuėjo į vagonėlį, šalia namų, kur rado gulinį V.ų, jis buvo be rūbų, tik su trumpikėmis, jo krūtinėje buvo dvi durtinės žaizdos. Į jos klausimą kas atsitiko, N. jai paaiškino, kad jis pats save peiliu pjovė, nes ji (V. A.) nedavė jam 20 litų alui. Prieš tai, tą pačią dieną, jai miegant, N. sake, kad iš jos V. paėmė 20 litų. V. N. pasakė gulinčiam V. “atleisk, kad taip nutiko”. Be to, tuo metu N. dar davė jai dešimt litų ir paprašė nupirkti alaus, kurį nupirkus, į vagonėlį atvažiavo policija. Be to, liudytoja parodė, kad su N. V. į vagonėlį užėjo abi kartu. P. V. galvą, ji suprato, kad jis miręs. T. N. paklausė, kodėl ji šaltas, o pastaroji atsakė, kad jis nusižudė, o kur peilis – ji nežino. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja V. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš jos parodymų seka, jog iš N. V. žodžių ji suprato, kad V. L. pats nusižudė nuteistosios akivaizdoje. Kaip jau minėta, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje taip pat nurodyta, jog kvietimo priežastis yra „asmuo sužalojo save peiliu“. Tai, kad N. V. buvo nurodžiusi, kad V. L. pats save padūrė peiliu, patvirtina ir liudytojų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų A. S., V. N. parodymai, kurie parodė, kad jiems buvo pranešta, jog V. L. susižalojo peiliu. Tačiau tai tik pradinė nuteistosios versija, kuri paneigta visų pirma specialisto išvada ir specialisto S. L. paaiškinimais teisme, kad iš V. L. padarytų sužalojimų lokalizacijos ir tam tikrų specifinių požymių sprendžiama apie tai, jog sužalojimų V. L. pats sau negalėjo pasidaryti. Be to, V. L. pjautinė žaizda dešinės plaštakos delniniame paviršiuje galėjo būti padaryta pirštui kontaktuojant su pjaunančių savybių turinčiu daiktu - sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam ginantis, tai yra stengiantis suimti daiktą dešine plaštaka. Taigi akivaizdu, jog V. L. pats savęs peiliu nežalojo, o priešingai, bandė gintis nuo jį žalojusio asmens. Juo labiau, kaip specialistas S. L. paaiškino, V. L. aktyviai priešintis ir negalėjo dėl savo girtumo (jo kraujyje rasta 3,29 promilės etilo alkoholio, šlapime 4,11 promilės). Nuteistoji skunde nurodo, kad V. A. davė melagingus parodymus, iš liudytojos buvo atimtas trijų mėnesių kūdikis dėl alkoholio vartojimo, be to, apklausos metu ji buvo neblaivi. Šiuos skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Tai, kad iš liudytojos buvo paimtas vaikas, nepaneigia jos parodymų patikimumo dėl įvykio, o aplinkybė, kad pirmą kartą apklausiama liudytoja buvo neblaivi, buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teisme, tą teisme pripažino ir pati liudytoja V. A.. Tačiau ši liudytoja ne kartą apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, davė nuoseklius, logiškus parodymus, kuriuos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys į liudytojos J. J. parodymus, kuri įvykio dieną nuo ryto buvo darže, kuris yra apie 10 metrų iki auto priekabos, kurioje buvo nužudytas V. L.. Ši liudytoja parodė, kad apie 17 val. prie minėtos priekabos matė verkiančią nuteistąją, kuri buvo neblaivi. Jokių kitų asmenų ji aplinkui nematė. Šios liudytojos parodymai vėlgi patvirtina N. V. buvus įvykio vietoje įvykio metu.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad visgi neaišku kokiu peiliu buvo nužudytas V. L., nurodo, kad niekas iš liudytojų to juodo peilio, kuris neva rastas prie lovos, kurioje gulėjo nukentėjusysis, nematė. Nurodo, kad V. L. sesuo tik po kurio laiko, apžiūrėjusi vagonėlį, rado peilį su apvyniota rankena, o ne peilį juoda rankena. Taip pat aiškina, kad apžiūros protokole užfiksuotas peilis juoda rankena, o liudytoja V. A. atpažinimo metu atpažino peilį su kniedėmis, taigi yra prieštaravimų. Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu šalia lovos, kurioje rastas V. L. kūnas, ant kilimo rastas ir peilis. Iš byloje esančių nuotraukų Nr. 18 ir 19 (1 t., 23 b.l.) matosi, kad ant kilimo guli peilis juoda rankena, jį labai sudėtinga pastebėti, kadangi kilimas yra kelių spalvų ir dryžuotas, peilis guli lygiagrečiai kilimo juodam dryžiui. Be to, iš kitos nuotraukos Nr. 20 (1 t., 24 b.l.), kurioje peilis užfiksuotas iš arti, matosi, kad peilis yra juoda rankena ir su trimis kniedėmis, ant peilio ašmenų yra kraujo žymių. Taigi nuteistosios argumentai, kad liudytoja V. A. kalbėjo apie peilį juoda rankena, o vėliau atpažino peilį su kniedėmis, kas pasak nuteistosios rodo, kad tai buvo ne tas pats peilis, yra net nelogiški. Kaip jau minėta peilis su V. L. krauju buvo juoda rankena ir su kniedėmis, juoda spalva ir kniedės nėra nesuderinami dalykai, kolegijai nekyla abejonių dėl atpažinto bei nuotraukose užfiksuoto peilio. Juo labiau, tą patį peilį atpažino ir liudytojos J. R. ir O. F.-S., kurios įvykio dieną – 2011 m. rugsėjo 12 d. lankėsi N. V. bute, kur kartu išgėrinėjo su N. V., V. L., V. A. ir, tą patį peilį, jos matė paties V. L. atneštą iš virtuvės užkandai pjaustyti. Šios liudytojos taip pat dar arodė, kad N. V. įvykio dieną konfliktavo su V. L. dėl 20 Lt. Liudytoja V. A. dažnai būdavo pas N. V. namuose, pastaruoju metu kelias dienas ten gyveno, darydavo valgyti, taigi abejonių dėl jos atpažinto to paties peilio juoda rankena su kniedėmis kolegijai nekyla. Iš tiesų byloje yra peilio su šviesia medžiaga apvyniota rankena nutrauka, šį peilį rado V. L. sesuo, po įvykio tvarkiusi vagonėlį. Tačiau tai nėra peilis, kuriuo buvo nužudytas V. L., todėl apskritai tas faktas apie tokio peilio buvimą niekaip nepaneigia N. V. kaltės.

Visi kiti teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad iš tiesų N. V. konfliktuodavo su V. L.. Nužudytojo sesuo liudytoja L. N. parodė, kad N. V. su V. L. būdavo labai agresyvūs, kai būdavo girti. Jie nuolat girtaudavo, kai kuris nors užsidirbdavo pinigų, tai pirmiausia pirkdavo alkoholį. Liudytoja J. Č. parodė, kad su N. V. yra draugės, dažnai susitikdavo. Jai yra žinoma, kad paskutiniu metu N. gyveno kartu su V. L.. Ji dažnai būdavo pas juos svečiuose. Kol jie būdavo blaivūs jų santykiai būdavo geri, kai išgerdavo pykdavosi. Tarp jų vykdavo ne tik žodiniai konfliktai. N. iš pykčio yra sakiusi, kad papjaus V.ų. Liudytojas O. P. parodė, kad su Nijole ir V. susipažino 2010 metų sausio 10 dieną, kai jo pažįstami jį nusivedė pas pastaruosius į svečius. Tą vakarą įvyko konfliktas tarp N.s ir V.s, o jis bandė juos išskirti, po ko V. L. užpuolė jį peiliais, sužalojo akį, buvo iškviesta greitoji ir policija. Liudytojas A. T. parodė, kad N. V. pažįsta apie dvejus metus. N. V. gyveno kartu su V. L. apie 2-3 metus, pas ją namuose, esančiuose J. S. g. Šalčininkų rajone. Jis tik iš žmonių kalbų žino, kad V. buvo nudurtas, buvo kalbama, kad N. peiliu V. įdūrė. V. L. ir N. V. dažnai kartu gerdavo ir bardavosi, tarpusavyje mušdavosi. Konfliktuodavo, nes N. dažnai pykdavo ant V. L., kad šis niekur nedirba, neparneša namo pinigų. Liudytoja pareigūnė M. Š. parodė, kad ji atliko sulaikytos N. V. apklausą. Apklausos metu N. V. paaiškino, kad ji su V. L. gyveno kaip sugyventiniai jai priklausančiame bute. Tarp jų dažnai kildavo konfliktai, todėl L. giminės jam nupirko auto priekabą, kuri buvo pastatyta prieš daugiabutį namą, kuriame gyveno N. V.. Tyrimo metu buvo atlikta ir papildoma įvykio vietos apžiūra, kai ji (M. Š.) gavo telefoninį pranešimą iš nukentėjusios L. N., kuri nurodė, kad apžiūrėjusi papildomai namelį, rado peilį. Pagal apibūdinimą, ji (M. Š.) susiejo peilį su N. V. parodymais, nes N. V. apklausos metu apibūdino peilį, kuris buvo apsuktas medžiaga. Apžiūra buvo atlikta dalyvaujant specialistui ir peilis buvo išimtas, tai buvo antras peilis. Tas peilis nebuvo pateiktas atpažinimo metu, nes būtent pirmos apžiūros metu buvo paimtas peilis su L. krauju.

Jau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad N. V., kai būdavo išgėrusi, dažnai konfliktuodavo su V. L., supykusi net buvo pasakiusi, jog jį papjaus. Nors pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad nusikaltimą N. V. padarė neblaivi, kadangi apie tai byloje nėra objektyvių duomenų, tačiau visgi, alkoholio vartojimą įvykio dieną ir iki jos patvirtina liudytojos V. A. parodymai, kuri pastarąsias dienas nakvojo pas N. V., liudytojų J. R. ir O. S. F. parodymai, kad jos 2011 m. rugsėjo 12 d. dienos metu buvo užėjusios į svečius pas N. V., ten buvo nuteistojo, V. L. ir V. A., jie visi trys buvo neblaivūs, ir dar visi kartu su liudytojomis išgėrė alaus. Be to, kaip matosi iš 2011 m. rugsėjo 12 d. tarnybinio pranešimo, N. V. tą pačią dieną apie 19.26 val. buvo pristatyta į Šalčininkų rajono PK, kur areštinėje atsisakė tikrintis blaivumą, nors akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių duomenų ir nepakanka konstatuoti N. V. apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau vis dėlto, pats faktas, kad įvykio dieną N. V. namuose buvo girtaujama, nustatytas. Tai netiesiogiai taip pat patvirtina N. V. kaltę, kadangi, kaip jau nustatyta bylos duomenimis, nuteistoji nuolat giraudavo ir konfliktuodavo su V. L., išgėrusi būdavo agresyvi. Be to, kolegija vertina ir liudytojos V. A. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad jai su N. V. nuėjus į auto priekabą, nuteistoji ištarė frazę, kuri, nors ir netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtina jos kaltę – „atleisk, Vitalikai, kad taip atsitiko“. Nors nuteistoji iš neigė tai pasakiusi, paskui nurodė, kad iš viso nepamena ką sakė būdama vagonėlyje, kolegija šiuos nuteistosios argumentus vertina kaip gynybinę taktiką. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio dieną tarp N. V. ir V. L. vyko konfliktas. Liudytoja V. A. parodė, kad N. V. įvykio dieną kaltino V. L. iš jos (V. A.) pavogus 20 litų, tačiau ji pati jam jokių pretenzijų neturėjo. Konfliktą dėl minėtų pinigų patvirtio ir liudytojos J. R. bei O. S. F.. N. V. teisme taip pat pripažino, kad tarp jos ir V. L. vyko konfliktas dėl galimai iš V. A. pavogtų 20 litų. Be to, byloje esanti pažyma apie V. L. skirtas administracines nuobaudas, išrašas iš policijos įvykių registro, atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurių matosi, kad tarp sugyventinių N. V. bei V. L. vykdavo daugkartiniai konfliktai. Taip pat byloje neginčytinai jau aptartais įrodymais nustatyta, kad peilis, kuriuo nužudytas V. L., priklausė būtent N. V..

Nuteistoji skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog jos parodymai dėl jos plauko V. L. rankoje yra prieštaringi, ji paaiškino, kad plaukas galėjo atsirasti, kai ji bandė gaivinti V. L.. Jei nuteistoji būtų susigrūmusi su V. L., tai jo saujoje būtų buvę daugiau plaukų, o ne vienas. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. Iš byloje esančios specialisto išvados matosi, kad ant plauko, kuris buvo paimtas nuo V. L. lavono kairės rankos piršto, DNR profilis sutampa su N. V. DNR profiliu. Iš tiesų nuteistoji nurodė skirtingas galimas plauko atsiradimo versijas, iš pradžių teigė, kad nežino kaip jis galėto ten atsirasti, vėliau – kad tuo metu, kai ji gaivino V. L.. Nepaisant to, priešingai, nei nurodo nuteistoji, tai nepaneigia jos kaltės, o tik dar kartą patvirtina ją buvus įvykio vietoje. O skundo argumentas, kad jeigu ji būtų susigrūmusi su V. L., tai jo saugoje būtų daugiau jos plaukų, taip pat atmetamas, kadangi, kaip jau minėta, V. L. dėl savo girtumo sunkiai galėjo priešintis smūgiams peiliu. Taip pat skunde nuteistoji nurodo, kad specialisto išvadoje, kurioje tirtas peilis su V. L. krauju, nurodyta, kad tik tikėtina, jog šiuo peiliu sužalotas nukentėjusysis, tačiau kategoriškos išvados nėra, o tai patirtina jos nekaltumą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvada Nr. MK 2/12 (01) nustatyta, kad tikėtina V. L. durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 1. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 2. Iš Specialisto išvados tiriamosios dalies turinio (2.4.1) matyti, kad duota tikėtina išvada, nesutampančius požymius paaiškinant skirtingu padarymo mechanizmu (geležtės polinkiu panirimo metu), skirtinga tiriamąja ir eksperimentine medžiagomis (oda ir sintetinė polietileno plėvelė), įvertinus galimą įrankio geležtės deformaciją po sužalojimų padarymo, tikėtina, kad odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu Nr.1 (tai yra būtent tuo peiliu, kurį atpažino liudytojos V. A., J. R., O. S. F. kaip peilį, kuris priklausė N. V.).

Kolegija daro išvadą, jog aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis N. V. sudavė V. L. ne mažiau trijų kartų peiliu, nuo ko nukentėjusysis V. L. mirė. Taigi tarp N. V. veiksmų – suduotų smūgių V. L. peiliu į krūtinę, ir kilusių padarinių – V. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jos nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla „sufabrikuota“, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir prieštaringais liudytojų parodymais, kolegija pažymi, kad N. V. kaltė grindžiama specialisto išvada, specialisto paaiškinimais, liudytojų parodymais, iš dalies ir pačios nuteistosios parodymais bei kitais skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstytais įrodymais. Iš teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes: tikrino visas galimas ir nuteistosios nurodomas nusikaltimo versijas, motyvuotai jas atmetė o nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, dėl kurių remiasi išdėstytais N. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir atmeta jiems prieštaraujančius bylos duomenis. Iš nuosprendžio matosi, kad teismo padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta tinkamai, laikantis BPK 305 str. reikalavimų, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

Skirdamas bausmę nuteistajai teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į N. V. asmenybę. Teismas įvertino tai, N. V. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos, anksčiau ji teista, tačiau teistumas išnykęs, 14 kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, nedirba, byloje nėra jokių duomenų apie jos gaunamas legalias pajamas ar visuomenei naudingą darbą, turi tris vaikus, iš kurių vienas mažametis, tačiau su jais negyvena. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. paskirta už sankcijos vidurkį mažesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, negali būti laikoma per griežta ir šios bausmės švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios N. V. apeliacinį skundą atmesti.