Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P. ir VĮ Turto bankas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Janina Umbrasienė pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad dar pareiškėjo ir jo brolio motinai buvus gyvai, jų tėvas persikėlė gyventi pas kitą moterį. Jie beveik nebendravo ir net nežinojo, kad tėvas su ta moterimi susituokė ir kartu įsigijo butą, galvojo, jog butas priklauso sugyventinei. Per tėvo laidotuves jo sugyventinė taip pat nieko nepasakė apie turtą. Kadangi P. P. buvo išgeriantis, neturėjo pinigų, galvojo, kad jis neturi jokio turto. Mirus pareiškėjo tėvo sugyventinei, 2017 metų sausio antroje pusėje V. P. paskambino buvę tėvo kaimynai ir pasakė, kad nori pirkti butą. Tuomet ir sužinojo, kad ½ buto priklausė jo tėvui. Šiuo metu ½ buto dalis yra paveldėta buvusios tėvo sugyventinės vaikų, o jo tėvui priklaususi dalis liko nepaveldėta. Sužinojęs apie palikimą iš karto kreipėsi į notarą, po to į teismą. Visi reikalingi dokumentai teismui yra pateikti, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas būtų pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas V. P. yra P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (6-7 b.l.). Suinteresuotas asmuo S. P. pareiškėjo brolis, jo tėvas taip pat P. P. (5 b.l.).

P. P. vardu yra registruota nekilnojamojo turto – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis pagalbinių pastatų – lauko virtuvės, tvarto ir sandėlio bei ½ dalis stoginės, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš Utenos rajono 3-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 27 d. pažymos nustatyta, jog mirus P. P. į Utenos rajono 3-iąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, kad registre nėra įregistruotų P. P. sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo normos (CK 5.57 str.) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėjas, apie tai, kad mirusio tėvo vardu gali būti paveldimo turto ar turtinių teisių sužinojo iš buvusių tėvo kaimynų 2017 metų sausio antroje pusėje mirus tėvo sugyventinei B. M.. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas negyveno su šeima, gyveno su kita moterimi, buvo išgeriantis, todėl pareiškėjas bei jo brolis buvo įsitikinę, jog butas, kuriame gyveno tėvas, priklauso jo sugyventinei. Dėl šių priežasčių pareiškėjas po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir nesiaiškino, ar po tėvo mirties liko koks nors jo vardu registruotas turtas.

Bylos duomenimis, pareiškėjas, jo teigimu 2017 metų pradžioje sužinojęs apie galimą tėvo palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų tai išsiaiškinti: kreipėsi į Utenos rajono 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo; sužinojęs, jog praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos tikslu parengti pareiškimą teismui, kas leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas siekia priimti palikimą. Termino palikimui priimti pratęsimui suinteresuoti asmenys neprieštarauja, palikimo niekas kitas nepriėmė.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino pratęsimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas pratęstinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusių tėvų užgyventą turtą perima vaikai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 str., CK 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 96, 99 str., 7, 8 b.l.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 443 str., 578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjui V. P., a.k (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. P., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 2014 m. sausio 1 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.