Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo S. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu šešeriems metams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) lovoje) ) laisvės atėmimu šešeriems metams trims mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) lovoje) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo antrą kartą (duomenys neskelbiami) lovoje) ) laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo antrą kartą (duomenys neskelbiami) lovoje) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, BK 153 straipsnį (dėl G. S. tvirkinimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu šešeriems metams devyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams devyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu septyneriems metams trims mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) pirtyje) laisvės atėmimu devyneriems metams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) malkinėje) ) laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) kambaryje) laisvės atėmimu septyneriems metams devyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) pastato palėpėje) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 straipsnio 1, 2 punktais, 9 dalimi, šios paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams.

Jis nuteistas ir pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) virtuvėje) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) virtuvėje) ) laisvės atėmimu devyneriems metams trims mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) fermoje) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) fermoje) ) laisvės atėmimu devyneriems metams šešiems mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) šaldytuvo patalpoje) ) laisvės atėmimu devyneriems metams devyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) šaldytuvo patalpoje) ) laisvės atėmimu aštuoneriems metams devyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) krūmuose) ) laisvės atėmimu devyneriems metams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) J. M. sodybos kambaryje) ) laisvės atėmimu devyneriems metams trims mėnesiams, BK 153 straipsnį (dėl G. S. tvirkinimo sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, BK 153 straipsnį (dėl G. S. tvirkinimo (duomenys neskelbiami) ) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) vagonėlyje) ) laisvės atėmimu devyneriems metams šešiems mėnesiams, BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo (duomenys neskelbiami) laiptinėje) ) laisvės atėmimu dešimčiai metų, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) balkone) ) laisvės atėmimu devyneriems metams devyniems mėnesiams, BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbiami) V. P. bute) ) laisvės atėmimu dešimčiai metų, BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui D. S. ) laisvės atėmimu vieneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 straipsnio 1, 2 dalimis, šios paskirtos bausmės (už nusikalstamas veikas, padarytas po 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio priėmimo) subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė (laisvės atėmimas dvylikai metų) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta neatlikta bausme (laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams) ir su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams su 500 (penkių šimtų) litų bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

S. Ž. , nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų, išteisintas: pagal BK 153 straipsnį (dėl G. S. ir D. S. tvirkinimo 2000 m. pavasarį - vasarą, (duomenys neskelbiami) ), BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo 2001 m. spalio mėnesį, trečią kartą, (duomenys neskelbiami) ), BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo 2001 m. spalio mėnesį, trečią kartą, (duomenys neskelbiami) ), BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo 2002 m. kovo 19 d. - 2002 m. spalio 6 d., (duomenys neskelbiami) V. P. bute), BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. savo gyvenamosiose vietose, tiksliai nenustatytą skaičių kartų), BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. išžaginimo nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. savo gyvenamosiose vietose, tiksliai nenustatytą skaičių kartų), BK 153 straipsnį (dėl G. S. tvirkinimo nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. savo gyvenamosiose vietose, tiksliai nenustatytą skaičių kartų).

Priteista iš S. Ž. nukentėjusiajai G. S. (a/k (duomenys neskelbiami) ) 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų, nukentėjusiam D. S. (a/k (duomenys neskelbiami) ) 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2000 m. pavasarį-vasarą, vidurdienį, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant jo tėvo A. Ž. gyvenamojoje patalpoje, (duomenys neskelbiami), kambaryje, lovoje, prieš tai liepęs G. S. eiti miegoti pietų miego, pats atsigulė toje pačioje lovoje už mergaitės nugaros ir prieš jos valią, nepaisydamas, kad nukentėjusioji verkė, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl jos mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą ją seksualiai prievartavo analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis apie 2001 m. spalio mėnesį, vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant Z. K. priklausiusiame bute, (duomenys neskelbiami), kambaryje, lovoje, nukentėjusiajai G. S. atsigulus miegoti ir jau užmigus, persikėlė ją į savo lovą, kur, nepaisydamas, jog nukentėjusioji verkė, t.y. prieš jos valią ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą seksualiai prievartavo ją analiniu būdu kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, po ko iš karto lytiškai santykiavo su ja (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis apie 2001 m. spalio mėnesį, vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant Z. K. priklausiusiame bute, (duomenys neskelbiami), kambaryje, lovoje, prieš tiksliai nenustatytą laiką panašiu būdu, toje pačioje vietoje seksualiai išprievartavęs bei išžaginęs mažametę G. S. , antrą kartą, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą, t.y. mušdamas ją ranka per veidą, tenkindamas savo lytinę aistrą seksualiai prievartavo ją analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą, o iš karto po to, toje pačioje vietoje, lytiškai santykiavo su ja (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis apie 2001 m. spalio mėnesį, tiksli data laikas nenustatyti, šeimai gyvenant Z. K. priklausiusiame bute, (duomenys neskelbiami), tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bučiuodamas ir glostydamas mažametės nukentėjusiosios G. S., (duomenys neskelbiami), krūtinę, bučiuodamas ją į lūpas, kišdamas liežuvį į burną, ranka glamonėdamas lytinius organus, ją tvirkino.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 19 d. iki 2002 m. spalio 6 d., vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant A. T. priklausančiame name, (duomenys neskelbiami), nukentėjusiajai G. S. atsigulus ir užmigus mamos lovoje, pasižadinęs ją ir atsivedęs į virtuvę, ant ten buvusios sofutės paguldęs ją ant šono ir pats atsigulęs šalia, nepaisydamas, kad nukentėjusioji verkia bei laikydamas užspaudęs ranka jos burną, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, lytiškai santykiavo su ja (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į makštį, o iš karto po to, toje pačioje vietoje, seksualiai prievartavo G. S. analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į jos išeinamąją angą.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2002 m. liepos 18-20 d., vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, išsivežė G. S. pas savo motiną į (duomenys neskelbiami), iš kur grįžtant jiems pakeleivingu transportu, nusivedė ją į pamiškę, esančią (duomenys neskelbiami), bei liepęs apsikabinti medį, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo ją analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į išeinamąją angą.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 6 d. iki 2003 m. rugsėjo mėnesio, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant B. K. priklausančiame bute, (duomenys neskelbiami), kambaryje, nusimovęs kelnes ir atsisėdęs ant lovos pasisodino nukentėjusiąją G. S. ant savo lytinio organo, kišo jį į nukentėjusiosios makštį spausdamas ją ir kilnodamas jos kūną rankomis „aukštyn, žemyn”, ir tokiu būdu prieš jos valią, pagrasinęs niekam nesakyti ir paliepęs sukąsti dantis, jei skaudės, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, lytiškai santykiavo su ja (išžagino).

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2002 m. spalio 6 d. iki 2003 m. rugsėjo mėnesio, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant B. K. priklausančiame bute, (duomenys neskelbiami), nuėjęs G. S. iš netoli minėto buto esančios malkinės paduoti dviratį, užkabinęs malkinės duris paguldė ją ant malkinėje buvusių padangų, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo ją analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2003 m. spalio-lapkričio mėnesiais, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant (duomenys neskelbiami), nusivedęs nukentėjusiąją G. S. į R. S. priklausiusią pirtį, esančią netoli pastarojo sodybos tame pačiame (duomenys neskelbiami) kaime, pirtyje nusimovęs kelnes ir numovęs nukentėjusiosios kelnes bei atsisėdęs ant suolo, nukentėjusiąją pasisodinęs ant savo kelių bei kišdamas savo lytinį organą į G. S. makštį ir atlikdamas frikcinius veiksmus, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, lytiškai santykiavo su ja (išžagino).

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2003 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. vasario mėnesio, dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant A. F. priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbiami), prie šios sodybos esančioje malkinėje kraunant malkas, prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą, t.y. mušdamas nukentėjusiąją per veidą ir nugarą, lietė mažametės nukentėjusiosios G. S. lytinius organus, kišo į jos makštį pirštą, glamonėjo nuogą nukentėjusiosios krūtinę bučiuodamas ją, tokiu būdu fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2004 m. rugsėjo 6 d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant V. D. priklausančiame name, (duomenys neskelbiami), paliepęs nukentėjusiajai G. S. nusimauti kelnes ir gultis ant kambaryje buvusio čiužinio, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, skausmingai laižydamas mažametės nukentėjusiosios G. S. krūtinę, lytinius organus bei liepdamas jai tylėti, seksualiai ją prievartavo fizinio sąlyčio būdu.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2004 m. rugsėjo 6 d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant V. D. priklausančiame name, (duomenys neskelbiami), šios sodybos ūkinio pastato palėpėje, nusivedęs nukentėjusiąją G. S., neva, ieškoti „metalų”, liepė nusimauti kelnes, atsisėsti ant ten buvusių skudurų, išsitraukęs savo lytinį organą atsisėdo ant nukentėjusiosios kojų ir, grasindamas nukentėjusiajai sumušimu, t.y. vartodamas smurtą, prieš jos valią bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, varpa trynėsi į mažametės nukentėjusiosios G. S. kūną ties jos makštimi ir taip seksualiai prievartavo ją fizinio sąlyčio būdu.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. iki 2005 m. rugsėjo 10 d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant (duomenys neskelbiami), fermoje įrengtose gyvenamosiose patalpose, atsivedęs nukentėjusiąją G. S. į virtuvę ir paguldęs ją ant stalo, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją G. S. oraliniu būdu, įkišęs savo lytinį organą jai į burną ir liepdamas jį čiulpti, o iš karto po to, toje pačioje vietoje, numovęs jos kelnes, lytiškai santykiavo su šia mažamete (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į G. S. makštį.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. iki 2005 m. rugsėjo 10 d., vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant (duomenys neskelbiami), fermoje įrengtose gyvenamosiose patalpose, nukentėjusiajai G. S. atsigulus į lovą miegoti, pats atsigulęs į lovą jai už nugaros ir prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją G. S. analiniu būdu kišdamas savo lytinį organą jai į išeinamąją angą, o nukentėjusiajai pradėjus verkti, liepė jai keltis iš lovos, nusivedė į fermos negyvenamą dalį, kur buvo sudėti šiaudai („šiaudinę”), ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, liepė pasilenkti nukentėjusiajai bei kišo savo lytinį organą jai į išeinamąją angą, t.y. toliau seksualiai prievartavo šią mažamete analiniu būdu, o iš karto po to, toje pačioje vietoje, lytiškai santykiavo su ja (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. iki 2005 m. rugsėjo 10d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant (duomenys neskelbiami), fermoje įrengtose gyvenamosiose patalpose, pasivadinęs nukentėjusiąją G. S. į kambarį ir nusivedęs ją į fermoje esančias šaldytuvo patalpas, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, paguldė ją ant „sintepono” ritinių ir pats ją užgulęs lytiškai santykiavo su ja (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, o po to, toje pačioje vietoje, paliepęs nukentėjusiai eiti prie ventiliatoriaus įrenginio ir pasilenkus į jį laikytis, tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją G. S. analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į jos išeinamąją angą.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio pradžioje, vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant (duomenys neskelbiami), pakvietęs G. S. palydėti kaimyną V., einant jiems pas kaimyną J. M. , netoli J. M. priklausančios sodybos, šalia krūmų, pats atsigulęs pagriovyje, išsitraukęs lytinį organą ir prieš nukentėjusiosios valią, paliepęs nukentėjusiajai pradžioje čiulpti jo lytinį organą, o paskui kišdamas jį G. S. į išeinamąją angą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją G. S. oraliniu ir analiniu būdu.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio pradžioje, vėlai vakare, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant , (duomenys neskelbiami), nusivedęs nukentėjusiąją G. S. į J. M. priklausančios sodybos negyvenamą kambarį, pats atsisėdęs ant ten buvusios lovos ir išsitraukęs savo lytinį organą, nukentėjusiajai G. S. liepęs jį čiulpti, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją G. S. oraliniu būdu.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo mėnesį, pavakary, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, šeimai laikinai gyvenant E. F. L. priklausančiame sodo namelyje, (duomenys neskelbiami), sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami), nukentėjusiajai G. S. įėjus į namelį, jis įėjęs iš paskos ir paliepęs nukentėjusiajai atsisėsti kambaryje ant kėdės bei pats atsiklaupęs prie nukentėjusiosios, mažametę G. S., gimusią (duomenys neskelbiami), bučiuodamas, glostydamas jos lytinius organus bei krūtinę, ją tvirkino.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2006 m. vasario 9 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant (duomenys neskelbiami), vagonėlyje, nukentėjusiajai G. S. sėdint ant lovos greta vagonėlio esančio gyvenamojo namo, priklausiusio T. S., kambaryje, atbėgo į minėtą patalpą, atsigulė toje pačioje lovoje, ir įsitempęs nukentėjusiąją po antklode, glostydamas mažametės nukentėjusiosios G. S. , gimusios (duomenys neskelbiami), lytinius organus bei krūtinę, ją tvirkino.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2006 m. vasario 9 d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, šeimai gyvenant F. Š. priklausančiame gyvenamame vagonėlyje, (duomenys neskelbiami), užrakinęs vagonėlio duris iš vidaus bei nukentėjusiąją G. S. paguldęs ant lovos bei paliepęs iškelti kojas, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo šią mažametę nukentėjusiąją G. S. analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į jos išeinamąją angą

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, nusivedęs nukentėjusiąją G. S. į (duomenys neskelbiami) gatvėje esančio namo (duomenys neskelbiami) trečiąjį aukštą, laiptinėje ant laiptų, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S., gimusios (duomenys neskelbiami), būkle dėl mažametystės, lytiškai santykiavo su ja (išžagino), kišdamas savo lytinį organą į mažametės nukentėjusiosios makštį, o iš karto po to, to paties namo balkone (praėjime į balkoną) seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją G. S. analiniu būdu, kišdamas savo lytinį organą į jos išeinamąją angą.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d., dienos metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas su nukentėjusiąja G. S. jos senelio V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), atsisėdęs ant lovos ir prieš nukentėjusiosios G. S. valią, neatsižvelgdamas į jos aiškinimus, kad jai šlykštu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą (suduodamas ranka per veidą ir nugarą) liepė čiulpti nukentėjusiajai jo lytinį organą ir tokiu būdu seksualiai prievartavo šią mažametę oraliniu būdu.

Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2001 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. rugsėjo 10 d., tikslios datos nenustatytos, savo gyvenamosiose vietose: (duomenys neskelbiami) tiksliai nenustatytą skaičių kartų, rankomis, diržu, generatoriaus dirželiu ir „šlangute“, suduodamas smūgius, t.y. mušdamas mažametį D. S. , gimusį (duomenys neskelbiami)., sukėlė jam fizinį skausmą.

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 153 straipsnį (dėl G. S. ir D. S. tvirkinimo 2000 m. pavasarį - vasarą, (duomenys neskelbiami) ). Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2000 m. pavasarį-vasarą, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbiami), A. Ž. gyvenamojoje vietoje, analiniu būdu patenkinęs savo lytinę aistrą su mažamete G. S. ir taip ją seksualiai išprievartavęs, ant gulinčios mažametės nukentėjusiosios G. S. užkėlęs mažametį nukentėjusįjį D. S., ir liepęs jam taip gulėti, tvirkino mažamečius G. S. ir D. S.

- S. Ž. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl G. S. seksualinio prievartavimo (duomenys neskelbiami) ) paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams trims mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, nebendrintas bausmes, paskirtas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį, bei apėmimo būdu dėl idealiosios sutapties jau subendrintas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių, tai yra trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, nuo kiekvienos kitos bausmės pridedant po tris mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniolikai metų trims mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas atmestinas. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir byloje įrodymus įvertino vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nuteistojo S. Ž. veikas teisingai kvalifikavo.

Pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus visų įrodymų visetu, juos analizavo pagal nuteistojo ir liudytojų parodymų kontekstą, atsižvelgė į kitus bylos duomenis parodymų patikrinimo vietoje, ekspertizių aktus. Mažametės nukentėjusiosios sugebėjimas teisingai suvokti objektyvios tikrovės įvykius ir duoti apie juos teisingus parodymus byloje ištirtas paskyrus ir atlikus komisijinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Iš ekspertizės akto Nr. 116 matyti, kad G. S. sugeba duoti teisingus parodymus apie prieš ją atliktus nusikalstamus veiksmus, turėdama pakankamus pažintinius gebėjimus, ji gali papasakoti įvykio pagrindines aplinkybes (t. 1, b. l. 78). Šiuo aktu atmetami nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusioji išgalvoja ir meluoja duodama parodymus. Atmetama ir skundo prielaida, kad ji galėjo matyti, kaip jis santykiauja su sugyventine ir pritaikyti sau tuos santykius. Iš bylos duomenų žinoma, kad nuteistasis ir jo sugyventinė V. S. nurodė, kad jie nėra santykiavę nei oraliniu, nei analiniu būdu. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji negalėjo sau pritaikyti tokius santykius ir juos išsigalvoti. Juolab teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte Nr. 116 4 p. konstatuota, kad G. S. negalėjo suprasti seksualinės prievartos esmės dėl savo mažametystės ir negali suprasti seksualinių santykių turinio (t. 1, b. l. 78). Nukentėjusioji pirmos apklausos metu pateikė pakankamai išsamius parodymus, aiškiai ir konkrečiai nurodydama, kad jos atžvilgiu būdavo vykdomi nusikalstami veiksmai, kas būdavo nusikaltimo vietose, kokius veiksmus atlikdavo ir kokius nurodymus jai duodavo S. Ž. Teisme apklaustas teismo psichologas-ekspertas G. B. paaiškino, kad mažametei nukentėjusiajai lengviau yra atsiminti įvykius pagal vietą, kur ji gyveno. Pagal vietą, kur ji gyveno, mažametė nukentėjusioji atsimena, kas su ja buvo daroma. Ji gali atsiminti pagrindines faktines įvykio aplinkybes. Detalės gali būti netikslios (t. 3, b. l. 129). Byloje ištirti duomenys paneigia nukentėjusiosios galimybę neteisingai ar iškreiptai suvokti faktus, perdėtai juos įvertinti, duodant parodymus.

Taigi apeliaciniame skunde nurodytų asmenų šaukimo paliudyti byloje tvarka nepažeista. Jų parodymai patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir įvertinti visų įrodymų visete. Kolegija neįžvelgia jokio šių liudytojų suinteresuotumo pakenkti nuteistajam ir duoti melagingus parodymus.

Liudytojų E. V. ir E. K. parodymai pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis pati nukentėjusioji. Byloje yra nustatyti nukentėjusiosios ir šių liudytojų draugystės santykiai. Nėra duomenų, kad jos duoda neteisingus parodymus dėl tarpusavio santykių. Tokių duomenų nėra atskleista ir apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jo kaltės neįrodo ir teismo medicinos ekspertizės išvados, nes ekspertinio tyrimo metu nenustatyta, kad sužalojimus padarė jis, o jo manymu, nukentėjusioji jai nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pati ar jai padėti padaryti kitas asmuo. BPK 20 straipsnio prasme specialisto išvada gali būti priskirta prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų poveikio priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto nustatymui buvo pavesta specialistui atlikti tyrimą. Baigęs tyrimą, specialistas pateikė išvadą Nr. G 333/06(04), iš kurios matyti, kad G. S. mergystės plėvėje yra pažeidimai surandėjusiais kraštais (t. 1, b. l. 67). Tyrimą atlikęs ekspertas-specialistas H. D. teisme nurodė, kad mergystės plėvė G. S. galėjo būti pažeista standžia vyro varpa (t. 3, b. l. 128-129). Pažymėtina, kad specialisto tyrimo tikslas buvo sveikatos sutrikdymo masto nustatymas, o ne kalto asmens identifikavimas. Gauti duomenys patvirtino aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai – su mažamete buvo lytiškai santykiauta. Teismas, remdamasis šia išvada ir nukentėjusiosios parodymais, kuriais ji tvirtino, jog niekas kitas, išskyrus S. Ž., su ja lytiškai nesantykiavo, ji pati jokių daiktų į savo lyties organus nekišo, teisingai nustatė, kad ne kuris nors kitas asmuo, o, būtent, S. Ž. išžagino šią mažametę. Be kita ko nuteistasis apeliaciniame skunde jokių konkrečių duomenų nepateikė, tik dėsto savo nuomonę. Tačiau ši nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltumo.

Nuteistasis skundu teigia, kad jiems gyvenant (duomenys neskelbiami), jis negalėjo seksualiai išnaudoti nukentėjusiosios, buvo tik pasiguldęs ją į lovą, nes ši pasakė, kad jai šalta, bet jie buvo po atskiromis antklodėmis, nukentėjusioji gulėjo apsirengusi su rūbais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis čia nutyli reikšmingą bylai aplinkybę, kad jam paguldžius mažametę, ši pradėjo verkti. Pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji verkė, tačiau jis nežino kodėl, jis nemušė (t. 3, b. l. 26). Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jis pasiguldė ją į lovą ir trenkė jai į veidą, nes ji nenorėjo su juo gulėti. Jis pradėjo čiupinėti jai po drabužiais krūtinę, kišo ranką į kelnaites, čiupinėjo lyties organus. Ji verkė. Mama iš virtuvės įėjusi į kambarį, liepė ją paleisti. S. Ž. supykęs spyrė motinai ir pradėjo mušti. Nukentėjusiosios motina V. S. parodė atsimenanti tą atvejį, kai S. Ž. buvo įsitempęs G. S. po savo antklode ir mergaitė pradėjo verkti. Išgirdusi verksmą, liepė G. S. paleisti, S. Ž. už tai ją (motiną) sumušė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jis parodė, jog jis su G. S. ėjo pas J. M. triušiukų. J. M. nerado ir triušių nebuvo, pasiėmė žąsį. Su nukentėjusiąja ėjo todėl, kad ji norėjo išsirinkti margą triušiuką. Pas J. M. kambaryje jie nebuvo, triušių tvarte neieškojo. Jokiuose krūmuose ir griovyje jokių lytinių santykių nebuvo (t. 3, b. l. 26). Teismas palaikė neįtikėtina nuteistojo S. Ž. versiją, kad jis vedėsi G. S. į J. M. sodybą, nes ji norėjo triušiuko. Teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal bylos duomenis, S. Ž. neva palydėti kaimyno V. mažametę vedėsi jai visiškai sutemus, kai J. M. šeima taip pat miegojo. Kolegijos nuomone, jis nukentėjusiąją vedėsi sudaryti tam palankias sąlygas ją išžaginti ir seksualiai prievartauti. Kolegija neturi pagrindo tai paneigti. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad tą kartą griovyje liepė čiulpti jai lytinį organą, po to kišo jį jai į užpakalį. Šalia esančioje sodyboje kambaryje G. S. nurodė lovą, ant kurios S. Ž. jai liepė čiulpti jo lytinį organą (t. 1, b. l. 46, 53, 54, 55).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis įvykio aplinkybes išdėstė sau naudinga linkme, tačiau jos, kaip minėta, paneigtos nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą parodymais, ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų protokolais, specialistų išvadomis, specialistų apklausos teisme duomenimis.

Nepripažįstami pagrįstais nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, neva V. S. sutrukdė šiam nurodžiusi S. Ž. netikslią buvimo vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad jam buvo paskelbta paieška ir jis buvo surastas besislapstantis daržinėje po šienu savo motinos gyvenamojoje vietoje. Prokuroro E. Timonio šališkumo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis buvo priimta, kuria atmestas S. Ž. pareiškimas dėl prokuroro E. Timonio nušalinimo. Iš šios nutarties matyti, kad teismas nenustatė jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad prokuroras yra šališkas ar tendencingas. Nukentėjusioji V. S. parodė, kad su prokuroro nėra asmeniškai pažįstama. Buvo susitikusi tik teisme apklausiant vaikus. Apie konkrečią bausmę S. Ž. su prokuroru nekalbėjo (t. 3, b. l. 30-31). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios nutarties išvadų teisingumo. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo keisti ar naikinti nuosprendį.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas S. Ž. nepagrįstai išteisino už 7 nusikalstamas veikas ir išdėsto argumentus, kodėl teismas turėjo jį nuteisti.

Dėl išteisinimo pagal BK 153 straipsnį (dėl G. S. ir D. S. tvirkinimo 2000 m. pavasarį-vasarą (duomenys neskelbiami) ) jo manymu, teismui turėjo pakakti nukentėjusiosios parodymų. Prokuroras abejoja teismo išvados, jog nerealu, kad S. Ž. būtų guldęs vaikus vieną ant kito, po to, kai G. S. būtent tuo metu pirmą kartą buvo seksualiai prievartauta S. Ž. analiniu būdu ir iš užpakaliuko jai bėgo kraujas, pagrįstumu. Matyti, kad S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 153 straipsnį tuo, kad 2000 m. pavasarį-vasarą, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbiami), A. Ž. gyvenamojoje vietoje analiniu būdu patenkinęs savo lytinę aistrą su mažamete G. S. ir taip ją seksualiai išprievartavęs, po to ant gulinčios mažametės nukentėjusiosios užkėlė mažametį nukentėjusįjį D. S. ir liepė jam taip gulėti, taip tvirkino mažamečius G. S. ir D. S. . Teismas S. Ž. išteisino nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų. Išteisinamojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė įrodymų įvertinimo motyvus ir išvadas dėl S. Ž. išteisinimo. Pagrįsdamas savo sprendimą teismas nurodė, kad G. S. parodymai apie šias aplinkybes nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad abu su broliu D. buvo apsirengę, kai juos vieną ant kito buvo užkėlęs S. Ž., o teisme nurodė, kad buvo nuogi, o S. Ž. jai kišo D. ,,pimpiuką“. Nukentėjusysis D. S. apie šį įvykį nieko neprisiminė, tik patvirtino S. Ž. versiją, kad užkeldamas vaikus vieną ant kito, jis kartais žaisdavo su vaikais, t. y. ,,spausdavo sūrį“. Be to teismas nurodė, kad nerealu guldyti vaikus vieną ant kito po to, kai pagal bylos duomenis G. S. būtent tuo metu pirmą kartą buvo seksualiai prievartauta S. Ž. analiniu būdu ir iš užpakaliuko jai bėgo kraujas, kurį, kaip teigė nuteistasis, jis stabdė vata ir V. S. higieniniu paketu, ką patvirtino ir vaikų motina V. S. .

Prokuroras apeliaciniame skunde abejoja pastarosios teismo išvados pagrįstumu ir teigia, kad teismui turėjo pakakti nukentėjusiosios parodymų S. Ž. nuteisti.

Kolegija nesutinka su prokuroro argumentais.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Teismas savo išvadas turėjo padaryti, remdamasis ne kuriais nors vienais, o visais jas patvirtinančiais įrodymais, gautais iš įvairių įrodymų šaltinių, ir turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Nukentėjusiosios 2006 m. kovo 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole G. S. parodyta, kad nuteistasis užkėlė ant jos D., kuris buvo jau prabudęs, ir liepė jam ant jos gulėti. Jis pats atsisėdo ant žemės ir D. ant jos spaudė. D. buvo su kelnaitėmis ir maikute, ji taip pat (t. 1, b. l. 38-42). 2006 m. birželio 5 d. nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, kad ji parodė namą ir paaiškino, kad jo viduje esančiame kambaryje S. Ž. užkėlė ant jos D. S. ir liepė gulėti (t. 1, b. l. 47).

Nukentėjusioji G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. Ž. plikai nurengė D., jį paguldė ant jos ir įkišo D. ,,pimpiuką“ jai. Tuo metu ji buvo nuoga ir D. buvo nuogas (t. 3, b. l. 127). Nukentėjusysis D. S. parodė, kad išrengęs jo S. Ž. nebuvo. Prisimena, kad yra buvę, kai vienas atsigulęs, kitas ,,spaudžia sūrį“. Jis atsiguldavo ir spausdavo, neatsimena su kuo (t. 3, b. l. 128). Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamu atveju nukentėjusioji G. S. įvykio aplinkybes apibūdino prieštaringai, be to jų nepatvirtino nukentėjusysis D. S. Teismo išvados dėl S. Ž. kaltumo negali būti grindžiamos prielaidomis, kadangi teismui išnaudojus visas galimybes, nepavyko pašalinti abejonių, jos pagrįstai nuosprendyje aiškinamos nuteistojo S. Ž. naudai.

S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį tuo, kad apie 2001 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, prieš tiksliai nenustatytą laiką, tokiu pat būdu, toje pačioje vietoje du kartus seksualiai išprievartavęs ir išžaginęs mažametę G. S., trečią kartą (duomenys neskelbiami) Z. K. priklausančioje gyvenamojoje vietoje, lovoje, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. mušdamas ją ranka per veidą, tenkindamas savo lytinę aistrą, lytiškai santykiavo su ja analiniu būdu. Be to jis buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį tuo, kad apie 2001 m. spalio mėn., tiksli data nenustatyta, prieš tiksliai nenustatytą laiką, tokiu pat būdu toje pačioje vietoje du kartus išžaginęs ir seksualiai išprievartavęs mažametę G. S. bei ją vėl seksualiai išprievartavęs trečią kartą (duomenys neskelbiami) Z. K. priklausančioje gyvenamojoje vietoje, lovoje, prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą, t.y. mušdamas ją ranka per veidą, lytiškai santykiavo su ja. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog šios veikos neįrodytos, kadangi kaltinimai nėra aiškiai individualizuoti ir vadovaujamasi tik nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai ji nurodžiusi po porą konkrečių atvejų dėl jos žaginimo ir seksualinio prievartavimo, nurodė: ,,tai buvo gal 3 kartus“, ,,tai jis su manimi darė kokius du kartus“. Teismo nuomone, kitų, šiuos kaltinimus patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o teisme apklaustas nuteistas S. Ž. nurodė, kad V. S. su sūnumi E. atsigulus į ligoninę, vaikus G. ir D. po trijų parų jis nuvežė pas jų senelę B. P. , ir parsivežė tik vaikų motinai grįžus. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada prieštarauja ne tik byloje surinktiems įrodymams, bet ir paties teismo ištirtiems įrodymams bei padarytoms išvadoms. Nukentėjusioji G. S. visada aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad ji, V. S. gulint ligoninėje, buvo žaginama ir seksualiai prievartaujama tris vakarus. Prieštaraudamas pats sau, teismas S. Ž. išteisino dėl trečią dieną padarytos veikos, pripažindamas, kad S. Ž. ją žagino ir seksualiai prievartavo G. S. pirmąją ir antrąją dieną ir remdamasis vieninteliais nukentėjusiosios G. S. parodymais, kurių nepakako dėl S. Ž. pripažinimo kaltu už nusikaltimus, padarytus trečiąją dieną.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog nukentėjusioji G. S. visada aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad V. S. gulint ligoninėje, buvo žaginama ir seksualiai prievartaujama tris vakarus. 2006 m. vasario 22 d. liudytojos apklausos protokole G. S. parodyta, kad jos motinai išvažiavus į ligoninę su mažuoju broliu, S. Ž. kišo jai savo lytinį organą į užpakaliuką, po to į jos lyties organus, jai labai skaudėjo, ji verkė, tą naktį jis neleido jai išeiti iš jo lovos, turėjo su juo miegoti. Kol mama kelias dienas su broliu buvo ligoninėje, jis tai su ja darė kokius dar du vakarus. Kai D. užmigdavo S. Ž. pasiguldydavo ją į savo lovą (t. 1, b. l. 30). 2006 m. kovo 20 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, G. S. parodė, kad kol mama kelias dienas su broliu buvo ligoninėje, naktį ji atsibusdavo nuo S. Ž. veiksmų. Kol mama kelias dienas su broliu buvo ligoninėje, jis tai su ja darė dar kokius du vakarus, kažkur kas antrą vakarą, kai D. užmigdavo, o jis pasiguldydavo ją į savo lovą. Tai buvo gal tris kartus (t. 1, b. l. 39). 2006 m. birželio 5 d. nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole parašyta, kad G. S. parodė lovą palei sieną, kur S. Ž. kišo savo lytinį organą jai į užpakalį, po to į lyties organus, praėjus kelioms dienoms toje pačioje lovoje vėl kišo savo organą jai į jos lyties organus, mušė ranka per veidą, bučiavo ir glostė jai krūtinę (t. 1, b. l. 47).

Kolegija, remdamasi šiais protokolais atmeta prokuroro apeliacinio skundo teiginius, kuriais tvirtinama, jog G. S. visada aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad ją, motinai gulint ligoninėje, S. Ž. žagino ir seksualiai prievartavo tris vakarus. Matyti, kad prokuroro teiginiai neteisingi. Nukentėjusioji G. S. kategoriškai neteigė, kad buvo žaginama ir seksualiai prievartaujama tris kartus. Apklausų metu ji sakydavo ,,gal tris kartus“, o parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad būta dviejų kartų (t. 1, b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilusias abejones aiškino nuteistojo naudai.

S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį tuo, kad 2002 m. kovo 19 d. – 2002 m. spalio mėn. 6 d. laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbiami) bute, priklausančiame V. P. , prieš G. S. valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės, tenkindamas savo lytinę aistrą, lytiškai santykiavo su ja analiniu būdu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad šis kaltinimas laikomas neįrodytu, nes nukentėjusioji G. S. 2006 m. kovo 20 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos nurodė, jog pas močiutę buvo dar vienas kartas, kai S. liepė jai pasilenkti ir kišo savo organą į užpakaliuką (1 t., b. l. 38-42), kitų šį kaltinimą patvirtinančių įrodymų nėra. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad ši teismo išvada neatitinka byloje ištirtų įrodymų. Tai, kad S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, byloje įrodyta ne tik nuosekliais, išsamiais G. S. parodymais, bet ir parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, iš dalies paties S. Ž., G. S. močiutės parodymais. Jie neneigė, jog S. Ž. buvo su G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbiami).

Prokuroro apeliacinio skundo argumentus nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš jų teismas nustatė, kad G. S. bute (duomenys neskelbiami), seksualiai prievartauta laikotarpiu nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. Tai nustatyta iš 2006 m. kovo 20 d. nukentėjusiosios apklausos protokolo (t. 1, b. l. 41), jos parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 47). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. Ž. lytiškai santykiavo analiniu būdu su G. S. 2002 m. kovo 19 d. – 2002 m. spalio 6 d. laikotarpiu byloje nėra.

S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 d. tuo, kad nuo 2002 m. pavasario iki 2006 m. pavasario mėn. 9 d. laikotarpiu, tikslios datos nenustatytos, savo gyvenamosiose vietose, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, prieš jos valią, pasinaudodama bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą, tenkindamas savo lytinę aistrą, lytiškai santykiavo su mažamete nukentėjusiąja G. S. oraliniu, analiniu būdu bei tenkino savo lytinę aistrą kišdamas pirštus į jos makštį, laižydamas krūtinę ir makštį, savo varpa trindamasis ties G. S. makštimi. Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį tuo, kad nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. laikotarpiu, tikslios datos nenustatytos, savo gyvenamosiose vietose, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, prieš G. S. valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su mažamete G. S. .

S. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 153 straipsnį tuo, kad nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario mėn. 9 d. laikotarpiu, tikslios datos nenustatytos, savo gyvenamosiose vietose, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, prieš G. S. valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. S. būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą lietė, glamonėjo mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, bučiavo ją.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad šie kaltinimai nepripažįstami įrodytais, nes jie nėra konkretizuoti, o taip pat nesurinkta jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių S. Ž. kaltę dėl šių nuskalstamų veikų padarymo. Be to, G. S. tvirkinimas nenustatytą skaičių kartų 2001 m. spalio mėnesį jau yra inkriminuotas S. Ž. Teismas vadovavosi teismų praktika, besilaikančia nuostatos, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o iškilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija šią nuosprendžio dalį. Jis teigia, kad teismo išvada, jog kaltinimai šioje dalyje nekonkretizuoti ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių juos, o G. S. tvirkinimas 2001 m. spalio mėnesį S. Ž. jau inkriminuotas, yra klaidinga ir neatitinka faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji apklausiama be konkrečių veikų nurodė ir tai, jog prieš ją buvo atlikta daugiau nusikalstamų veikų, tačiau konkrečias aplinkybes ji prisiminė ir parodymus davė tik apie labiausiai įstrigusias. Todėl, esant tokiems G. S. parodymams, ir buvo suformuluoti minėti kaltinimai.

Kolegija nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Reikalavimai remtis tik nukentėjusiosios parodymais, kurie dėl minėtų nusikaltimų yra itin nekonkretūs, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, apriboja nuteistojo S. Ž. teisę gintis nuo kaltinimo ir negali būti pagrindu pripažinti asmenį kaltu, padarius nusikaltimą. Nesant nustatytos įmanomai tikslios nusikaltimų padarymo datos, seksualinio prievartavimo skaičiaus ir jų padarymo laiko, nuteistasis gali būti du kartus nuteistas už tą pačią veiką. BK 2 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais S. Ž. kaltę padarius nusikalstamas veikas dėl kurių jis išteisintas ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Matyti, kad siekiant išvengti dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pašalintas kaltinimas dėl G. S. sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo nuo 2000 m. pavasario ir 2006 m. vasario 9 d. laikotarpiu.

S. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2000 m. pavasario iki 2006 m. vasario 9 d. laikotarpiu, tikslios datos nenustatytos, savo gyvenamosiose vietose, (duomenys neskelbiami), tiksliai nenustatytą skaičių kartų, rankomis, diržu ir kabeliu suduodamas smūgius, mušdamas mažamečiams G. S. bei D. S. , sukėlė jiems fizinį skausmą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad patikslina kaltinimą ir konstatuoja, kad S. Ž. mušė mažametį D. S. laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. rugsėjo 10 d., savo gyvenamosiose vietose: (duomenys neskelbiami), tiksliai nenustatytą skaičių kartų rankomis, diržu, generatoriaus dirželiu ir ,,šlangute“, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Pašalindamas kaltinimą dėl G. S. sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį kaltinimą. Iš nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą V. S., nukentėjusiosios G. S. parodymų teismas padarė išvadą, kad sumušimai mažametės atžvilgiu buvo naudojami kaip priemonė ją įbauginti ir palaužti jos pasipriešinimą vykdant kitas nusikalstamas veikas, t. y. išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Šios nusikalstamos veikos apima fizinio skausmo sukėlimą ir atskirai nekvalifikuojamos. Kadangi byloje nenustatytos tikslios anksčiau paminėto nusikaltimo datos, nedetalizuotos veikos, aplinkybės kolegija negali paneigti pirmosios instancijos teismo motyvų, susiejusių fizinį smurtą su kaip priemonę seksualiai prievartaujant ir išžaginant nukentėjusiąją. Pirmosios instancijos teismas S. Ž. išteisino nesurinkus pakankamai jo kaltės įrodymų. Tokio išteisinimo pagrindo BPK nėra. BPK 303 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. Ž. , turėjo vadovautis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Tačiau netikslus išteisinimo pagrindo formulavimas nepripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio turėtų būti panaikintas nuosprendis. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Prokuroro apeliacinis skundas motyvuojamas ir tuo, kad teismas, skirdamas bausmes už nusikaltimus, pažeidė BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas.

Apelianto teigimu, teismas teisingai nustatė, jog S. Ž. padarytos veikos labai pavojingos, baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, prieš mažamečius, negalinčius pasipriešinti, S. Ž. charakterizuojamas neigiamai, teistas tris kartus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau, skirdamas bausmes, jų pakankamai neįvertino. Visa tai lėmė, jog teismas S. Ž. už pirmuosius nusikaltimus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes, kaip ir dėl to už kiekvieną kitą nusikaltimą pagal analogišką BK straipsnį, ją didindamas po tris mėnesius, bausmės vidurkį atitinkančią bausmę paskyrė tik už devintą nusikaltimą.

Iš nuosprendžio matyti, kad jame konstatuota, jog S. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas jam bausmes teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į tai, kad jis yra recidyvistas (BK 27, 56 straipsniai), padarė 26 labai sunkius nusikaltimus ir 3 nesunkius, priskiriamus prie nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui prieš asmenį, esantį bejėgiškoje būklėje dėl mažametystės, t. y. prieš sugyventinės, su kuria gyvenant toje pačioje šeimoje, dukrą, kurią turėjo auklėti, o ne seksualiai išnaudoti. Visi nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į S. Ž. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau teistas tris kartus, du teistumai neišnykę, paskutinį kartą nuteistas 2004 m. gruodžio 6 d. laisvės atėmimu ir bauda, tačiau dalį nusikalstamų veikų padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, kas jį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiama, kad jis nedirbo jokio nuolatinio darbo, baustas administracine tvarka, ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau atsižvelgdama ir į tai, kad S. Ž. nusikalstama veika nukentėjusiajai nebuvo padaryta sunkesnių fizinių sužalojimų ar žymesnių psichinės sveikatos pakenkimų ir, kad vadovaujantis BK 41 straipsnio nuostatomis bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad ateityje laikytųsi įstatymų, todėl skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Bausmės skiriamos artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, už kiekvieną sekančią veiką bausmę didinant trimis mėnesiais, nes kiekviena sekanti nusikalstama veika rodo didėjantį nuteistojo pavojingumą nukentėjusiosios ir įstatymo atžvilgiu. Skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, nuteistojo asmenybė ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad skirdamas bausmes teismas laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją, į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes ir jas visas įvertino kaip visetą.

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas visas teismo išvardintas aplinkybes, kuriomis motyvuotas bausmių parinkimas už atskirus nusikaltimus, pripažįsta teisingomis, jokiomis naujomis skundo nepapildo. Todėl apelianto argumentai dėl BK 41 ir 54 straipsnių pažeidimo yra deklaratyvūs. Jų nepakanka nuosprendžiui pakeisti.

Prokuroras apeliacinį skundą motyvuoja ir tuo, kad teismas, skirdamas žymiai švelnesnes negu atitinkamų bausmių vidurkis bausmes nuteistajam pažeidė bausmių skyrimo nuostatą. Prokuroro teigimu teismas turėjo S. Ž. skirti bausmes, viršijančias sankcijose numatytų bausmių vidurkius.

Kolegija iš dalies sutinka su prokuroro argumentais.

BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškinama, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad prokuroras šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, atitinkančią BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį arba jį viršijančią. Tačiau teismų praktikoje aiškinama, kad ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, aiškinimas nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į bausmės dydį. Įstatymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Nuteistajam S. Ž. bausmės už padarytas nusikalstamas veikas atskirai paskirtos neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribų.

Tačiau kolegija pripažįsta teisingais apelianto argumentus, kad nuteistajam S. Ž. dėl didesnio skaičiaus padarytų nusikalstamų veikų paskirta aiškiai neteisinga dėl savo švelnumo subendrinta bausmė.

Teismas pripažino kaltu ir nuteisė S. Ž. už 30 padarytų nusikaltimų (26 labai sunkūs ir 4 nesunkūs). Iš jų 18 nusikaltimų dėl idealios sutapties taikytinas bausmių apėmimo būdas, kitai daliai (12) nusikaltimų – dalinio sudėjimo būdas. Teismų praktikoje aiškinama, kad kokią dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Vis dėlto šiuo atveju teismas už 12 labai sunkių nusikaltimų (10 – seksualiniai prievartavimai, 2 – išžaginimai) pridėtos aiškiai per mažos bausmių dalys. Tai lėmė aiškiai per švelnios subendrintos bausmės paskyrimą. Nuosprendis keistinas šioje dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Nepakankamai įsigilinta į tai, kad nuo penkerių metų mergaitė dėl S. Ž. išžaginimų ir seksualinių prievartavimų, tvirkinimų patyrė fizines ir dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, pažeminimą. Patirta seksualinė prievarta kėlė skausmą, emocinę įtampą, padarė psichologinę traumą (t. 1, b. l. 78). Liko neįvertinta nuteistojo veiksmų, siekiant lytinio santykiavimo bei lytinės aistros tenkinimo pobūdis. S. Ž. mažametę mušė ir grasino jai, jeigu ji sugalvotų pasiskųsti, vienos seksualinės prievartos metu apspardė ir sumušė jos motiną, kai ši pamatė, kad jos dukra verkia ir bandė jai padėti (26 nusikaltimas nuosprendžio revoliucinėje dalyje).

Teismas turėjo būti itin atidus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, mažametės nukentėjusiosios patirtos seksualinės prievartos ilgalaikei trukmei (nuo 2000 m. iki 2006 m.). Įvertindamas nuteistojo asmenybės pavojingumą bei parinkdamas pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad padarytos ne kokios tai atsitiktinės nusikalstamos veikos, o daug (12) labai sunkių nusikaltimų, nuteistojo S. Ž. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto BK 63 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 p., 2 p., 6 dalies, 64 straipsnio 3 dalies (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pakeistinos visos trys nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo. Teismas, paskyręs BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, turėjo skirti subendrintą bausmę, o tik po to ją subendrinti su 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių subendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d.) Žinios, 2004, Nr. 108-4030) ir 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žinios, 2007, Nr. 81-3307) redakcija). Bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra bent viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų aplinkybių; 1) ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šioje byloje taikytinas bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdas. Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl idealios sutapties apimamos bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį: už seksualinį prievartavimą ir išžaginimą: (duomenys neskelbiami) (antras-trečias, ketvirtas-penktas nusikaltimai); už išžaginimą (duomenys neskelbiami) (7-8 nusikaltimai); (duomenys neskelbiami) (16-17 nusikaltimai); (duomenys neskelbiami) fermoje (aštuonioliktas-devynioliktas nusikaltimai); (duomenys neskelbiami) šaldytuvo patalpoje (dvidešimtas-dvidešimt pirmas nusikaltimai); (duomenys neskelbiami) laiptinėje ir balkone (dvidešimt septintas-dvidešimt aštuntas nusikaltimai). Už juos skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausme 10 metų laisvės atėmimu apimamos bausmės, paskirtos pagal BK 153 straipsnį už tvirkinimą: (duomenys neskelbiami) (šeštas nusikaltimas); sodų bendrijoje (duomenys neskelbiami) (24 nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) (dvidešimt penktas nusikaltimas); pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui D. S. (trisdešimtas nusikaltimas). Už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės apimamos dėl to, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Likusioms bausmėms, paskirtoms už nusikalstamas veikas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl seksualinio prievartavimo: (duomenys neskelbiami) (pirmas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) (devintas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) (vienuoliktas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) malkinėje (tryliktas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) kambaryje (keturioliktas nusikaltimas), (duomenys neskelbiami) pastato palėpėje (penkioliktas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) krūmuose (dvidešimt antras nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) J. M. sodybos kambaryje (dvidešimt trečias nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) vagonėlyje (dvidešimt šeštas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) V. P. bute (dvidešimt devintas nusikaltimas); pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už išžaginimą: (duomenys neskelbiami) (dešimtas nusikaltimas); (duomenys neskelbiami) pirtyje (dvyliktas nusikaltimas) taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas.

Skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendis S. Ž. atžvilgiu yra ketvirtasis. Juo S. Ž. nuteistas už 30 nusikaltimų, iš kurių viena dalis padaryta iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio priėmimo (t. 2, b. l. 97-99), kita dalis padaryta po šio nuosprendžio priėmimo. 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu S. Ž. nuteistas už 3 vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Juo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė S. Ž. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams su 1250 litų bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, S. Ž. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams laiko, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, atlikti 100 valandų nemokamų darbų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei per bausmės atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kardomoji priemonė suėmimas S. Ž. panaikinta, paleidžiant jį iš suėmimo teismo salėje. Iš bylos duomenų matyti, kad kardomajame kalinime jis išbuvo nuo 2004 m. lapkričio 7 d. iki 2004 m. gruodžio 6 d. imtinai (t. 2, b. l. 84, 86, 99). Subendrinant bausmes, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmes jau buvo subendrintos ir dar su ankstesniu nuosprendžiu, kyla pagrįsti klausimai, ar tos pačios bausmės nebendrinamos du kartus, ar nepakeičiama (užmaskuotai) pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė. BK nenumato galimybės priimant paskesnį nuosprendį ignoruoti ankstesnėje byloje nuosprendžiu subendrintas bausmes, net ir tuo atveju, kai jos buvo subendrintos netinkamai ir išbendrinti jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu. Vadovaujantis pakoreguota teismų praktika bei BK 64 straipsnio 3 dalimi prie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedama pagal 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su laisvės atėmimo bausme (BPK 65 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 ir 64 straipsnius pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, nuteistajam S. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtas visas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį, t. y. 6 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir 1250 Lt baudą, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam S. Ž. paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų šešiems mėnesiams ir 1250 Lt baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.