Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-23 · Administracinė byla Nr. eI3-2356-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
eI3-2356-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00495-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2356-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00201-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija, LAGK) 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 21R-37(AG-838/07-2019) T. S. skundą tenkino iš dalies panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. E01-0074-1 „Dėl pateikto išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“ ir įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą nagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. Projekto išlaidų kompensavimo prašymą (reg. Nr. VP-EM-EO1-0074) (toliau – ir Prašymas) iš naujo.

Šalies argumentai

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra, APVA) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 21R-37(AG-838/07-2019) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas Aplinkos projektų valdymo agentūros sprendimas, APVA įpareigota nagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.

2.1. Paaiškino, kad Komisija priimdama sprendimą vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Įsakymas), tačiau šis teisės aktas šiuo atveju yra taikomas Agentūrai kaip projekto vykdytojui, bet ne Pareiškėjo Projekto išlaidų kompensavimo prašymo vertinimui, nes finansavimas Pareiškėjui skiriamas iš Projekto 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-13 (toliau – ir Aprašas) lėšų, kuriame būtent Agentūra yra Projekto vykdytojas. Teigia, kad pareiškėjo Projekto išlaidų kompensavimo prašymas turėjo būti vertinamas vadovaujantis Aprašo 2 priedu „Finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarka“, kurio 26 punkte numatyta, kad finansavimas neskiriamas, jei įrangos įsigijimo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodytas fizinio asmens, pateikusio registracijos formą (arba jei išlaidas pagrindžiantys dokumentai išrašyti pastato bendraturčio vardu, bendraturčio), PVM mokėtojo kodas.

2.2. Aprašo 2 priedo 34 punktas nurodo, kad išlaidų kompensavimo prašyme nustačius trūkumų, fizinis asmuo arba jo įgaliotas asmuo per Agentūros nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 4 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, turi patikslinti Išlaidų kompensavimo prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. Agentūra per papildomą laiką pareiškėjo gali prašyti patikslinti išlaidų kompensavimo prašymą arba pateikti trūkstamus dokumentus. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas pateikė visus dokumentus, tikslinti Išlaidų kompensavimo prašymo nereikėjo, nes kaip nurodė pareiškėjas, jis pateikė PVM sąskaitas faktūras, jose buvo įrašytas Pareiškėjo PVM mokėtojo kodas. Todėl buvo vertinami pareiškėjo pateikti dokumentai ir vadovaujantis Aprašo 2 priedo 26 punktu Agentūra priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo pateiktą Projekto išlaidų kompensavimo prašymą ir neskirti kompensacinės išmokos.

Atsiliepimas

3. T. S. atsiliepime su Agentūros skundo argumentais nesutinka, prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad Agentūrai 2019 m. gegužės 10 d. paskelbus kvietimą „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas“ projektų registracijos formoms teikti, 2019 m. liepos 10 d. kaip fizinis asmuo buvo užregistruotas ir įtrauktas į teigiamai įvertintų registracijos formų sąrašą, buvo rezervuota kompensacinės išmokos suma. Įgyvendinęs projektą 2019 m. spalio 8 d. pateikė prašymą Agentūrai kartu su reikalaujamais dokumentais dėl išlaidų kompensavimo, tačiau, beveik suėjus kompensacijos išmokėjimo terminui, 2019 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu gavo Agentūros raštą „Dėl pateikto išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“ (Nr. E01-0074-1). Teigia, kad tik gavęs Agentūros sprendimą, sužinojo, jog dvejose PVM sąskaitose-faktūrose serija STA Nr. 08285 ir STA Nr. 08307 (išrašytose UAB „Staltika“ vardu T. S.) įrašytas jo PVM mokėtojo kodas (jį naudoja kitoje savo individualioje veikloje), tačiau taip atsitiko dėl techninės bei žmogiškos UAB „Staltika“ darbuotojų klaidos. 2019 m. gruodžio 9 d. UAB „Staltika“ išrašė kreditines PVM sąskaitas - faktūras KRD-ST037, KRD-ST038 bei pateikė naujas PVM sąskaitas - faktūras STA 08450 ir STA 08451, t. y. pripažino ir ištaisė savo klaidą. Iš pateiktų įrangos įsigijimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad PVM kodas pateiktas tik dviejuose dokumentuose iš pateiktų devynių, PVM suma nebuvo ir nebus įtraukta į PVM atskaitą, todėl Agentūra priimdama sprendimą neteisingai vadovavosi tik šiomis dviem išrašytomis sąskaitomis – faktūromis. Mano, kad Agentūra turėjo pranešti apie nustatytus trūkumus ir duoti laiko patikslinti išlaidų kompensavimo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Agentūros 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas „Dėl pateikto išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2019 m. gegužės 10 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas“ projektų registracijos formoms teikti. 2019 m. gegužės 10 d. Agentūroje užregistruota T. S. registracijos forma (reg. Nr. VP-EM,-E01-0074). Atlikus vertinimą, 2019 m. liepos 10 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr.Tl-100 jo projekto registracijos forma buvo įtraukta į teigiamai įvertintų registracijos formų sąrašą ir rezervuota kompensacinės išmokos suma.

5.1. Agentūra 2019 m. spalio 8 d. gavo pareiškėjo Projekto išlaidų kompensavimo prašymą (reg. Nr. VP-EM-E01-0074), kuriuo prašoma kompensuoti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginio įrengimą ant pastato, esančio (duomeys neskelbiami), prie prašymo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros.

5.2. Agentūra 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. E01-0074-1 nurodė pareiškėjui, kad, 2019 m. lapkričio 29 d. patikrinusi pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. projekto išlaidų kompensavimo prašymą, nustatė, jog pateiktuose įrenginių įsigijimą pagrindžiančiuose dokumentuose - UAB „Staltika“ 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjui išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose (serija STA Nr. 08285 ir STA Nr. 08307) - nurodytas pareiškėjo PVM mokėtojo kodas (LT100007255617), todėl vadovaudamasi Aprašo 2 priedo 26 punktu, priėmė sprendimą atmesti projekto išlaidų kompensavimo prašymą ir neskirti pareiškėjui kompensacinės išmokos.

5.3. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, Komisija 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 21R-37(AG-838/07-2019) panaikino Agentūros 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. E01-0074-1 ir įpareigojo Agentūrą nagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. Projekto išlaidų kompensavimo prašymą iš naujo, argumentuodama, kad Agentūros sprendimas yra formalus, Agentūra nesikreipė į pareiškėją dėl informacijos patikslinimo ir/ar dokumentų pateikimo, nors, esant neaiškumams ir/ar nesutapimams pareiškėjo dokumentuose, turėjo tokius nesutapimus išsiaiškinti.

6. Agentūros teigimu, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl neteisingai pritaikytų Lietuvos Respublikos teisės normų ir sprendimu išdėstytų faktinių aplinkybių.

7. T. S. su Agentūros skundu nesutinka, argumentuodamas, kad Agentūra, priimdama sprendimą, vadovavosi ne pateiktų dokumentų visuma, o tik dviem dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis serija STA Nr. 08285 ir serija STA Nr. 08307) iš jo pateiktų devynių. Atsakovė turėjo pareiškėjui pranešti apie nustatytus trūkumus ir duoti laiko patikslinti išlaidų kompensavimo prašymą.

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės); 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo aprašas Nr. l, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1-13 (toliau – ir Aprašas).

9. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta, kad už mokėjimo prašymų tikrinimą, projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija (232 punktas). Projekto išlaidos gali būti apmokamos išlaidų kompensavimo būdu, kai projekto vykdytojas deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, taip pat išlaidas, apmokamas supaprastintai (Taisyklių 214.1 papunktis). Aprašo 2 priedo „Finansavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarka“ 21 punkte nurodyta, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti, kai jos patirtos Fizinio asmens (t. y. šios tvarkos 7 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios įrangos įsigijimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai išrašomi registracijos formoje nurodytam asmeniui) arba registracijos formoje nurodyto pastato bendraturčio nuo einamųjų metų, kai paskelbtas kvietimas teikti registracijos formas sausio 1 dienos. Fizinis asmuo - suprantamas, kaip fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties (vieno arba dviejų butų) pastatą arba sodų paskirties pastatą (sodo namą), ir žemės sklypą, jei atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos bus įrengiamos ant žemės, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (4.3 papunktis). Finansavimas neskiriamas, jei įrangos įsigijimo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodytas fizinio asmens, pateikusio registracijos formą, PVM mokėtojo kodas. Visais atvejais, jei įrangos įsigijimo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyto fizinio asmens pateikusio registracijos formą PVM traukiamas į atskaitą, finansavimas neskiriamas (26 punktas).

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad Agentūroje 2019 m. gegužės 10 d. užregistruota pareiškėjo projekto registracijos forma, kuri 2019 m. liepos 10 d. įtraukta į teigiamai įvertintų sąrašą ir rezervuota kompensacinės išmokos suma. Pareiškėjas kartu su 2019 m. spalio 8 d. Projekto išlaidų kompensavimo prašymu pateikė UAB „Staltika“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (įrenginių įsigijimą pagrindžiančius dokumentus) užsakovu (gavėju) nurodytas pareiškėjas bei jo PVM mokėtojo kodas. Pareiškėjo teigimu, jo PVM kodas neturėjo būti įrašytas - taip nutiko dėl UAB „Staltika“ darbuotojų techninės ir žmogiškosios klaidos. Įrangos pirkimai atlikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, vardu, tai patvirtina 2019 m. liepos 17 d. Įrangos pirkimo - pardavimo ir įrangos montavimo rangos darbų sutartis Nr. 46, iš kurios matyti, kad įrangos pirkimas numatytas tarp UAB „Staltika“ ir fizinio asmens - T. S.. Pareiškėjo PVM mokėtojo kodas naudojamas kitoje individualioje veikloje. Pareiškėjas pateikė ir kitus pirkimo dokumentus, kuriuose nėra nurodytas PVM mokėtojo kodas: AB „Vilniaus lytagra“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VLN-V08P-011977; UAB „Elstila“ 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita-faktūra serija EVIK Nr. 04078973; UAB „Makveža“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo kvitas Nr. 87623; UAB „Makveža“ 2019 m. rugsėjo 2 d. pirkimo kvitas Nr. 90524; UAB „Makveža“ 2019 m. rugsėjo 3 d. pirkimo kvitas Nr. 91079; UAB „Ginestra“ 2019 m. rugsėjo 7 d. pirkimo kvitas Nr. 00020915; UAB „Ginestra“ 2019 m. rugsėjo 7 d. pirkimo kvitas Nr. 00020918. Taip pat kaip įrodymą pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Staltika“ raštą, informuojantį, kad bendrovė dėl žmogiško faktoriaus suklydo, išrašydama 2019 m. rugsėjo mėn. sąskaitas-faktūras serija STA Nr. 08307 ir STA Nr. 08285, nurodydama pareiškėjo PVM mokėtojo kodą. 2019 m. gruodžio 9 d. buvo atliktas klaidos ištaisymas, išrašant kreditines PVM sąskaitas-faktūras KRD-ST037 ir KRD-ST038, ir pateikiant naujas 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitas-faktūras STA-08451 ir STA-08450, kurios buvo pateiktos agentūrai 2020 m. sausio 14 d. PVM suma nebuvo ir nebus įtraukta į PVM atskaitą.

11. Taisyklių 235 punkte aiškiai nustatyta, kad jei pateiktas klaidingai arba nevisiškai užpildytas mokėjimo prašymas ir (arba) su mokėjimo prašymu pateikti ne visi įgyvendinančiosios institucijos paprašyti projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentai, įgyvendinančioji institucija per DMS paprašo projekto vykdytojo patikslinti mokėjimo prašymą ir (arba) pateikti trūkstamus dokumentus, nustatydama terminą, per kurį mokėjimo prašymas turi būti patikslintas ir (arba) dokumentai turi būti pateikti (projekto vykdytojas negali teikti patikslinto mokėjimo prašymo savo nuožiūra, įgyvendinančią]ai institucijai neprašant). Šis terminas neturi būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 14 dienų, jeigu įgyvendinančioji institucija ir projekto vykdytojas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip. Jeigu įgyvendinančioji institucija negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, įgyvendinančioji institucija patvirtina tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą. Tokia pati trūkumų taisymo galimybė nustatyta ir Aprašo 34 punkte: išlaidų kompensavimo prašyme nustačius trūkumų, Fizinis asmuo arba jo įgaliotas asmuo per APVA nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, turi patikslinti Išlaidų kompensavimo prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Finansavimo lėšos išmokamos ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Fizinio asmens arba jo įgalioto asmens tinkamai įforminto Išlaidų kompensavimo prašymo ir visų privalomų pateikti dokumentų registravimo dienos, taip pat jei APVA atlikusi patikrą projekto įgyvendinimo vietoje neranda trūkumų (39 punktas).

12. Be to bendrovė „Staltika“ pripažino, kad suklydo išrašydama PVM sąskaitas-faktūras, įrašydama pareiškėjo PVM mokėtojo kodą bei šią klaidą ištaisė, pateikdama naujas PVM sąskaitas-faktūras. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ši klaida buvo tik dviejose PVM sąskaitose-faktūrose, o kituose, kartu su šiomis sąskaitomis Agentūrai teiktuose dokumentuose nėra įrašytas mokėtojo PVM kodas. Agentūra neginčija fakto, kad PVM mokėtojo kodas buvo įrašytas tik dviejose PVM sąskaitose-faktūrose.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės valdžios institucijos privalo veikti atidžiai ir rūpestingai. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, reiškianti, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Vadinasi, svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas gerojo administravimo principas iš esmės reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012).

14. Gero administravimo principas taip pat sietinas ir su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktikoje yra konstatuota, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Vertinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyto straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti juos nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-174/2007).

15. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Agentūra nesivadovavo pirmiau minėtų teisės aktų nuostatomis ir pažeidė jo veikloje taikomą gero administravimo principą. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Komisijos ginčijamą sprendimą palikti galioti, kuriuo Agentūra įpareigota T. S. prašymą išnagrinėti iš naujo.

16. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus. teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 21R-37(AG-838/07-2019), todėl Agentūros skundas atmetamas.

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti atsakovės (skundą padavusios institucijos) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas