- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- 1S-156-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesių laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, susitarė su M. N., kad už piniginį atlygį jo vardu bus įforminta paskola, imituojant, kad paskola reikalinga „sodybos renovacijai/ būsto remontui“, po ko, jis, M. N. sukurstytas, vykdydamas M. N. nusikalstamą sumanymą, 2011-10-07, tyčia, neketindamas imti paskolos, pateikė kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2011-11-28 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, toliau – „(duomenys neskelbtini)“) prašymą 250 000,00 Lt paskolai gauti, neva paskola jam reikalinga „sodybos renovacijai“, kurios nenumatė renovuoti ir paskolos nenumatė grąžinti, nes neturėjo tam nei pajamų, nei pačios sodybos, nurodant pateiktame prašyme neteisingus duomenis apie savo pajamas bei įkeičiamą turtą, po ko, A. J. 2011-10-14 pasirašė su „(duomenys neskelbtini)“ paskolų vadybininke D. Š. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 250 000,00 Lt paskolos jam suteikimo, sutartyje nurodant paskirtį „būsto remontui“ bei 2011-10-17 Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skolininko „(duomenys neskelbtini)“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, užtikrinant jo pagal 2011-10-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)prisiimtų prievolių įvykdymą, įkeičiant R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, adresu Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodyta jų melaginga vertė 380 000,00 Lt, nesant atlikto jokio šio turto vertinimo, po ko, (duomenys neskelbtini) darbuotojams jam suteiktą 250 000,00 Lt paskolą, 2011-10-24 įskaičius į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių 2011-10-24 jam buvo išmokėta grynais 127 000,00 Lt ir 2011-10-24 buvo pervesta pavedimu į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ 111 000,00 Lt, jis kartu su M. N. šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „būsto remontui“, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palūkanų, M. N. organizavus palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidėlėmis sumomis, padengus paskolos dalį lygią 2 842,93 Eur bei sumokėjus palūkanų 2011-11-14 – 2015-09-30 laikotarpiu 20 730,96 Eur, jis veikdamas kartu su M. N., grupės nario M. N. naudai, padėjo M. N. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 69 562,07 Eur „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. į 2014-09-18 apklausą neatvyko be pateisinamos priežasties, Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu jam paskirta procesinės prievartos priemonė – atvesdinimas. Šaukiamas 2016-05-03 atvykti į paskelbimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei susipažinimui su bylos medžiaga jis taip pat nevyko. 2016-06-01 paskelbta įtariamojo A. J. paieška. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2016-06-09 įtariamasis A. J. buvo sulaikytas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi įtariamajam A. J. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2016-06-10. Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-05 nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartis dėl A. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, A. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis A. J. neatvyko į 2016-10-18 teisiamąjį posėdį. Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-18 nutartimi paskelbta kaltinamojo A. J. paieška, kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos į suėmimą. Kaltinamasis A. J. 2016-11-10 sulaikytas. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-10 nutartimi palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-18 nutartis paskirti kaltinamajam A. J. kardomąją priemonę – suėmimą, nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016-11-10. Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-06 nutartimi kaltinamajam A. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas įvertino, kad A. J. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, taip pat įvertino, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, kuri vėliau buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, jam buvo išaiškintos kardomųjų priemonių nesilaikymo pasekmės, tačiau jis neatvyko į 2016 m. spalio 18 d. į teisiamąjį posėdį, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad kaltinamajam paskirtos kitos Baudžiamojo proceso kodekse numatytos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo pakankamos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad A. J. nurodomas asmuo sutiktų kaltinamąjį priimti gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini), Kelmės r., taip pat įvertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam, paleistam iš suėmimo, būtų suteiktas darbas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. J. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. J. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad suėmime jis laikomas daugiau kaip pusę metų. Taip pat nurodo, kad jis nesislapstė nuo teismo, į teismo posėdį neatvyko, nes suklydo dėl posėdžio datos. Jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo, paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra skatintas už pavyzdingą elgesį. Būdamas laisvėje dirbtų, turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat nurodo, jog praeityje jis nėra teistas.
Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar5 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – paties kaltinamojo A. J. parodymai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai bei jų priedai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.
A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už jam inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo taikoma švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė, tačiau jos sąlygų A. J. nesilaikė, todėl jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi A. J. iš suėmimo paleistas, jam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis A. J. neatvyko į 2016 m. spalio 18 d. teisiamąjį posėdį, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo A. J. paieška, kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos į suėmimą. Kaltinamojo neatvykimas į paskirtą teisiamąjį posėdį, trukdė bylą nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju, manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad iki sulaikymo A. J. oficialiai nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kelmės r. sav., (duomenys neskelbtini), pareigūnų nebuvo surastas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, jis yra teistas, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to, A. J. ne kartą baustas administracine tvarka. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog A. J., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio pagrindo buvimo, o tuo pačiu ir būtinumo kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad paleistas iš suėmimo įsidarbintų bei turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nagrinėjama pagal nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo A. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.
Kardomoji priemonė – suėmimas A. J. taikoma nuo 2016 m. lapkričio 10 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.
Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. J. skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajam A. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.