Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-457-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-11
Bylos Nr.
2S-457-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
UAB „Skuba“
Atsakovas
UAB „Bleiras“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skuba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8470-643/2009 pagal ieškovo UAB „Skuba“ ieškinį atsakovui UAB „Bleiras“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl pirkėjo kaltės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Skuba“ 2009-04-24 pateikė ieškinį, prašydamas atsakovui iš esmės pažeidus 2008-01-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 801/799 (atsisakius įvykdyti 7 sk. numatytas prievoles priimti prekes nuosavybėn ir atsiskaityti 3 sk. nustatyta tvarka), nutraukti nebaigtą vykdyti sandorį dėl pirkėjo kaltės, bei priteisti 128,20 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai. 2008 metams buvo sudaryta eilinė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 801/799 dėl Renault Premium 370.19 D 10 vnt. sunkvežimio važiuoklių (toliau vadinami sunkvežimiais) ir 30 vnt. vilkikų (toliau vadinami vilkikais). Šalių 2008-01-09 pasirašyto kontrakto vertė sudarė 9753883,78 Lt (įskaitant PVM). Sutartimi pardavėjas įsipareigojo pristatyti EXW sąlygomis ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) - 20 vnt. vilkikų iki 2008-03-14; 10 vnt. sunkvežimių iki 2008-03-28; 10 vnt. vilkikų iki 2008-06-13. Savo prievoles pardavėjas įvykdė tinkamai, nustatytu laiku ir visa apimtimi. Pirmieji trys vilkikai buvo perduoti pirkėjui pagal priėmimo-perdavimo aktus 2008-04-16 ir 2008-05-07. Kiti automobiliai buvo užsakyti Renault Trucks gamykloje, iš dalies apmokėti gamintojui, ir paruošti perdavimui pirkėjui visa apimtimi. Pirkėjas savo prievoles įvykdė mažąja dalimi, kadangi perėmė nuosavybėn tik 3 vilkikus. Pardavėjas iš viso pagal sutartį gavo 737041,59 Lt, nebaigto kontrakto dalis 9016842,19 Lt, kurie liko neapmokėti už pagamintus per laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2008-06-30 pagal pirkėjo užsakymą 37 vnt. RENAULT Premium 370.19 D. Visi pagaminti automobiliai sukomplektuoti ir paruošti perdavimui užsakovui. Šalims nepavyko susitarti dėl pradėto vykdyti kontrakto užbaigimo abipusiai naudingomis sąlygomis, o pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, neįmanoma. Dėl pirkėjo kaltės sutarties nevykdymo nuostolių suma gali sudaryti milijonines sumas (CK 1.138 str. 5 p., 6.204 str. 3 d. 1 p., 6.217 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bleiras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-05 protokoline nutartimi ieškovas buvo įpareigotas iki 2009-11-05 nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti žyminį mokestį, išaiškinant ieškovui, kad neįvykdžius įpareigojimų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-12 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-8470-643/2008 perdavė nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, jog tai, kad ginčas tarp šalių yra turtinis, spręstina iš ieškovo ieškinio argumento, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo, pirkėjui atsisakius įsigyti jo užsakytus 37 automobilius, ieškovo nuostoliai gali siekti milijonines sumas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad, kreipdamasis į teismą, jis ėmėsi savo turtinių interesų, kurių pažeidimo grėsmė yra akivaizdi, gynybos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir į tai, kad ieškinys yra susijęs su sutarties šalių turtiniais interesais bei galimais nuostoliais dėl sutarties nutraukimo, padarė išvadą, kad UAB „Skuba“ ieškinys laikytinas turtiniu. Teismas pažymėjo, jog tokiu atveju nustatytina ieškinio suma, kadangi ji lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neįvykdė teismo nutarties įpareigojimo patikslinti ieškinio sumą, ieškinio sumą nustatė teismas. Teismas konstatavo, jog ginčo sandorio - pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 801/799 kaina yra 9753883,78 Lt, todėl ieškinio suma nustatytina 9753883,78 Lt, o ieškovas UAB „Skuba“ įpareigotinas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas padarė išvadą, jog civilinė byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str., 34 str. 2 d. 4 p., 80 str., 85 str. 2 d., 96 str., 135 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Skuba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-12 nutartį ir klausimą dėl teismingumo išspręsti iš esmės. Šiuo atveju ginčo šalys skirtingai aiškina pagrindą, kuriuo turi būti nutraukta sutartis, nes ieškovas nurodo, kad pasikeitė aplinkybės dėl pirkėjo kaltės. Kadangi dėl sutarties nutraukimo pagrindo tarp šalių iškilo ginčas, 2009-04-24 ieškovas kreipės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2008-01-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 801/799 nutraukimo dėl pirkėjo kaltės. Šioje ginčo stadijoje jokių turtinio pobūdžio pretenzijų šalys viena kitai nereiškė, nes kol sutartis nebus nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo taikyti LR CK šeštosios knygos XXII skyriaus 2 skirsnio numatytą atsakomybę. 2009-07-15 įvyko pirmasis parengiamasis posėdis, kurio metu ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą nutraukti sutartį. Posėdžio metu atsakovas pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, taip pat sukonkretinti ieškininį reikalavimą ir įpareigoti ieškovą sumokėti proporcinį žyminį mokestį pagal siekiamo nutraukti sandorio vertę 9753883,78 Lt. Pirmosios instancijos teismas protokoline 2009-07-15 nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti atsakovo prašomus duomenis. 2009-09-28 ieškovas pateikė prašomus rašytinius įrodymus. Kartu sukonkretino reikalavimą - nutraukti sandorį dėl pirkėjo kaltės, atsakovui iš esmės pažeidus 2008-01-09 Nr. 801/799 sutarties 3 ir 7 skyriaus sąlygas dėl prekių perėmimo ir atsiskaitymo. Dar kartą pasisakė, kad pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, nes nėra pareikšta reikalavimų dėl restitucijos, nuostolių atlyginimo ar kitų turtinio pobūdžio reikalavimų ir neprašoma įpareigoti kitą šalį užbaigti sandorio vykdymą ar įvykdyti piniginę prievolę natūra. 2009-10-05 antrojo parengiamojo posėdžio metu byla buvo visiškai parengta nagrinėti šios kompetencijos teisme, nes šalys buvo tinkamai atstovaujamos advokatų, sukonkretintos šalių pozicijos dėl ginčo esmės, gauti jų atsikirtimai, pateikti visi atsakovo prašomi dokumentai. Bet pirmosios instancijos teismas 2009-10-05 protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio sumą ir iki 2009-11-05 sumokėti proporcinį žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad teismų praktika šiuo metu formuojama ta linkme, jog bet koks ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Kadangi 2009-10-05 protokolinė nutartis apmokestinti ginčą, kaip turtinį, neskundžiama, ieškovas negalėjo išdėstyti savo nesutikimo argumentų dėl tokio įdingo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo. Ieškovas faktiškai negalėjo įkainoti savo reikalavimo, nes nenutraukus sutarties, negali parduoti automobilių, o nuostoliai galėtų atsirasti tik pardavus atsakovui skirtus Renault Premium tretiesiems asmenims už kainą, mažesnę nei nurodyta ginčijamoje sutartyje. Kitų turtinio pobūdžio reikalavimų (dėl sutarties vykdymo natūra, dėl restitucijos taikymo ar pan.) ieškovas irgi nėra pareiškęs. Ieškovui neįvykdžius įpareigojimo patikslinti ieškinio sumą, 2009-11-12 nutartimi teismas savo nuožiūra įkainavo reikalavimą pagal sandorio kainą 9753883,78 Lt. Kartu nusprendė perduoti nagrinėti ginčą pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

1) Vertinimas, ar tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi suformuluotais precedentais bylose, neturinčiose esminio panašumo su nagrinėjama byla. Pagal teismų praktiką reikalavimas dėl sutartinių santykių nutraukimo (jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją) yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos.

2) Pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynybos būdą yra ieškovo diskrecijos teisė. Ieškovas neneigia, kad susidarė akivaizdi grėsmė jo turtiniams interesams, nes dėl atsakovo prievolių pagal sutartį nevykdymo galimų nuostolių dydis gali siekti milijonines sumas. Bet ši grėsmė negali būti tapatinama su realiai padaryta žala. Kad būtų galima reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jie turėtų būti realūs. Šiuo metu pirkėjui skirti automobiliai nėra parduoti ir galimi nuostoliai tik preziumuojami, realiai pardavėjas nėra jų patyręs. Galimas dalykas, kad, išsisprendus ginčui dėl sutarties nutraukimo, pasikeis rinkos konjunktūra ir pirkėjui skirti automobiliai bus be didesnių nuostolių parduoti tretiesiems asmenims. Taip pat įmanoma, kad Renault Trucks sutiks atsiimti jo pagamintus automobilius, netaikydamas sankcijų dileriui už neparduotas transporto priemones – šiuo atveju pardavėjas irgi išvengs nuostolių. Pareikšdamas pirminį ieškinį dėl sutarties nutraukimo, ieškovas siekia vienintelio tikslo – nustatyti, dėl kieno kaltės buvo sužlugdytas šalių 2008-01-09 sudarytas kontraktas Nr. 801/799. Jeigu teismo bus nustatyta, kad sutartiniai santykiai nutrauktini ne dėl atsakovo kaltės, ieškovas apskritai neturės pagrindo reikalauti civilinės atsakomybės. Bet ir tuo atveju, jeigu bus įrodyta atsakovo kaltė dėl sutarties nutraukimo, ieškovas gali atsisakyti reikšti turtinio pobūdžio reikalavimą, jeigu nuostolių nepatirs realiai, arba žala bus netiesioginė ar jos mastas bus sunkiai įrodomas.

3) Visiškai nesuprantamas ieškinio įkainavimas 9753883,78 Lt suma, kai dalis kontrakto įvykdyta (pirkėjo sumokėta 737041,59 Lt, dar 24359,50 Lt buvo įnešta kaip avansas), o likę neatsiimti 37 vnt. Renault Premium yra pardavėjo dispozicijoje. Įkainavus ieškinį proporciniu žyminiu mokesčiu, pralaimėjusioji šalis turės mažiausiai 30000 Lt sumos negrąžinamų išlaidų, nors kitas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo apskritai gali būti nepareikštas. O jeigu turtinis reikalavimas vis dėl to bus pareikštas, tai turėtų būti dar kartą apmokestintas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ši įvykių eiga būtų mažiausiai neprotinga ir neteisinga, neatitinkanti proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Toks procesinis sprendimas neatitinka ir CPK 2 str. numatytų tikslų, kad pirmosios instancijos teisme šis ginčas nagrinėjamas nuo 2009-04-24, o sprendimas pirmosios instancijos teismo gali būti priimtas gan operatyviai (pagal proceso stadiją).

4) Šioje byloje nėra jokio pagrindo keisti bylos teismingumo po to, kai buvo įvykdyti visi CPK XIV skyriaus 1 skirsnyje numatyti veiksmai ir byla visiškai parengta, nagrinėti šios kompetencijos teisme: įvyko du parengiamieji posėdžiai; šalys apsikeitė procesiniais dokumentais; sukonkretintos jų pozicijos; ieškovas galutinai patikslino savo reikalavimą; išreikalauti ir pridėti prie bylos visi reikalingi ginčui tinkamai išnagrinėti rašytiniai įrodymai; pateikti duomenys apie liudytojus, kuriuos prašo kviesti atsakovas. Bet kuriuo atveju ginčijama sutartis turėtų būti nutraukta, nes to siekia abi ginčo šalys, tik nurodo skirtingą nutraukimo pagrindą, o klausimas dėl turtinio pobūdžio reikalavimų pareiškimo gali kilti tik išnagrinėjus ginčą dėl sutarties nutraukimo šios kompetencijos teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bleiras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad apygardų teismai - kaip pirmoji instancija - nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų.

Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką sutartinių prievolių vykdymas, o tuo pačiu pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas, yra turtinio pobūdžio reikalavimas, kai šalis siekia nutraukti turtinio pobūdžio prievolę. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

Šiuo atveju ieškovas siekia teismine tvarka nutraukti 2008-01-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 801/799, kurios bendra vertė 9753883,78 Lt. Ieškovas nurodė, kad iš viso pagal sutartį gavo 737041,59 Lt, nebaigto vykdyti sandorio dalis 9016842,19 Lt.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys turtiniame ginče apmokamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos nustatymą reglamentuoja CPK 85 straipsnis. Ginčas yra turtinis, jeigu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais atvejais. Jeigu ieškiniu prašoma nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, susijusią su prekių pardavimu ir tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymais už prekes, tai tokios sutarties nutraukimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti piniginių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas pagal nutraukiamą sandorį priteisti pinigines sumas, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, nuo kurios priklauso turtinių prievolių vykdymas, tai toks reikalavimas yra turtinis, o ieškinio suma yra skirtumas tarp bendro sandorio prievolių dydžio ir įvykdytų prievolių dydžio.

Ta aplinkybė, kad ieškovas gali ateityje reikšti ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, nepaneigia argumento, jog bylos išsprendimas šioje byloje turės įtaką šalių tarpusavio įsipareigojimų dydžiui. Kadangi ieškovas savo įsipareigojimų sumažinimo siekia per pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, tai toks ginčas yra turtinis ir turi būti apmokestintas. Ta aplinkybė, kad teismo bus nustatyta, kad sutartiniai santykiai nutrauktini ne dėl atsakovo kaltės ir ieškovas neturės pagrindo reikalauti civilinės atsakomybės, nėra pagrindas vertinti šalių ginčo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo kaip neturtinio ar neįkainotino. Konkrečiu atveju tai priklauso nuo reikalavimo pobūdžio. Jau minėta, kad šiuo atveju reikalaujama nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, nuo kurios priklauso šalių tarpusavio prievolių dydis, todėl reikalavimas yra turtinis ir gali būti įkainotas konkrečia suma.

Apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, todėl pagrįstai ir teisėtai iškeltą civilinę bylą 2009-11-12 nutartimi perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas protokoline 2009-10-05 nutartimi ir skundžiama 2009-11-12 nutartimi išaiškino ieškovui būtinybę sumokėti žyminį mokestį, patvirtina, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas tinkamai užtikrinimo kooperavimosi principo įgyvendinimą civiliniame procese ir nepažeidė ieškovo diskrecijos teisės.

Atmetami atskirojo skundo argumentai dėl nukrypimo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl turtinio pobūdžio ginčų ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3k-3-334/2009, Nr. 3K-3-350/2009 išdėstytais išaiškinimais dėl turtinio pobūdžio ginčų.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant klausimą dėl ieškinio teismingumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir įrodymus įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas (LR CK 6.305 str., CPK 5 str., 7 str., 8 str., 27 str. 1 p., 34 str. 2 d. 4 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigą atlyginti 8,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 131) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Skuba“ 8,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius