Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A –94-135/2013

Teisėja Vilma Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 1-409-00087- 2010-2

2013 m. kovo 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. Č. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

K. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiosios M. B. ieškinys ir jai priteista solidariai iš kaltinamųjų V. P. ir K. Č. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys ir jam priteista solidariai iš kaltinamųjų V. P. ir K. Č. 1000 litų neturtinės žalos, 1500 litų turtinės žalos ir 400 litų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir K. Č. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, o V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, muštynių metu, V. P. sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį, po to K. Č. sudavė kumščiu M. B. vieną kartą į nugaros sritį, taip padarė M. B. galvos sukrėtimą, sprando raiščių patempimą, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinančią į žandą, dešiniame smilkinyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas prašė V. P. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis K. Č. ir jo gynėjas advokatas prašė K. Č. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus dėl kaltės atmesti, tačiau sutiko su advokato nuomone, jog K. Č. bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas vadovaujantis BK 92 str., o ne BK 75 str., kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu K. Č. buvo nepilnametis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. P. ir K. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl K. Č. kaltės ir bausmės

Nuteistasis K. Č. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis, veikdamas kartu su V. P., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. dėl to, kad K. Č. ir V. P. nesunkiai sužalojo M. B. dėl chuliganiškų paskatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniais skundais ir išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. P. sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir kumščiu jai į dešinę akį ir būtent nuo šių smūgių nukentėjusiajai ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo, todėl šiuo atveju, kolegijos nuomone, tik kaltinamojo V. P. veiksmus galima kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., o K. Č. inkriminuoti veiksmai neatitinka šios nusikalstamos veikos sudėties.

Iš 2008-09-09 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. B. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 58–59 b. l.). 2009-04-23 specialisto išvadoje Nr. KG (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sprando raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl visų kitų sužalojimų tiek imant visumą, tiek imant atskirai, M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti, nuo kurio konkretaus trauminio poveikio M. B. padarytas sprando raiščių patempimas (1 t., 64–65 b. l.). Ekspertas Henrikas Daujotas 2011-09-09 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, ar M. B. skundėsi smūgiais į nugaros sritį, jai buvo skausmingi sprando, kairio peties judesiai, duomenų apie tai, kad apie nugarą būtų sužalojimų, nėra (3 t., 14 b. l., 4 t., 154 b. l.). 2012-09-24 teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad dėl smūgio į nugarą negalėjo įvykti raiščių patempimas, nes tai anatomiškai kita sritis (4 t., 154 b. l.).

Taigi, iš nukentėjusiosios, liudytojos I. B. parodymų, specialisto išvadų ir paaiškinimų matyti, kad K. Č. po V. P. veiksmų prieš M. B. viešoje vietoje sudavė vieną smūgį M. B. į nugarą, tačiau byloje nenustatyta, kad tai būtų sukėlę nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, specialisto išvados ir paaiškinimai patvirtina, kad po K. Č. smurto nukentėjusiajai neįvyko galvos sutrenkimas ir sprando raiščių patempimas, nes, kaip teisme nurodė specialistas, tokie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buteliu per galvą, o ne trenkiant ranka į nugarą (4 t., 154 b. l.).

Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbus tyčios turinys. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistojo K. Č. tyčia buvo akcentuota ne į kūno sužalojimą, o į viešosios tvarkos pažeidimą be jokios priežasties nukentėjusiajai suduodant vieną smūgį ranka į nugarą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abu nuteistieji elgėsi chuliganiškai nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau, jei nėra duomenų apie jų tarpusavio susitarimą dėl pasekmių, kiekvienas turi atsakyti už tas pasekmes, kurios kilo dėl konkrečių jo veiksmų. Šiuo atveju susitarimas byloje nenustatytas, apie tai negalima spręsti ir iš K. Č. bei V. P. tarpusavio elgesio. Iš nukentėjusiosios ir liudytojos I. B. parodymų galima daryti išvadą, jog K. Č. M. B. sudavė jau po panaudoto V. P. smurto M. B. atžvilgiu, t. y. tuo metu, kai dėl kito nuteistojo jos atžvilgiu panaudoto smurto skambino į policiją. Tai iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo K. Č. parodymai teisme, kuriuose jis nurodė, jog M. B. rėkė, jog iškvies policiją, o jis, jo teigimu, jai liepė tik eiti iš čia, tačiau nieko nedarė (3 t., 56 b. l.), tai rodo, jog M. B. ir K. Č. kontaktas buvo po to, kai V. P. smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pasibaigęs.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sutrenkta galva ir patempti sprando raiščiai, tuo sukeliant nesunkų kūno sužalojimą nuo kito vaikino V. P. neteisėtų veiksmų, todėl už tai turi atsakyti tik asmuo, padaręs minėtą veiką. Iš bylos duomenų matyti, jog byloje nenustatyta, kokį sužalojimą padarė nukentėjusiajai K. Č. suduotas smūgis į nugarą. Teismų praktikoje nustatyta, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 str. straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (2K-314/2012). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog K. Č. suduotą smūgį į nugarą ji juto aukščiau juosmens (4 t., 19 b. l.), ir nors išorinių sužalojimų medicinos ekspertas nekonstatavo, anksčiau aptartų duomenų visuma pakankama patvirtinti, jog M. B. K. Č. iš tiesų smūgį sudavė, ir tai, savaime suprantama, tuo metu sukėlė fizinį skausmą.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymas yra vertinamasis požymis ir jis priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau teismų praktikoje fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu, nepriimtinu, kitus šokiruojančiu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės bylos Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012).

Šioje byloje iš liudytojų parodymų matyti, jog tik viena liudytoja I. B. nurodė, kad matė, kaip K. Č. po V. P. smurto prieš nukentėjusiąją sudavė M. B. smūgį į nugarą, tačiau didžioji dalis liudytojų patvirtino, kad vėliau po muštynių matė apsiverkusią ir sužalotą nukentėjusiąją, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai buvo sugadintas vakaras, nutrauktas poilsis. Taigi, šiais veiksmais ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, tačiau kartu neabejotinai buvo sutrikdytas ramus poilsis tiek liudytojams, tiek ir nukentėjusiajai. Šie duomenys patvirtina, jog neteisėtais K. Č. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Viešoje vietoje suduodamas smūgį į nugarą M. B. K. Č. akivaizdžiai demonstravo įžeidžiančius ir smurtinius veiksmus, būdamas sąmoningas ir taip veikdamas, neabejotinai suvokė, kad jo elgesys ne tik žemina nukentėjusiosios garbę ir orumą, sukelia skausmą, tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems aplinkiniams, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Nepaisant to, jog neteisėti K. Č. veiksmai nebuvo itin pavojingi, tai yra nebuvo intensyvūs, netruko ilgą laiką, renginio nenutraukė, atsižvelgiant į tai, kad K. Č. padarytos veikos padariniai (fizinio skausmo sukėlimas) peržengia BK 284 str. 2 d. dispozicijos ribas, K. Č. veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ir turi būti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi K. Č. 2008-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, po to, kai V. P. sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį, sudavė kumščiu M. B. vieną kartą į nugaros sritį, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Skiriant bausmę K. Č., atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas nebuvo (1 t., 194 b. l.), nesigydė psichiatrijos ligoninėje, nebuvo vertintas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (1 t., 196, 198 b. l.), nebuvo įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, tačiau buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kartoteką dėl padarytų administracinių pažeidimų (1 t., 200 b. l.), nusikaltimo padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, charakterizuojamas teigiamai (1 t., 2 b. l.), G. seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi 2 t., 7 b. l.), K. Č. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl jam skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – atlyginti turtinę žalą (LR BK 48 str.).

Dėl V. P. kaltės

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl M. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir nurodo, kad M. B. jis nesudavė, o tik, norėdamas išskirti besimušančias merginas, ją apipylė alumi, už tai buvo nubaustas administracine tvarka.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir nuteistojo V. P. apeliaciniu skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. P. kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios M. B. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis – parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis, teismo medicinos specialisto apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., įrodymus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. B.-A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. ji išvyko į diskoteką su klasės draugais, būdama diskotekoje išėjo į lauką ir sukonfliktavo su merginomis iš Baisogalos dėl vaikino, su jomis apsistumdė, taip ir baigėsi, po to pribėgo V. P. ir trenkė buteliu jai į galvą, atsisukusi ji pamatė V. P., po smūgio iš butelio ji buvo visa aplieta, V. P. dar norėjo jai suduoti, bet kiti jį laikė, jis rėkė, kad jai trenktų K. Č.. Nurodė, kad V. P. pirmiausiai trenkė kumščiu į akį, o po to trenkė buteliu į galvą, kumščiu trenkė į dešinę akį, nuo smūgio buteliu buvo apsvaigusi (4 t., 17–18 b. l.). 2008-09-05 pareiškime M. B. nurodė, kad susistumdžius su merginomis į konfliktą atbėgo V. P. ir jai trenkė iš butelio į veidą, apipylė alumi, išvadino necenzūriniais žodžiais, po to dar norėjo pulti, bet jį kažkas sulaikė (1 t., 50 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. nurodė, kad trenkus V. P. jai buteliu pažiro stiklo šukės, išbėgo alus, iš to suprato, kad jai buvo suduota buteliu, pamatė, kad sudavė V. P., V. P. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, sudavė dar kumščiu į dešinę akį (1 t., 74–76, 79 b. l.). Iš 2011-12-05 nukentėjusiosios M. B.–A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė vietą, kur ji po konflikto su merginomis, paėjo keletą žingsnių į priekį, kai prie jos priėjęs V. P. sudavė jai smūgį buteliu į galvą ir kumščiu trenkė į dešinį paakį (4 t., 31 b. l.).

Iš 2008-09-09 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. B. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 58–59 b. l.)

Ekspertas Henrikas Daujotas 2011-09-09 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji M. B. į Šiaulių ekspertinį skyrių buvo atvykusi 2008-09-09, apžiūros metu objektyvaus tyrimo metu jai buvo nustatyti tokie išoriniai sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste pereinanti į žandą dešiniame smilkinyje, taip pat buvo žaizda dešinės akies apatiniame voke, skausmingi sprando kairės pusės sąnario judesiai. Gavus papildomus medicininius dokumentus 2009-01-07 buvo surašyta išvada, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiname skruoste pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl smegenų sukrėtimo sveikata ir sprando raiščių patempimo buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai nustatyta, remiantis medicininiais dokumentais, jog ji buvo gydoma ligoninėje nuo 2008-09-06 iki 2008-09-11. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodytam laikui, yra kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu – suduodant sveiku buteliu jos gali atsirasti, duomenų, kad butelis dužo – nėra. Ekspertas neatmetė versijos, kad nukentėjusiajai galėjo būti suduota buteliu (3 t., 13–14 b. l.). 2012-09-24 teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad sprando raiščių patempimo priežastis gali būti nuo staigaus judesio, dažniausiai būna dėl staigaus kaklo judesio, jei buvo smūgis į galvą, tai buvo judesys ir patempiama tokiais atvejais, taip pat paaiškino, kad jei suduotas pakankamai stiprus smūgis į veidą kraujosruvos atsiranda ir smilkinyje, ir veide. Paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, konkrečiai nuo kurio trauminio poveikio atsirado sužalojimai, jie galėjo atsirasti ir nuo smūgio į veidą, ir nuo smūgio į galvą buteliu. Ekspertas neatmetė galimybės, kad galėjo būti suduota buteliu per galvą, todėl ir atsirado tokie sužalojimai, paaiškino, kad žaizdų pobūdis priklauso nuo to, kokia butelio dalimi suduota (4 t., 154 b. l.).

Kolegija sprendžia, kad, nors visi liudytojais apklausti asmenys tvirtino, kad nematė, kaip V. P. sudavė buteliu nukentėjusiajai M. B., iš dalies jų parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Liudytoja S. P. teismo posėdyje nurodė, kad ji nematė, kaip vaikinai sudavė smūgius, tačiau matė, kaip V. P. pylė alų, dėl ko pylė alų, nežino, po įvykio M. B. verkė, buvo užsidengusi akį nosinaite, atrodė sumušta (3 t., 15–16 b. l.). Liudytojas M. G. teisme parodė, kad matė, kaip V. P. užpylė alaus butelį, jį atitraukė nuo merginų, tačiau tvirtino, kad buteliu nesudavė, matė M. B. sužalotą (3 t., 16–17 b. l.) Liudytojos I. M., I. Č. nurodė, kad V. P. buvo priėjęs prie M. B., pylė alų (3 t. 17, 18 b. l.). Liudytoja R. V. teisme nurodė, kad pati nieko nematė, tačiau iš pasakojimų žino, kad M. B. mušė V. P. ir K. Č. (3 t., 18 b. l.), o tai, kad visi šnekėjo, jog V. P. sudavė buteliu teisme, nurodė ir liudytoja I. B. (3 t. 59 b. l.). Liudytoja R. Č. parodė, kad besimušančias merginas išskyrė ji ir po to nuėjo namo, tuo momentu vaikinų ten nebuvo (3 t., 19 b. l.). Liudytojas D. O. parodė, kad jis nematė, kaip nukentėjusioji buvo mušama, tačiau V. P. jos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo (3 t. 61 b. l.). M. B. teisme nurodė, kad ryte iš karto po įvykio parsivežė dukrą M. B., ji buvo sumušta, jai buvo prakirstas antakis, buvo mėlynės ant veido, dukrai pasidarė bloga, ji vėmė, išvežė į ligoninę, dukra pasakė, kad apsitampė su mergaitėmis, o V. P. davė jai kumščiu į veidą, paskui davė su buteliu (3 t., 57 b. l.).

Kolegija, vertindama anksčiau aptartus įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir daliniai liudytojų parodymai, kadangi įvykio situaciją tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai iš dalies apibūdino vienodai. Kolegija sutinka su nuteistojo V. P. skundo teiginiu, kad tarp nukentėjusiosios nurodytų V. P. suduotų smūgių ir eksperto nustatytų trauminių poveikių skaičiaus yra skirtumas, tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į eksperto teismo metu duotus paaiškinimus, šie skirtumai nėra esminiai, keičiantys įvykio situaciją ir jos vertinimą.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir V. P. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, V. P. įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia, jis, būdamas pakankamai sąmoningas, trenkdamas buteliu per galvą ir kumščiu į akį nukentėjusiajai suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų tokie padariniai. Dėl apelianto V. P. teiginio, jog jo veiksmais negalėjo būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, nes viešoji tvarka iki jo veiksmų jau buvo sutrikdyta, pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po nukentėjusiosios konflikto su merginomis V. P. sudavė M. B. buteliu ir kumščiu į galvą, o dėl ko V. P. trenkė jai, M. B. nežinojo. Tokie nuteistojo V. P. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją, kuri V. P. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, be to, tuo metu nebekonfliktavo ir su merginomis bei nekėlė nuteistajam bei kitiems kartu esantiems asmenims jokio pavojaus, vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams, nepaisoma elementarių visuomenėje galiojančių moralės bei elgesio normų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, jog dėl nuteistojo V. P. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu – smūgių sudavimo pastarajai, dėl to jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, aplinkiniai pasijuto nejaukiai, buvo sutrikdytas jų poilsis, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tai vertintina kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu. Tokie V. P. veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apygardos teismo nuomone, nuteistojo V. P. veiksmai nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą dėl chuliganiškų paskatų teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl K. Č. nusikalstamų veiksmų apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistajam V. P. pateiktame kaltinime nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nurodytos netiksliai, todėl jos tikslintinos nekeičiant esminių faktinių aplinkybių, nurodant, kad V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kultūros namų, dėl chuliganiškų paskatų, stebint į šokių vakarą susirinkusiems asmenims, muštynių metu, sudavė alaus buteliu M. B. į galvos sritį ir sudavė kumščiu jai į dešinę akį, taip padarė M. B. galvos sukrėtimą, sprando raiščių patempimą, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinančią į žandą, dešiniame smilkinyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir sprando raiščių patempimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Dėl V. P. nubaudimo administracine tvarka apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str., administracinė atsakomybė už administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda tada, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ta aplinkybė, kolegijos nuomone, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-06-07 nutartimi V. P. nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2008-09-05 apie 23 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g., apipylė alumi M. B. (4 t., 91 b. l.), nesudaro pagrindo teigti, jog V. P. veiksmai nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK buvo nustatytas atsižvelgiant į gautus pirminius duomenis, kita vertus, teisinis vertinimas gali kisti, tai ir atsitiko šiuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-07-02 nutartimi buvo panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str., 2 d. 8 p. (1 t., 26–37, 41, 45–49 b. l.). Šiuo atveju pažymėtina, kad LR ATPK 302¹⁶- 302²² straipsniuose yra numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo tvarka ir pagrindai, kurie leidžia administracinio teisės pažeidimo bylą, užbaigtą įsiteisėjusiu sprendimu, atnaujinti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamoje byloje yra turtinė ir / ar neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. O neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes.

Nagrinėjamoje byloje civiliniais ieškovais byloje buvo pripažinti nukentėjusioji M. B. ir jos atstovas pagal įstatymą R. B. (1 t., 86, 88, 94 b. l.). Nukentėjusioji M. B. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį turtinės ir 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 81 b. l.), o R. B. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį turtinės ir 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 91 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš V. P. ir K. Č. solidariai priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. B., 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1500 Lt turtinės žalos atlyginimą R. B..

Anksčiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji M. B. aptariamo įvykio metu dėl V. P. veiksmų patyrė sužalojimą, o dėl K. Č. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jai teko lankytis pas medikus, pirkti medikamentus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir juos turi atlyginti kalti asmenys, atsižvelgiant į jų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir sunkumą.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo, taipogi tenka nukentėjusiajam. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Tai, kad nukentėjusiajai M. B., įvykio metu buvusiai nepilnametei, dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdyta sveikata, ir dėl to ji turėjo gydytis bei turėjo kitų išlaidų, kolegijai jokių abejonių nekyla, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą pateikė teismui dokumentus, įrodančius tik 1191,32 Lt turtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį (1 t., 93 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismo civiliniam ieškovui R. B. priteistas 1500 Lt turtinės žalos atlyginimas už jo patirtas išlaidas dėl nepilnametės dukters M. B. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų per didelis, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, todėl mažintinas priteisiant iš V. P. už M. B. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą 750 Lt, o iš K. Č. už sukeltą M. B. fizinį skausmą – 441,32 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo V. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios M. B. sveikata, t. y. jai buvo padarytas galvos sukrėtimas, sprando raiščių patempimas, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, pereinanti į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame smilkinyje, o nuteistojo K. Č. smūgiu į nugarą jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Neabejotina, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusioji M. B. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, po įvykio jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ji nebelankė mokyklos, buvo taikytas stacionarus gydymas, po patirto streso nukentėjusioji turėjo psichikos sveikatos sutrikimų iki 2009-01-13, jai buvo nustatytas nežymus psichinės sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau nei 10 dienų ir sutrukdęs jos socialinę adaptaciją (2 t., 168–169 b. l.). Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai M. B. neturtinę žalą, tačiau nustatydamas jos solidarų atlyginimą iš abiejų nuteistųjų, neatsižvelgė į kiekvieno iš nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, padarytų sužalojimų sunkumą, neįvertino sužalojimų pasekmių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši teismo nuosprendžio dalis taip pat turi būti keičiama nustatant neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo dydį, kuris atitiktų kaltininkų veiksmus.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atstovu pagal įstatymą pripažintam nukentėjusiosios M. B. tėvui R. B., be nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, priteistas ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju tai – M. B.. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi tik šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad neturtinę žalą R. B. grindė patirtais nepatogumais dėl sumuštos dukters – vykimu pas medikus, pas ekspertus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą, tai rodo, jog jis tiesiogiai nenukentėjo nuo neteisėtos veikos, o tik vykdė savo, kaip tėvo ir atstovo pagal įstatymą, pareigas, todėl apylinkės teismas R. B. nepagrįstai priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ir nuosprendžio dalis šios žalos priteisimo R. B. naikintina.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį dėl K. Č. nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. pakeisti:

K. Č. nusikalstamą veiką, nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių įpareigojant K. Č. laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti R. B. priteistą 441,32 Lt (keturių šimtų keturiasdešimt vieno lito 32 ct) turtinę žalą.

Nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų K. Č. ir V. P. solidariai priteistas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas M. B. pakeisti ir priteisti M. B. iš K. Č. 500 Lt (penkis šimtus litų), o iš V. P. – 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų K. Č. ir V. P. solidariai priteistas 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) turtinės žalos atlyginimas R. B. pakeisti ir priteisti R. B. iš K. Č. 441,32 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą 32 ct), o iš V. P. – 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų K. Č. ir V. P. solidariai priteistas 1000 Lt (tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo R. B., panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.