- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-94-135-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-409-00087-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. P., K. Č.
- Civilinis ieškovas
- R. B.
- Nukentėjusysis
- M. B., R. B.
- Kaltinamasis
- V. P., K. Č.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
- 2.4.6.3Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A –94-135/2013
Teisėja Vilma Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 1-409-00087- 2010-2
2013 m. kovo 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. Č. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
K. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiosios M. B. ieškinys ir jai priteista solidariai iš kaltinamųjų V. P. ir K. Č. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys ir jam priteista solidariai iš kaltinamųjų V. P. ir K. Č. 1000 litų neturtinės žalos, 1500 litų turtinės žalos ir 400 litų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. ir K. Č. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, o V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, muštynių metu, V. P. sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį, po to K. Č. sudavė kumščiu M. B. vieną kartą į nugaros sritį, taip padarė M. B. galvos sukrėtimą, sprando raiščių patempimą, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinančią į žandą, dešiniame smilkinyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nuosprendyje nemotyvavo jo atžvilgiu padarytų išvadų, jos pagrįstos nelogiškais ir negalinčiais jų patvirtinti motyvais, todėl, apelianto nuomone, teismas nesilaikė BPK 303–307 str. reikalavimų. Nurodydamas teismų praktiką, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis, veikdamas bendrais veiksmais, viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajai M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, kad teismas tokias išvadas grindė nukentėjusiosios M. B. ir eksperto, nustačiusio sužalojimus, parodymais, tačiau jų neanalizavo, nemotyvavo ir nevertino kitų byloje apklaustų liudytojų, dalyvavusių įvykio vietoje, kurie apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ir kurie nepatvirtino jo padarytos veikos, šių parodymų negretino su jo ir V. P. parodymais, neaptarė ir 2011-01-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-766-11, iš kurio, apelianto nuomone, matyti, jog nukentėjusiosios M. B. parodymai prieštarauja šioje byloje duotiems parodymams.
Nurodo, kad teismas nuosprendyje nemotyvavo ir neaptarė, kuo grindžiama jo kaltė, jog jis veikė bendrai su V. P.. Tvirtina, jog iš byloje esančių duomenų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, jog jis į šokius atėjo atkirai nuo V. P., su juo tik trumpai bendravo dar iki merginų konflikto, kai merginos mušėsi, buvo atskirai, su M. B. bendravo po to, kai buvo pasibaigę visi konfliktai, ir rankos mostu pasiuntė ją eiti iš įvykio vietos. Nurodo, kad iš byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusios, nuteistojo V. P. ir jo (K. Č.) parodymų akivaizdu, jog 2008-09-05, apie 23 val., Radviliškio rajone, Grinkiškio miestelyje, Tilto gatvėje, prie kultūros namų, M. B. mušėsi su kitomis merginomis, kurios byloje nėra patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, ir teismo sprendimu nėra nustatyta ir atribota, kokie nukentėjusiai sužalojimai buvo padaryti muštynių su merginomis metu, o kokius sužalojimus padarė jis. Teigia, kad, nors jis nėra pripažintas kaltu dėl smūgių M. B. sudavimo į galvos sritį, teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad dėl kaltinamojo K. Č. veiksmų mano, jog jo kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais, kai ji nurodė, jog matė, kaip kaltinamasis jai sudavė smūgį į paakį bei sudavė smūgį alaus buteliu į galvos sritį. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino teisme ištirtų duomenų visumos, o vertino tik atskirus nukentėjusiosios parodymus, jų nelygino tarpusavyje ir neanalizavo, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje neaptarė ir nevertino, kodėl apelianto veiksmai kvalifikuotini kaip chuliganiškos paskatos. Pažymi, kad iš ištirtų įrodymų teisme matyti, jog jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į nugarą, tačiau tai neturėjo jokios įtakos M. B. sveikatos sutrikdymui, ir tai, apelianto nuomone, rodo, jog teismas neteisingai nurodė, kad jo atliktas veiksmas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teigia, kad iš teismo sprendimo matyti, jog teismas nenustatinėjo jo veiksmuose chuliganiškų paskatų, tik formaliai nurodė, jog jo chuliganiškos paskatos pasireiškė smurtavimu, mano, jog jo veiksmai negali būti pripažinti turėję chuliganiškų paskatų.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 75 str. nuostatas, kadangi jis buvo nuteistas už tai, kad nusikalto būdamas nepilnamečiu, todėl teismas privalėjo taikyti LR BK 80–94 str. nuostatas.
Dėl žalos priteisimo R. B. apeliantas nurodo, kad R. B. baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas, nusikaltimu jam tiesiogiai žala nebuvo padaryta, byloje jis atstovavo nepilnametės interesams, todėl, apelianto nuomone, pagrindo priteisti žalos atlyginimą atstovui pagal įstatymą nėra, o teismo sprendimo priėmimo metu M. B. buvo pilnametė, ir neturtinė žala galėjo būti priteista tik dėl nusikaltimo nukentėjusiajam asmeniui. Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir mano, kad 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstai didelis, byloje nebuvo nustatyta jo turtinė padėtis, teismas neturtinės žalos atlyginimą nustatė formaliai nurodydamas įstatyme įtvirtintus pagrindus ir kriterijus, taip pat mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio M. B., turėjo nustatyti ir iššsiaiškinti, kokios pasekmės kilo dėl jo suduoto smūgio. Pažymi, kad teismas negrįstai priteisė ir turtinę žalą, kuri neatitinka byloje ištirtų dokumentų, pagrindžiančių priteistą 1500 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį nepadarius veikos, turinčios LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo požymių.
Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta 16 liudytojų, iš jų net 14 parodė, jog jis (V. P.) tikrai nesudavė M. B. kumščiu per veidą bei nesudavė jai buteliu per galvą, arba parodė, jog apskritai paties įvykio nematė, savo teiginius grindė tik spėliojimais, tai yra nurodė, kad girdėjo, ką žmonės kalba, nenurodydami, kas tie žmonės, ar jie matė įvykį. Teigia, kad tyrėja J. A. ir policijos pareigūnas R. Z. nurodė teismui aplinkybes, kurias jiems melagingai pateikė nukentėjusioji. Pažymi, jog M. B. ir R. Z. įvykio metu siejo artimi ryšiai, todėl jis vienintelis iš visų apklaustųjų parodė, jog M. B. įvykio metu nebuvo išgėrusi ir nuo jos net nedvelkė alkoholiu, nors ji buvo apipilta alumi, tačiau teismas, pradėdamas liudytojo apklausą, R. Z. apie santykius su nukentėjusiąja neklausė. Mano, jog teismas tokių parodymų neturėjo laikyti objektyviais ir jie, išsiaiškinus šias aplinkybes, turėjo būti atmesti. Nurodo, kad liudytoja S. M. paaiškino, jog tie žmonės, kurie tiesiogiai stebėjo įvykį, jai sakė, kad M. B. suduota nebuvo, o, žinodama Modestos būdą, mano, kad ji gali išsigalvoti, nes ji mėgsta konfliktuoti. Nurodo, kad minėti liudytojai nurodė, jog vieną kartą buvo jis (V. P.) priėjęs prie Modestos ir pylė ant besimušančių merginų alų norėdamas jas išskirti, tai iš tikrųjų ir įvyko. Apeliantui neaišku, kodėl teismas nukentėjusiosios paaiškinimus vertino kaip neabejotinus, kai juose nurodytas aplinkybes paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, kodėl nenurodė priežasčių, dėl ko atmeta liudytojų parodymus ir jų nevertina, dėl ko teikė prioritetą kitiems įrodymams. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl teismas nurodė, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. B. parodymais, kai iš bylos medžiagos matyti, jog jis ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir nukentėjusiosios M. B. atstovu pagal įstatymą, o pradėjus nagrinėti bylą, nukentėjusioji jau buvo pilnametė, todėl R. B. nebebuvo nukentėjusiosios atstovu pagal įstatymą, nes buvo išnykęs atstovavimo pagrindas. Nurodo, kad nukentėjusiajai teismo posėdžių metu atstovavo advokatas, tačiau R. B. procesinė padėtis ir toliau buvo civilinis ieškovas, jis nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas nei prokuroro nutarimu, nei teismo nutartimi, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl teismo 2011-10-10 posėdžio metu jis buvo apklaustas kaip nukentėjusysis, nes tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos jis nenukentėjo, ir toks procesinis statusas jam suteiktas nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, jog R. B. peržengė savo teisių ribas, nukentėjusiuoju galėjo būti pripažintas tik tiek, kiek tai susiję su žalos dėl nusikalstamų veiksmų atsiradimu, o jo duoti parodymai apie įvykį, kurio tiesiogiai nematė, galėjo būti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai, todėl teismas jais nepagrįstai rėmėsi ir laikė jo kaltės įrodymu. Nurodo, kad teismas neanalizavo įrodymų visumos, išvadas darė remdamasis tik atskirų asmenų parodymų vertinimu.
Nurodo, kad eksperto išvada įrodo tik nukentėjusiosios sužalojimų faktą, tačiau ne jo kaltę padarius nustatytus sužalojimus. Atkreipia dėmesį, jog ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galbūt nurodytu įvykio laiku, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, o kaltinamajame akte suformuluota, jog jis M. sudavė kumščiu per veidą ir buteliu per galvą, kad kitas nuteistasis sudavė smūgį į nugarą, o ekspertas nurodė, jog nukentėjusioji skausmu nugaros srityje ir dėl smūgio į nugarą nesiskundė, todėl dėl jo ir nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, V. P. daro išvadą, jog liko du tariamai jo suduoti smūgiai, kai ekspertas aiškiai nurodė, jog buvo ne mažiau kaip penki trauminiai poveikiai. Pažymi, kad liko neaišku, kodėl teismas nevertino įvykio aplinkybių, kurias nurodė visi byloje apklausti asmenys ir pati M. B., jog vyko pačios nukentėjusiosios išprovokuotas konfliktas, kurio metu mušėsi merginos. Nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytoja R. R. patvirtino, jog mušdamasi su M. B. ir I. K. (G.) tampė viena kitą už plaukų, viena kitai sudavė kumščiu į veidą. Taip pat nurodo, kad analizuojant galimą smūgį nukentėjusiajai į veidą buteliu, ekspertas nurodė, jog suduodant buteliu į galvą ir šiam sudužus, atsiranda kitokio pobūdžio žaizdos, nei buvo konstatuota M. Pažymi, jog tai, kad nebuvo suduota buteliu ir jis nuo smūgio nedužo, patvirtina ne tik apklaustų liudytojų parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje šukių rasta nebuvo, o ekspertas, įvertinęs žaizdų pobūdį, teigė, jog nubrozdinimai galėjo būti padaryti sudavus į veidą kumščiu, kai ant pirštų kas nors yra (pvz., žiedas). Atkreipia dėmesį į tai, kas liudytoja R. R., dalyvavusi merginų muštynėse, patvirtino ne tik tai, kad sudavė smūgį M. į veidą, bet ir tai, kad mūvėjo žiedą, o ekspertas patvirtino, kad mūvint žiedą galima padaryti žaizdą, būdingą bukam daiktui. Taip pat nurodo, jog ekspertas taip pat parodė, jog yra tikimybė, kad smegenų sukrėtimas galėjo atsirasti ir suduodant smūgį į veidą, kaklo raiščiai galėjo būti patempti tampant už plaukų, vartojant alkoholį, tokių traumų tikimybė yra didesnė, o ekspertas negalėjo konstatuoti, nuo kurio tiksliai smūgio nukentėjusiajai atsirado sužalojimai.
Apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo remtis abejotina eksperto išvada ir pagal nukentėjusiajai kilusias pasekmes, kurias galbūt sukėlė merginų veiksmai, ir inkriminuoti jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymi, jog teismas negali priimti sprendimų, remdamasis spėliojimais, o pagal teismų praktiką visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl daro išvadą, jog eksperto išvada nėra jo kaltės įrodymas, ji tik patvirtina patį įvykio faktą.
V. P. tvirtinimu, nukentėjusiosios M. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi tris kartus, o teismo metu neaiškumai nebuvo pašalinti, tačiau teismas jais tikėjo ir vertino kaip vieną iš pagrindinių kaltės įrodymų byloje. Cituodamas nukentėjusiosios parodymus, apeliantas nurodo, kad vien pačiame nuosprendyje nurodyti M. B. parodymai nėra nuoseklūs: ji nurodė, jog su merginomis apsistumdė, ir prie jos pribėgęs V. P. trenkė buteliu per galvą, atsisukusi jį pamatė, jog po šio smūgio iš butelio buvo visa aplieta, V. P. dar norėjo jai suduoti, bet klasiokai atginė. Pažymi, kad toliau ji tos pačios apklausos metu jau kitaip dėsto įvykio aplinkybes ir nurodo, kad V. P. buteliu trenkė į galvą, į akį jis trenkė pirmiausia kumščiu, po to buteliu per galvą. Pažymi ir tai, jog nukentėjusioji teigė įvykio metu nebuvusi girta, nors apklausti liudytojai nurodė, kad ši mergina buvo stipriai išgėrusi. Nurodo, kad M. B. atžvilgiu 2011-10-10 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame ji kitaip nurodė įvykio aplinkybes ir patvirtino, jog mušantis su merginomis smūgiai į veidą buvo suduodami, ir tai, jog įvykio metu ji buvo neblaivi, tai ji patvirtino ir apklausiama teismo posėdžio metu 2011-01-10 (4 t., 140–143 b. l.). Tvirtina, kad M. B. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, keitėsi, ir neaiškumai nebuvo pašalinti nagrinėjant bylą iš esmės, nors jo gynėjas turėjo tokį prašymą. Nurodo, kad iš M. B. 2008-09-29 apklausos protokolo matyti, jog ji nurodė, kad, kai R. R. ją laikė už plaukų, ir ji pajuto vieną smūgį į dešinę galvos pusę, tuo metu pažiro stiklo šukės ir išbėgo sudužus buteliui alus ant jos, iš to suprato, kad jai buvo suduota buteliu, pamatė, kad jai sudavė V. P., nurodė, kad po to V. P. ją dar įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę akį ir ją prakirto, o 2010-05-14 skunde Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui (1 t., 19 b. l.) M. B. jau kitaip nurodo aplinkybes, t. y. tai, kad V. P. alaus buteliu davė per galvą, o K. Č. kumščiu davė per sprandą, ir šios versijos bylos nagrinėjimo metu kurį laiką ir laikėsi, o 2011-11-28 nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu M. B. teigė, jog apsistumdė su merginomis, o paskui V. P. pribėgęs trenkė jai buteliu per galvą, atsisukusi pamatė, kad po smūgio iš butelio buvo visa aplieta, toliau teigė, kad jis dar jai vieną smūgį norėjo suduoti, bet kiti laikė. Apelianto tvirtinimu, tos pačios apklausos metu M. B. jau kitaip dėstė parodymus ir nurodė, kad V. P. trenkė jai į galvą, į akį jis trenkė pirmiausia kumščiu, o po to tik trenkė buteliu per į galvą, patvirtino, jog butelis sudužo, ranka persibraukė akį ir įsirėžė nuo šukės, atsigręžusi pamatė ateinantį V. P.. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusioji davė vienus kitiems prieštaraujančius paaiškinimus, iš pradžių teigdama, kad pamatė V. P., kai jis sudavė jai smūgį, kitą kartą – kad matė V. P. už kelių žingsnių ateinant. Taip pat nurodo, kad skiriasi ir parodymai dėl smūgių sudavimo ir jų eiliškumo, o ekspertas aiškiai nurodė, jog stiklo šukėmis padarytų sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nenustatyta, nors ji teigė, jog butelis sudužo. Pažymi, kad šie neaiškumai teismo posėdžio metu pašalinti nebuvo ir teismas rėmėsi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie skyrėsi nuo anksčiau duotų, nemotyvavo, kodėl tiki vienais parodymais ir atmeta kitus.
Dėl M. B. nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežasčių V. P. nurodo, jog jos yra abejotinos, kadangi nagrinėjant bylą nukentėjusiosios atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir priimant nuosprendį M. B. dalyvavo ir davė parodymus tiesiogiai teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, jog nedalyvaudama šiuose teismo posėdžiuose M. B. vengė melagingų parodymų davimo, o nuo įvykio praėjus ketveriems metams jai tapus pilnamete, medikų išvados dėl dalyvavimo teismo posėdyje yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. P. mano, jog M. B. parodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, yra nenuoseklūs, melagingi, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neturėjo jais remtis.
Nurodo, kad kaltinime suformuluota, jog jis iš chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, muštynių metu, sudavė M. B., tačiau teismas nevertino to, jog muštynės jau buvo prasidėjusios, už kurių sukėlimą, tai yra viešosios tvarkos pažeidimą, M. B. buvo nuteista ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl mano, jog, net jei ir būtų atlikęs tokius veiksmus, jie negalėjo būti traktuojami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, nes neatitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi nebuvo reiškiama nepagarba visuomenei, niekinamos elementarios moralės ar elgesio normos. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog už tai, kad apipylė M. B. alumi, buvo nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str., kuris numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, todėl minimo baudžiamojo kodekso straipsnio 8 p. inkriminavimas šiuo atveju traktuotinas kaip dvigubas baudimas už tą pačia veiką, todėl yra negalimas. Pažymi, kad teismas, inkriminuodamas šį kvalifikuojantį požymį, visiškai nepasisakė dėl motyvų.
Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, konstatuodamas, kuo įrodyta kaltinamųjų kaltė, nurodė ne jo pavardę, o du kartus paminėjo nuteistojo K. Č. pavardę ir pažymi, kad nors toks netikslumas yra laikytinas rašymo apsirikimu, tačiau rodo, kaip formaliai teismas žiūrėjo ne tik į bylos įrodymų vertinimą, bet ir jų išdėstymą apkaltinamajame teismo nuosprendyje, kas kelia abejonių teismo nešališkumu, nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu. Nurodo, kad teismo darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pasireiškė ir tuo, jog 2012 m. lapkričio 5 d. priėmus nuosprendį su byla buvo leista susipažinti tik praėjus keturiolikai dienai, nors per tris dienas baudžiamoji byla turi būti nunešta į raštinę ir visiems proceso dalyviams prieinama. Apelianto teigimu, tai apribojo jo teises parašyti išsamų apeliacinį skundą, patikslinant daugelį neatitikimų ir parodymų prieštaravimų.
Šalies argumentai
V. P. teigimu, teismas vienašališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltumą, tai pat jam nepagrįstai inkriminuotas kvalifikuojantis požymis.
Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas prašė V. P. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis K. Č. ir jo gynėjas advokatas prašė K. Č. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus dėl kaltės atmesti, tačiau sutiko su advokato nuomone, jog K. Č. bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas vadovaujantis BK 92 str., o ne BK 75 str., kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu K. Č. buvo nepilnametis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų V. P. ir K. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas).
Dėl K. Č. kaltės ir bausmės
Nuteistasis K. Č. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis, veikdamas kartu su V. P., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. dėl to, kad K. Č. ir V. P. nesunkiai sužalojo M. B. dėl chuliganiškų paskatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniais skundais ir išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. P. sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir kumščiu jai į dešinę akį ir būtent nuo šių smūgių nukentėjusiajai ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo, todėl šiuo atveju, kolegijos nuomone, tik kaltinamojo V. P. veiksmus galima kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., o K. Č. inkriminuoti veiksmai neatitinka šios nusikalstamos veikos sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. B.-A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. ji buvo diskotekoje su klasės draugais, diskotekoje išėjusi į lauką sukonfliktavo su merginomis iš B. dėl vaikino, su jomis apsistumdė, po to buteliu ir ranka jai trenkė V. P., po to K. Č. pribėgęs trenkė kumščiu į nugarą, kai I. B. vedė ją už parankės. Kad sudavė K. Č., ji nematė, apie tai pasakė I. B. (4 t., 17–18 b. l.). 2008-09-05 M. B. pareiškime nurodė, kad po V. P. veiksmų K. Č. trenkė vieną smūgį į galvą, tačiau sužalojimų nepadarė (1 t., 50 b. l.). 2008-09-29 M. B. apklausoje nurodė, kad po to, kai V. P. atsitraukė, tada puolė K. Č., jis nieko nesakydamas trenkė kumščiu vieną kartą į nugarą, o pareiškime neteisingai surašyta, kad K. Č. trenkė jai į galvą, nes K. Č. trenkė į nugarą (1 t., 74–76 b. l.). 2010-04-21 apklausos metu M. B. patvirtino, kad pareiškime neteisingai parašyta, kad K. Č. sudavė jai į galvą, nes į galvą nesudavė, o tik sudavė kumščiu vieną smūgį į nugarą (1 t., 80 b. l.). Iš 2011-12-05 nukentėjusiosios M. B.-A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė vietą, kur ji buvo, kai ją vedėsi I. B. ir kai ji gavo vieną smūgį į nugarą, ir I. B. pasakė, kad jai smūgį sudavė K. Č. (4 t., 31 b .l.). Liudytoja I. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad ji matė, kaip K. Č., nukentėjusiajai skambinant policijai, priėjo ir kumščiu trenkė vieną smūgį jai į nugarą (1 t., 97–98 b. l., 3 t., 58–59 b. l.).
Iš 2008-09-09 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. B. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 58–59 b. l.). 2009-04-23 specialisto išvadoje Nr. KG (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sprando raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl visų kitų sužalojimų tiek imant visumą, tiek imant atskirai, M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti, nuo kurio konkretaus trauminio poveikio M. B. padarytas sprando raiščių patempimas (1 t., 64–65 b. l.). Ekspertas Henrikas Daujotas 2011-09-09 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, ar M. B. skundėsi smūgiais į nugaros sritį, jai buvo skausmingi sprando, kairio peties judesiai, duomenų apie tai, kad apie nugarą būtų sužalojimų, nėra (3 t., 14 b. l., 4 t., 154 b. l.). 2012-09-24 teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad dėl smūgio į nugarą negalėjo įvykti raiščių patempimas, nes tai anatomiškai kita sritis (4 t., 154 b. l.).
Taigi, iš nukentėjusiosios, liudytojos I. B. parodymų, specialisto išvadų ir paaiškinimų matyti, kad K. Č. po V. P. veiksmų prieš M. B. viešoje vietoje sudavė vieną smūgį M. B. į nugarą, tačiau byloje nenustatyta, kad tai būtų sukėlę nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, specialisto išvados ir paaiškinimai patvirtina, kad po K. Č. smurto nukentėjusiajai neįvyko galvos sutrenkimas ir sprando raiščių patempimas, nes, kaip teisme nurodė specialistas, tokie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buteliu per galvą, o ne trenkiant ranka į nugarą (4 t., 154 b. l.).
Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbus tyčios turinys. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistojo K. Č. tyčia buvo akcentuota ne į kūno sužalojimą, o į viešosios tvarkos pažeidimą be jokios priežasties nukentėjusiajai suduodant vieną smūgį ranka į nugarą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abu nuteistieji elgėsi chuliganiškai nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau, jei nėra duomenų apie jų tarpusavio susitarimą dėl pasekmių, kiekvienas turi atsakyti už tas pasekmes, kurios kilo dėl konkrečių jo veiksmų. Šiuo atveju susitarimas byloje nenustatytas, apie tai negalima spręsti ir iš K. Č. bei V. P. tarpusavio elgesio. Iš nukentėjusiosios ir liudytojos I. B. parodymų galima daryti išvadą, jog K. Č. M. B. sudavė jau po panaudoto V. P. smurto M. B. atžvilgiu, t. y. tuo metu, kai dėl kito nuteistojo jos atžvilgiu panaudoto smurto skambino į policiją. Tai iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo K. Č. parodymai teisme, kuriuose jis nurodė, jog M. B. rėkė, jog iškvies policiją, o jis, jo teigimu, jai liepė tik eiti iš čia, tačiau nieko nedarė (3 t., 56 b. l.), tai rodo, jog M. B. ir K. Č. kontaktas buvo po to, kai V. P. smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pasibaigęs.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sutrenkta galva ir patempti sprando raiščiai, tuo sukeliant nesunkų kūno sužalojimą nuo kito vaikino V. P. neteisėtų veiksmų, todėl už tai turi atsakyti tik asmuo, padaręs minėtą veiką. Iš bylos duomenų matyti, jog byloje nenustatyta, kokį sužalojimą padarė nukentėjusiajai K. Č. suduotas smūgis į nugarą. Teismų praktikoje nustatyta, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 str. straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (2K-314/2012). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog K. Č. suduotą smūgį į nugarą ji juto aukščiau juosmens (4 t., 19 b. l.), ir nors išorinių sužalojimų medicinos ekspertas nekonstatavo, anksčiau aptartų duomenų visuma pakankama patvirtinti, jog M. B. K. Č. iš tiesų smūgį sudavė, ir tai, savaime suprantama, tuo metu sukėlė fizinį skausmą.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymas yra vertinamasis požymis ir jis priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau teismų praktikoje fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu, nepriimtinu, kitus šokiruojančiu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės bylos Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012).
Šioje byloje iš liudytojų parodymų matyti, jog tik viena liudytoja I. B. nurodė, kad matė, kaip K. Č. po V. P. smurto prieš nukentėjusiąją sudavė M. B. smūgį į nugarą, tačiau didžioji dalis liudytojų patvirtino, kad vėliau po muštynių matė apsiverkusią ir sužalotą nukentėjusiąją, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai buvo sugadintas vakaras, nutrauktas poilsis. Taigi, šiais veiksmais ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, tačiau kartu neabejotinai buvo sutrikdytas ramus poilsis tiek liudytojams, tiek ir nukentėjusiajai. Šie duomenys patvirtina, jog neteisėtais K. Č. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Viešoje vietoje suduodamas smūgį į nugarą M. B. K. Č. akivaizdžiai demonstravo įžeidžiančius ir smurtinius veiksmus, būdamas sąmoningas ir taip veikdamas, neabejotinai suvokė, kad jo elgesys ne tik žemina nukentėjusiosios garbę ir orumą, sukelia skausmą, tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems aplinkiniams, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Nepaisant to, jog neteisėti K. Č. veiksmai nebuvo itin pavojingi, tai yra nebuvo intensyvūs, netruko ilgą laiką, renginio nenutraukė, atsižvelgiant į tai, kad K. Č. padarytos veikos padariniai (fizinio skausmo sukėlimas) peržengia BK 284 str. 2 d. dispozicijos ribas, K. Č. veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ir turi būti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi K. Č. 2008-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, po to, kai V. P. sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį, sudavė kumščiu M. B. vieną kartą į nugaros sritį, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Skiriant bausmę K. Č., atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas nebuvo (1 t., 194 b. l.), nesigydė psichiatrijos ligoninėje, nebuvo vertintas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (1 t., 196, 198 b. l.), nebuvo įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, tačiau buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kartoteką dėl padarytų administracinių pažeidimų (1 t., 200 b. l.), nusikaltimo padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, charakterizuojamas teigiamai (1 t., 2 b. l.), G. seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi 2 t., 7 b. l.), K. Č. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl jam skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – atlyginti turtinę žalą (LR BK 48 str.).
Dėl V. P. kaltės
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl M. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir nurodo, kad M. B. jis nesudavė, o tik, norėdamas išskirti besimušančias merginas, ją apipylė alumi, už tai buvo nubaustas administracine tvarka.
Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir nuteistojo V. P. apeliaciniu skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. P. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios M. B. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis – parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis, teismo medicinos specialisto apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., įrodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. B.-A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. ji išvyko į diskoteką su klasės draugais, būdama diskotekoje išėjo į lauką ir sukonfliktavo su merginomis iš Baisogalos dėl vaikino, su jomis apsistumdė, taip ir baigėsi, po to pribėgo V. P. ir trenkė buteliu jai į galvą, atsisukusi ji pamatė V. P., po smūgio iš butelio ji buvo visa aplieta, V. P. dar norėjo jai suduoti, bet kiti jį laikė, jis rėkė, kad jai trenktų K. Č.. Nurodė, kad V. P. pirmiausiai trenkė kumščiu į akį, o po to trenkė buteliu į galvą, kumščiu trenkė į dešinę akį, nuo smūgio buteliu buvo apsvaigusi (4 t., 17–18 b. l.). 2008-09-05 pareiškime M. B. nurodė, kad susistumdžius su merginomis į konfliktą atbėgo V. P. ir jai trenkė iš butelio į veidą, apipylė alumi, išvadino necenzūriniais žodžiais, po to dar norėjo pulti, bet jį kažkas sulaikė (1 t., 50 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. nurodė, kad trenkus V. P. jai buteliu pažiro stiklo šukės, išbėgo alus, iš to suprato, kad jai buvo suduota buteliu, pamatė, kad sudavė V. P., V. P. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, sudavė dar kumščiu į dešinę akį (1 t., 74–76, 79 b. l.). Iš 2011-12-05 nukentėjusiosios M. B.–A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė vietą, kur ji po konflikto su merginomis, paėjo keletą žingsnių į priekį, kai prie jos priėjęs V. P. sudavė jai smūgį buteliu į galvą ir kumščiu trenkė į dešinį paakį (4 t., 31 b. l.).
Iš 2008-09-09 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. B. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 58–59 b. l.)
Ekspertas Henrikas Daujotas 2011-09-09 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji M. B. į Šiaulių ekspertinį skyrių buvo atvykusi 2008-09-09, apžiūros metu objektyvaus tyrimo metu jai buvo nustatyti tokie išoriniai sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste pereinanti į žandą dešiniame smilkinyje, taip pat buvo žaizda dešinės akies apatiniame voke, skausmingi sprando kairės pusės sąnario judesiai. Gavus papildomus medicininius dokumentus 2009-01-07 buvo surašyta išvada, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiname skruoste pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl smegenų sukrėtimo sveikata ir sprando raiščių patempimo buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai nustatyta, remiantis medicininiais dokumentais, jog ji buvo gydoma ligoninėje nuo 2008-09-06 iki 2008-09-11. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodytam laikui, yra kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu – suduodant sveiku buteliu jos gali atsirasti, duomenų, kad butelis dužo – nėra. Ekspertas neatmetė versijos, kad nukentėjusiajai galėjo būti suduota buteliu (3 t., 13–14 b. l.). 2012-09-24 teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad sprando raiščių patempimo priežastis gali būti nuo staigaus judesio, dažniausiai būna dėl staigaus kaklo judesio, jei buvo smūgis į galvą, tai buvo judesys ir patempiama tokiais atvejais, taip pat paaiškino, kad jei suduotas pakankamai stiprus smūgis į veidą kraujosruvos atsiranda ir smilkinyje, ir veide. Paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, konkrečiai nuo kurio trauminio poveikio atsirado sužalojimai, jie galėjo atsirasti ir nuo smūgio į veidą, ir nuo smūgio į galvą buteliu. Ekspertas neatmetė galimybės, kad galėjo būti suduota buteliu per galvą, todėl ir atsirado tokie sužalojimai, paaiškino, kad žaizdų pobūdis priklauso nuo to, kokia butelio dalimi suduota (4 t., 154 b. l.).
Kolegija sprendžia, kad, nors visi liudytojais apklausti asmenys tvirtino, kad nematė, kaip V. P. sudavė buteliu nukentėjusiajai M. B., iš dalies jų parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Liudytoja S. P. teismo posėdyje nurodė, kad ji nematė, kaip vaikinai sudavė smūgius, tačiau matė, kaip V. P. pylė alų, dėl ko pylė alų, nežino, po įvykio M. B. verkė, buvo užsidengusi akį nosinaite, atrodė sumušta (3 t., 15–16 b. l.). Liudytojas M. G. teisme parodė, kad matė, kaip V. P. užpylė alaus butelį, jį atitraukė nuo merginų, tačiau tvirtino, kad buteliu nesudavė, matė M. B. sužalotą (3 t., 16–17 b. l.) Liudytojos I. M., I. Č. nurodė, kad V. P. buvo priėjęs prie M. B., pylė alų (3 t. 17, 18 b. l.). Liudytoja R. V. teisme nurodė, kad pati nieko nematė, tačiau iš pasakojimų žino, kad M. B. mušė V. P. ir K. Č. (3 t., 18 b. l.), o tai, kad visi šnekėjo, jog V. P. sudavė buteliu teisme, nurodė ir liudytoja I. B. (3 t. 59 b. l.). Liudytoja R. Č. parodė, kad besimušančias merginas išskyrė ji ir po to nuėjo namo, tuo momentu vaikinų ten nebuvo (3 t., 19 b. l.). Liudytojas D. O. parodė, kad jis nematė, kaip nukentėjusioji buvo mušama, tačiau V. P. jos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo (3 t. 61 b. l.). M. B. teisme nurodė, kad ryte iš karto po įvykio parsivežė dukrą M. B., ji buvo sumušta, jai buvo prakirstas antakis, buvo mėlynės ant veido, dukrai pasidarė bloga, ji vėmė, išvežė į ligoninę, dukra pasakė, kad apsitampė su mergaitėmis, o V. P. davė jai kumščiu į veidą, paskui davė su buteliu (3 t., 57 b. l.).
Kolegija, vertindama anksčiau aptartus įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir daliniai liudytojų parodymai, kadangi įvykio situaciją tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai iš dalies apibūdino vienodai. Kolegija sutinka su nuteistojo V. P. skundo teiginiu, kad tarp nukentėjusiosios nurodytų V. P. suduotų smūgių ir eksperto nustatytų trauminių poveikių skaičiaus yra skirtumas, tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į eksperto teismo metu duotus paaiškinimus, šie skirtumai nėra esminiai, keičiantys įvykio situaciją ir jos vertinimą.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir V. P. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, V. P. įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia, jis, būdamas pakankamai sąmoningas, trenkdamas buteliu per galvą ir kumščiu į akį nukentėjusiajai suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų tokie padariniai. Dėl apelianto V. P. teiginio, jog jo veiksmais negalėjo būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, nes viešoji tvarka iki jo veiksmų jau buvo sutrikdyta, pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po nukentėjusiosios konflikto su merginomis V. P. sudavė M. B. buteliu ir kumščiu į galvą, o dėl ko V. P. trenkė jai, M. B. nežinojo. Tokie nuteistojo V. P. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją, kuri V. P. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, be to, tuo metu nebekonfliktavo ir su merginomis bei nekėlė nuteistajam bei kitiems kartu esantiems asmenims jokio pavojaus, vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams, nepaisoma elementarių visuomenėje galiojančių moralės bei elgesio normų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, jog dėl nuteistojo V. P. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu – smūgių sudavimo pastarajai, dėl to jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, aplinkiniai pasijuto nejaukiai, buvo sutrikdytas jų poilsis, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tai vertintina kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu. Tokie V. P. veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Apygardos teismo nuomone, nuteistojo V. P. veiksmai nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą dėl chuliganiškų paskatų teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl K. Č. nusikalstamų veiksmų apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistajam V. P. pateiktame kaltinime nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nurodytos netiksliai, todėl jos tikslintinos nekeičiant esminių faktinių aplinkybių, nurodant, kad V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, muštynių metu, sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį, taip padarė M. B. galvos sukrėtimą, sprando raiščių patempimą, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinančią į žandą, dešiniame smilkinyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Dėl V. P. nubaudimo administracine tvarka apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str., administracinė atsakomybė už administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda tada, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ta aplinkybė, kolegijos nuomone, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-06-07 nutartimi V. P. nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2008-09-05 apie 23 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g., apipylė alumi M. B. (4 t., 91 b. l.), nesudaro pagrindo teigti, jog V. P. veiksmai nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK buvo nustatytas atsižvelgiant į gautus pirminius duomenis, kita vertus, teisinis vertinimas gali kisti, tai ir atsitiko šiuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-07-02 nutartimi buvo panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str., 2 d. 8 p. (1 t., 26–37, 41, 45–49 b. l.). Šiuo atveju pažymėtina, kad LR ATPK 302¹⁶- 302²² straipsniuose yra numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo tvarka ir pagrindai, kurie leidžia administracinio teisės pažeidimo bylą, užbaigtą įsiteisėjusiu sprendimu, atnaujinti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamoje byloje yra turtinė ir / ar neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. O neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes.
Nagrinėjamoje byloje civiliniais ieškovais byloje buvo pripažinti nukentėjusioji M. B. ir jos atstovas pagal įstatymą R. B. (1 t., 86, 88, 94 b. l.). Nukentėjusioji M. B. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį turtinės ir 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 81 b. l.), o R. B. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį turtinės ir 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 91 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš V. P. ir K. Č. solidariai priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. B., 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1500 Lt turtinės žalos atlyginimą R. B..
Anksčiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji M. B. aptariamo įvykio metu dėl V. P. veiksmų patyrė sužalojimą, o dėl K. Č. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jai teko lankytis pas medikus, pirkti medikamentus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir juos turi atlyginti kalti asmenys, atsižvelgiant į jų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir sunkumą.
Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo, taipogi tenka nukentėjusiajam. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Tai, kad nukentėjusiajai M. B., įvykio metu buvusiai nepilnametei, dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdyta sveikata, ir dėl to ji turėjo gydytis bei turėjo kitų išlaidų, kolegijai jokių abejonių nekyla, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą pateikė teismui dokumentus, įrodančius tik 1191,32 Lt turtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį (1 t., 93 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismo civiliniam ieškovui R. B. priteistas 1500 Lt turtinės žalos atlyginimas už jo patirtas išlaidas dėl nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų per didelis, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, todėl mažintinas priteisiant iš V. P. už M. B. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą 750 Lt, o iš K. Č. už sukeltą M. B. fizinį skausmą – 441,32 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo V. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios M. B. sveikata, t. y. jai buvo padarytas galvos sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje, o nuteistojo K. Č. smūgiu į nugarą jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Neabejotina, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusioji M. B. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, po įvykio jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ji nebelankė mokyklos, buvo taikytas stacionarus gydymas, po patirto streso nukentėjusioji turėjo psichikos sveikatos sutrikimų iki 2009-01-13, jai buvo nustatytas nežymus psichinės sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau nei 10 dienų ir sutrukdęs jos socialinę adaptaciją (2 t., 168–169 b. l.). Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai M. B. neturtinę žalą, tačiau nustatydamas jos solidarų atlyginimą iš abiejų nuteistųjų, neatsižvelgė į kiekvieno iš nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, padarytų sužalojimų sunkumą, neįvertino sužalojimų pasekmių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši teismo nuosprendžio dalis taip pat turi būti keičiama nustatant neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo dydį, kuris atitiktų kaltininkų veiksmus.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atstovu pagal įstatymą pripažintam nukentėjusiosios M. B. tėvui R. B., be nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, priteistas ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju tai – M. B.. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi tik šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad neturtinę žalą R. B. grindė patirtais nepatogumais dėl sumuštos dukters – vykimu pas medikus, pas ekspertus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą, tai rodo, jog jis tiesiogiai nenukentėjo nuo neteisėtos veikos, o tik vykdė savo, kaip tėvo ir atstovo pagal įstatymą, pareigas, todėl apylinkės teismas R. B. nepagrįstai priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ir nuosprendžio dalis šios žalos priteisimo R. B. naikintina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį dėl K. Č. nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. pakeisti:
K. Č. nusikalstamą veiką, nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių įpareigojant K. Č. laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti R. B. priteistą 441,32 Lt (keturių šimtų keturiasdešimt vieno lito 32 ct) turtinę žalą.
Nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų K. Č. ir V. P. solidariai priteistas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas M. B. pakeisti ir priteisti M. B. iš K. Č. 500 Lt (penkis šimtus litų), o iš V. P. – 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų K. Č. ir V. P. solidariai priteistas 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) turtinės žalos atlyginimas R. B. pakeisti ir priteisti R. B. iš K. Č. 441,32 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą 32 ct), o iš V. P. – 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų K. Č. ir V. P. solidariai priteistas 1000 Lt (tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo R. B., panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.