Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei ir Giedrei Maslauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, VMI atstovei Daliai Balaišienei, išnagrinėjusi A. P., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-25 A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2011 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais bendrovės darbuotojams R. P. ir G. V. išmokėjo 9600 litų neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 p. ir 12 str. 1, 4 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo Nr.IX-1007 24 str. 1 p. reikalavimus.

Tokie A. P. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas pažeidimas.

A. P. savo kaltės nepripažino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad R. P. norėjo, kad jam būtų mokama didesnė alga, tačiau nebuvo galimybių. Tuomet jis parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo pagrasinęs, kad skųsis. R. P. dirbo gana gerai, bet jam pakelti algą nebuvo galimybių. G. V. dirbo kelis mėnesius, norėjo jį apmokyti, tačiau nieko iš to neišėjo, jis buvo nekvalifikuotas darbuotojas, o tokiems darbuotojams mokėti didesnės algos neįmanoma. Pagal visas apyvartas įmonėje algos yra normalios, nors nėra didelės. Apyvartos svyruoja priklausomai nuo užsakymų. Anksčiau būdavo planai, o dabar gaunami užsakymai, kurie nėra pastovūs. Algos mokamos visada laiku, per banką, oficialiai užsakant pinigus, visos operacijos atliekamos tik per banką, o kasoje pinigų būna minimaliai, gal 200-300 litų. Darbuotojai kiekvieną mėnesį pasirašo tik darbo grafike, daugiau niekur nepasirašinėja. Kuomet įmonę tikrino Darbo inspekcija, jokių pažeidimų nenustatė. Įmonėje dirba 5 darbininkai, elektrikai, buhalterė ir jis pats direktorius.

Liudytojas R. P. patvirtino, kad pas A. P. dirbo nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2011 m. liepos mėn. Atlyginimą gaudavo oficialiai į kortelę ir kitą dalį gaudavo algų dieną į rankas. Už tai niekur nepasirašinėdavo. Darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas su priedais, priedai būdavo didesni nei atlyginimas, už juos taip pat niekur pasirašyti nereikėjo. Jis pats nuo tų papildomai gautų pinigų jokių mokesčių valstybei nemokėjo.

Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis nuo 2010 m. kovo ar balandžio mėn. dirba UAM „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Nuo 2011 m. liepos mėn. yra vaiko auginimo atostogose. Kuomet jis dirbo, atlyginimą gaudavo tik oficialiai ir nežino, kad kiti gaudavo papildomų pinigų. G. V. liudytojas nepažįsta ir nėra matęs. Po kažkiek laiko liudytojas sužinojo, kad G. V. atėjo į bendrovę ir prisistatė jo pažįstamu, todėl buvo priimtas į darbą, bet M. K. žinojo, kad G. V. buvo apibūdinamas kaip žmogus, kuris nemoka dirbti, todėl buvo nevertas dirbti toje įmonėje. Liudytojas teigė, kad jo atlyginimas buvo apie 1000 litų, jis dirbo 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę ir jį tenkino tokio dydžio atlyginimas. Taip pat žino, kad staliaus R. P. atlyginimas buvo toks pats, kaip ir jo ir gaudavo jį taip pat oficialiai. Liudytojas mano, kad jei R. P. teigia, kad gavo papildomų pinigų, reiškia jis melavo. Dabar R. P. bendrovėje jau nedirba, priežasčių kodėl jis išėjo iš darbo ir kodėl jis imdavo tiek daug laisvų dienų, liudytojas nežino, mažu atlyginimu jis nesiskundė, tik minėjo, kad darbas monotoniškas.

Kauno apskrities VMI atstovė Dalia Balaišienė patvirtino, kad pasitikėjimo telefonu buvo gautas skundas dėl užmokesčio ,,vokeliuose“, todėl jai buvo pavesta atlikti patikrinimą šioje bendrovėje. Apklausus buvusius darbuotojus, buvo surašytas protokolas. Įmonėje dirbantys darbuotojai nenurodė, kad gauna papildomą atlyginimą. G. V. paaiškino, kad apie gautus pinigus pasirašė sąsiuvinyje, tačiau to sąsiuvinio inspektoriai nerado.

2011-11-25 operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo apklausti 5 darbuotojai, kurie paaiškinimuose nurodė, kad negauna atsiskaitymų lapelių. Apklausus du buvusius darbuotojus - R. P. ir G. V., kurie rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad be oficialaus darbo užmokesčio, jiems buvo mokamas neoficialus atlyginimas. R. P. nurodė, kad per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-07-15 jam buvo išmokėta apie 9000 Lt neoficialaus atlyginimo, o G. V. 2011 m. birželio mėn. – rugpjūčio mėn. gavo 600 Lt atlyginimą, neapskaitytą buhalteriniuose dokumentuose (7-8 b.l.).

Darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta, kokie atlyginimai buvo mokami G. V. ir R. P. (12,13,14,15 b.l.).

Mokesčių inspekcijos specialistų Vytauto Bacio ir Dalios Balaišienės atliekamo patikrinimo metu nustatyti faktai aprašyti jų tarnybiniame rašte (17 b.l.), kur nurodyta, jog dirbantys darbuotojai paneigė, jog jiems mokamas atlyginimas ,,vokeliuose“, tačiau tai patvirtino du buvę darbuotojai. Direktorius A. P. atsisakė skaičiuoti žaliavas, todėl nebuvo galimybės atlikti tarnybines pareigas.

Iš R. P. pareiškimų bei darbo grafikų matyti, kad jis 2011 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės bei birželio mėnesiais prašė ir jam buvo suteikti papildomi laisvadieniai (43-48; 49-52; 53- 58 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra R. P. ir G. V. paaiškinimai, rašyti valstybinei mokesčių inspekcijai bei R. P. parodymai teismo posėdžio metu. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios adminitracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. (nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos R. P. išėjo iš darbo savo noru, jis dribo mažiau valandų, nei kiti darbuotojai, todėl jo aiškinimas apie gautą gerokai didesnį darbo užmokestį nei kitų tą patį ar panašų darbą bendrovėje atlikusių asmenų darbo užmokestis, vertinamas kritiškai. Taip pat vertintini ir jo parodymai apie direktoriaus neteisėtus veiksmus ir negali būti laikomi nešališkais ir objektyviais. G. V. keletą kartų šaukimu kviečiamas atvykti į teismo posėdį – neatvyko, šaukimų neatsiimdavo, teismas neturėjo galimybių jį iškviesti ir apklausti teismo posėdyje. Kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti direktoriaus kaltę padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra.

Pats A. P. neigė padaręs ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą (mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Tačiau šiuo atveju, institucija, surašiusi protokolą tik teismui pareikalavus pateikė papildomus patikrinimo metu surinktus dokumentus, kuriuose nebuvo A. P. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Taigi nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, A. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p..).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.