Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-26 · Byla Nr. A2.6.-10660-1035/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-26
Bylos Nr.
A2.6.-10660-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09117-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
J. C.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10660-1035/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09117-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C. (J. C.),vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. 2016 m. liepos 1 d., apie 11.00 val., Vilniuje, ties Ribiškių Didžioji g. 13, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu apgadinti kelio atitvarai ir automobilis. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais J. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje J. C. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad 2016 m. liepos 1 d., apie 11.val., važiavo pas moterį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Sprogo mašinos ratas, bandė kontroliuoti vairą, siekė išvengti susidūrimo su kitais automobiliais, atsitrenkė į tvorą (kelio atitvarus). Po smūgio toliau nuvažiavo apie 30 metrų ir pasuko į kairę. Bandė pats suremontuoti automobilį, pakeitė vieną ratą, tačiau buvo nuleistas dar vienas, todėl paskambino krikštasūniui, kad šis atvažiuotų su nauju ratu, o pats nuėjo pas minėtą moterį, nes buvo beveik pasiekęs kelionės tikslą. Smūgį į tvorą (kelio atitvarus) pajuto, tačiau nesustojo, toliau važiavo kelkraščiu. Policijos nekvietė, nes nelaikė to eismo įvykiu, apie tai net nepagalvojo, be to, pažįstamų namas, į kurį nuėjo po eismo įvykio, buvo visai šalia. Grįžęs prie automobilio apie 16.00 val., jo nerado, todėl paskambino policijai, kur pasakė, kad automobilis aikštelėje. Važiavo blaivas, alkoholio visai nevartoja dėl sveikatos problemų. Automobilis reikalingas važinėti į darbą, kuris yra (duomenys neskelbtini), o jis gyvena Vilniaus rajone. Darbe reikia būti jau 06.00 val.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. J. C. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. C. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Savo rašytiniame paaiškinime J. C. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje (b. l. 16). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio registre užfiksuoti duomenys (b. l. 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 1 d. 14.45 val. buvo gautas pranešimas, kad Ribiškių Didžiojoje g. 13 yra automobilis, kuris yra pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Atvykus į nurodytą vietą, rastas automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apgadinimai atitiko kelio atitvarų apgadinimus (b. l. 5). Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuoti kelio atitvarų sugadinimai (b. l. 7). Automobilio Ford Galaxy ir kelio atitvarų sugadinimai taip pat užfiksuoti nuotraukose iš eismo įvykių informacinės sistemos (b. l. 9). Automobilis buvo priverstinai nuvežtas (b. l. 10, 11)

Iš J. C. paaiškinimų matyti, kad jis neginčija, kad po kontakto su kelio atitvarais nepasiliko vietoje, o nuvažiavo toliau ir nusuko iš pagrindinio kelio, bandė remontuoti automobilį, tačiau jam nepavyko, todėl paskambino krikštasūniui ir nuėjo laukti jo į pažįsimų namą, ten kur ir važiavo. Nesulaukęs pagalbos, nuėjo patikrinti automobilį, tačiau jo nerado, nes automobilį paėmė policija. Be to, iš J. C. paaiškinimų matyti, kad asmuo nesureikšmino jo vairuojamo automobilio kontakto su kelio atitvaru, t. y. nelaikė to eismo įvykiu.

Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kiekvienam eisme dalyvaujančiam asmeniui turi būti žinomi minėti reikalavimai. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. J. C. pripažino, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus, jis pajuto smūgį, taip pat kad buvo apgadinti pats automobilis ir kelio atitvarai, t. y. suprato, kad šis įvykis yra susijęs su juo. Be to, pripažino, kad po įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis ir kelio atitvaras, toliau bandė važiuoti ir kelkraščiu nuvažiavo apie 30-50 metrų bei nusuko iš pagrindinio kelio ir ten paliko automobilį.

Minėti įrodymai patvirtina, kad J. C. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktų pažeidimus, nulėmusius kelio atitvarų sugadinimus, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir J. C. asmenybę (dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi). J. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad J. C. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant jam administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Skirdamas mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali ir neskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas atsižvelgia į tai, kad J. C. sukelto eismo įvykio metu kelio atitvarai buvo apgadinti nežymiai (jų atstatymo kaina yra 274,75 Eur su PVM, b. l. 13), žmonės nenukentėjo, jis iš esmės pripažino byloje nustatytas faktines aplinkybes, po to, kai paliko automobilį nesulaukęs pagalbos, grįžo prie jo ir, neradęs automobilio, pats paskambino policijai, automobilis reikalingas važinėti į darbą iš Vilniaus rajono į Vilniaus miestą (b. l. 20-21).

J. C. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda sankcijos ribose, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. C. (J. C.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

J. C. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, J. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš