Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13822-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nurodė, kad gyvens (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2004 m. lapkričio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies pagrindais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2005 m. balandžio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pagrindais bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė 90 parų arešto;

3) 2006 m. vasario 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

4) 2006 m. kovo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2006 m. gegužės 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

6) 2006 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2010 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2010 m. lapkričio 10 d. pagal 2010 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį V. K. suimtas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus pataisos namus;

8) 2011 m. vasario 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) 2012 m. lapkričio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 2 metams. 2013 m. gruodžio 23 d. Alytaus rajono teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį paleistas lygtinai iš pataisos namų. 2014 m. liepos 22 d. pagal 2014 m. birželio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 9 mėnesių laisvės atėmimo į Alytaus pataisos namus;

10) 2015 m. vasario 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

11) 2015 m. balandžio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

12) 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto. Bausmę atliko 2019 m. balandžio 26 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020 m. balandžio 8 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sutuoktine K. K., tyčia ranka sugriebęs pargriuvusiai nukentėjusiajai už plaukų, tempė nukentėjusiąją per koridorių – tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. nuo pietų lauke, netoli geležinkelio, jis su sutuoktine K. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus (duomenys neskelbtini) name, grįžo apie 19.50 val. Atėjus prie buto ir rakinant duris, tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. K. apsisuko ir nuėjo laiptinės koridoriumi. Nenorėdamas, kad sutuoktinė išeitų, jis dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir patraukė į save. Sutinka, kad šiuo momentu galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Kiek patraukęs už plaukų, jis sutuoktinę paleido ir pastaroji išėjo į lauką. Ar ji buvo nukritusi koridoriuje ant grindų, nepamena. Išėjęs į lauką pamatė sutuoktinę stovinčią šalia laiptinės, jis jos atsiprašė ir abu grįžo į butą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė K. K. fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 60–63).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d., nuo pietų ji kartu su sutuoktiniu V. K. gėrė alų ir degtinę. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Pamena, kaip ji išbėgo iš buto, bėgdama laiptinės koridoriumi beldė į kaimynų buto duris. Taip pat pamena, kad vienu momentu koridoriuje V. K. ją vilko už plaukų. Tuo metu ji jautė fizinį skausmą pakaušio srityje. Kaip ji nukrito, neprisimena, tik prisimena, kad ji gulėjo ant nugaros, o tuo metu V. K. tempė ją už plaukų po koridorių. Kaip grįžo į butą, neprisimena. Prisimena momentą, kai bute buvo policijos pareigūnai ir ji su jais bendravo. Ji jautė skausmą pakaušyje ir kairės rankos pirštų srityje viršutiniame paviršiuje. Jokių sužalojimų, paraudimų ant pirštų nėra. Kokiu būdu užsigavo piršus, nežino. Kas tiksliai įvyko bute, nepamena. Sužalojimų jos kūne, veide nėra., į medikus pagalbos nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 27–29).

Liudytoja K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d., prieš 20 val., ji išgirdo, kaip kažkas pradėjo daužytis jos buto duris. Atidariusi duris pamatė, kad laiptinės koridoriuje stovi kaimynai. Paklausus, kas vyksta, už durų stovėjusi moteris paprašė pagalbos. Ji dar kartą paklausė, kas vyksta, už durų stovėjęs vyras atsakė, kad nieko. Ji uždarydama buto duris kaimynus perspėjo, kad iškvies policiją. Po kelių minučių koridoriuje už durų išgirdo triukšmą. Pro buto durų akutę pamatė tuos pačius kaimynus, moteris gulėjo koridoriuje ant nugaros, o vyras, viena ranka suėmęs jai už plaukų, ją tempė, moteris šaukė (b. l. 31).

2020 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. G. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp pranešėjos K. K. ir jos sutuoktinio V. K., pareiškėjai išėjus kviestis pagalbos, V. K. priėjęs suėmė jai už plaukų ir tempė per laiptinę į namus, dėl ko ji juto fizinį skausmą. V. K. buvo nustatytas 2,88 promilių neblaivumas (girtumas), K. K. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (girtumas) (b. l. 20–24).

2020 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinės koridorius (b. l. 15–16).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d., 20.03 val., V. K. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas (girtumas), 2020 m. balandžio 8 d., 20.06 val., K. K. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (girtumas) (b. l. 33–35).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia ranka sugriebęs pargriuvusiai sutuoktinei K. K. už plaukų, tempė nukentėjusiąją per koridorių, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 77–95), baustas administracine tvarka (b. l. 96–108), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 13).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. K. skirtina prokurorės siūloma arešto bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis).

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu, jo terminu sutinka (b. l. 115–118). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 119).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Siekiant padėti užtikrinti bausmės tikslus ir paskirtį, vadovaudamasis BK 72² straipsnio nuostatomis, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 8 d., 20 val., iki 2020 m. balandžio 9 d., 16.27 val. (b. l. 36–37, 45–47), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. K., gyvenančios Jonavoje, Panerių g. 29-36, draudimas lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (b. l. 66–68), pratęstina iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 8 d., 20 val., iki 2020 m. balandžio 9 d., 16.27 val. (vieną parą), ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 49 paros arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, savanoriškai prisistatęs, V. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio V. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti V. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (elektroninis paštas info@nti-pn.lt, telefonas (8 37) 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant V. K. per 8 (aštuonis) mėnesius įvykdyti šį įpareigojimą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. K., draudimą lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja – pratęsti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.