- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- eI3-22-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01620-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Trečiasis asmuo
- H. B., S. B., A. Ž., V. B., E. D., Kauno miesto savivaldybės Administracijai
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. buvęs pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., S. B., H. B., E. D., Kauno miesto savivaldybės Administracijai, A. Ž. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja daugiabučio namo savininkų bendrija „duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir DNSB „duomenys neskelbtini)“, ir pareiškėja, ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 8SK-372-(14.8.100.) (toliau – ir Sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1193-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė, jog byloje ginčijamu NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 8SK-372-(14.8.100.) suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatytas 9 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams prižiūrėti, remontuoti daugiabutį namą 1 m atstumu nuo pastato sienos; nustatyta, kad tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika, patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Tvirtino, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla buvo sudaroma ir Sprendimas priimtas remiantis Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-588 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintu žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu. Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) buvo rengiamas formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas, teismine tvarka kitoje byloje pripažintas neteisėtu ir panaikintas, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą.
Pažymėjo, jog Bendrijos administruojamas daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, tačiau Bendrija naudojasi jai priskirta žeme, moka žemės mokestį. Tad pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 19 punktą, jos atstovas, kaip suinteresuotas asmuo, turėjo būti kviečiamas į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą, juolab kad atsakovei buvo žinoma apie kilusio ginčo esmę iš Kauno apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-311-920/2020, kurioje ji dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo pagal DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ ieškinį kaimyninio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkei T. B. dėl uždraudimo trukdyti vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo), tačiau į ribų ženklinimą nebuvo pakviestas.
Nurodė, jog, Sprendimu nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarp pareiškėjos administruojamo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, per kuriuos lietaus nuotekos surenkamos ir šalinamos ne tik iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bet ir iš valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), kurioje žemės sklypas nesuformuotas, nuo joje esančių inžinerinių statinių. Atliekant kadastrinius matavimus, šie lietaus nuotekų inžineriniai tinklai nepagrįstai įtraukti tik į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Kadastro duomenų pagrindu 5 cm riba nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), nepagrįstai buvo nustatyta nuo daugiabučio namo sienos.
Nurodė, jog Sprendimu nustatytas 9 kv. m servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams prižiūrėti, remontuoti daugiabutį namą 1 m atstumu nuo pastato sienos, tačiau Sprendime nenurodyta, per kurią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vietą sudaroma galimybė patekti prie pastato (duomenys neskelbtini), sienos. Teigė, jog dėl aukštos atraminės sienelės nėra realios galimybės patekti prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), sienos naudojantis tik nustatytu servitutu, o būtina iki jo eiti išilgai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl realiam priėjimui prie daugiabučio namo sienos tuo pačiu turėjo būti nustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku per žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos teigimu, servituto klausimai Sprendimu išspręsti netinkamai, tai sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir 2023 m. sausio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose su skundu nesutiko.
Pažymėjo, jog šioje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas ne kaip savarankiškas, nuo kitų administracinių aktų nepriklausantis ir vien tik Nacionalinės žemės tarnybos nuožiūra priimamas administracinis aktas, o kaip aktas, įgyvendinantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-588.
Nurodė, jog Projektų rengimo taisyklių 81 punktas numato, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus parengiamos jų kadastro duomenų bylos ir pateikiamos patikrinti žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Tvirtino, jog, įgyvendindamas Įsakymu patvirtintą Projektą, NŽT Kauno skyrius patikrino atliktus pagal Projektą suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengtą kadastro duomenų bylą ir Kauno miesto skyriaus vedėjas Sprendimu suformavo žemės sklypą, patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė šiam žemės sklypui servitutus ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į jį. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais, pagal atsakovei suteiktas kompetencijos ribas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.
Pažymėjo, jog skundžiamu Sprendimu buvo konstatuotas tik pagal Projektą atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų ir parengtos kadastro duomenų bylos atitikimas Projektui ir buvo įgyvendintas Įsakymu suformuotas Projektas, kaip tai numato Projektų rengimo taisyklių 81 punktas.
Atsakovės tvirtinimu, NŽT skyrius, tikrindamas pagal Projektą parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, neturėjo teisinio pagrindo ir netikrino sklypo Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. Projekto teisėtumo, kurį šioje byloje iš esmės ginčija pareiškėja, todėl ir šios bylos dalykas nėra pareiškėjos keliami klausimai dėl suformuotų servitutų ir žemės sklypo ribų.
Nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. balandžio 14 d. atliko Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą ir surašė aktą Nr. KAM-4035-(10.9 E.), kuriame pažeidimų nustatant kadastro duomenis užfiksuota nebuvo, todėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 20, Kaune, kadastro duomenis, nustatė šiam žemės sklypui servitutus ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į jį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, jog skundas nepagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys H. B., S. B., A. Ž. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, Sprendimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 8SK-372-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamo turto registre“ ir NŽT 2020 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 1SS-1193-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, skundžiamu Sprendimu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2020 m. vasario 28 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1606790 (1 p.). Sprendimu žemės sklypui nustatytas 9 kv. m ploto tarnaujantis servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams prižiūrėti, remontuoti (1 m atstumu nuo pastato sienos) prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, pažymėtus simboliu S (nagrinėjamu atveju – daugiabutį namą) (2 p.).
NŽT Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 8SK-372-(15.8.100.) priimtas remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), 81–82 punktų nuostatomis, kurios numato, kad pagal žemės sklypo formavimo projektą atliekami suformuoto žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamos jų kadastro duomenų bylos ir NŽT teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys.
Sprendimo turinys ir byloje surinkti duomenys patvirtina, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla buvo sudaroma ir Sprendimas priimtas remiantis Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas apie 2260 kv. m žemės sklypo prie pastatų (1A1m, 3G1p, 4I1m, 5G1p, 6I1m, 7Š1g) (duomenys neskelbtini), ir pastato (2A2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Minėtu Įsakymu pasiūlyta NŽT nustatyti servitutą pagal patvirtintą Projektą.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog Bendrija per atstovą (advokatą) su 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. birželio 3 d. skundais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama panaikinti Sprendimą, esminiais argumentais nurodydama nesutikimą su Sprendime nustatytu servitutu, tvirtindama, kad kadastriniais matavimais nepagrįstai į valstybės patikėjimo teise valdomą žemės sklypą buvo įtraukti lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, kad, atliekant žemės sklypo ribų ženklinimą, nebuvo kviestas Bendrijos atstovas ir pan.
Nacionalinės žemės tarnyba 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-1193-(5.59 E.) dalyje dėl 1 punkto Sprendimo ginčijimo (dėl Sprendimu suformuoto žemės sklypo ir patvirtintų kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2020 m. vasario 28 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1606790 teisėtumo) nusprendė nenagrinėti 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjos skundo (pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį nutraukė procedūrą), nustačiusi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4630-428/2020 pagal DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ skundą iš esmės analogiško pobūdžio argumentais dėl Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-588 panaikinimo, kuriuo patvirtintas 0,2260 ha žemės sklypo prie pastatų duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas.
Nacionalinės žemės tarnyba 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-1193-(5.59 E.) dalyje dėl 2 punkto Sprendimo ginčijimo ( dėl Sprendimu žemės sklypui nustatyto 9 kv. m ploto servituto) pareiškėjos skundo nenagrinėjo, nurodydama, jog, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Sprendimo 2 punkto panaikinimas nėra nagrinėtinas Nacionalinės žemės tarnybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Įsakymą. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-139-428/2021 pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ apeliacinis skundas buvo patenkintas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, panaikinant Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio administracinės procedūros sustabdymą, 5 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl Sprendimo panaikinimo tuo metu (su 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. birželio 3 d. skundais), kai jau buvo pasikreipusi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4630-428/2020. Minėtoje byloje pareiškėjos skundas buvo pateiktas 2020 m. balandžio 23 d.
Nors administracinėje byloje Nr. eI3-4630-428/2020 buvo ginčijamas kitos institucijos priimtas administracinis aktas (Įsakymas), tačiau dalis išdėstytų argumentų sutapo su nagrinėjamoje byloje išdėstytais argumentais (dėl siūlymo nustatyti servitutą ir su juo susijusias aplinkybes), todėl NŽT pagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytą tvarką ir administracinę procedūrą nutraukė.
Teismas pažymi, jog pareiškėja nagrinėjamoje byloje teismui nenurodė jokių argumentų dėl NŽT netinkamų veiksmų nutraukiant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pagrindu procedūrą, taip pat neišdėstė argumentų dėl Sprendimo 2 punkto Nacionalinėje žemės tarnyboje nenagrinėjimo (aplinkybių, susijusių su servituto nustatymu) dėl to, kad tokio pobūdžio ginčams nenumatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o turi būti tiesiogiai kreipiamasi į teismą, kaip kad numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog NŽT pagrįstai ir teisėtai dėl dalies reikalavimų procedūrą nutraukė, dėl kitos dalies – pagrįstai skundų nenagrinėjo. Nenustačius NŽT pažeidimų, nesant duomenų dėl netinkamai taikytų procedūrų, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą NŽT sprendimą, todėl dėl šios reikalavimų dalies pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundo dalis dėl Sprendimo panaikinimo pagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčijamas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 8SK-372-(14.8.100.) buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-588, kuriuo patvirtintas Projektas, pagrindu, o minėtas Įsakymas teismine tvarka panaikintas, skundžiamas Sprendimas, kuriuo suformuotas žemės sklypas, patvirtinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) g. 20, Kaune kadastro duomenys, žemės sklypui nustatytas 9 kv. m ploto servitutas, nebegali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl Įsakymo, kaip prejudicinę galią turinčio administracinio akto, ginčijimo kitoje administracinėje byloje, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-4630-428/2020, šalių prašymu ši byla buvo sustabdyta. Teismas Sprendimą vertina kaip Projekto įgyvendinimo procedūroje priimtą administracinį aktą, kuris, esant panaikintam Įsakymui dėl Projekto patvirtinimo, turi būti panaikintas kaip išvestinio pobūdžio aktas. Remiantis išdėstytais argumentais, yra pagrindas Sprendimą panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 2 d.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
2022 m. spalio 27 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėja turėjo 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 605 Eur išlaidų advokato paslaugoms už skundo parengimą apmokėti.
Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 papunktį (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2019 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 358,6 Eur, darytina išvada, kad už 2020 m. birželio 29 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 3 396,5 Eur. Taigi, 605 Eur eurų suma neviršija maksimalios galimos sumos už skundo parengimą.
Iš dviejų pareiškėjos skunde keltų materialiųjų reikalavimų patenkintas pirmas reikalavimas dėl skundžiamo NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 8SK-372-(14.8.100.) panaikinimo, todėl priteistina išlaidų suma mažintina ir, atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį (50 proc., t. y. patenkintas pirmas reikalavimas ir nepatenkintas antras reikalavimas), pareiškėjai galėtų būti priteistina iki 313,75 Eur (605 Eur + 22,50 Eur x 0,50) bylinėjimosi išlaidų.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 2.3 papunktis numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, o Rekomendacijų 2.7 papunktis akcentuoja sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Pažymėtina, kad pareiškėjai inicijavus šią administracinę bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4630-428/2020 (teisminio proceso numeris 3-62-3-01097-2020-5, Nr. eI3-139-428/2021) dėl Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A-588 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pagal pareiškėjos DNSB „(duomenys neskelbtini) 18“ skundą. Susipažinus su pareiškėjos skundo administracinėje byloje Nr. eI3-4630-428/2020 (teisminio proceso numeris 3-62-3-01097-2020-5, Nr. eI3-139-428/2021) motyvais ir su pareiškėjos šioje administracinėje byloje pateikto 2020 m. birželio 29 d. skundo motyvais, darytina išvada, kad dalis abiejose skunduose nurodytų motyvų yra tapatūs, taipogi abejose bylose nagrinėjamų ginčų faktinės aplinkybės sutampa. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovo advokato V. G. teisinės paslaugos jau buvo teikiamos kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-4630-428/2020 (teisminio proceso numeris 3-62-3-01097-2020-5, Nr. eI3-139-428/2021), į tai, jog šioje administracinėje byloje sprendžiami teisiniai klausimai nelaikytini naujais, dalis ginčui aktualių dokumentų jau buvo žinomi pareiškėjos atstovui, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje pateiktam skundui parengti prireikė mažesnių laiko sąnaudų, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinų išlaidų suma mažintina iki 213,75 Eur, t. y. už skundo parengimą priteistina 202,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 8SK-372-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamo turto registre“.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai daugiabučio namo savininkų bendrijai „duomenys neskelbtini)“ priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 213,75 Eur (du šimtus trylika eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.