- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- eAN2-164-806/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01923-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. gynėjo advokato A. K. (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) Ž. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji, Juridinių asmenų registro duomenimis, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove, per nustatytą laikotarpį – ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) – nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (duomenys neskelbtini) UAB „A“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Ž. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi iš dalies tenkintas gynėjo skundas ir pakeistas Institucijos Nutarimas – Ž. V., pripažintai kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta bauda, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinta iki 300 Eur. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Ž. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti Institucijos Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo. Kita vertus, įvertinus bylos medžiagą ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, skundžiamoje nutartyje padaryta ir kita išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Ž. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai
3. Gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. atžvilgiu. Gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino šios administracinio nusižengimo bylos faktines aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą, kad Ž. V. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Skundžiamoje nutartyje objektyviai neatsižvelgta į tai, jog Ž. V. pateikė visus įmanomus pateikti įrodymus, kad jos su UAB „A“ nesieja jokie teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad Ž. V. ir neturėjo prievolės (pareigos) pateikti UAB „A“ metinę finansinę ataskaitą už tą laikotarpį, kai jos – kaip UAB „A“ vadovės – darbo teisiniai santykiai buvo nutraukti. Akivaizdu, kad Institucija formaliai vertino aplinkybę, jog nepaisant to, kad Ž. V. nesieja jokie darbo teisiniai santykiai su UAB „A“, tačiau ji vis tiek privalo teikti minėto juridinio asmens finansines ataskaitas, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai palaikė būtent Institucijos poziciją.
3.2. Byloje nustatyta, kad Ž. V. pateikė darbdaviui (UAB „A“) prašymą atleisti ją iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) ir ji buvo atleista, todėl Ž. V. nebeturėjo objektyvios galimybės Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinių ataskaitų rinkinio. Ž. V. atleidimą patvirtina ir byloje esantys SODROS išrašai, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) UAB „A“ nėra nė vieno apdraustojo darbuotojo, taip pat nurodyta Ž. V. draudiminio laikotarpio UAB „A“ pabaiga – (duomenys neskelbtini).
3.3. Nepaisant to, kad bendrovės vadovo statusas yra dualistinis, tačiau vadovas praranda šį savo statusą (dualistinį), kai su juo yra nutraukiama darbo sutartis ir tai matyti iš SODROS išrašų (duomenų). Tai reiškia, kad dėl darbo sutarties nutraukimo vadovas praranda (netenka) ne tik bendrovės darbuotojo, bet ir bendrovės vienasmenio organo statusą. Priešingu atveju būtų įtvirtintas teisinis netikrumas, nes bendrovės vadovas, net ir nutraukus su juo darbo sutartį (atšaukiant iš pareigų ar atleidžiant iš jų), toliau liktų bendrovės vienasmeniu organu. Be to, bendrovės vadovas dualistinį statusą įgyja vienu ir tuo pačiu juridiniu pagrindu – pasirašyta darbo sutartimi, kuria bendrovė pasamdo vadovą iškart eiti dualistinio pobūdžio pareigas.
3.4. Apylinkės teismas nepagrįstai perkėlė Ž. V. pareigą įrodyti dėl kokių priežasčių jos (kaip vadovės) pasikeitimas ar atsistatydinimas nėra įregistruotas viešuosiuose registruose. Pažymėtina, kad tam, jog būtų įrodyta faktinė aplinkybė, kad Ž. V. įgaliojimai konkretaus juridinio asmens atžvilgiu yra pasibaigę, pakanka nustatyti, jog ją ir juridinį asmenį siejusi darbo sutartis yra nutraukta bei asmuo daugiau negauna jokio darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju ir Institucija suvokia, kad Ž. V. nebėra samdoma juridinio asmens UAB „A“ ir negauna iš šios bendrovės jokio atlyginimo, bet tuo pačiu Institucija nepaaiškina kokiu teisiniu pagrindu Ž. V. privalo teikti finansines ataskaitas už laikotarpį, kai jos jau nesiejo teisinis santykis su minėtu juridiniu asmeniu.
3.5. Institucija nepagrįstai laikosi neteisėtos ir kartu itin primityvios pozicijos, kad esant akivaizdžiam darbo santykių pabaigos faktui, vadovas neva pagal dualistinį statusą vis dar lieka faktiniu bendrovės vadovu. Esant tokiai logikai gautųsi, kad net ir nutraukus darbo santykius, piktybiškai nusiteikęs vadovas toliau gali teisėtai veikti bendrovės vardu ir daryti juridiniam asmeniui turtinę ir neturtinę žalą teisėtai sąveikaudamas su trečiaisiais asmenimis. Institucija nepagrįstai perkelia pareigą įmonės vadovui įrodyti, kad jis tikrai buvo atšauktas iš pareigų konkrečioje bendrovėje, nes šis faktas įrodomas oficialiu įrašu, kuris matomas SODROS įrašuose (duomenyse).
3.6. Norint, kad konkretus asmuo pradėtų eiti vadovo pareigas, iš pat pradžių reikia, jog atitinkamas valdymo organas tokį asmenį išrinktų, t. y. kai toks asmuo yra išrenkamas, tik tada su juo yra sudaroma darbo sutartis. Tai reiškia, kad darbo sutartis negali būti sudaryta su asmeniu, kuris prieš tai nebuvo išrinktas (paskirtas), tačiau sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens ir jo vadovo teisinių santykių (dualistinių) pabaigos, pakanka konstatuoti, jog yra nutrūkę darbo teisiniai santykiai.
3.7. Jeigu iš administracinio nusižengimo bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad darbo teisiniai santykiai iš tiesų yra nutrūkę (pasibaigę), tada nėra reikšmės ar darbo santykiai nutrūko atlikus vadovo atšaukimo procedūrą, ar neatlikus tokios procedūros, kadangi po tokios procedūros vis tiek seka darbo santykių nutraukimo procedūra – darbo sutarties nutraukimas. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma apie dualistinį juridinio asmens vadovo statusą, tačiau nėra plėtojama teisinė logika, kad tuo atveju, jeigu su vadovu nutraukiama darbo sutartis, tai vadovas praranda bet kokį finansinį suinteresuotumą neatlygintinai veikti juridinio asmens vardu. Dėl šių priežasčių būtent Institucija turėtų įrodinėti kodėl, nepaisant darbo sutarties nutraukimo, buvęs juridinio asmens vadovas laikytinas faktiniu juridinio asmens vadovu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ir Institucijos atsiliepimas į gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog būtent administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. V. buvo subjektas, turėjęs pareigą laiku pateikti UAB „A“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus, o už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Institucijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai išanalizavo visas šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
1.2. Gynėjas nepagrįstai tapatina darbo teisinių santykių pasibaigimą su vadovo statuso netekimu, o tokia pozicija vertintina kaip akivaizdžiai prieštaraujanti aktualiam teisiniam reglamentavimui ir jau per ilgą laiką suformuotai teismų praktikai aktualiu ginčo klausimu. Šioje administracinio nusižengimo byloje esantis SODROS išrašas apie Ž. V. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius patvirtina tik tai, kad jos valstybinis socialinio draudimo laikotarpis UAB „A“ registruotas kaip pasibaigęs (duomenys neskelbtini). Be to, ir byloje esantis SODROS išrašas apie UAB „A“ apdraustųjų asmenų skaičių (duomenys neskelbtini) esant nuliui, savaime taip pat nepatvirtina fakto apie Ž. V. – kaip vadovės – pareigų pasibaigimą ABĮ kontekste.
1.3. Skundžiamoje nutartyje padaryta ir kita pagrįsta išvada, kad šiuo atveju nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, kuris yra sietinas su Ž. V. – kaip UAB „A“ darbuotojos – pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai spręsti, jog toks asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.
1.4. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju ABĮ nustatytos vadovo atšaukimo (atsistatydinimo) tvarkos laikytasi nebuvo, Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta ir duomenys apie tai, jog Ž. V. yra UAB „A“ vadovė Nutarimo priėmimo metu nebuvo pakeisti, todėl ji yra tinkamas subjektas šioje administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „A“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo. Ž. V. šiuo atveju nesilaikė ABĮ 37 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi nepasikreipė į Juridinių asmenų registro tvarkytoją ir nepranešė apie savo pasitraukimą iš užimamų vadovės pareigų.
1.5. Svarbu dar ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pati Ž. V. teikė UAB „A“ finansinės atskaitomybės dokumentus už (duomenys neskelbtini). Tai tik patvirtina, kad ir pati Ž. V. tokiu savo veikimu po (duomenys neskelbtini) laikė save esant UAB „A“ vadove bei vykdė šio juridinio asmens vadovei tenkančias pareigas. Kaip teisingai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš tiesų savęs niekaip nebesiejantis su juridiniu asmeniu, nepasirašinėtų atitinkamų bendrovės dokumentų, kurie būtų pateikti viešai.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo argumentai ir išvados
Gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutiktina su Ž. V. veiksmų teisiniu kvalifikavimu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepaisant to, jog bendrovės vadovo statusas ir yra dualistinis, tačiau vadovas praranda šį savo dualistinį statusą, kai su juo yra nutraukiama darbo sutartis ir tai užfiksuota SODROS išraše (duomenyse), t. y. po darbo sutarties nutraukimo vadovas praranda ne tik bendrovės darbuotojo, bet ir vienasmenio organo statusą. Gynėjo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens ir jo vadovo teisinių santykių (dualistinių) pabaigos, pakanka konstatuoti, kad yra nutrūkę darbo teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir susipažinęs su atsiliepimu į jį, taip pat patikrinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo įvertintus įrodymus (duomenis), daro išvadą, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, ja nepadaryta teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų laikytasi tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Vilniaus apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir joms pritaria, nes teigti, kad Institucija priėmė neteisėtą procesinį sprendimą ir nepagrįstai Ž. V. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo.
5. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
6. ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kuomet CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 bei 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė yra likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas yra privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė yra likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
7. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, juridinių asmenų registrui teikiami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
8. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini)) nebuvo pateiktas UAB „A“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kaip tai imperatyviai nurodyta aptartose CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse, t. y. objektyvieji ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai įrodyti visiškai ir nekelia jokių pagrįstų abejonių. Taip pat nustatyta ir tai, kad iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „A“ direktorė (vadovė) nuo (duomenys neskelbtini) iki administracinio nusižengimo padarymo užfiksavimo (tuo pačiu ir Institucijos Nutarimo priėmimo dienos) yra Ž. V.. Be to, byloje taip pat yra ir Ž. V. (duomenys neskelbtini) prašymas ją atleisti iš UAB „A“ direktorės pareigų nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo šios datos ji nebėra drausta valstybiniu socialiniu draudimu juridiniame asmenyje UAB „A“. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, esminis klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje – ar Ž. V. yra tinkamas subjektas ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme.
9. Pažymėtina, kad nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį, proceso dalyviai nepateikė jokių naujų duomenų, dokumentų ar nenurodė faktinių aplinkybių, kurie nebūtų buvę žinomi tiek Institucijai priimant Nutarimą, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismui skundžiamą nutartį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju kilęs pagrindinis klausimas (ginčas) šioje byloje yra teisės taikymo ir aiškinimo, o ne faktinių aplinkybių nustatymo. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir šio gynėjo advokato dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje (past. – 5-8 puslapiai) pakankamai išsamiai, plačiai ir detalizuotai aptarė susiklosčiusią situaciją tiek galiojančių teisės normų, tiek suformuotos teismų praktikos šių kategorijų bylose kontekste, todėl pakartotinai Vilniaus apygardos teismas to nebecituos. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus įtvirtinta įstatymais, dėl ko nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, kuris sietinas su Ž. V. (kaip UAB „A“ darbuotojos) pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo (bendrovės vadovo) nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir tai nesudaro prielaidų daryti išvadą, jog Ž. V. nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas. Byloje nustatyta, kad Ž. V. nevykdė savo pareigų – kaip UAB „A“ vadovės – „išoriniuose“ santykiuose. Byloje nustatyta ir tai, kad duomenys apie Ž. V. atleidimą iš UAB „A“ vadovės pareigų nebuvo pateikti iki administracinio nusižengimo padarymo užfiksavimo momento, o tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų bei nesikreipė į Juridinių asmenų registrą, pranešdama apie savo pasitraukimą iš užimamų vadovės pareigų. Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismu, kad vien tik darbo sutarties nutraukimas (pasibaigimas) neatleidžia asmens nuo pareigos teikti juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinius, nes yra būtina, jog sprendimas dėl atleidimo iš vadovo pareigų būtų įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre (kas šiuo atveju nėra padaryta), todėl laikytina, kad Ž. V. yra tinkamas subjektas šioje administracinio nusižengimo byloje ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Be kita ko, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, būtent administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. V. pasirašė (duomenys neskelbtini) UAB „A“ metinius finansinių ataskaitų rinkinius, kurie (duomenys neskelbtini) buvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. akivaizdu, jog asmuo, kuris iš tiesų niekaip savęs nebesieja su juridiniu asmeniu, nepasirašytų atitinkamų dokumentų, kurie būtų vėliau pateikti viešai. Vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio metu Ž. V. parodė, kad ji pasirašė minėtus dokumentus, kadangi to paprašė buhalterė, savaime nepatvirtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra atsakingas ir už (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą. Galiausiai, kaip teisingai pastebėta ir Institucijos atsiliepime, naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovo atšaukimo (atsistatydinimo) procedūra pagal ABĮ 37 straipsnio 6 dalį tik tuomet yra laikoma esant baigta, kai (duomenys neskelbtini) nustato, jog ši procedūra atlikta laikantis ABĮ nustatytos tvarkos, ir (duomenys neskelbtini) išregistruos juridinį faktą apie tai, kad konkretus asmuo yra tam tikros bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-891/2026).
10. Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad Ž. V. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, o jos (duomenys neskelbtini) prašymas atleisti iš UAB „A“ direktorės pareigų nuo (duomenys neskelbtini) ir tai, kad nuo šios dienos ji nebėra drausta valstybiniu socialiniu draudimu juridiniame asmenyje UAB „A“, nešalina asmens kaltės (administracinės atsakomybės). Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo atitinkamų veiksmų neatlikimo, o vien tik nesutikimas su nubaudimu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir kitoks teisės normų aiškinimas savaime neleidžia teigti, kad Institucijos Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (tuo pačiu ir skundžiama nutartis).
11. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, teisės taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė, byloje surinktus duomenis ir esminės reikšmės turinčias aplinkybes įvertino teisingai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. V. gynėjo advokato A. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.