Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat K. K., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „B.“ turtą, siekdamas išvengti išieškojimo iš UAB „B.“ turto UAB „L.“ naudai įvykdymo bei šį turtą pasisavinti, 2015 m. kovo 19 d. antstoliui R. V. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties pagrindu aprašius UAB „B.“ priklausančius įrenginius ir kitus daiktus: 1) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), 2) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), 3) giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), 4) siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), 5) keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) šlifavimo stalus ant ratukų – keturis vienetus, 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė), buvusius gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkęs nenustatytus asmenis, minėtą aprašytą kilnojamąjį turtą iš minėtų patalpų, dėl kurių nuomos UAB „L.“ sutartį nutraukė, išvežė į savo valdomų įmonių naudojamas patalpas:

- presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, modelis „SIMI“ TW00005), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932) ir pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ – į UAB “U.“ (direktorius – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),

- šlifavimo stalus ant ratukų (keturis vienetus) – į UAB “U.“ gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),

- žalios spalvos kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ – į UAB „V.“ (faktinis vadovas – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),

- presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – į tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė ir pasirašė septynias pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 tarp UAB „B.“ ir A. Š., 2015 m. sausio 8 d. UAB „B.“ PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 1505 bei devynis UAB „B.“ kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 8 d. BA14 Nr. 0004, 2015 m. sausio 14 d. BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. BA14 Nr. 004, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ pardavė, o A. Š. nupirko minėtuose dokumentuose nurodytomis datomis juose nurodytus UAB „B.“ įrenginius bei daiktus, kurie buvo aprašyti antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, iš viso už 17561,64 Eur bei kad A. Š. už juos atsiskaitė sumokėdamas į UAB „B.“ kasą viso 17561,64 Eur, nors realiai minėtų įrenginių bei daiktų A. Š. nenupirko ir pinigų už juos UAB „B.“ nesumokėjo, po ko šiuos dokumentus pateikė pasirašyti A. Š., ir pastarasis juos pasirašė. Taip K. K. sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad minėti UAB „B.“ įrenginiai ir daiktai tiek 2015 m. kovo 19 d. juos aprašant antstoliui R. V., tiek po to UAB „B.“ nuosavybės teise nepriklausė, nes buvo parduoti A. Š..

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis pats toliau 2015 m. kovo 19 d. aprašytais daiktais disponavo, dalį jų laikė savo valdomų UAB „V.“ ir UAB “U.“ naudojamose patalpose bei, išieškojimą iš aprašyto UAB „B.“ turto vykdančiam antstoliui R. V., pareikalavus nurodyti jo buvimo vietą ir sudaryti sąlygas jį apžiūrėti, 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu melagingai informavo antstolį, kad minėtą turtą pardavė, jo buvimo vietos antstoliui nenurodė ir sąlygų apžiūrėti jį nesudarė nei minėtam antstoliui, nei vėliau UAB „B.“ bankroto administratoriui UAB “C.“ (jo įgaliotam asmeniui), paskirtam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria UAB „B.“ iškelta bankroto byla ir jis (K. K.) įpareigotas perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą, minėtų 2015 m. kovo 19 d. aprašytų UAB „B.“ įrenginių ir daiktų neperdavė, o kaip to pateisinimui pateikė minėtus suklastotus dokumentus, kuriais melagingai įformintas aprašytų daiktų pardavimas A. Š..

Taip K. K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „B.“ priklausantį didelės – iš viso 17561,64 Eur vertės turtą: presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), šlifavimo stalus ant ratukų (keturis vienetus), pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ ir kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė).

Šiais savo veiksmas K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Taip pat K. K., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, siekdamas išvengti išieškojimo iš UAB „B.“ turto UAB „L.“ naudai įvykdymo, žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas UAB „L.“ reikalavimo užtikrinimui 2015 m. kovo 16 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-1664-723/20150) areštavo UAB „B.“ turtą ir šios nutarties pagrindu antstolis R. V. 2015 m. kovo 19 d. aprašė UAB „B.“ priklausantį turtą: 1) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), 2) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), 3) giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), 4) siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), 5) keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų, 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė), buvusius gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jam kaip UAB „B.“ direktoriui antstolis perdavė šį turtą saugoti, 2015 m. kovo 19 d., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už šio jam perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą, nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkęs nenustatytus asmenis, minėtą 2015 m. kovo 19 d. aprašytą kilnojamąjį turtą iš minėtų patalpų, dėl kurių nuomos UAB „L.“ sutartį nutraukė, išvežė į savo valdomų įmonių naudojamas patalpas:

- presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, modelis „SIMI“ TW00005), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932) ir pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ – į UAB “U.“ (direktorius – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),

- keturis šlifavimo stalus ant ratukų – į UAB “U.“ gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),

- žalios spalvos kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ – į UAB „V.“ (faktinis vadovas – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),

o presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO) ir keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – į tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė ir pasirašė septynias pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 tarp UAB „B.“ ir A. Š., 2015 m. sausio 8 d. UAB „B.“ PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 1505 bei devynis UAB „B.“ kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 8 d. BA14 Nr. 0004, 2015 m. sausio 14 d. BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. BA14 Nr. 004, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ pardavė, o A. Š. nupirko minėtuose dokumentuose nurodytomis datomis juose nurodytus UAB „B.“ įrenginius bei kitus daiktus, kurie buvo aprašyti antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, iš viso už 17561,64 Eur bei kad A. Š. už juos atsiskaitė sumokėdamas į UAB „B.“ kasą iš viso 17561,64 Eur, nors realiai minėtų įrenginių bei daiktų A. Š. nenupirko ir pinigų už juos UAB „B.“ nesumokėjo, po ko šiuos dokumentus pateikė pasirašyti A. Š., ir pastarasis juos pasirašė. Taip K. K. sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, jog minėti UAB „B.“ įrenginiai ir kiti daiktai tiek 2015 m. kovo 19 d. juos aprašant antstoliui R. V., tiek po to UAB „B.“ nuosavybės teise nepriklausė, nes buvo parduoti A. Š..

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis pats toliau minėtais areštuotais ir 2015 m. kovo 19 d. aprašytais UAB „B.“ įrenginiais bei daiktais disponavo, dalį jų laikė savo valdomų įmonių „V.“, “U.“ naudojamose patalpose ir, išieškojimą iš UAB „B.“ turto UAB „L.“ naudai vykdančiam antstoliui R. V. pareikalavus nurodyti 2015 m. kovo 19 d. aprašytų daiktų buvimo vietą ir sudaryti sąlygas juos apžiūrėti, 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu melagingai informavo jį, kad minėtą turtą pardavė, jo buvimo vietos antstoliui nenurodė, sąlygų apžiūrėti jį nesudarė, 2015 m. kovo 19 d. aprašytų UAB „B.“ įrenginių ir daiktų jam neperdavė.

Taip K. K. paslėpė 2015 m. kovo 19 d. antstolio R. V. aprašytą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1664-723/20150 areštuotą ir jam patikėtą didelės – iš viso 17561,64 Eur – vertės UAB „B.“ priklausantį turtą: presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), keturis šlifavimo stalus ant ratukų, pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė).

Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad jam tapus UAB „B.“ direktoriumi UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai iš buvusio direktoriaus jam nebuvo perduoti. UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai gulėjo buhalterės J. L. kabinete (duomenys neskelbtini). Šiuo metu UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai yra pas UAB „B.“ bankroto administratorių K. S., policijoje baudžiamojoje byloje pas tyrėją, pas J. L., teismuose. Vėliau UAB „L.“ bendrovę “B.“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iškraustė, o UAB „B.“ buhalterinius dokumentus teko išvežti darbuotojams. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „B.“ buvo iškelta bankroto byla. Jis paprašė savo buhalterių atlikti UAB „B.“ reviziją. J. L. iš turimų UAB „B.“ dokumentų turėjo sudaryti, jam sakė, kad sudarė, UAB „B.“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Balansas nebuvo sudarytas, nes to nebuvo galima padaryti dėl neperduotų dokumentų ir buhalterinių sąskaitų likučių. Kur yra pirkimo-pardavimo sutarčių ir PVM sąskaitos faktūros originalai, pagal kuriuos UAB „B.“ įrenginiai buvo parduoti A. Š., t. y. pirkimo-pardavimo sutartys 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 ir 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BA1505, jis neprisimena. Įranga buvo parduota tą pačią dieną kaip ir sudarytos sutartys. Sutartys buvo sudarytos tarp jo ir A. Š., Vilniuje. Su A. Š. buvo sutarta, kad parduotą įrangą UAB „B.“ naudos, kol nusipirks naują, dėl to ji aprašymo metu ir buvo (duomenys neskelbtini). Kam perdavė UAB „B.“ kasos pajamų orderių 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. Serija BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. Serija BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. Serija BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 14 d. Serija BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. Serija BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. Serija BA14 Nr. 004 ir 2015 m. sausio 8 d. Serija BA14 Nr. 0004, pagal kuriuos gavo pinigus iš A. Š., originalus tiksliai neprisimena. Dar tų KPO kvitus turi turėti ir pirkėjas A. Š.. Pirkimo-pardavimo sutartyse rašydamas nekilnojamų daiktų pavadinimus vadovavosi įrangos lietuviškais pavadinimais. Jam ilgalaikio turto sąrašas nebuvo perduotas. UAB „B.“ PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai, kiek pamena, teikė J. L.. Po UAB „B.“ iškraustymo iš (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ veiklos nevykdė, veikla buvo sustabdyta. Turtas nėra prekės, todėl nežino, ką ir kodėl įrašė buhalterė, nes ji sudarinėjo ir turėjo teikti mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas. Į civilinę bylą pateiktuose UAB „B.“ kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. nenurodytos vedamų dokumentų datos, nes tai yra ne pati kasa, o kasos išrašas, kuriame atsispindi skaičiai, kurie atsako į užduotus klausimus civilinėje byloje. 2015 metų kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025, tuo tarpu 2014 metų gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001, 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001, nes tai yra ne pati kasa, o kasos išrašas, kuriame atsispindi skaičiai, kurie atsako į užduotus klausimus civilinėje byloje. UAB „B.“ dirbo A. I. apskaitininke ir administratore, kokioje tiksliai įmonėje dirbo, patikslins pasižiūrėjęs į dokumentus. Jis A. I. neinformavo apie jokias turto pardavimo operacijas ir nepateikė jai kasos pajamų orderių, sutarčių, PVM sąskaitos faktūrų, nes ji nebuvo vyriausioji buhalterė. Kodėl ant kasos pajamų orderių yra tik jo ir A. Š. parašai, tačiau nėra vyriausiojo buhalterio parašo, kodėl buhalterė nepasirašė šių kasos pajamų orderių, jis negali pasakyti, kaip ir negali paaiškinti, dėl ko neperdavė jam buhalterinių likučių. Prie civilinės bylos nepateiktos PVM sąskaitos faktūros, jų registravimo žurnalas, A. Š. apyvartos žiniaraštis, nes nei vieno žiniaraščio buhalterė jam neperdavė ir neatsimena, kad kažkas teismuose būtų šių dokumentų prašę (t. 13, b. l. 167-171).

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad tapęs direktoriumi jis iš karto pareikalavo J. U. ir J. L. perduoti jam UAB „B.“ visus turimus teisinius ir buhalterinius apskaitos dokumentus pagal priėmimo perdavimo aktą. 2014 m. gruodžio mėnesį jo vadovaujamai įmonei „Ū.“, įsigyjant UAB „B.“ akcijas iš (duomenys neskelbtini) grupės, jam buvo pateiktas vyriausiosios buhalterės iš buhalterinės apskaitos programos išspausdintas UAB „B.“ balansas, kurį patvirtino J. U. savo parašu, šį faktą matė vyriausioji buhalterė. Taip pat įsakymu pareikalavo, kad J. U. ir J. L. jam kaip naujam vadovui pagal apyrašą pasirašant perdavimo priėmimo aktą perduotų UAB „B.“ dokumentus. Minėti asmenys jam tai žadėjo padaryti, tačiau delsė tai daryti, motyvuodami Kalėdinių laikotarpiu ir dideliu darbo krūviu, todėl juos ragino laiškais. Jis ragino elektroniniais laiškais, tačiau iki šiol jie jam UAB „B.“ visų dokumentų pagal perdavimo priėmimo aktą neperdavė. Visi buvę UAB „B.“ dokumentai, tarp jų ir buhalteriniai, du kompiuteriai ir serveris su „P.“ buhalterine programa buvo saugomi (duomenys neskelbtini), administracinėse patalpose iki 2015 m. kovo 5 d., kai UAB „L.“, UAB „E.“ dalyvaujant antstoliui ir saugos tarnybos apsaugos darbuotojams darbo metu išvijo visus UAB „B.“ darbuotojus, pakeitė visas spynas ir užvaldė UAB „B.“ patalpas su visa įranga, medžiagomis, gaminiais ir įmonės buhalteriniais dokumentais. Vėliau po 2 savaičių, t. y. 2015 m. kovo 19 d., kiek prisimena, antstolis jiems nurodė pasiimti visus ten esančius daiktus ir dokumentus. 2015 m. kovo 19 d. antstolio turto apraše paminėti įrenginiai jau anksčiau, t. y. 2014 m. gruodžio – 2015 m. sausio mėnesiais buvo parduoti A. Š.. A. Š. jis buvo nurodęs pasiimti jo nupirktus daiktus, kadangi planavo pats pirkti naują įrangą. Jis tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti nuo 2015 m. kovo 19 d. plius apie 3 dienas. Jam nedalyvaujant A. Š. pasamdytas transportas išsivežė nupirktus įrenginius, paminėtus 2015 m. kovo 19 d. turto apraše. Išvežus minėtus įrenginius, A. Š. jam paskambino ir informavo, kad savo nupirktus įrenginius atsiėmė. Kur buvo išvežti minėti įrenginiai, jis nežino. Jis niekam jokių nurodymų, kur vežti įrangą, nenurodė. A. Š. galėjo skambinti po to, kai pasiėmė daiktus, t. y. po 2015 m. kovo 19 d. Su kokiais konkrečiai automobiliais buvo vežama įranga ir kas tiksliai buvo vežėjai, nežino, mano, kad buvo kažką pasamdęs pats pirkėjas. Visus buvusius dokumentus UAB „B.“, taip pat ir buhalterinės apskaitos, ir tuos du kompiuterius (jis nežino, kas juose buvo) išvežė į savo biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Iškėlus UAB „B.“ bankroto bylą, visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, kiek pamena, pagal perdavimo priėmimo aktą. Jis minėtų dviejų kompiuterių bankroto administratoriui neperdavė, nes jie buvo labai seni ir beverčiai. Ar minėtuose kompiuteriuose buvo buhalterinė programa „P.“, jis nežino, nes jis asmeniškai netikrino, o jam raštiškai minėti kompiuteriai su juose esančiais duomenimis perduoti nebuvo. Kadangi minėti kompiuteriai buvo seni, tai jis neprisimena, ką su jais padarė, nes tuo metu jie jau buvo nurašyti, kadangi po minėto iškraustymo UAB „B.“ veikla buvo paralyžiuota, darbuotojai, dirbę su minėtais kompiuteriais, išėjo iš darbo. Jis žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo UAB „L.“ nupirktas brangus serveris, kainuojantis, kiek pamena, apie 10000 Lt, kurio jam išsivežti iš UAB „B.“ patalpų neleido, ir jis liko serverinėje. Jis tiksliai nežino, bet mano, kad galimai visa buhalterinė programa ir duomenys veikė iš šio minėto serverio, be to, suprato, kad J. L. galėjo prie minėto serverio jungtis ir tvarkyti buhalterinę apskaitą iš namų. Mano, kad paminėti du seni kompiuteriai buvo tik kaip darbo vietos jungtis prie serveryje esančios buhalterinės apskaitos programos per vietinį kompiuterinį tinklą, kuris buvo įrengtas S. Ž. ir UAB „L.“ vadovavimo laikotarpiu, ir jį aptarnavo UAB „L.“ IT darbuotojas, kurio asmens duomenų neprisimena. Įrenginių A. Š. pardavimo dokumentus už 2014 m. gruodį pateikė buhalterei J. L. 2015 m. sausio pradžioje, o už 2015 m. sausio mėnesį pateikė 2015 m. vasario pradžioje. Minėtus dokumentus jis pateikė J. L. (duomenys neskelbtini) esančiose administracinėse patalpose, kad ji įtrauktų juos į UAB „B.“ apskaitą. Jis matė, kad buhalterė kasos pajamų orderius įtraukė į kasos pinigų registrus, o sąskaitas faktūras į pardavimų registrus. Minėti registrai buvo elektroniniame formate, o dalis – popieriniame. Kadangi minėtus dokumentus ruošė buhalterė, todėl ji juos ir saugojo. Ar visi minėti registrai buvo pervežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jis atsakyti negali, nes specialiai to netikrino. Jis J. L. pateikė 2014 m. gruodžio 18 d. KPO Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 19 d. KPO Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. KPO Nr. 004, 2015 KPO Nr. 001, 2015 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 15 d. KPO Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. KPO Nr. 004 bei 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16, 2015 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitą faktūrą serija BA Nr. 1505. Jis J. L. ne kartą prašė, kad visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji ruošė, išėjus iš darbo perduotų jam, tačiau ji to nepadarė. Įrangos pardavimo pirminius dokumentus jis saugojo pats (duomenys neskelbtini), o vėliau perdavė bankroto administratoriui kopijas, nes originalus, kiek pamena, pateikė apylinkės teismui civilinėje byloje, kuri šiuo metu yra sustabdyta. Anot buhalterės J. L., šie sandoriai nebuvo PVM objektu, todėl į PVM deklaracijas pagal tų metų galiojančius įstatymus jie įtraukti nebuvo. Tokie sandoriai yra traukiami tik į įmonės vidaus registrus ir metines ataskaitas, o grynieji pinigai – į kasos apskaitą. Jis tiksliai neprisimena, kokiu būdu tuomet jis perdavė J. L. minėtus dokumentus, tačiau šių dokumentų originalus jis paliko pas save, o buhalterė turėjo kopijas. Jam tapus UAB „B.“ direktoriumi, J. L. ir toliau liko dirbti vyriausiąja buhaltere iki jos atleidimo, ji buvo atleista, kiek prisimena, 2015 m. vasario ar kovo mėnesiais. Po jos atleidimo 2015 m. kovo pradžioje UAB „B.“ veikla buvo faktiškai paralyžiuota ir įmonė įprastinės ūkinės veiklos vykdyti negalėjo. Nors buhalterės buvo ieškoma, tačiau niekas nenorėjo dirbti UAB „B.“, nes ankstesni vadovai neperdavė įmonės dokumentų, buvo daug teisminių ginčų ir buvo netvarkinga įmonės buhalterija, žmonės nematė įmonės veiklos perspektyvų, įmonė negalėjo mokėti juos motyvuojančio atlyginimo. Todėl vyriausiojo buhalterio po J. L. nebuvo. Darbuotojų atleidimus apiforminti ir paruošti pažymas pavesdavo kitų savo įmonių buhalterėms, kokioms – neprisimena. Prasidėjus civilinėms byloms, samdė teisininkus ruošti procesinius dokumentus, vaikščioti po teismus, taip pat ir UAB „L.“ inicijuotiems civiliniams ginčams spręsti. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo vedama UAB „B.“ kasos knyga, didžioji knyga, pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, pradelstų skolų registrai. Vedė J. L. per visą jo vadovavimo laikotarpį iki jos išėjimo iš darbo. Ar spausdino visus minėtus dokumentus, jis neprisimena. Minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus ji vedė kompiuteriu, kai kuriuos spausdindavo ir visi minėti dokumentai buvo laikomi administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jos kabinete. Vėliau visi turimi įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, dalis minėtų dokumentų yra civilinėse bylose, dalis liko pas J. L.. Kokius konkrečiai dokumentus perdavė bankroto administratoriui, kokie yra civilinėse bylose ir kokie liko pas J. L., neprisimena. Bankroto administratoriui ar prie šios bylos jis neperdavė UAB „B.“ pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščių, pradelstų skolų registrų už laikotarpį iki jo vadovavimo, nes jam pagal perdavimo priėmimo dokumentus niekas šių dokumentų neperdavė. Mano, kad dalis šių dokumentų yra bankroto administratoriui perduotų dokumentų segtuvuose, kurių buvo labai daug. Jo manymu, šie apskaitos dokumentai turi būti pas J. L.. Iš J. L. reikalavo iki jai išeinant iš darbo pateikti dokumentus už jo vadovavimo laikotarpį (t. 13, b. l. 173-178).

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad visi dokumentai, pasirašyti tarp UAB „B.“ ir A. Š., yra tikri. Už parduotus kilnojamus daiktus, nurodytus pirkimo-pardavimo sutartyse, pinigai yra gauti ir įnešti į įmonės kasą. Sandoriai, nurodyti pranešime apie įtarimą, sudaryti tomis datomis kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse bei kasos dokumentuose. Visi gauti pinigai jo, kaip UAB „B.“ direktoriaus sprendimu, išmokėti UAB „B.“ darbuotojams, kuriems buvo vėluojamas atlyginimas, kitiems kreditoriams. Jam tapus vadovu, daug darbuotojų netikėtai kreipėsi į jį ir tuo pačiu į darbo inspekciją dėl vėlavusio darbo užmokesčio ir triamai neišmokėtų atostoginių išmokėjimo, kuriuos turėjo išmokėti buvę vadovai J. U. ir S. Ž.. Dauguma šių reikalavimų buvo neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Jo įmonei įsigijus UAB „B.“ akcijas ir tapus UAB „B.“ vadovu, paaiškėjo, kad pagal įmonės įsigijimo dienos balansą didžiosios dalies šių skolų nebuvo ir jos „atsirado“, tik kaip vėliau paaiškėjo, buvusių įmonės vadovų pakurstymo pasekoje. Kiek žino, R. Š. bendražygiai surašė šiems darbuotojams pareiškimus į darbo inspekciją. Minėti pareiškimai buvo surašyti S. S., kuris faktiškai gaudavo darbo užmokestį iš UAB „B.“, o dirbo išimtinai UAB „L.“ naudai ir prieš UAB „B.“. Pavyzdžiui, buvusi direktorė S. Ž. parašė pareiškimą darbo inspekcijai apie jai tariamai neišmokėtą darbo užmokestį (10000 Lt) už jos vadovavimo laikotarpį UAB „B.“ bei dėl tariamai negautų atostoginių. Nagrinėjant bylą darbo inspekcijoje paaiškėjo, kad įmonė jai nebuvo skolinga, bet ji buvo pasisavinusi įmonės pinigus – 21000 Lt, gautus iš G. T. pagal įmonės kasos pajamų orderį. S. Ž. šių pinigų į įmonės kasą neįnešė, o išrašyto KPO neįtraukė į įmonės kasą/apskaitą. Dėl užgriuvusių kreditorių jis skubiai turėjo priimti sprendimus, iš kur gauti įmonei pinigų ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Jis priėmė sprendimą parduoti UAB „B.“ seną įrangą ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl minėtą įrangą pardavė A. Š.. Gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais, atsiskaitymai buvo apiforminti dokumentais, įnešti į kasą ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartys, nurodytos pranešime apie įtarimą, buvo pasirašytos dokumentuose nurodytomis datomis. Visos sutartys buvo suderintos žodžiu su R. Š. ir A. Š.. Susitikimai, kiek pamena, buvo kavinėse, esančiose PC „Europa“ ir PC „Akropolis“. Visi sutarčių pasirašymai vyko sutartyse nurodytomis datomis, ir pinigus jis gavo realiu laiku pagal KPO, realiai juos įtraukė į UAB „B.“ apskaitą. Parašai ir faktai ant dokumentų yra tikri. Direktoriaus pareiga yra organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Organizavimas gali pasireikšti dviem būdais, t. y. pasamdo buhalterinės apskaitos įmonę arba sudaroma darbo sutartis su buhaltere. Tokiu atveju už buhalterinės apskaitos vedimą, įrašų teisingumą yra atsakingas įmonės buhalteris. Jam vadovaujant UAB „B.“ buvo sudariusi darbo sutartį su buhalterėmis J. L. ir M. U., todėl visus klausimus dėl buhalterinės apskaitos vedimo buvo delegavęs minėtoms buhalterėms. Dėl visų klausimų, susijusių su apskaitos vedimu, turėtų atsakyti minėtos buhalterės. Po jų įmonės veikla buvo sužlugdyta, pagrinde pats tvarkė apskaitą padedant kitų jo įmonių buhalteriams, nes kandidatų vesti sužlugdytos įmonės apskaitą neatsirado. Buhalterės J. L., M. U. ir buvęs vadovas jam įmonės buhalterinės apskaitos neperdavė, nors jis ne kartą reikalavo tai padaryti tiek raštu, tiek žodžiu. Kad ankstesni vadovai vienas kitam ir jam neperdavė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtina ir buvusi direktorė S. Ž.. Jokio dokumentų priėmimo perdavimo akto nėra. Baigę darbą buhalteriai savo vestos buhalterinės apskaitos jam taip pat neperdavė. J. L. jam atsiuntė elektroniniu paštu 2 failus, kurių neįmanoma buvo atidaryti. Jis prašė, kad neatsidarius failams, J. L. perduotų jam dokumentaciją kitokiu būdu ir pasirašytinai, tačiau jos atsakymas buvo „neturiu laiko“, „turiu tvarkyti UAB „L.“ balansus“, nes buvo metų pabaiga. M. U. sakė, kad ji tik viską suveda į buhalterinės apskaitos programą, skaičiuoja darbo užmokestį, tačiau ant ataskaitų ir kitų svarbių dokumentų savo parašo nedės, nes ji ne vyriausioji buhalterė. Orderiuose nurodytos sumos realiai buvo išmokėtos juose nurodytiems asmenims J. O., L. B., S. K., R. D., J. J. pagal buhalterės M. U. paskaičiavimus (pagal darbuotojų darbo sutartis, vėluojantį darbo užmokestį, atostoginių sumas ir pan.). Pinigai jiems buvo išmokėti dalyvaujant buhalterei, paprastai M. U.. Ant kasos išlaidų orderių jie pasirašė savo ranka ir įrašė rankraštinį įrašą apie konkrečią dokumente nurodytą sumą žodžiais. Pagal įtarime nurodytus kasos pajamų orderius iš A. Š. realiai buvo gauta iš viso 17561,64 Eur. Sutartyse nurodyti kilnojami daiktai buvo išsivežti pirkėjo A. Š.. Kur buvo išvežti pakrauti kilnojamieji įrenginiai, jis nesidomėjo. Jo įmonė buvo priverstinai iškeldinta panaudojant fizinę jėgą, išlaužus spynas, visi darbuotojai buvo išstumti į gatvę, užvaldyti UAB „B.“ patalpose buvę dokumentai ir visas kilnojamas turtas, tarp jų ir paminėtas įtarime. Antstolis žadėjo viską užplombuoti, kad būtų įrodymas, jog niekas negali prieiti prie jo įmonės turto ir dokumentų. Antstoliui pirmą kartą atvykus į UAB „B.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šis nenurodė kieno iniciatyva ir pagal kokią teismo nutartį ar sutartį jis veikia, nenurodė, kokiu tikslu atvyko, tačiau filmavo, dalyvavo apie 10 asmenų, 5 apsaugos darbuotojai, įmonės „E.“ du atstovai. Antstolis jokių UAB „B.“ dokumentų neprašė, jis nežinojo, kokiu teisiniu pagrindu įmonė nurodytu adresu veikia. Antstolis neišsiaiškino tvarkos dėl patalpų naudojimo, dėl teisinės galimybės UAB „B.“ jose veikti, nesusipažino su į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą įtrauktais kilnojamaisiais daiktais. Antstolis filmuodamas, neklausė paaiškinimų, išstūmė jį iš patalpų ir jėga pateko į UAB „B.“ naudojamas patalpas, tokiu būdu jėga prieidamas prie UAB „B.“ dokumentų. Nebuvo įforminti ir pasirašyti jokie iškraustymo dokumentai. Jokio teismo sprendimo dėl iškraustymo nebuvo. Todėl jis šiandien negali patikslinti ir paaiškinti, kokie UAB „B.“ dokumentai buvo užvaldyti, paimti, pakeisti ar sunaikinti. Jam 2015 m. kovo 19 d. paskambino antstolis ir nurodė pasiimti visus daiktus, esančius UAB „B.“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Po šio skambučio jis paskambino A. Š. įgaliotam R. Š., kad jie pasiimtų A. Š. nupirktą įrangą. Kraustymosi sumaištyje antstolis, pasinaudodamas turto aprašymo funkcija, atvyko į UAB „B.“ patalpas ir nesusipažinęs su jokiais turto nuosavybės teisę patvirtinančiais arba buvimą pateisinančiais dokumentais, R. Š. skatinamas į oficialų dokumentą įrašė tekstą apie 1-8 kategorijoje nurodomus įrenginius. Gali būti, kad jis visą savaitę iki 2015 m. kovo 19 d. kartu su R. Š. šeimininkaudamas UAB „B.“ patalpose fiziškai priėjęs prie apraše nurodytų daiktų juos užrašė savo ranka kaip UAB „B.“ nuosavybę. Taip pat savo ranka įrašė, kad pastabų nėra. Pats įrašė daiktų vertę, tačiau neatskleidė, kokiu būdu ją nustatė. Daugiau jokių turto aprašo tekstą patvirtinančių dokumentų apraše nenurodė ir nepridėjo. Jam liepė pasirašyti ant pateiktų dokumentų. Kadangi tuo metu su R. Š. buvo konfliktiški santykiai, buvo jėga neteisėtai iškraustytas iš UAB „B.“ ūkinės komercinės veiklos, buvo atkirstas nuo bendrovės dokumentų, iš jo atimta galimybė organizuoti visą įmonės veiklą, jis aiškiai suvokė, kad veikia išskirtinai suinteresuotų asmenų grupė, pasinaudojant „teisėtomis“ procedūromis, pasisamdžiusi palankiai, bet nebūtinai teisėtai veikiantį antstolį, kuris beatodairiškai, nepaisydamas antstolių veiklą reglamentuojančių taisyklių, veikė išskirtinai R. Š. interesais, nes iš jo yra gavęs atlygį. Todėl jis padėjo niekaip teisiškai neįpareigojantį parašą ant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo, kaip dalyvavęs asmuo, suprasdamas ir matydamas, kad jis surašytas nepagrįstai, nesant juridinio pagrindo ir nurodant įrenginių nepagrįstas vertes, netinkamus savininkus, ką privalėjo nustatyti pats antstolis darydamas turto apyrašą. Jis suprato, kad turto areštas yra pagal laikinų apsaugos priemonių nutartį, pagal UAB „L.“ sufabrikuotą kreditorinį reikalavimą UAB „B.“. Šio reikalavimo iš tikrųjų nėra, nes UAB „B.“ UAB „L.“ niekada nebuvo skolingas. Atvirkščiai, UAB „L.“ buvo ir yra skolingas UAB „B.“, dėl ko ligi šiol vyksta civiliniai ginčai. UAB „L.“ pareikštas kreditorinis reikalavimas yra parengtas pagal jų sukurtą sukčiavimo schemą, siekiant užvaldyti UAB „B.“ turtą. Pasitikėti specialisto išvada nėra objektyvios galimybės, kadangi specialistas atsakinėjo į sąlyginius klausimus, teikė iš esmės išvadą teisiniais klausimais, nesiremdamas ir papildomai nereikalaudamas tyrimui trūkstamų buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 14, b. l. 28-32).

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. turto apraše nurodytų daiktų aprašyme jis nedalyvavo ir niekas jo nekvietė. Jis 2015 m. kovo 19 d. matė, kaip asmenų grupė savarankiškai atliko kažkokius veiksmus, pildė dokumentus, filmavo, kalbėjosi tarpusavyje ir, mano, galėjo parengti kažkokius dokumentus. Kada antstolis R. V. sudarė 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą, jis nematė. Mano, kad visi įrašai jame padaryti antstolio ranka. Kada tiksliai ir kam dalyvaujant jis pasirašė R. V. galimai sudaryto aprašo trečią lapą, jis tiksliai neprisimena, mano, kad minėtą lapą jam galėjo pateikti antstolis R. V., kas dar dalyvavo, neprisimena. Kuriuo metu atsirado tekstas minėto 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo abiejuose lapuose, jam nežinoma. Tekstas, esantis minėto aprašo pirmuose dviejuose lapuose, anksčiau jam buvo nematytas. Be to, šiose aprašo kopijose esantys įrašai yra neteisingi, kadangi jame nurodyti kilnojamieji daiktai UAB „B.“ 2015 m. kovo 19 d. nepriklausė. Visų atskiro lapo puslapio kopijos Nr. 3 pasirašymo aplinkybių neatsimena, jis jo neskaitė ir antstolis jam to lapo neperskaitė, jis tame lape pasirašė, nes jam taip nurodė antstolis ir jis buvo apsuptas apsaugos darbuotojų ir anksčiau minėtos asmenų grupės. Jis pats antstoliui 2015 m. kovo 19 d. apraše nurodytų daiktų neaprodė. R. Š., išvežant kilnojamuosius daiktus, iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jis nedalyvavo. Kada, kur ir kam dalyvaujant R. Š. išvežė kilnojamuosius daiktus, kurių pardavimas įformintas A. Š., jis nesidomėjo, nes to ir neprivalėjo daryti, tik žino, kad daiktai buvo išvežti. Užduoti klausimus, kada, kaip, kokių sandorių, dokumentų pagrindu aprašyti kilnojamieji daiktai, kurie buvo rasti 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūrų metu UAB “U.“ gamybos cechuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), atsirado šiose patalpose, jam kaip šių daiktų pardavėjui yra nelogiška. Minėti daiktai buvo parduoti A. Š., o už juos gautais pinigais buvo atsiskaityta su UAB „B.“ darbuotojais. Nuo daiktų įsigijimo momento už juos materialiai tampa atsakingas pirkėjas. Daugiau jokių sandorių su minėtais daiktais jis nebuvo įgaliotas atlikti. Minėtų apžiūrų metu rasti ir užfiksuoti daiktai buvo parduoti A. Š. pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktas pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius, o vėliau buvo atsiskaityta su UAB „B.“ darbuotojais pagal kasos išlaidų orderius. Jis yra UAB „V.“ darbuotojas, gamybos proceso specialistas. A. Š. už jam parduotus daiktus atsiskaitė sutartyse su juo nurodytomis datomis ir vietoje. Buvę vadovai ir buhalteriai jam neperdavė buhalterinių dokumentų ir turto, kadangi jo laikotarpio apskaita yra buvusių laikotarpių apskaitos tęsinys, todėl tik gavus visus ankstesnių laikotarpių dokumentus galima gauti teisingus jo laikotarpio apskaitos duomenis. Kasos knygos vedimas, įrašų joje darymas ir jos saugojimas pagal BAĮ priklauso buhalterės arba vyriausiosios buhalterės funkcijai, tai klausimas, kur yra UAB „B.“ kasos knyga už jo vadovavimo laikotarpį, kurios ikiteisminiam tyrimui yra pateikti tik išrašai, yra skirtas ne jam. Neprisimena, kada Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė įtarime nurodytų kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo iš A. Š. originalus. Ar teismas jam grąžino ir kada grąžino šiuos orderius, jis neatsimena (t. 14, b. l. 35-41).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis ir jo geras draugas užsiėmė įvairių medienos gaminių perpardavinėjimu. Šiuos gaminius siųsdavo į Skandinavijos šalis. Buvo noras „įsivelti“ į gamybos procesą, nes liudytojas buvo susijęs su gamybos procesu nuo 1998 metų. Jis ir draugas Kaliningrade turėjo savo cechus, po to valdžia ten pasikeitė ir teko iš ten išeiti. Pasikalbėjo su draugu, kad reikia atgaivinti tokį dalyką. Pasakė draugui, kad jis susirastų, ko jam reikia, o liudytojas materialiai finansuos projektą, suras užsakymų. Draugas, apie kurį kalba, yra R. Š.. Jie galvojo ateityje kažką po truputį pradėti gaminti, kad turėtų visą projektą nuo gamybos iki pardavimo. Daugiau jokių minčių nebuvo. R. Š. surado reikiamus įrenginius. Vieni įrenginiai buvo rasti vienoje vietoje, kiti kitoje. R. Š. komplektavo įrangą, buvo suradęs patalpas nuomai, jas reikėjo paremontuoti, sutvarkyti. Įsigijo patalpas, taip pat dalimis įsigijo įrenginius. A. Š. teigė, kad jis įrenginius pardavė, gavo pinigus ir viskas. Iš karto viskas buvo normaliai, vėliau nesudarė planuojamo kontrakto su norvegais, nesurado konkretaus gaminių pirkėjo, kuris normaliai atsiskaitytų. Neišėjo taip, kaip norėjo. Nei liudytojas, nei jo draugas nenaudojo įsigytų įrenginių, bet jie buvo naudojami, nes buvo palikti kitoje įmonėje. Buvo tokia sąlyga, kad žmonės norėjo įsigyti naują įrangą, kol jie nepakeitė įrangos, jie naudojasi liudytojo įrenginiais. Galvojo, kad tie įrenginiai gali pabūti tose patalpose, nes pardavėjas sakė, kad už trijų, keturių mėnesių įsigys naujus įrenginius ir tuomet galės pasiimti įsigytus įrenginius. Liudytojas ir R. Š. tuo metu neturėjo, kur laikyti įrenginių. Galvojo, kad pavasarį išveš juos į Kaliningradą. Ta įranga, kurią įsigijo, kurį laiką buvo įmonėje, iš kurios tą įrangą įsigijo. Vėliau paskambino iš UAB „B.“ ir pasakė, kad jau galima atvažiuoti ir įrangą pasiimti. R. Š. surado kažkokią įmonę ir kažkur išvežė tuos įrenginius. Liudytojas nežino, kurią dieną viskas vyko. Nebuvo informuotas, kad dėl tos įrangos kyla kokių nors problemų, jog ją reikia pasiimti skubiai, kad jai yra taikomi kažkokie apribojimai. Nei R. Š., nei K. K. apie tai nesakė. A. Š. nurodė, kad jis neturi jokių pretenzijų K. K., kuris pardavė įrangą, o jis sumokėjo pinigus. Vėliau liudytojas pardavė visą įrangą kažkam kitam. Tie įrenginiai buvo nusidėvėję, bet jie atliko savo funkciją. Nežino, iš kur pirkėjas pasiėmė tą įrangą. Jis su R. Š. paruošė dokumentus pardavimui. Nežino, ar pirkėjas buvo fizinis asmuo ar juridinis asmuo. Pirkėjas pretenzijų nereiškė, viskas buvo tvarkoje, daugiau su pirkėju nekontaktavo. Su K. K. sutarė, kad iš karto perka penkis įrenginius, kurių jiems reikia, apsitarė dėl kainos. Susitarė, kad pardavėjas įrangą naudos tol, kol įsigis naujus įrenginius. Neturėjo tiek pinigų, kad iš karto už visus reikiamus įrenginius galėtų sumokėti, todėl pasakė, kad paims tai, kas pardavėjui šiuo metu nereikalinga. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad davė tokius parodymus. Jis teigė, kad ne tik R. Š. ieškojo, kur tuos įrenginius galima parduoti, pats liudytojas taip pat ieškojo pirkėjo, domėjosi, nes buvo suinteresuotas. Kai pardavė įrangą, vyras jam grynais sumokėjo 20000 Eur, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis ir viskas. Prikimo-pardavimo sutartį atidavė R. Š., nes jis pats nėra įpratęs laikyti ar saugoti dokumentų, o R. Š. su dokumentais buvo kruopštesnis. Su pirkėju, kuris nupirko įrangą, buvo susitikę PC „Akropolis“. R. Š. atvažiavo su šiuo žmogumi, pasikalbėjo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėjo pinigus, kurių liudytojas net neskaičiavo, paspaudė vienas kitam rankas ir viskas. R. Š. pasakė, kad per kažką tą žmogų žino, jog tai normalus vyras. Jei būtų buvusi geresnė kaina, būtų pradavę įrangą kitam pirkėjui. Galimai pirkėjas tuo metu, kai atsiskaitė, nebuvo paėmęs įrangos. Jis pasakė, kad apsižiūrėjo, jog viskas tinka, kad viskas gerai. A. Š. negalėjo pasakyti, kur ta įranga buvo nuvežta, kai paėmė ją iš UAB „B.“, nesidomėjo. Nežino, ar visa įranga buvo vienoje vietoje ar skirtingose vietose. Įrangos išvežimą iš UAB „B.“ patalpų organizavo R. Š. su savo pažįstamais, jis pasakė, kad viską sutvarkys ir viską padarys. Liudytojas net neklausė, kur ta įranga išvežta, tik paklausė, ar jis išvežė, o šis atsakė, kad taip, viskas sutvarkyta. Mano, kad tie įrenginiai buvo išvežti į kitas gamybines patalpas ir iš ten tas žmogus pasikrovė ir išsivežė ten, kur jam reikia. Liudytojui ir R. Š. paskambino iš UAB „B.“ dėl išvežimo, kad, jeigu jie nori, gali pasiimti įrenginius. Nežino, kas skambino, kad reikia pasiimti įrangą, bet buvo skambutis ir liudytojui, ir R. Š.. Jokios skubos dėl įrenginių išvežimo nebuvo, pasakė, kad gali atvažiuoti, kada gali pasiimti. Buvo pasakyta, kad jie atsiveš naują įrangą. Buvo susitarimas, kad, kai jie susikomplektuos naują įrangą, atiduos seną. Pardavęs įrangą, atsiėmė savo pinigus, daugiau jokio intereso neturėjo. Kai pirko įrangą iš UAB „B.“, buvo paruoštos pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti reikiami dokumentai. Pats liudytojas perdavė pinigus UAB „B.“ vadovui. Apie tai, kad buvo peržiūrėta liudytojo sąskaita ir jokių išgryninimų tuo laikotarpiu nebuvo, paaiškino, kad sąskaitų jis turi ne vien Lietuvos banke. Jis turėjo 20000 Eur, nes pardavė 10 arų žemės sklypą už 180000 Lt. Apie tai, kad kito ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog ne pats K. K. mokėjo pinigus, o davė R. Š., o šis atsiskaitė su K. K., gali paaiškinti, kad taip kalbėta buvo preliminariai. Susitikimo metu buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, išrašytas kasos pajamų orderis, buvo sumokėti pinigai UAB „B.“. Tuo metu liudytojas turėjo ir daugiau pirkimo-pardavimo sandorių. Žemės sklypą pardavė 2014-2015 metais. Neatsimena, ar 2014-2015 metais turėjo nekilnojamojo turto.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis pažįsta K. K. tik nuo 2014 metų žiemos, kai iš UAB „B.“ pirko kilnojamuosius daiktus. Šiuo metu su K. K. nebendrauja. Iki šiol buvo su juo susiskambinęs porą kartų dėl baldų užsakymo. Jis nuo 2014 metų iki 2015 metų iš UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus K. K., pirko kilnojamuosius daiktus, t. y.: 1) presą „SIMI“ TW00005; 2) presą „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO; 3) giljotiną „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, Nr. 32516; 4) siuvimo mašiną „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932; 5) keltuvą „BOSS“ modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų; 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą „ALTEKO“; 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“. Jis pirko šiuos daiktus tikslu gaminti baldus kartu su savo pažįstamu R. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš kur R. Š. sužinojo, kad UAB „B.“ parduoda minėtus kilnojamuosius daiktus, nežino. R. Š. jam nesakė, o jis nesidomėjo. Buvo susitarimas toks, kad jis su R. Š. atidaro įmonę, R. Š. su nupirktais kilnojamaisiais daiktais apdirba medieną, gamina korpusinių baldų ruošinius ir realizuoja, o jis sumoka už kilnojamuosius daiktus (aukščiau paminėtą įrangą) ir sprendžia visus finansinius ir gamybinius klausimus. Minėtų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 ir 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BA1505 sudarė K. K.. Sutartyse nurodyta data jam paskambindavo K. K. ir pasakydavo, kad sutartys sudarytos, sutardavo susitikimo vietą, vieta buvo skirtinga, priklausomai, kur jis ir K. K. būdavo, susitikdavo įvairiose kavinėse PC „Akropolis“, PC „Europa“, tiksliai neprisimena, ir jis ten pasirašydavo K. K. parengtas sutartis. Visas minėtas ir jam tyrėjos parodytas sutartis jis pasirašė. Kur yra minėtų sutarčių originalai, jis nežino, nes daug kartų kraustėsi iš vienų namų į kitus, be to, galėjo minėtų sutarčių originalus ir sunaikinti, nes vėliau jis šiuos įsigytus kilnojamuosius daiktus pardavė. UAB „B.“ atstovui K. K. už kiekvieną įsigytą anksčiau paminėtą daiktą mokėjo grynais pinigais sutartyje nurodytas sumas, o K. K. jam išrašydavo kasos pajamų orderius, kuriuos jis pasirašydavo. Kiek už kiekvieną minėtą daiktą sumokėjo, tiksliai neprisimena, tačiau iš viso galėjo sumokėti apie 20000 Eur. Jis pasirašė UAB „B.“ kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. Serija BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. Serija BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. Serija BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 14 d. Serija BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. Serija BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. Serija BA14 Nr. 004, 2015 m. sausio 8 d. Serija BA14 Nr. 0004 ir UAB „B.“ direktoriui K. K. sumokėjo grynais juose nurodytas sumas. Pinigų jis turėjo, nes visą gyvenimą dirbo, be to, prieš sumokant jis grynindavo savo pinigus iš savo sąskaitos. KPO surašė pats K. K., jis tik pasirašė. Išvardintų kasos pajamų orderių originalų jis neturi, galimai juos sunaikino, nes turėjo daug kartų kraustytis. Nupirkęs minėtus kilnojamuosius daiktus jis jų nepasiėmė, nes nebuvo suradęs konkrečios patalpos, kur išvežti. Dėl to žodžiu su K. K. sutarė, kad šitie daiktai pabus UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir jais pasinaudos UAB „B.“, kol įsigis naują įrangą. Iki kada minėti kilnojamieji daiktai buvo (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, tačiau iki 2015 m. kovo mėnesio. Po to, kai jam ir R. Š. nepavyko pasirašyti kontrakto su Norvegijos įmone, kokia jau dabar neprisimena, jo iš UAB „B.“ nupirkta įranga tapo nereikalinga. Dėl to R. Š. padavė skelbimą, kad parduoda minėtą įrangą. Kur buvo patalpinti skelbimai, jis nežino, nes R. Š. jam nesakė. Atsirado pirkėjas fizinis asmuo, kuris atėjo su R. Š., jie sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė, kad jis parduoda, o pirkėjas perka. Šito pirkėjo jis dabar neprisimena, jokių jo kontaktinių ir asmens duomenų, taip pat pirkimo-pardavimo sutarties neturi, kiek prisimena, ją atidavė R. Š.. Tas fizinis asmuo jam sumokėjo 20000 Eur. Kai tas pirkėjas išsivežė nupirktą įrangą iš UAB „B.“, jis ten nedalyvavo, ten dalyvavo jo miręs draugas R. Š.. Kur šiuo metu yra minėta parduota įranga, jis nežino, nesidomėjo, gavo pinigus ir tiek (t. 13, b. l. 23-29).

Apklausiamas Islandijos pareigūno liudytojas A. Š. parodė, kad K. K. jis gal ir yra matęs porą kartų. Jis nepamena, kada galėjo susipažinti su K. K.. Lietuvoje jis niekada neužsiėmė verslu ir nedirbo su K. K.. Su K. K. jokių ryšių nepalaiko. A. Š. paaiškino, kad jis neturi jokių ryšių su UAB „B.“. Jis paskolino pinigų ir pasirašė dokumentus, kai buvo nupirkta kažkokia technika. Pinigus paskolino R. Š., paskolino grynuosius pinigus. R. Š. paskolino 20000 Eur. Iš R. Š., paskolinęs šiam pinigus, negavo jokio kvito, tačiau skola buvo grąžinta. Kada skolino pinigus, neatsimena. Sąskaitas ir kvitus, siejamus su UAB „B.“, pasirašė. R. Š. pirko techniką jo vardu. Už sutarties sudarymą buvo atsakingas R. Š., kuris ir pateikė liudytojui sutartį. Kur buvo pasirašyta sutartis, neatsimena. Dokumentus, susijusius su technikos pirkimu, pasirašė. Dokumentus prašė pasirašyti R. Š.. Visos sutartys buvo pasirašytos vienu metu, jas pasirašė ir K. K.. Su K. K. dėl dokumentų pasirašymo buvo susitikęs vieną ar du kartus. A. Š. teigė, kad jis pasirašė sutartis ir kvitus. Pinigus R. Š. skolino vieną kartą, jis visus pinigus grąžino taip pat per vieną kartą. Pinigus uždirbo, nes ilgai dirbo Rusijos Federacijoje, užsiėmė verslu. Pinigus R. Š. paskolino šešių mėnesių laikotarpiui. Dokumentus galimai pasirašė 2015 metų žiemą, kažkur Kalėdų ar Naujųjų metų metu, per Naujuosius metus išvyko į Rusijos Federaciją. Dokumentus pasirašė juose nurodytomis datomis. Iš tikrųjų nepamena, kiek kartų buvo susitikęs su K. K.. Nežino, kur buvo laikoma technika, kai ji buvo nupirkta. Technikos pirkime nedalyvavo, nieko neėmė. Kodėl UAB „B.“ pardavė techniką, nežino. Dėl technikos įsigijimo kainos nesiderėjo. Technikos nepardavinėjo ir nežino, kas ją nupirko. Kokius įrenginius pardavinėjo R. Š., nežino. A. Š. teigė, kad jis iš UAB „B.“ technikos nepirko. Kada buvo paimti UAB „B.“ įrenginiai, nežino. Kas juos paėmė, taip pat nežino. Sutartys ir kvitai buvo pasirašyti jo vardu, nes tai buvo tarsi apsidraudimas, nes jis paskolino pinigus (t. 17, b. l. 61-64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo UAB „V.“ ir UAB “U.“. Šiuo metu nedirba K. K. įmonėse, nes tikriausiai nepateisino jo lūkesčių. Ginčų ar pykčių su K. K. nebuvo. UAB „B.“ girdėta, liudytojas buvo susijęs su šia įmone, joje dirbo pagal įgaliojimą, atliko gamybos vadovo funkcijas. Tai buvo K. K. naujai įsigyta įmonė. Gamybos vadovas turi užsiimti vadovavimu kolektyvui, yra atsakingas už prekių pagaminimą laiku, tiekimą, už užsakymų vykdymą. Liudytojas neprisiminė, kuriais metais dirbo paminėtoje įmonėje. UAB „B.“ patalpose buvo ofisas su panoraminiu langu, pro kurį matė visą gamybą. Vieną dieną įvyko įmonės užgobimas – buvo atvažiavę žmonės su apsauga, viską užrakino, nieko nebuvo galima toliau veikti, sulaužė vartus. Apsauga visur dalyvavo, viską filmavo. Viskas baigėsi tuo, kad išsivežė įrangą iš patalpų, nes buvo pasakyta, jog viskas turi būti išvežta. Liudytojui buvo nurodyta organizuoti sklandų daiktų išvežimą. Jis transporto neužsakinėjo, transportas buvo užsakytas. Liudytojo užduotis buvo organizuoti darbuotojus, kad tvarkingai sudėtų stakles ir pakrautų į sunkvežimius. Tai buvo medžio apdirbimo staklės, viskas, kas skirta masyvo baldų gamybai. Kiek atsimena, pagal krovinio važtaraštį staklės buvo vežamos į UAB „V.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). K. K. pasakė, kur ir ką reikia vežti. Dar buvo vienas K. K. darbuotojas, kuris užsakinėjo transportą ir padėjo tvarkyti visą procesą. To darbuotojo funkcijų nežino, tik žino, kad jis dažnai dalyvaudavo susirinkimuose, jis šiek tiek organizavo remonto darbus ceche, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas šį asmenį pažinojo dar iki to, kai pradėjo dirbti UAB „B.“. R. K. teigė, kad įmonėje buvo du faneravimo presai. Tikriausiai viskas nukeliavo į (duomenys neskelbtini). Vienas krautuvas tikriausiai buvo nugabentas į UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) skyrių. Lukšto sujungimo staklės buvo vienos, visos staklės pagal krovinio važtaraščius buvo vežamos į UAB „V.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Dalis staklių keliavo į UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) skyrių. Tikriausiai įmonėje buvo drožlių siurbimo sistema. Kiek atsimena, presą „SIMI“, lukšto kapojimo stakles, kompresorių ir drožlių siurbimo sistemą vežė į (duomenys neskelbtini). Nematė sutarčių, kad paminėti įrenginiai būtų parduoti kitoms įmonėms. Viskas vyko kelias dienas, buvo daug įtempto darbo. Liudytojas teigė, kad jis dalyvavo UAB „B.“ inventorizacijoje, viskas buvo surašyta, buvo nufotografuoti įrankių bei staklių numeriai, sudarytas priėmimo bei perdavimo aktas. Inventorizacijoje dalyvavo K. K., buvo surašytas inventorizacijos aktas. Su K. K. viską apžiūrėjo, šis klausė, kur ir kokie daiktai yra. Priėmimo bei perdavimo akto pasirašyme liudytojas nedalyvavo. Įrenginiai buvo vežami į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini), t. y. į UAB „V.“ patalpas. Iš tų įrenginių, kurie buvo išvežti iš UAB „B.“, kelios staklės buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) ceche, kuriam vadovavo liudytojas. Atsimena, kad vienas krautuvas buvo didelis, o kitas buvo mažesnis, geltonas buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) padalinį. Iš medžio apdirbimo įrenginių (duomenys neskelbtini) niekas nebuvo naudojama. Vienas iš krautuvų buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) ceche. (duomenys neskelbtini) ceche nebuvo naudojami įrenginiai, nurodyti kaltinime, t. y. faneravimo presas, lukšto sujungimo staklės, medienos drožlių siurbimo įrenginys, presas, lukšto kapojimo staklės, kompresorius. R. K. neprisiminė, ar buvo šlifavimo stalai ant ratukų. (duomenys neskelbtini) nešlifavo ir nelukštavo, tik vėliau tai darė, kai buvo nauja įranga. Jis neprisiminė, ar buvo keltuvas „Boss“. Siuvimo mašina buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini). Jis organizavo pakrovimą, o ką krauti, kur krauti, buvo pasakyta. Įrenginių išvežimas užtruko beveik savaitę. Kai baigė, buvo likusios gal tekinimo staklės, bet jų įmonei faktiškai nereikėjo, jas buvo sudėtinga išgabenti iš patalpų, nes jos buvo sunkios. Kai viską išvežė iš UAB „B.“ patalpų, apsaugos tarnyba viską apėjo, pažiūrėjo, ar neliko daiktų. Apsaugos darbuotojai buvo informuoti, kad įmonė savo daiktų patalpose nepaliko. Per tą laikotarpį, kol buvo kraustomasi, niekas kitas nebuvo atvažiavęs paimti daiktų. Transporto priemonių užsakymu rūpinosi K. K. darbuotojas, kuris ir informuodavo, kad atvažiuoja užsakytas transportas. Dalį rankinių įrankių išvežė į (duomenys neskelbtini) padalinį, o kitą į dalį (duomenys neskelbtini). Šie įrankiai buvo vežami UAB „B.“ mikroautobusu. (duomenys neskelbtini) buvo UAB „V.“ patalpos, tačiau į tas patalpas liudytojo žiniomis niekas nebuvo vežama. K. K. darbuotojas užsakydavo transporto priemonę ir krovinio važtaraštyje buvo nurodyta, kur vežti. Vairuotojas atnešdavo savo lapą, o liudytojas jį pasirašydavo. UAB “U.“ vadovavo K. K., o UAB „V.“ R. T.. Liudytojas pradžioje dirbo UAB „V.“, o vėliau UAB „U.“. R. T. įmonėje pasirašydavo dokumentus, jis nedalyvaudavo jokiuose įmonės valdymo procesuose. Realiai įmonei vadovavo K. K., buvo vykdomos jo užduotys. R. T. nesilankydavo gamybinėse patalpose. R. K. aiškino, kad tuo metu, kai pradėjo dirbti UAB „B.“, ten vyko gamybiniai procesai, buvo anksčiau neužbaigtų užsakymų, kuriuos turėjo užbaigti, buvo naujų užsakymų, vyko procesai. Jo vertinimu įmonėje buvo darbo perspektyvos, t. y. buvo geros patalpos, neblogas kolektyvas, kuris su medžio masyvu galėjo pagaminti sudėtingus dalykus. Darbuotojams buvo sunku, nes keitėsi savininkai, darbuotojai buvo panikoje, bet darbai vyko sklandžiai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokios apimties užsakymus dar pavyko įgyvendinti. Jam reikėdavo paskaičiuoti savikainas, kad žmonėms būtų atlyginimas, jog būtų galima sumokėti už elektrą, kitas sąnaudas. Įmonėje buvo konstruktoriai, technologas, kurie turėjo paskaičiuoti, kokia yra gamybos kaina, o kokia pardavimų kaina. Užsakovu, kuriems pavyko įvykdyti užsakymus, neatsimena. Visa įranga buvo funkcionali, jos našumas gal buvo šiek tiek per mažas, jeigu būtų buvusios apimtys. Įmonėje buvo du presai – karšto ir šalto presavimo. Abu presai veikė. Tuo metu, kai liudytojas dirbo įmonėje, nenaudojamų staklių nelabai buvo. Apie naujų įrenginių pirkimą kalbos nebuvo. Nebuvo kalbų, kad ta įranga, kuri buvo išvežta, priklauso kažkam kitam, o ne UAB „B.“. Neteko girdėti, kad tuos daiktus kažkas būtų nupirkęs iš UAB „B.“. Tai, kas priklauso UAB „B.“, viskas buvo surašyta ir pagal tai buvo daroma inventorizacija. UAB „B.“ disponavo įrenginiais, tačiau kam jie priklausė, liudytojas nežino. Jam nebuvo duotas nurodymas išsiaiškinti, kam priklauso įmonėje esanti įranga. Tuo metu, kai vyko kraustymas, buvo apie 20 gamybos darbuotojų, taip pat buvo administracijos darbuotojai. Atvykę asmenys pakeitė patalpų spynas. Fizinis kraustymas prasidėjo ne tą pačią dieną, kai įvyko įsiveržimas į patalpas. Buvo duotos trys dienos organizuoti išsikraustymą. Reikėjo organizuoti, kam, kada ateiti, nes reikėjo stakles nuimti, išardyti pagalbines dalis ir pan. Liudytojas neprisiminė, kada prasidėjo kraustymasis po įsiveržimo. Pagal krovinio važtaraštį žino, kad dalį įrenginių išvežė į Kauną. Staklių pakrovimas truko apie penkias dienas. Pakrovimo procesas buvo sudėtingas. Pakrovė įmonės darbininkai. Liudytojas staklių iškrovime nedalyvavo, jis, kiek suprato, skambino UAB „V.“ atstovui Kaune, pas kurį buvo vežamos staklės ir informuodavo, kad jos yra atvežamos. Į (duomenys neskelbtini) esantį cechą buvo atvežtos naujos medžio apdirbimo staklės. Staklės buvo įsigytos po įvykių, susijusių su UAB „B.“, praėjus apytiksliai pusmečiui. UAB „B.“ buvo užbaigiami seni užsakymai, taisomas brokas, buvo apdirbinėjamos durys. Šie užsakymai buvo iki K. K. vadovavimo. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar su įmone už šiuos užsakymus buvo atsiskaityta. Iki įsiveržimo į patalpas buvo pradėtų ir nepabaigtų užsakymų. Kažkokie užsakymai galimai buvo pabaigti vėliau. Nežino, kuri įmonė įsigijo naujų įrenginių, bet liudytojas tuo metu jau dirbo UAB “U.“. Nauji įrenginiai stovėjo (duomenys neskelbtini) ceche. Daiktai iš UAB „B.“, kurie buvo išvežti į (duomenys neskelbtini), taip pat buvo ten. R. K. negalėjo nurodyti, ar, kai buvo įsiveržimas, buvo leista pasiimti kompiuterius, dokumentus, nes buvo sąmyšis. Taip pat nežino, ar antstolis aprašė kokius nors daiktus. Daugiau filmavo apsaugos darbuotojai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. Dvejos staklės buvo išvežtos į (duomenys neskelbtini). Dalis įrenginių buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), dalis į (duomenys neskelbtini), o didžioji dalis į Kauną. Į (duomenys neskelbtini) buvo išvežtos pjovimo staklės ir CSI staklės. Dėl kompresoriaus neatsimena. Kaune esančiose patalpose nėra buvęs, (duomenys neskelbtini) teko tik administracinėse patalpose lankytis, įrenginių nematė. Vėliau dirbo UAB „U.“. Ar UAB „B.“ tęsė veiklą, nežino. UAB „B.“ funkcijas atliko tik pagal įgaliojimą. Po iškraustymo tos įmonės likimu nesidomėjo, jokių nurodymų, susijusių su ta įmone, negavo. Į (duomenys neskelbtini) buvo vežama mažoji dalis rankinių įrankių ir nedidelė dalis staklių – pjovimo, reismusas, geltonas keltuvas. Daiktai, kurie buvo vežami į (duomenys neskelbtini), nebuvo pakuojami, ten buvo gan grubios tarybinių laikų staklės. Kitos staklės buvo atsargiai supakuotos ir išvežtos. Į (duomenys neskelbtini) buvo vežamos senos staklės. UAB „B.“ daiktai liudytojo žiniomis buvo (duomenys neskelbtini) sandėlyje bent jau iki to, kol jis dirbo UAB “U.“. UAB „V.“ gamybinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 9 d. dirbo UAB „V.“ gamybos vadovo pareigose. Nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. ji dirbo UAB “U.“ gamybos vadovo pareigose. UAB „B.“ jis niekada įdarbintas nebuvo. Jis žino, kad įmonių „V.“ ir “U.“ savininkas buvo K. K., jis taip deklaravo. Jis dirbdamas minėtose įmonėse vykdė K. K. nurodymus. Kiek prisimena, 2014 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, tikslios datos neprisimena, K. K. jį supažindino su J. U. ir pasakė, kad perima UAB „B.“. Jis suprato, kad K. K. nusipirko UAB „B.“ akcijas. Susitikimas vyko, nes J. U. turėjo perduoti visus duomenis dėl neužbaigtų projektų, kurie turėjo būti užbaigti jau vadovaujant jam. Kad jis galėtų dirbti, UAB „B.“ direktorius K. K. surašė įgaliojimą. Įgaliojime buvo nurodyta, kad jis gali pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, priimti nupirktas medžiagas, parduoti pagamintą produkciją, vadovauti gamybos cechui, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, antstoliai aprašė visą UAB „B.“ turtą 2015 m. kovo 19 d., po ko davė 1 savaitę išsivežti visus UAB „B.“ daiktus. Per visą tą savaitę buvo pasamdyta apsauga, kuri filmavo išvežimo procesą, tačiau išvežamų daiktų ir dokumentų netikrino. UAB „B.“ turėjo pilnai atlaisvinti patalpas, nes patalpas įsigijo UAB „E.“. Jis dirbdamas UAB „B.“ pagal įgaliojimą didžiąją laiko dalį praleisdavo UAB „B.“ patalpose, būdavo daugiausia gamybinėse patalpose, tačiau būdavo ir administracinėse patalpose. Jis dalyvavo UAB „B.“ gamybinės įrangos inventorizacijoje, kuri buvo atlikta po 2014 m. gruodžio 18 d., tikslios dienos neprisimena. Atlikus inventorizaciją pagrindiniai brangūs daiktai sutapo. Didelių trūkumų nebuvo nustatyta, galimai buvo smulkūs, tačiau kokie, dabar neprisimena. Inventorizacija buvo atlikta pagal turimą UAB „B.“ turto sąrašą, į inventorizacijos aktą buvo įtraukti ir visi papildomai rasti daiktai. Kiek prisimena, jam K. K. buvo išdavęs 2840 Lt. Kada K. K. jam išdavė minėtus pinigus, jis tiksliai neprisimena, tai buvo 2015 m. sausio mėnesį. Pinigai, kiek prisimena, buvo skirti UAB „B.“ procesų valdymui ir apmokėjimams. Dėl pinigų pasirašinėjo KIO. Galėjo būti, kad K. K. jam pinigus išduodavo dalimis, o vėliau davė pasirašyti vieną KIO. Dabar neprisimena, kam ir kiek pinigų panaudojo. Gautų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus teikė buhalterėms, kurios dirbo administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jų pavardžių ir vardų neprisimena. Jis neturi ir negali pateikti 2840 Lt pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų. Nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 26 d., kol buvo išvežami UAB „B.“ daiktai, dieną sargai nedirbo, ar jie dirbo naktį, jis tiksliai nežino. Jokie darbuotojai po 2015 m. kovo 19 d. UAB „B.“ gamybinėse patalpose nedirbo. Iš pradžių buvo vežami smulkūs daiktai, kuriuos krauti padėjo UAB „B.“ darbininkai. Vežė su vienu UAB „B.“ ir dviem UAB „V.“ krovininiais mikroautobusais, jų valstybinių numerių neprisimena. Didelėms staklėms išvežti buvo pasamdytas kranas, iš kur buvo pasamdytas, neprisimena, ir buvo pasamdyta „fūra“, tačiau, kam ji priklausė ir kas vairavo, neprisimena. Kiekvienam stambiam išvežimui buvo rašomas krovinių važtaraštis. Kiek prisimena, kroviniai su „fūra“ važiavo keturis kartus, atskiromis dienomis. Daiktams, kurie buvo vežami su mikroautobusais, krovinio važtaraščiai rašomi nebuvo. Smulkūs daiktai daugiausiai buvo išvežti į UAB „V.“ gamybines patalpas ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Visos didelės staklės buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), kur buvo UAB „V.“ filialas, gamybinės patalpos ir sandėliai. Kelios didelės staklės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur yra didžiausia UAB „V.“ gamybinė bazė. Po 2015 m. kovo 19 d. per porą dienų buvo suvažiavę K. K. administracijos darbuotojai su lengvaisiais automobiliais ir iš karto išsivežė visus UAB „B.“ administracinėse patalpose buvusius dokumentus ir kompiuterius. Visi dokumentai buvo vežami dėžėse, tačiau jis negali nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus išvežė, jis tik padėjo nešti dėžes. Visame tame procese dalyvavo K. K.. Kur buvo išvežti kompiuteriai ir UAB „B.“ dokumentai, jis nežino, nes jų nevežė. Apie UAB „B.“ daiktų pardavimus A. Š. jam nežinoma. Žino, kad lukšto sujungimo staklės 3E-642, lukšto kapojimo staklės „HYMMEN“, faneravimo presas NPC 8/120 DIGIT, medienos drožlių siurbimo įrenginiai, 4 stalai, presas „SIMI“ buvo išgabenti į (duomenys neskelbtini) su pasamdyta „fūra“. Šie daiktai buvo išvežti nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 26 d. Kokius įrenginius ir kur vežti, nurodymą davė K. K., o visą įrenginių išvežimą prižiūrėjo jis. K. K. dalyvavo, tačiau ne visada. Daiktų išnešimui buvo samdoma technika, iš kur tiksliai dabar jau neprisimena, padėjo UAB „B.“ darbuotojai, kurie dirbo gamybinėse patalpose, ir buvo atvažiavę bei padėjo UAB „V.“ darbuotojai. Krautuvas „Stein Bock“ buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Dėl kompresoriaus R140 ATMOS-CHRAST jis nieko neprisimena. Asmenų A. Š., R. Š. jis nepažįsta. Apie tolesnį išvežtų daiktų į Kauno rajoną likimą jis nieko nežino, nes ten niekada nebuvo. Krautuvas „Stein Bock“, jam išėjus iš darbo, t. y. 2016 m. balandžio 11 d., liko (duomenys neskelbtini). Jis buvo ir matė, kad į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvežti įrenginiai ten buvo ir 2015 metų rudenį (t. 12, b. l. 139-143).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad ji nuo 2014 m. gegužės 15 d. pradėjo dirbti UAB „B.“ administracijos vadovės pareigose, nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. spalio 17 d. buvo perkelta į laikinai einančios direktoriaus pareigas. Kokios buvo jos darbo funkcijos UAB „B.“, neprisimena. Kas vedė UAB „B.“ kasos knygą iki jos įdarbinimo, ji nežino, kas vedė kasos knygą jos darbo laikotarpiu – neprisimena. Kam buvo perduota kasos knyga, kai išėjo iš UAB „B.“, neprisimena. Ar nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d. UAB „B.“ buvo vedami pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, pradelstų skolų registrai, rašomi žaliavų, medžiagų nurašymo aktai, ji neprisimena. Jos darbo laikotarpiu UAB „B.“ nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d. buhalterinę apskaitą skirtingais laikotarpiais tvarkė J. L. ir M. U.. Jos tvarkė buhalterinę apskaitą administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vedė buhalterinėje programoje, kokioje neprisimena, vedė kompiuteriu, turėjo du kompiuterius. Ar jos vedė UAB „B.“ pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, pradelstų skolų registrus, rašė žaliavų, medžiagų nurašymo aktus, ji neprisimena. Ar minėtus dokumentus spausdino, ji taip pat neprisimena. Kiek prisimena, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi buhalterių darbo kabinete. Jos darbo laikotarpiu jai jokie buhalterinės apskaitos dokumentai pagal perdavimo priėmimo dokumentus perduoti nebuvo. Ji išeidama iš UAB „B.“ niekam jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Visi UAB „B.“ daiktai, kompiuteriai ir buhalterinės apskaitos dokumentai jai išėjus liko savo vietoje. Ar buvo pildomi nurašymo aktai, ji neprisimena. Ar buvo UAB „B.“ patvirtinta buhalterinės apskaitos tvarkymo politika, ji neprisimena (t. 12, b. l. 178-180).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Š. parodė, kad 2008-2009 metais jis buvo bankrutuojančios įmonės vadovas ir staiga atsirado K. K. kaip tos įmonės akcininkas. Per visą tą istoriją suprato, kad K. K. veiklos metodai yra parazitavimas, jis eina į įmones, kurių padėtis sunki, bando jas perimti, tuomet užsiima turto prievartavimu. Situacija pasikartojo 2015 metais. Liudytojo buvęs verslo partneris patikėjo K. K. žodžiais, galbūt buvo kažkokie susitarimai ir jis tiesiog perdavė visas UAB „B.“ akcijas K. K.. K. K. atėjo į tą įmonę valdyti. Jis valdė įmonę, kažką darė, tuomet įmonė bankrutavo, vyko visokios procedūros su turtu, t. y. pasisavinimas, iššvaistymas, dokumentų klastojimas. Liudytojas turi įmonę, kuri užsiima gamyba, todėl J. U. nusipirko UAB „B.“ ir pakvietė jį padėti sutvarkyti tą įmonę. UAB „B.“ liudytojas atsirado 2014 metais. J. U. buvo reikalinga komanda, žmonės, reikėjo sutvarkyti visas procedūras, kad įmonė realiai dirbtų, funkcionuotų, generuotų apyvartą ir gautų pelną. Viskas baigėsi tuo, kad liudytojas įmonės akcininku buvo keletą mėnesių, vėliau dėl tam tikrų aplinkybių teko iš ten pasitraukti. Liudytojo ir J. U. nuomonės dėl įmonės veiklos išsiskyrė, todėl liudytojas pasakė, kad negali rūpintis įmone, pasiūlė ieškoti kito investuotojo. Tuo metu įmonės padėtis nebuvo kritinė, buvo komanda, įranga, įdirbis, užsakymai, reikėjo sunkiai ir daug dirbti. Patalpos priklausė akcininkui J. U. ir jis prieš ateinant liudytojui tas patalpas pardavė UAB „B.“. Sandoris įvyko prieš liudytojui ateinant į įmonę. Kažkokį laikotarpį buvo daug investicijų iš liudytojo valdomos UAB „L.“ į UAB „B.“, tačiau atėjo laikas, kai reikėjo apsispręsti, ar tęsti veiklą, investuoti ir toliau plėsti įmonę kartu su akcininku J. U., ar tiesiog pasitraukti. Buvo tam tikri įsipareigojimai UAB „L.“, todėl UAB „B.“ akcijos tiesiog buvo perleistos J. U. ar jo valdomai įmonei. Kadangi turi įsipareigojimų ir atsakomybių prieš valdomą UAB „L.“, negalėjo palikti pinigų, pinigus reikėjo atsiimti arba elgtis kažkaip kitaip. Su J. U. buvo sutarę, kad perka patalpas, kurios yra UAB „B.“ nuosavybė, už rinkos kainą. Sandoris buvo sudarytas, kai liudytojas išėjo iš įmonės. Už patalpas buvo atsiskaityta, buvo padengtos paskolos iš banko, įsipareigojimai. Buvo pervesti pinigai už tas patalpas ir tos patalpos toliau buvo paliktos įmonės veiklai, buvo pasirašyta nuomos sutartis, jei neklysta, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ankstesnės. R. Š. teigė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį J. U. informavo apie naują akcininką, naują įmonės vadovą K. K.. K. K. dirbo, bet nuomos mokesčio nemokėjo. Kalbėjo su juo, kad, jeigu tos patalpos reikalingos, jas reikia pasiimti. Patalpų vertė buvo apie 600000 Lt, K. K. pasakė, kad gali paimti patalpas už 200000 Lt. Buvo kreiptasi dėl nuompinigių į teismą ir dar buvo paskola. Kai liudytojas išėjo iš įmonės, J. U. prašė papildomai pinigų apyvartinėms lėšoms, kad toliau sėkmingai vykdytų savo veiklą, buvo pervesta 50000 Lt. Kai atėjo naujas savininkas, J. U. pasitraukė. Su nauju įmonės vadovu nepavyko susitarti, todėl buvo kreiptasi į teismą, buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl skolos priteisimo. Antstolis areštavo turtą. Šiuo atveju, kiek suprato, buvo aprašytas turtas, kuris buvo UAB „B.“ patalpose. Ten buvo šlifavimo staklės, įrengimai, kurie daugmaž atitiko reikiamą sumą. Turtas buvo aprašytas. Kiek supranta, pats K. K. ten dalyvavo, pasirašė aktą, protokolą. Teismas priteisė skolą. Tuomet buvo kreiptasi dėl išieškojimo, bet turto jau nebuvo. Liudytojas pardavė iš UAB „B.“ įsigytas patalpas. Naują savininką įspėjo, kad patalpos yra užimtos, yra nuomos sutartis, bet pinigai nemokami. Buvo akivaizdu, kad reikia kelti iš ten įmonę. Naujasis savininkas užfiksavo situaciją, iškėlė UAB „B.“. Kai buvo atvažiavęs antstolis ir fiksavo iškraustymo procedūrą, liudytojas dalyvavo, stovėjo ir stebėjo. Nežino, ar per tą iškraustymą iš patalpų buvo išvežami įrenginiai, galimai įrenginiai buvo išvežami. Kaip suprato, K. K. pats organizavo išvežimą, nes nei liudytojas, nei naujasis savininkas, nei antstolis nieko iš ten neišvežinėjo, tik fiksavo situaciją, svetimų daiktų tikrai nelietė, paprašė žmonių susirinkti savo daiktus ir palikti patalpas. Patalpos buvo užplombuotos, kažkaip pažymėtos ir tiesiog buvo paprašyta tas patalpas palikti. Po to per kažkokį laiką buvo leista K. K. su savo komanda išsivežti įrenginius. Visa tai vyko greičiausiai 2015 metais. Įrenginiais buvo siekiama užtikrinti skolos sumokėjimą. Iškraustyme dalyvavo tik vieną dieną. Greičiausiai ne tą dieną antstolis aprašinėjo turtą, nes tai buvo ankstesnis periodas. Kadangi nuoma buvo pasirašyta, o pinigų realiai nebuvo, buvo kreiptasi į teismą, prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuomet antstolis aprašė turtą. Neatsimena, ar dalyvavo turto aprašyme, galbūt dalyvavo. Atsimena, kad iškraustyme tikrai dalyvavo, nes buvo geras oras, švietė saulė, stovėjome šalia, atvažiavo apsaugos komanda, policijos ekipažas. Nepamena, ar aprašymo metu teko bendrauti su K. K. dėl aprašomų daiktų. Tikriausiai tuo metu antstoliui nebuvo paaiškinta, kad tie daiktai jau yra parduoti. Liudytojas neturėjo informacijos, kad turtas, kuris yra aprašytas, yra parduotas. Ilgalaikio turto sąraše, staklės buvo pavadintos truputėlį kitaip. Analizuojant dokumentus, pateiktus K. K. kažkurioje byloje, staklių pavadinimas yra nurodytas būtent taip, kaip pavadino antstolis, o ne kaip nurodyta ilgalaikio turto sąraše. Kai antstolis 2015 metų pradžioje aprašinėjo turtą, bendravo su antstoliu. Tuo metu niekas nežinojo, kad tos staklės yra parduotos, nes ši istorija iškilo daug vėliau, gal 2017 metais, kai įmonei realiai jau buvo paskelbtas bankrotas. Tokios informacijos 2015 metais tikrai nebuvo ir niekas apie turto pardavimą nieko nežinojo, K. K. tikrai apie tai niekam nepranešė. Daiktų išvežimą organizavo K. K., apie tai sprendė, nes matė kaip pats K. K. atvažiavo, davė žmonėms nurodymus, skambino, atvažiavo mašinos, jis organizavo, vadovavo. UAB „B.“ buvo vienas akcininkas J. U. ir 50 procentų akcijų buvo parduota liudytojui. J. U. galimai nuo 2013 metų perėmė UAB „B.“ valdymą. Liudytojas įmonės akcininku tapo 2014 metų viduryje. Vėliau 2014 metais 50 procentų akcijų vėl pardavė J. U. arba jo valdomoms įmonėms. Įmonei 2014 metų pradžioje vadovavo liudytojo parekomenduoti vadovai. Jis rekomendavo S. Ž. ir J. U. ją priėmė į darbą, ji turėjo organizuoti procesą. Kas buvo įmonės vadovas iki S. Ž., nepamena, gal kažkas iš senų akcininkų. Nežino, kas vadovu buvo po S. Ž.. Buhalterinė apskaita buvo vedama J. U. žmonių, kurie atėjo 2013 metais, papildomai buvo paprašyta apskaitą tvarkyti, prižiūrėti dar ir liudytojo buhalterės J. L., kuri dirbo UAB „L.“. Ji į UAB „B.“ atėjo kartu su S. Ž.. J. L. vykdė buhalterės pareigas. R. Š. teigė, kad, kai jis įsigijo įmonės akcijas, domėjosi jos padėtimi. Įmonė tuo metu vykdė veiklą, buvo srautai, tiekėjų, pirkėjų skolos, buvo tam tikri užsakymai, kuriuos reikėjo vykdyti. Balansas buvo ne pats blogiausias, bet ir nebuvo ta situacija, kad tai būtų įmonė, turinti aukštą kredito reitingą. Kai išėjo iš įmonės, buvo panašiai. Išėjimo metu, kiek žino, skolų darbuotojams nebuvo, buvo mokami atlyginimai ir buvo dengiami įsipareigojimai. Vyko normali įmonės veikla. Žino, kad buvo atlyginimų darbuotojams vėlavimai, nes, kai atėjo dirbti S. Ž., buvo istorijų, kad užsakymas yra, jį reikia gaminti, daryti, darbuotojai iš anksčiau atlyginimo yra negavę, medžiagas reikia pirkti, o apyvartinių lėšų nėra, nes avansas jau yra išleistas kitiems reikalams dengti. Tuo metu vadovybė sprendė tuos klausimus, mokėjo atlyginimus, veikla vyko. Kiek supranta, veikla vyko iki 2014 metų pabaigos. Liudytojas parekomendavo ir atvedė į UAB „B.“ J. L., S. Ž., S. S., jis organizavo darbus, G. D.. Neatsimena, ar buvo įdarbintas konstruktorius iš jo įmonės, mano, kad ne. Jo kaip akcininko laikotarpiu įmonei vadovavo S. Ž.. Ji tikriausiai iš karto pradėjo dirbti vadove. Pats liudytojas įmonės kolektyvui susirinkimo metu buvo pristatytas kaip akcininkas. Tuo metu jo išvardinti darbuotojai įmonėje jau dirbo. Tiksliai neatsimena, kada tapo įmonės akcininku ir kiek laiko juo buvo. Kai vadovavo S. Ž., buvo akcininku. Kai jis išėjo iš įmonės, žmonės, kuriuos rekomendavo taip pat greitai išėjo. J. L. labai sunkiai atsiskaitinėjo K. K., ji norėjo perleisti visus dokumentus, bet ten buvo akivaizdus tyčiojimasis, nes jis vis nepasirašydavo, sakydavo, kad vėliau. Buhalterija įmonėje buvo tvarkoma. J. L. 2014 metais visus balansus sutvarkė ir pridavė. Liudytojas nežino, ar iš buvusio iki S. S. vadovo buvo perimti dokumentai. S. Ž. su J. L. atėjo dirbti į įmonę liudytojui dar nebūnant akcininku. Tikriausiai UAB „L.“ skolino, investavo pinigus iki liudytojui tampant įmonės akcininku. Patalpų pirkimas nėra susijęs su 50000 Lt paskola. Tuo metu jau buvo padarytas patalpų pardavimo sandoris, buvo atsiskaityta už patalpas, sumokėta likutinė suma ir sandoris buvo baigtas. Vėliau buvo suteikta 50000 Lt paskola, kad įmonė vykdytų veiklą. UAB „B.“ buvo skolinga UAB „L.“ ir tam, kad grąžintų skolas pardavė UAB „L.“ patalpas, iš tų pinigų buvo grąžinama skola UAB „L.“. Dalis skolos buvo užskaityta, taip pat buvo padengtas įsipareigojimas bankui, o liko likutis laisvų pinigų atiteko UAB „B.“. Po to sandorio dar buvo paskolinta 50000 Lt. Patalpos buvo parduotos, nes liudytojas išėjo iš įmonės ir turėjo būti grąžintos jo investuotos piniginės lėšos, taip pat įmonei buvo reikalingos apyvartinės lėšos. Liudytojo žiniomis, negalėjo pasakyti, ar naujasis patalpų savininkas dalyvavo išvežant UAB „B.“ turtą ir ar leido išvežti tą turtą. Tuo metu matė, kad buvo išvežinėjamos medžiagos ir tas medžiagas tą dieną išvežinėjo K. K. arba jo organizuota komanda. Nežino, ar buvo laužiamos spynos. Nežino, kiek dienų truko iškraustymas, jis dalyvavo tik pirmą dieną. Kiek supranta, J. L. viską perdavė, nes jeigu kažkas būtų likę, būtų buvusios civilinės, baudžiamosios bylos. Ji greičiausiai visus dokumentus perdavė. Ji dirba liudytojo įmonėje, mato ją beveik kiekvieną dieną, ji nesiskundžia, viskas gerai, tai reiškia, kad viską perdavė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad jis nuo 2011 m. gegužės 12 d. yra UAB „L.“ direktorius. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „B.“ iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „L.“ ieškinį atsakovui UAB „B.“ vadovui K. K. dėl 6527,55 Eur žalos priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad K. K., būdamas UAB „B.“ vadovu, neteisėtai perleido UAB „B.“ turtą, kuris buvo areštuotas ir aprašytas antstolio R. V., nors buvo pasirašęs turto aprašą ir įsipareigojęs šį turtą saugoti. Antstolis R. V. 2015 m. kovo 19 d. sudarė turto aprašą, kuriuo areštavo UAB „B.“ kilnojamuosius daiktus: 1) presą „SIMI“ TW00005; 2) presą „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO; 3) giljotiną „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516; 4) siuvimo mašiną „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932; 5) keltuvą „BOSS“ modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų; 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą „ALTEKO“; 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“. Dėl šių neteisėtų UAB „B.“ vadovo veiksmų buvo užkirstas kelias įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo iš UAB „B.“ priteista 6527,55 Eur suma. UAB „B.“ daugiau jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo. Šiuo metu bendrovei iškelta bankroto byla, dėl ko jau dabar yra aišku, kad skolos iš UAB „B.“ nepavyks atgauti. Todėl neteisėtais K. K. veiksmais UAB „L.“ buvo padaryta 6527,55 Eur žala. K. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolio R. V. turto apraše nurodytą turtą pardavė dar iki to aprašo sudarymo, todėl antstolis areštavo UAB „B.“ nebepriklausantį turtą. Savo teiginiams pagrįsti K. K. pateikė 2014 m. gruodžio mėnesio – 2015 m. sausio mėnesio pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitą faktūrą, kurių pagrindu minėtas turtas tariamai buvo parduotas A. Š., ir UAB „B.“ kasos pajamų orderius dėl tariamai iš A. Š. pagal minėtas sutartis gautų pinigų. Jis mano, kad šie dokumentai sudaryti atgaline data, dėl akių, o antstolio areštuotas turtas A. Š. apskritai nebuvo perleistas. Antstolio turto apraše nurodyta, kad „aprašytų daiktų savininkas“ UAB „B.“ K. K. aprašą pasirašė, jokių savo pastabų jame neįrašė, kas rodo, jog turtas tuo metu priklausė UAB „B.“. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent antstolio R. V. turto apraše nurodyta informacija, kad turto aprašo sudarymo dieną areštuoto turto savininkas buvo UAB „B.“. K. K. informacijos apie tariamai parduotą turtą antstoliui neteikė ilgą laiką. Pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius antstoliui jis pateikė tik 2017 m. balandžio 4 d. Nors K. K. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyse daiktų pavadinimai buvo rašomi vadovaujantis UAB „B.“ ilgalaikio turto sąrašu, tačiau tai yra netiesa. Ilgalaikio turto sąraše preso, skirto HPL medienos lukšto presavimui, „SIMI“ apskritai nėra. Visa tai rodo, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos pagal antstolio aprašą, o ne ilgalaikio turto sąrašą. Tai tik patvirtina teiginius, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos po aprašo sudarymo, o ne iki jo. Iš UAB „B.“ mokesčių inspekcijai pateiktų PVM deklaracijų matyti, kad 2014 m. gruodžio mėnesį buvo parduota prekių tik už 100 Eur, 2015 m. sausį buvo parduota už 267 Eur. Tuo tarpu pagal pateiktas sutartis, kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio mėnesį turtas tariamai parduotas už 12180,25 Eur, o 2015 m. sausio mėnesį už 5181,39 Eur. Turtas buvo parduotas fiziniam asmeniui, todėl turėjo būti atvaizduotas arba 11, arba 13 deklaracijos eilutėje, priklausomai nuo to ar parduotas su PVM parduotas ar be. Akivaizdu, kad PVM deklaracijose tariamas turto pardavimas neatsispindi, kas tik patvirtina, jog tokių sandorių įmonėje tuo metu realiai nebuvo. K. K. į bylą pateikė UAB „B.“ kasos knygos išrašus nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. Šie išrašai patvirtina, kad tiek pirkimo-pardavimo sutartys, tiek kasos pajamų orderiai, sąskaita faktūra yra sudaryti ir kasos knyga supildyta atgaline data. Kasos knygos išraše nenurodytos vedamų dokumentų datos, nors data yra privaloma pagal Vyriausybės nutarimą dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 16 punktą. Į akis krenta ir kasos knygoje nurodyta numeracija. Kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025, o 2014 m. gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001. 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001. Tai rodo, kad kasos knyga, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartys, buvo pildomi atgaline data, į knygą įterpiant kasos pajamų orderius. Be to, minėtuose kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kai kurie orderiai apskritai neįrašyti, nes po orderio Nr. 140032 iškart yra orderis Nr. 140036, tada po orderio Nr. 140031 iškart yra orderis Nr. 140034. Kasos knygose kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai surašyti ne pagal datas, o pirma – kasos pajamų orderiai, tuomet – kasos išlaidų orderiai, kas nėra įprasta. Nenurodomi kasos likučiai dienos pradžioje ir pabaigoje. Nėra aišku, kuriomis dienomis, kokios operacijos vyko grynaisiais pinigais. Visa tai rodo, kad kasos pajamų orderiai į kasos knygą surašyti vėliau nei kasos išlaidų orderiai. Civilinio posėdžio metu buvusi UAB „B.“ buhalterė J. L. nurodė, kad UAB „B.“ faktiškai dirbo iki 2015 m. sausio 26 d., tačiau K. K. apie jokias turto pardavimo operacijas jos neinformavo, nei kasos pajamų orderių, nei sutarčių, nei PVM sąskaitos faktūros dėl minėto turto pardavimo jai neperdavė, apie pirkėją A. Š. ji nėra girdėjusi. PVM deklaracijas už 2015 m. sausio mėnesį pildė jau kita buhalterė A. I., tačiau ir jai tikriausiai jokia informacija apie turto perleidimą nebuvo pateikta, nes deklaracijoje šie sandoriai neatsispindi. Ant kasos pajamų orderių yra tik K. K. ir A. Š. parašai, tačiau nėra vyriausiojo buhalterio parašo. 2017 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. L. pažymėjo, kad PVM sąskaitų faktūrų žiniaraštis (registras) pildomas nuolat, taip pat buvo pildoma ir kasos knyga. Ją buhalterė pildydavo kompiuteriu bei kiekvieną mėnesį atspausdindavo ir dėdavo į segtuvą. Kasos knyga būdavo pasirašoma kasininko ir vyriausiojo buhalterio. K. K. civilinėje byloje pateikta kasos knyga vyriausiojo buhalterio yra nepasirašyta, kas rodo, jog ją vienašališkai supildė K. K.. Be to, ji supildyta kompiuteriu atgaline data, t. y. ji nebuvo atspausdinta 2014 m. gruodžio arba 2015 m. sausio mėnesių pabaigoje. Kadangi K. K. pateiktoje kasos knygoje bei kasos pajamų orderiuose yra pasirašyta tik K. K., o vietos vyriausiojo buhalterio parašams yra tuščios, jo manymu, visi prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti K. K. kasos pajamų orderiai yra fiktyvūs (tariami), kaip ir pirkimo-pardavimo sutartys, kasos knyga ir kasos pajamų orderiai yra sudaryti atgaline data. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 3 dalį UAB „B.“ už A. Š. tariamai parduotas prekes turėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tačiau prie civilinės bylos pateikta tik viena PVM sąskaita faktūra BA Nr. 1505, likusių sąskaitų nėra pateikta. K. K. nepateikė ir PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnalo, A. Š. apyvartos žiniaraščio, kuriuos teismas buvo įpareigojęs pateikti. K. K. kaip UAB „B.“ direktorius privalėjo pasirūpinti būtinų buhalterinių dokumentų vedimu (pildymu) bei pateikti teismui reikalautus UAB „B.“ realią kasos knygą bei PVM sąskaitų faktūrų registro žurnalą, pirkėjo A. Š. apyvartų žiniaraštį. K. K. akivaizdžiai, bandydamas išvengti šių dokumentų teikimo, nepagrįstai kaltina buvusią UAB „B.“ vyriausiąją buhalterę J. L., kad ši tariamai neperdavė visų dokumentų. J. L. paliudijo, kad tvarkė UAB „B.“ buhalteriją, susikaupusią iki 2014 m. gruodžio vidurio, kas tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą po J. L., K. K. vengia atskleisti. Be to, atkreipė dėmesį, kad 2015 m. sausio 1 d. deklaracijoje UAB „B.“ vyriausiąja buhaltere nurodyta A. I., kas patvirtina, jog K. K. meluoja teigdamas, kad parduoto turto PVM sąskaitos faktūros yra pas buvusią buhalterę J. L.. Apie buhalterę A. I. K. K. nutylėjo, jos kontaktinės informacijos nepateikė. Jis 2014 metais du mėnesius buvo UAB „B.“ akcininku, turėjo 50 procentų akcijų, kurie tai mėnesiai buvo, neprisimena. Kitus 50 procentus UAB „B.“ akcijų J. U. pardavė Estijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kurios valdybos pirmininkas yra J. U.. Kai jis buvo UAB „B.“ akcininkas, UAB „B.“ direktorė buvo S. Ž.. Kai ji ko nors jo klausdavo, jis jai duodavo patarimus. Jokių privalomų nurodymų UAB „B.“ darbo klausimais jis jai tikrai neduodavo. UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. L. ir apskaitininkė J. U. sesuo M. U.. Jis galvoja, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai nežino. Kol jis buvo UAB „B.“ akcininkas, UAB „B.“ direktoriai nesikeitė, ir jis nežino, ar UAB „B.“ direktoriai pasirašinėjo perdavimo priėmimo aktus dėl turto, antspaudų ir visų buhalterinių dokumentų perdavimo. Po dviejų mėnesių 2014 metais savo 50 procentus UAB „B.“ akcijų jis pardavė kompanijai (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo J. U.. 2014 m. lapkritį J. U. kalbėjo, kad į UAB „B.“ nori ateiti investuotojas UAB „U.“, atstovaujama K. K.. Jis tokio J. U. sprendimo nepalaikė, nes K. K. nepažįsta kaip gamybininko, o K. K. įgydamas įmonės akcijas negelbėja įmonės, o teisininkų pagalba ieško įvairių kabliukų ir nori iš akcininkų savo naudai išieškoti pinigų. Jis 2014 m. gruodį sužinojo, kad UAB „B.“ direktorius yra K. K.. Pradėjo su juo kalbėtis, kad UAB „B.“ „L.“ pagal nuomos sutartį turi mokėti mokestį už nuomą. Tačiau jis nieko nemokėjo. Vėliau K. K. surado nuomos sutartį ir siūlė UAB „L.“ 200000 Lt už patalpas ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Už tokią kainą parduoti jis atsisakė. Tada jis surado pirkėją UAB „E.“, kuriai ir pardavė minėtą sklypą ir patalpas. 2015 m. pradžioje, kada tiksliai neprisimena, UAB „L.“ informavo UAB „B.“, kad turi atlaisvinti patalpas, tačiau K. K. į raštus nereagavo. Todėl buvo priimtas sprendimas iškraustyti UAB „B.“ dalyvaujant antstoliui. 2015 m. kovo 9 d. ryte jis kartu su D. B., antstoliu R. V., saugos tarnyba atvyko prie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ darbuotojai iškvietė K. K., ir jis viską stebėjo. Buvo pranešta, kad UAB „E.“ yra naujas teisėtas patalpų savininkas, paprašė visų žmonių palikti patalpas. Antstolis užfiksavo visą esantį turtą, paprašė paimti darbuotojų asmeninius daiktus. Antstolis viską uždarė ir užplombavo. K. K. išvežė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus. K. K. buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kurie konstatavo, kad tos patalpos jam nepriklauso. UAB „E.“ minėtas patalpas perėmė teisėtai (t. 11, b. l. 154-162).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. parodė, kad buvę akcininkai parašė pareiškimą policijai dėl įrengimų pardavimo. Kai iškeliama bankroto byla, yra patikrinami sudaryti sandoriai, jeigu yra pagrindas, šie sandoriai ginčijami, jeigu yra turto, turtas parduodamas, debitorių skolos išieškomos, jei gaunami pinigai, jie yra paskirstomi ir uždaroma įmonė. Iškėlus bankroto bylą UAB „B.“, pagal turto sąrašą buvo perduotas vienas automobilis, daugiau jokio apčiuopiamo turto nebuvo. Liudytojas nieko negalėjo parodyti apie įrenginių pardavimą, jų pardavimo aplinkybes, nes nieko apie tai nežino. Pareiškimas policijai buvo parašytas, kai buvo iškelta bankroto byla, tuo metu ir buvo sužinota apie tuos įrengimus. Jei neklysta, tie įrengimai buvo parduoti 2014 metais. Bankroto byla iškelta 2017 metų viduryje. Įmonės dokumentai buvo perduoti liudytojui kaip bankroto administratoriaus atstovui. Dokumentų buvo nemažai. Buvo pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros. Nežino, ar buvo perduoti visi įmonės dokumentai, tačiau dokumentų kiekis buvo nemažas. Dokumentus perdavė buvęs įmonės vadovas K. K.. Vietos, kurioje buvo perduoti dokumentai, neatsimena. Liudytojas atvažiavo su autobusiuku ir dokumentai buvo perduoti. Kiek buvo segtuvų su dokumentais, tiksliai neatsimena, tačiau 100 segtuvų tikrai buvo. Jam buvo perduoti tik popieriniai dokumentai, dėl elektroninių dokumentų nepamena, jeigu buvo elektroniniai, tai jie turėjo būti ir popieriniai. K. S. negalėjo pasakyti, ar buvo papildomai siųsti kokie nors dokumentai elektroniniu paštu. Dokumentai buvo perduodami per kelis kartus. Vieną kartą buvo perduoti vieno laikotarpio dokumentai, o po to papildomai buvo perduoti kiti dokumentai už senesnius metus. Dokumentus perdavė įmonės vadovas asmeniškai. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo perduota UAB „B.“ didžioji knyga, ar buvo perduoti pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, kasos knyga. Tai, kas buvo perduota, yra užfiksuota dokumentų perdavimo akte. Bankroto byloje buvo pateiktas ieškinys juridiniam asmeniui dėl sandorio, susijusio su nekilnojamojo turto pardavimu, pripažinimo negaliojančiu. Kiek liudytojas analizavo pateiktus dokumentus, formaliai nepasigedo jokių dokumentų. Jis nematė antstolio sudaryto apyrašo, žinojo, kad toks apyrašas yra, bet to dokumento nematė. Policija atliko tyrimą ir aiškinosi dėl daiktų, kodėl jų nėra įmonėje. Kokia yra tikroji įrenginių vertė, nežino. Bankroto administratorius privalo peržiūrėti sandorius. Dažniausiai dėl sandorių peržiūrėjimo kreipiamasi į teisininkus, konsultuojamasi su jais. K. K. bankroto administratorius nėra pareiškęs ieškinio. Ieškinys yra pareikštas UAB „L.“. Fiziniams asmenims nėra pareikštas joks ieškinys. Civilinė byla UAB „L.“ buvo pralaimėta. Nebuvo pretenzijų iš darbuotojų, kad jie būtų pasirašę dokumentus, bet pinigų negavo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino šių parodymų teisingumą. K. S. patikslino, kad dokumentai buvo teikiami ir elektroniniu būdu. Jeigu jo padėjėja pateikė raštą, kad nėra sutarčių, sudarytų su A. Š. dėl įrangos pardavimo, originalų, reiškia, kad šie dokumentai taip ir neatsirado. Lyg ir nebandė aiškintis, ieškoti, kur tie dokumentų originalai. Negavo kompiuterio su apskaitos programa. Neatsimena, ar kaip turtas buvo užpajamuotas koks nors kompiuteris. Kompiuteris perduotas nebuvo, ar kompiuteris buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, neatsimena. Debitorių sąrašas buvo perduotas. UAB „B.“ dokumentai yra saugomi bankroto administratoriaus biure. Dokumentus teikė ir įmonės teisininkė, ne tik K. K.. Jeigu trūkdavo kokių nors dokumentų, jie būdavo pateikiami. Nežino, ar dokumentų, kurie buvo atsiųsti elektroniniu paštu, buvo ir popieriniai variantai. Realiai dokumentai, kurie buvo teikiami elektroniniu būdu, turėjo būti pasirašyti. Jeigu dokumentai buvo nepasirašyti, jie vis tiek vertinami kaip dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad 2017 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „B.“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB “C.“. Telefonu buvo susisiekta su UAB „B.“ direktoriumi K. K., jam duotas pasirašyti įsakymas dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareikalauta pateikti reikalingus dokumentus. K. K. į jų prašymus reagavo ir visus reikalingus dokumentus pateikė, taip pat pateikė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, tačiau, ar jie visi, jis į šį klausimą atsakyti negali, nes nežino. Tarp UAB “C.“ ir K. K. yra surašytas dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Taip pat iš K. K. ar jo teisininkės gavo nepasirašytus UAB „B.“ debitorių ir kreditorių sąrašus (t. 11, b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. taip pat parodė, kad iš pateiktų dokumentų jis mato, jog į UAB „B.“ turtą nėra įtrauktas joks kompiuteris su buhalterine programa, dėl tos priežasties kompiuteris jam ir nėra perduotas. Pas ką tiksliai yra tas kompiuteris su programa, jis pasakyti negali, tačiau juo disponuoja A. P., jo tikslios buvimo vietos nežino, gali būti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kai jam yra reikalingi kokie duomenys iš programos, jis rašo A. P., elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir ji jam atsiųsdavo prašomus dokumentus. Visi atsiųsti dokumentai buvo nepasirašyti. Ją kaip kontaktinį asmenį nurodė pats K. K.. K. K. nurodė, kad tai yra asmuo, kuris disponuoja visa buhalterine ir teisine UAB „B.“ informacija, jokios kitos buhalterės nenurodė. Registrų centrui UAB „B.“ balansą, jo žiniomis, paskutinį kartą teikė tik 2013 metais (t. 11, b. l. 121-123).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. I. parodė, kad ji dirbo UAB “K.“ buhaltere. K. K. buvo šios įmonės direktorius. Įmonėje ji dirbo nuo 2015 metų sausio iki birželio mėnesio. UAB „B.“ girdėta, liudytoja buvo įgaliota paieškoti šios įmonės duomenų programoje. Direktorius prašė surasti programoje „S.“ reikiamus duomenis apie pirkimus, mokėjimus, sąskaitas. Į programą duomenis suvedinėjo prieš tai buvusi buhalterė. Duomenis reikėjo surasti už praėjusius metus. Kai kuriuos duomenis pavyko surasti, kai kurių reikėjo paieškoti tarp popierinių dokumentų. Kai kurių sąskaitų nebūdavo, jos buvo archyvuose. Programa „S.“ naudojosi buvusi buhalterė. Kompiuteris, kuriame buvo įdiegta programa, buvo UAB „B.“ buhalterės. Tas kompiuteris buvo laikomas UAB „B.“ patalpose, po to tas kompiuteris buvo perkeltas į UAB “K.“. Liudytoja neatsiminė, ar su šiuo kompiuteriu jai teko dirbti UAB “K.“ patalpose. UAB „B.“ buhalterinės apskaitos nelabai tvarkė, nes nebuvo ką tvarkyti. Formaliai buhalteris buvo K. K., liudytoja tik ieškojo dokumentų, nes žinojo šią programą. Programa skirta buhalterinei apskaitai. Ji nežino, ar K. K. mokėjo dirbti ta programa. A. I. aiškino, kad ji daugiausiai tvarkė archyvą, sudėjo dokumentus į segtuvus. Segtuvų buvo labai daug, gal 10 dėžių. Dokumentai buvo išvežti iš UAB „B.“ patalpų. Nežino, koks buvo dokumentų sąrašas, nežinojo, kiek turi būti dokumentų. Dokumentus sudėjo į lentynas pagal metus, o kiek jų turėjo būti, nežino. Nežino, ar vėliau atsirado dokumentų trūkumas. Įmonė tuo metu buvo prie bankroto ribos, joje nieko nevyko, nes nebuvo jokių dokumentų. Nematė jokių naujų dokumentų, tik senus. Apie įmonės turto pardavimą nieko nežino. Į UAB „B.“ patalpas ji važiuodavo vieną kartą per savaitę. Įprasta jos darbo vieta buvo UAB “K.“ patalpose, tačiau vieną kartą per savaitę važiuodavo ir į UAB „B.“ patalpas. UAB „B.“ patalpose galimai buvo tik du kartus, tai buvo sausio mėnesį. Nežino, kas tuo metu turėjo įvesti dokumentus į apskaitą, jei būtų buvę kokių nors sandorių, operacijų. Nežino, kas tuo metu rūpinosi buhalterine apskaita. Ji nematė UAB „B.“ 2015 metų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, sutarčių. Nematė dokumentų, pasirašytų su A. Š., jai nėra žinoma apie tokius sandorius. Už senus metus buvo kasos knyga, bet už 2015 metus jokių dokumentų nebuvo. Ką konkrečiai buvo prašoma surasti programoje, neatsimena. Jai niekas neaiškino, kodėl reikia surasti dokumentus, pasakė, kad surastų ir viskas. Girdėjo, kad K. K. tapo UAB „B.“ vadovu. Nežino, kiek laiko jis buvo įmonės vadovu. Nematė dokumentų perdavimo akto. Tarp tų buhalterinių dokumentų nebuvo perdavimo akto. Neklausė, ar yra dokumentų perdavimo aktas. Jai buvo liepta susisteminti dokumentus, nes iki tol jie buvo išsklaidyti po lentynas. Neteko bendrauti su prieš tai įmonėje dirbusia buhaltere. Įmonėje nebuvo buhalterės padėjėjos, visos buhalterės iš įmonės jau buvo išėjusios. Liudytoja teigė, kad ji nežino, kas vykdė atsiskaitymus su darbuotojais. Ji nebuvo UAB „B.“ vyriausiąja buhaltere. Direktorius su ja nieko nederino ir neturėjo nieko derinti. Jeigu jai nebuvo priskirta įmonėje tvarkyti apskaitą, tai direktorius neprivalėjo jai pateikti sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „B.“. Nevedė UAB „B.“ apskaitos K. K. vadovavimo laikotarpiu. Nežino, ar buvo perduota apskaita iš buvusių buhalterių. Betvarkę tikriausiai paliko sena buhalterė, visų metų segtuvai buvo sudėti į vieną vietą, viskas buvo sumaišyta. Tai, kas buvo suvesta, buvo galima pažiūrėti kompiuteryje. Nežino, ar viskas buvo suvesta į kompiuterį. A. I. teigė, kad ji nevedė įmonės apskaitos, nepridavinėjo ataskaitų, tačiau padarydavo tai, ko buvo paprašyta, jeigu neprašydavo, nieko nedarydavo. Sudėjo įmonės dokumentus į vietą ir viskas. Tikriausiai įmonė vykdė baldų gamybą iki iškraustymo. Jeigu būtų parduota kokia nors įmonės įranga ir jeigu būtų dokumentai, į pardavimus turėtų būti įtraukiama ir parduotos įrangos suma. Deklaracijoje esančius duomenis galima tikslinti, jeigu pavėluojama pateikti duomenis. Jai buvo parodyti pasirašyti kasos išlaidų orderiai, todėl ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog kasininkas buvo K. K. ir jis vykdė atsiskaitymus su darbuotojais ir kitus atsiskaitymus grynaisiais. Liudytojai buvo pasakyta, kad viskas pasirašyta kasos knygoje, orderiai buvo suvesti. Nežino, kas turėjo įvesti į apskaitą duomenis apie įrangos pardavimą A. Š.. Jeigu tokie duomenys būtų jai pateikti, ji būtų suvedusi, bet niekas jų nepateikė. Už deklaracijų pateikimą yra atsakingas direktorius ir buhalteris. Direktorius turėjo informuoti apie įvykusius sandorius ir gautas pinigines lėšas, nes direktorius sudarinėja sandorius. Jeigu būtų pasakyta, kad reikia suvesti duomenis ir deklaruoti, viskas būtų padaryta. Nematė, ar K. K. fiksavo kokias nors operacijas apskaitoje. Ji nežino, kas buvo vyriausiasis UAB „B.“ buhalteris. Ji neturėjo duomenų apie atsiskaitymus su darbuotojais ir nefiksuodavo jų. K. K. įmonėse buvo keletas buhalterių. Jeigu jai būtų davę dokumentus, privalėtų juos suvesti į apskaitą. Mano, kad vadovas turėtų pateikti buhalteriui dokumentus apie įmonėje įvykusius sandorius. Atlyginimas jai buvo mokamas UAB “K.“. UAB „B.“ nemokėjo atlyginimo. UAB “K.“ dirbo ir daugiau buhalterių. UAB “K.“ dirbo apskaitininke, ką pasakydavo suvesti – tą suvesdavo. Nurodymus, ką suvesti į programą, duodavo direktorius arba teisininkė. UAB „B.“ daugiausiai gaudavo dokumentus ir juos peržiūrėdavo, o ne suvesdavo į programą „S.“. Į programą „S.“ reikia suvesti pirkimų-pardavimų dokumentus. Už ankstesnius metus viskas buvo suvesta į programą „S.“, o už 2015 metų sausio mėnesį nebuvo suvesta. Kai atėjo dirbti, programoje tas parduotas turtas buvo UAB „B.“ turtas ir buvo įrašytas į ilgalaikį turtą. Kol dirbo, tas turtas buvo UAB „B.“ turtas. Liudytoja aiškino, kad, kai atėjo dirbti, programoje „S.“ apskaita nebuvo vedama, nes nebuvo sąskaitų, nebuvo, ką vesti į apskaitą. Turtas buvo toks, koks buvo 2014 metais. Duomenys programoje buvo nuo 2014 metų. Neatsimena, ar K. K. vadovavimo laikotarpiu pasikeitė kokie nors duomenys, susiję su bendrovės turtu. K. K. vadovavimo laikotarpiu atlyginimai buvo skaičiuojami programoje „S.“. Liudytoja neatsiminė, ar ji skaičiavo atlyginimus programoje „S.“. Jeigu buvo atlyginimai, turėjo būti suvesti į programą „S.“. Ką jai nurodydavo, tą ji suvesdavo į programą „S.“. Nežino, ar tuo metu dar kas nors naudojosi programa „S.“. Nežino, kas 2015 metais vedė UAB „B.“ apskaitą. Jai nereikėjo peržiūrėti visų dokumentų. Tarp dokumentų nepapuolė UAB „B.“ balansas. Daugiausiai sąskaitų ieškojo tarp pirkimų, pardavimų dokumentų. Balanso niekas neprašė ieškoti, savo iniciatyva taip pat neieškojo. Dokumentų nesusistemino, nes nespėjo. Kai dokumentai buvo išvežti, sudėliojo juos. Susistemino dokumentus iš dėžių į lentynas. Ir UAB “K.“ patalpose reikėjo tuose dokumentuose ieškoti reikalingų sąskaitų. Dokumentuose ieškojo duomenų apie tai, kas buvo pirkta, t. y. kas ir už kiek buvo įsigyta, taip pat ieškojo pardavimo dokumentų apie tai, kas ir už kiek buvo parduota. Tie dokumentai, kurie buvo susegti, buvo suvesti ir į programą „S.“. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad davė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. parodė, kad ji nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. birželio 19 d. dirbo buhaltere UAB “K.“. Į darbą ją priėmė šios įmonės direktorius K. K.. Ši įmonė tvarkė kitų įmonių buhalterinę apskaitą. UAB “K.“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Ji minėtu adresu dirbo antrame aukšte esančioje patalpoje – ofise, ant durų jokio užrašo nebuvo. Antro aukšto koridoriaus kitoje pusėje buvo butai. Pats K. K. jai priskyrė tvarkyti UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Ar buvo sudaryta tarp UAB “K.“ ir UAB „B.“ sutartis dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo, nežino, sutarties nematė. Ji 2015 m. vasario ir kovo mėnesiais UAB „B.“ buhalterinius dokumentus tvarkė (duomenys neskelbtini). Po to, kai UAB „B.“ buvo išprašytas iš minėtų patalpų, ji UAB „B.“ buhalteriją tvarkė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo stacionarus kompiuteris, kuriame buvo įdiegta buhalterinė programa „S.“, iš kurios ji K. K. ir jo teisininkių prašymu ištraukdavo prašomus duomenis. Teisininkių vardų pavardžių neprisimena. Pradėjus dirbti su UAB „B.“ buhalterija, ji suvesdavo vadybininkų pateiktas sąskaitas faktūras į buhalterinę programą. Pagrindinis darbas buvo, kaip minėjo, pagal K. K. ir jo teisininkių prašymus suieškoti iš programos duomenis apie ilgalaikį turtą, apie prekes, kur, kas buvo pirkta, apie įmonės skolas, sudėlioti tvarkingai turimus dokumentus. Pradėjusi dirbti su UAB „B.“ buhalterija, susidūrė su betvarke, turėjo ieškoti pati, kur, kas padėta. UAB „B.“ finansinė padėtis buvo bloga, įmonė buvo bankrutuojanti, nemoki. Apie tokią būklę žinojo ir direktorius K. K.. Tuo metu, kai UAB „B.“ buvo iškraustyta iš (duomenys neskelbtini), minėtas stacionarus kompiuteris su „S.“ programa buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini), tuo adresu buvo pervežti ir visi buvę UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai. Po to, kai įmonė buvo iškraustyta iš minėtų patalpų, ji nustojo vykdyti baldų gamybos veiklą ir jokios veiklos nevykdė. UAB “K.“ dirbo tik 2 dienas per savaitę, todėl, gavusi geresnį pasiūlymą, savo noru išėjo iš darbo. Jai išėjus stacionarus kompiuteris su „S.“ programa, kurioje buvo tvarkomi UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai, ir visi buvę buhalteriniai dokumentai liko (duomenys neskelbtini), esančiame UAB “K.“ ofise. Kuomet ji pradėjo tvarkyti UAB „B.“ dokumentus, joks buhalterinių dokumentų perdavimo priėmimo aktas su ja nebuvo pasirašytas. Ji UAB „B.“ buhalteriniuose dokumentuose nematė nei vieno buhalterinių dokumentų perdavimo priėmimo akto iš prieš tai buvusio direktoriaus naujam direktoriui. Kas sudarė UAB „B.“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, ji nežino, ji jo nesudarė, nes tuo metu jau nedirbo. Kol tvarkė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, balanso už jokį laikotarpį nesudarinėjo ir į Registrų centrą neteikė. Jos niekas neinformavo ir ji nieko nežino apie 2015 m. kovo 19 d. UAB „B.“ antstolio areštuotą ir aprašytą turtą. Turto aprašo ji nematė, jai jo niekas nepateikė. Žinojo iš turimo kilnojamo turto sąrašo, kad UAB „B.“ turėjo stakles ir įvarius įrankius, tačiau tikslių pavadinimų nežino, taip pat neprisimena, kiek buvo įkainota visa minėta įranga. Pagal duomenis iš programos „S.“ visa įranga skaitėsi kaip UAB „B.“ nuosavybė ir buvo įrašyta į ilgalaikį turtą. Kai ji dirbo, visa įranga buvo (duomenys neskelbtini). Ji nematė jokių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad UAB „B.“ naudotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusi įranga būtų kam nors parduota. Jokių pirkimo-pardavimo sutarčių K. K. jai nepateikė. A. Š. ji nepažįsta, jo vardo ir pavardės jokiuose dokumentuose nematė. Tvarkydama UAB „B.“ buhalterinius dokumentus nematė ir jai niekas nepateikė pirkimo-pardavimo sutarčių ir PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu turtas buvo parduotas A. Š.. Dirbdama UAB „B.“ ji kasos dokumentų netvarkė, tvarkė pats K. K., jis buvo vienintelis UAB „B.“ kasininkas. Jis priimdavo ir išduodavo grynuosius pinigus bei išrašydavo, pasirašydavo kasos išlaidų ir pajamų orderius. Tad jai nebuvo pateikti ir ji nematė UAB „B.“ kasos pajamų orderių, kurių kopijas jai parodė tyrėja, kurie yra pasirašyti A. Š. ir K. K.. Ji rengdavo, o K. K. teikė VMI UAB „B.“ PVM deklaracijas. UAB „B.“ pardavimai 2015 m. sausio mėnesį buvo tik už 267 Eur. Apie tai ji informavo K. K., jis su tokiais pardavimais sutiko ir deklaraciją pasirašė. Daugiau jokių pardavimus patvirtinančių dokumentų už 2015 m. sausio mėnesį UAB „B.“ buhalterijoje nebuvo. Ji UAB „B.“ kasos dokumentų netvarkė, todėl negali pakomentuoti, kodėl parodytuose UAB „B.“ kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. nenurodytos vedamų dokumentų datos, kodėl 2015 m. kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025, tuo tarpu 2014 m. gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001. 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001. Dėl ko minėtuose kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 6 d. kai kurie orderiai apskritai neįrašyti, nes po orderio Nr. 140032 iškart seka orderis Nr. 140036, tada po orderio Nr. 140031 iškart seka orderis Nr. 140034, ji taip pat paaiškinti negali. Taip pat negali paaiškinti, dėl ko kasos knygoje kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai surašyti ne pagal datas, o pirma – kasos pajamų orderiai, paskui – kasos išlaidų orderiai, kas nėra įprasta bei dėl ko nenurodomi kasos likučiai dienos pradžioje ir pabaigoje. Kol ji tvarkė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, į registravimo žurnalą „S.“ programoje suvesdavo jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ji neprisimena, ar buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros A. Š. (t. 12, b. l. 109-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. taip pat parodė, kad jai pradėjus dirbti UAB “K.“, direktorius K. K. pradėjo duoti įvairių užduočių, susijusių su UAB „B.“. Pagrinde ji turėjo surasti kokį nors dokumentą. Dokumentų ieškojo tarp jos kabinete buvusių UAB „B.“ dokumentų ir kompiuteryje, kuriame buvo įdiegta programa „S.“, kurioje buvo tvarkoma UAB „B.“ buhalterinė apskaita. UAB „B.“ dokumentų buvo apie 15 dėžių. K. K. per jos darbo laikotarpį jokių naujų UAB „B.“ dokumentų neteikė. Ji nevedė jokių UAB „B.“ apskaitos registrų. Ji neprisimena, iki kokios datos programoje „S.“ buvo suvesti UAB „B.“ buhalteriniai registrai, tik matė, kad programoje už 2014 metus UAB „B.“ registrai buvo. Prisimena, kad programoje buvo UAB „B.“ pirkimai, pardavimai, atsargos, ilgalaikis turtas. Kas suvedė minėtus UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrus, ji nežino. Ji UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrų nespausdino, nes niekas jos to neprašė. Ji nematė, kad tarp UAB „B.“ buhalterinių dokumentų būtų atspausdinti registrai. Ji niekam neperdavė UAB „B.“ registrų. Ji nevedė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrų todėl, kad, kaip minėjo, jai nebuvo teikiami jokie dokumentai, o nespausdino, nes tokios užduoties jai niekas neskyrė. Ji neprisimena, ar tarp UAB „B.“ dokumentų matė 2014 m. gruodžio ir 2015 m. sausio kasos knygas. Ji jokių UAB „B.“ žiniaraščių taip pat nepildė. Ji UAB „B.“ ataskaitas pildydavo tada, kai K. K. paprašydavo, pildydavo jau iš iki jos suvestų duomenų, iš programos „S.“. Kiek prisimena, UAB „B.“ deklaraciją ji pildė tik už 2015 m. sausio mėnesį, o daugiau jokių deklaracijų nepildė. Už 2015 m. sausio mėnesį ji pildė tik UAB „B.“ PVM deklaraciją. Minėtą ataskaitą ir minėtą deklaraciją sudarė ji, o VMI ir „Sodra“ teikė K. K., nes ji neturėjo tam prisijungimų. Ji nežino, ar iš A. Š. buvo gauti pinigai, kaip įmonės veikloje jie buvo panaudoti, iš viso tokio pirkėjo neprisimena. Ji nematė, kada, kas, kaip išnešė, išvežė iš įmonės patalpų aprašytą turtą. Ji yra buvusi tik administracinėse patalpose ir iš viso nėra mačiusi jokios įrangos. Kol ji vykdė K. K. užduotis, susijusias su UAB „B.“, šioje įmonėje buvo galimai iki 10 darbuotojų. Ji nesudarė nei vieno UAB „B.“ balanso ir neteikė VĮ „Registrų centras“. Ji tarp UAB „B.“ dokumentų nematė nei vieno UAB „B.“ balanso. Ji tik ieškojo dokumentų pagal jai paskirtas užduotis, detaliai su UAB „B.“ buvusiais dokumentais nebuvo susipažinusi (t. 12, b. l. 115-117).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad jam su K. K. teko susidurti mažiausiai porą kartų. Patalpų savininko UAB „E.“ atstovas prašė konstatuoti faktines aplinkybes – patalpų bendrą vaizdą ir kitas susijusias aplinkybes, taip pat patalpų savininko pareiškimus. Vėliau jam buvo pateikta vykdyti apylinkės teismo išduota skubaus vykdymo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau buvo kitos bylos. K. K. buvo UAB „B.“ direktorius. Vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, liudytojas aprašė turtą, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią gamybinę bazę, kur buvo išieškotojo UAB „L.“ atstovai, K. K., UAB „E.“ atstovai. Bendru sutarimu buvo vaikščiojama po patalpas ir jos apžiūrimos. Patalpose buvo UAB „B.“ turtas, kuris bendru sutarimu buvo apžiūrėtas, detalizuotas. Liudytojas neturėjo specialių žinių, todėl konkrečius objektus vardijo tiek K. K., tiek UAB „E.“ atstovai. Daugiau ar mažiau bendru sutarimu pokalbio metu buvo aptariama apytikslė objektų vertė, nes liudytojo tikslas buvo neviršyti turto arešto masto, kuris buvo tarp 6000-7000 Eur. Jis aprašė aštuonias turto pozicijas, kurias tiksliai identifikavo pagal K. K. ir kitų dalyvavusių asmenų pastabas. Buvo surašytas turto aprašas, pastabų dėl šio aprašo nebuvo, todėl parašė, kad pastabų nėra ir tada turto aprašą pasirašė UAB „L.“ direktorius ir UAB „B.“ direktorius, kuris gavo aprašo kopiją. Turto arešto akto forma yra patvirtinta teisingumo ministro, joje yra numatyta ir atsakomybė skolininkui, kuriam paliekamas saugoti turtas, už šio turto iššvaistymą. Tuo turto aprašu turto saugotoju buvo paliktas UAB „B.“, turto savininkui nebuvo uždrausta šiuo turtu naudotis, valdyti, buvo tik apribota disponavimo teisė. Šio turto arešto aktas ar liudytojo veiksmai, aprašant turtą, nebuvo skundžiami. Vykdant bylą, UAB „B.“ ir jos direktorius duomenų apie tai, kur yra turtas, nepateikė. Vilniaus mieto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis K. K. buvo skirta bauda už duomenų neteikimą antstoliui apie tai, kur yra areštuotas turtas. UAB „B.“ elektroniniu paštu rašė, kad turtas yra parduotas, o apygardos teismui, nagrinėjant bylą dėl civilinės atsakomybės K. K., į bylą buvo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, kurios daugiau ar mažiau buvo identiškos, ir nurodyta, kad turtas parduotas tam pačiam asmeniui. R. V. nurodė, kad jis neabejoja, jog tikrai supažindino K. K. su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Galbūt galėjo jam įteikti ir nutarties kopiją, su šia nutartimi K. K. tikrai supažindino, nes visa procedūra pasibaigė turto aprašo surašymu, kurį pasirašė visos šalys. Turto apraše yra nurodyta nutartis ir kokiu pagrindu liudytojas buvo įvykio vietoje. Išieškotojas vasario mėnesį buvo pardavęs patalpas UAB „E.“. UAB „E.“ taip pat dalyvavo kaip patalpų savininkas, visi bendravo, visi reiškė nuomones, aiškinantis, kokie įrenginiai buvo patalpose. Kai kurie įrenginiai buvo integruoti į patį pastatą. Liudytojas nevertino kiekvieno iš aprašytų aštuonių įrenginių, jo tikslas buvo aprašyti turtą, kad užtikrinti ieškinį. UAB „L.“ prieš tai buvo tų patalpų savininkas, buvo išnuomojęs patalpas UAB „B.“. Nuoma nebuvo mokama kelis mėnesius. Patalpose buvo UAB „B.“ turtas, todėl UAB „L.“ vasario mėnesį pranešė, kad nutraukia sutartį su UAB „B.“ ir pardavė patalpas naujiems savininkams. Patalpose buvo tik nuomininko turtas, nes naujasis savininkas neįsikėlė, kol UAB „B.“ neatlaisvino patalpų. Nuomininko atstovas neaiškino, kad dalis turto priklauso trečiajam asmeniui, jog tas turtas yra parduotas, nes tokiu atveju liudytojas būtų įrašęs pastabas į aprašą. Patalpose buvo ir kito turto, kuris galėjo būti aprašytas. Su surašytu turto aprašu susipažino tiek UAB „L.“, tiek UAB „B.“ direktoriai, pasirašė turto aprašą. Pastabų dėl turto priklausomybės ar kažkokių kitokių pastabų nebuvo. Kiek pamena, K. K. dalyvavo visą laiką, kai buvo aprašomas turtas. Dokumentai, kad daiktai nebepriklauso UAB „B.“, buvo pateikti tik, kai liudytojas vykdė išieškojimą, kai buvo pateikti įsiteisėję teismų sprendimai ir kai skola jau buvo priteista. Informacija, kad daiktai parduoti, buvo pateikta tik 2017 metais. Vykdant išieškojimą, buvo siunčiami patvarkymai, t. y. 2016 m. liepos 20 d. buvo priimtas patvarkymas, kuris įpareigojo skolininką per penkias darbo dienas raštu pateikti informaciją apie UAB „B.“ priklausantį ir aprašytą turtą, sudaryti sąlygas šį turtą apžiūrėti. Iš UAB „B.“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog turtas parduotas. Liudytojas 2016 m. rugpjūčio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įsipareigojo skolininką per penkias darbo dienas pateikti nurodyto turto nuosavybės teisės perleidimą įrodančius dokumentus ir tas patvarkymas 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo įteiktas skolininkui UAB „B.“. Kontoroje 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas UAB „B.“ direktoriaus K. K. atsakymas, kuriame jis informavo, kad pardavus patvarkyme nurodytą turtą, buvo atsiskaityta su UAB „B.“ kreditoriais, tačiau skolininko UAB „B.“ vadovas nepateikė reikalaujamų nuosavybės teisės perleidimą įrodančių dokumentų, nevykdė reikalavimo. Aprašant įrenginius, vyko diskusija, šalys reiškė nuomonę, kokia galėjo būti įrenginių vertė. Jeigu liudytojui būtų suteiktos galimybės, vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus bei Darbo inspekcijos sprendimus, apžiūrėti turtą, jis būtų kvietęs ekspertus tam, kad nustatyti kiekvieno daikto kainą, jog būtų galima skelbti varžytines. Šiuo atveju liudytojo tikslas nebuvo absoliučiai tiksliai nustatyti kiekvieno daikto vertę, tikslas buvo areštuoti turtą, kurio bendra vertė būtų reikiamo dydžio. Paprastai, areštavus turtą, jo vertė po kažkiek laiko, kai reikia realizuoti, mažėja. Šiuo atveju turtas buvo vertinamas konkrečiu metu, t. y., kiek jis kainuotų 2015 m. kovo 9 d. Atėjus laikui ekspertas jį vertintų būtent tos dienos, kai jis vertina, kainomis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir rinkos kainas. Patalpų būklė buvo fiksuojama patalpų savininko prašymu. Liudytojas konstatavo faktines aplinkybes. Tokią paslaugą jam leidžia teikti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Patalpų savininko prašymu tose patalpose yra konstatavęs keletą faktinių aplinkybių, susijusių su patalpų būkle, bendru vaizdu bei patalpų savininkų pareiškimais. Tuo metu, kai buvo aprašinėjamas turtas, UAB „E.“ nekraustė UAB „B.“ turto. Tuo metu, t. y. 2015 m. kovo 19 d., nebuvo kraustomi jokie darbuotojai. R. V. nurodė, kad jis nieko nežino apie iškraustymą. Dar jam neturint jokių vykdomųjų dokumentų, nevykdant jokių procesinių veiksmų prieš UAB „B.“, į jį kreipėsi patalpų savininko „E.“ atstovai, su kuriais vyko į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad UAB „E.“ jau buvo patalpų savininkas, nes pirko patalpas 2015 metų vasarį. Liudytojui buvo pateikta notarinė sutartis ir buvusio savininko UAB „L.“ raštas, skirtas UAB „B.“, kad nuomos sutartis yra nutraukiama. Su UAB „E.“ atstovais nuvyko apžiūrėti patalpas. Ten tarp K. K. ir UAB „E.“ vadovų vyko bendravimas, jis buvo nesėkmingas – UAB „E.“ teko kviesti policiją užtikrinti viešajai tvarkai, ten vyko susistumdymas, kurio metu buvo apstumdytas ir liudytojas. Kiek pamena, jis filmavo patalpas, dalyvavo policija, kuri užtikrino viešąją tvarką. Tikriausiai UAB „E.“ vadovai pasiūlė UAB „B.“ darbuotojams pasiimti asmeninius daiktus, dokumentaciją ir darbuotojai pasiėmė daiktus ir dokumentaciją. Jis užfiksavo patalpas, jose esantį turtą. UAB „E.“ perėmė turtą ir nusamdė apsaugos įmonę, taip pat pareiškė liudytojui ir K. K., kad siūlo likusį turtą UAB „B.“ pasiimti ir, kiek žino, UAB „B.“ išsivežė turtą. Liudytojas porą kartų kovo mėnesį fiksavo, kad UAB „B.“ išsiveža turtą, jog patalpos po truputį yra atlaisvinamos ir balandžio mėnesį užfiksavo, kad patalpos yra atlaisvintos. Jis negalėjo nurodyti, ar apžiūrint patalpas buvo keičiamos spynos, gręžiami užraktai. UAB „E.“, perimdama patalpas, tikriausiai keitė spynas. Kiek žino, UAB „E.“ atstovai klausė darbuotojų, ar viskas pasiimta. Nežino, ar UAB „B.“ darbuotojai pasiėmė visus dokumentus. Kiek pamena, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, telefonu fotografavo turtą, kuris buvo aprašytas. Konstatuojant faktines aplinkybes, kažkiek filmavo, fotografavo patalpas. Ką konkrečiai ir kur filmavo bei fotografavo, negali pasakyti. Nepamena, ar viską filmavo. Nežino, ar taikiai vyko iškraustymas iš patalpų. Jis neatliko kraustymo darbų, tik fiksavo aplinkybes. Buvo konfliktas, kviečiama policija, kuri palaikė viešąją tvarką, patalpos buvo apžiūrinėjamos, dalyvaujant policijos pareigūnams. Neatsimena, ar buvo iškviesta ir dalyvavo apsaugos tarnyba, bet tokioje situacijoje patalpas saugoti UAB „E.“ pavedė privačiai bendrovei, taip pat siūlė K. K. kitą dieną pasiėminėti turtą. Kiek pamena, K. K. tarėsi geruoju dėl turto išvežimo ir vežė UAB „B.“ turtą be jokios prievartos. Nepamena, ar tuo metu, kai liudytojas atvyko į patalpas, buvo UAB „B.“ darbuotojų, kiek pamena, pradžioje bendravimas vyko lauke. Kas dalyvavo lauke vykusiame pokalbyje, nepamena. Mano, kad dalyvavo ir UAB „E.“ atstovai, tikėtina, kad ir K. K. dalyvavo. Filmavo patalpas UAB „E.“ prašymu. Nepamena, ar filmavo K. K. bendravimą lauke su policija ar su UAB „E.“ atstovais. Nepamena, ar po to bendravimo lauke buvo veržiamasi į patalpų vidų, ar buvo laužiamos durys. Nepamena, ar dalyvavo saugos tarnyba, kai buvo perimamos patalpos. Buvo atvykęs porą kartų užfiksuoti, kad patalpos atlaisvinamos. Viso patalpų atlaisvinimo proceso nestebėjo, tiesiog atvyko, užfiksavo patalpų būklę, kad kažkiek atlaisvinta, jog vyksta procedūra bendru susitarimu. Balandžio mėnesį konstatavo, kad patalpos tuščios. Aprašant turtą, su UAB „L.“ direktoriumi buvo atvykę kažkokie asmenys, buvo asmenų iš UAB „E.“, bet turto aprašą pasirašė UAB „L.“ ir UAB „B.“ direktoriai. Aprašytas turtas buvo pasirašytinai paliktas saugoti UAB „B.“, nes tai yra šios įmonės turtas. Kiek pamena, tarp patalpų savininkų ir UAB „B.“ buvo susitarimas ir patalpos buvo saugomos bei rakinamos ne darbo metu, o darbo metu UAB „B.“ buvo sudaryta galimybė visą turtą išsivežti. Niekas neapribojo UAB „B.“ valdymo ir naudojimosi teisių į aprašytą turtą. Aprašant turtą, buvo prašoma įmonės turto sąrašo, įsigijimo dokumentų. K. K. nereiškė pastabų, kad tas turtas, kuris buvo patalpose, buvo ne įmonės. Turtas buvo aprašomas apie 09.00 val. ir prieš 13.00 val. liudytojas jau buvo grįžęs į kontorą ir pateikęs turto aprašą Lietuvos Respublikos turto arešto registrui, jis buvo ten įregistruotas, išviešintas. K. K. niekada neginčijo turto priklausomybės. Ginčas kilo tuomet, kai liudytojas 2016 metais ieškojo to turto, kai kreipėsi į teismą, grasinant baudomis. Tuomet pradėjo atsirasti informacija, kad turtas yra perduotas. Tikriausiai viena turto aprašo kopija buvo atiduota K. K., išaiškinant atsakomybę dėl turto vertės sumažėjimo ar šio turto dingimo. Be to, šalys turėjo galimybę nusifotografuoti aprašo originalą, jei kopijos kokybė jų netenkino. Parašas yra tik ant paskutinio aprašo lapo, nes tokia yra aprašo forma. Neprašė pasirašyti ant visų lapų, nes blanko forma numato pasirašyti tik paskutiniame lape. Liudytojas negalėjo nurodyti ant kelių egzempliorių pasirašė skolininko atstovas. Turi originalą, ant kurio pasirašė UAB „B.“ direktorius K. K.. Ar UAB „L.“ gavo kopiją negali pasakyti, bet mano, kad buvo pasirašyti du ar trys egzemplioriai. Skolininkui duoda pasirašyti ant visų egzempliorių. Jis mano, kad į bylą pateikė visus darytus vaizdo įrašus. Liudytojas teigė, kad jis nefiksavo 2015 m. kovo 9 d. vykusio iškraustymo iš patalpų, fiksavo patalpas ir kitas susijusias aplinkybes. Nepamena aplinkybių, kodėl į patalpas atvyko 2015 m. kovo 9 d. ir kaip atsirado policijos pareigūnai, apsaugos pareigūnai, kaip buvo keičiamos spynos, jeigu buvo nuomos sutartis tarp UAB „L.“ ir UAB „B.“. K. K. 2015 m. kovo 9 d. elgėsi pakankamai agresyviai ir UAB „E.“ kvietė policiją užtikrinti viešąją tvarką dėl K. K. elgesio. Turto aprašymo momento nefilmavo, fotografavo įrenginius, kaip ir kiti dalyvavę asmenys. Liudytojas neprisiminė, ar K. K. dalyvavo daiktų, įrenginių išvežime. Turto išvežimo metu dalyvavo vienas asmuo, kuris prisistatinėjo UAB „B.“ gamybos vadovu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra nuotraukos, kad UAB „B.“ išvežinėjo turtą. UAB „E.“ atstovai nurodė, kad jie tik patalpas apsaugo ir sudaro galimybes išsivežti turtą, jie tai kartojo ne viename protokole ir netgi 2015 m. kovo 9 d. protokole yra užfiksuotas jų pareiškimas, kad siūlo vos ne kitą dieną UAB „B.“ išsivežti turtą. Į savo bylą yra užsirašęs R. K., kuris minėjo, kad kaip gamybos vadovas išveža įrenginius į (duomenys neskelbtini), kad būtų pratęsta veikla, telefoną. R. K. minėjo, kad jis UAB „U.“ gamybos vadovas ir UAB „B.“ atstovas. Liudytojas šią informaciją naudojo byloje, jis sužinojo, kad UAB „B.“ akcininkas yra UAB „U.“. R. K. nurodytu adresu siuntė patvarkymą, ar nėra pas trečiuosius asmenis, t. y. pas UAB „U.“ skolininko UAB „B.“ turto ar lėšų. A. Š. vardas ir pavardė atsirado jau po Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties pateiktuose dokumentuose. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad UAB ,,L.“ 2015 m. kovo 18 d. kreipėsi dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotos UAB „B.“ nuosavybės teisės priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vykdymo. Jis 2015 m. kovo 19 d. sudarė UAB „,B.“ turto aprašą. Turto aprašyme dalyvavo direktorius K. K.. K. K. pasirašytinai gavo turto aprašą ir taip buvo supažindintas su turto aprašu. K. K. įsipareigojo saugoti UAB ,,B.“ turtą pasirašydamas ant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo 3 lape, kur parašyta: ,,šiame apraše nurodytą turtą priėmiau saugoti bei turto aprašo nuorašą gavau, areštuoto turto saugotojas“. Antstolis teismo nutarties turto saugotojui, t. y. K. K., neprivalo įteikti. Taip pat K. K. pasirašytinai supažindintas už baudžiamąja atsakomybe už UAB ,,B.“ turto neišsaugojimą (t. 11, b. l. 171).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroninio laiško, siųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) antstoliui R. V., matyti, kad UAB „B.“ atstovas nurodė, jog 2015 m. kovo 19 d. aprašytas įmonės turtas yra parduotas (t. 1, b. l. 174).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bankui (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ įkeičiamų įrenginių sąrašo matyti, kad faneravimo preso NPC 8/120 DIGIT, pagaminto 2007 m. gruodžio 18 d., įsigijimo vertė buvo 84248 Lt, likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. buvo 69329,31 Lt; lukšto sujungimo staklių 3 E-642, pagamintų 2003 m., įsigijimo vertė – 6300 Lt, likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. – 106,18 Lt; krautuvo „Stein Bock“, pagaminto 2006 m., įsigijimo vertė – 36200 Lt, likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. – 34850,10 Lt (t. 6, b. l. 148-149).

Iš UAB „B.“ ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad 2015 m. sausio 29 d. bendrovė turėjo lukšto kapojimo stakles „HYMMEN“, kurių vertė 16710 Lt, medienos drožlių siurbimo įrenginį, kurio vertė 51531,7 Lt, kompresorių E140 ATMOS-Chrast, kurio vertė 13559,32 Lt, faneravimo presą NPC 8/120 DIGIT, kurio vertė 20536,23 Lt, krautuvą „Stein Bock“, kurio vertė 3645,93 Lt, lukšto sujungimo stakles 3 E-642, kurių vertė 6300 Lt (t. 2, b. l. 95-96).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2014 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14/12/18-2 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. krautuvą „Stein Bock“ už 7300 Lt, kas atitinka 2114,22 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 70).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/01/14 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. presą „SIMI“ už 1200 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 75).

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „B.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo PVM apmokestinamų sandorių, kurių apmokestinamoji vertė 100 Lt, PVM neapmokestinamų sandorių nebuvo sudaryta (t. 3, b. l. 87).

Žemesnės instancijos teismas

Iš UAB „B.“ 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 140053 matyti, kad S. K. buvo išmokėta 252,18 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 88).

Žemesnės instancijos teismas

K. K. versiją, kad turto apraše nurodytas turtas šio aprašo sudarymo metu nebepriklausė bendrovei, nes buvo parduotas A. Š., paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Iš liudytojo R. Š. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis iš pradžių nurodė, jog neatsimena, ar dalyvavo turto aprašyme, ar bendravo su K. K., kai buvo aprašomas turtas. Vis tik aplinkybę, kad šis liudytojas iš tikrųjų dalyvavo aprašant turtą, patvirtina faktas, jog ir jis pasirašė 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, taip pat fotonuotraukos, darytos faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad aprašant turtą nebuvo informacijos, jog šis turtas yra parduotas. Apie turto pardavimą buvo sužinota vėliau (galimai tik 2017 metais). K. K. 2015 metais tikrai nieko neinformavo, kad aprašytas turtas yra parduotas. Iš liudytojo R. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad turto aprašyme dalyvavo K. K., UAB „L.“ ir UAB „E.“ atstovai. Patalpose buvo UAB „B.“ turtas, kuris bendru sutarimu buvo apžiūrėtas, detalizuotas. Aprašant įrenginius, vyko diskusija, šalys reiškė nuomonę, kokia gali būti įrenginių vertė. Turto apraše buvo nurodytas turtas pagal K. K. ir kitų dalyvavusių asmenų pastabas. Pastabų dėl šio aprašo turinio nebuvo. Turto saugotoju buvo paliktas UAB „B.“, nes tai buvo šios bendrovės turtas. Turto arešto aktas ar liudytojo veiksmai, aprašant turtą, nebuvo skundžiami. K. K. neaiškino, kad dalis turto priklauso trečiajam asmeniui, jog tas turtas yra parduotas. Jeigu būtų nurodyta, kad turtas nepriklauso bendrovei, liudytojas būtų įrašęs tokias pastabas į aprašą. Patalpose buvo ir kito turto, kuris galėjo būti aprašytas. Su surašytu turto aprašu susipažino tiek UAB „L.“, tiek UAB „B.“ direktoriai, pasirašė turto aprašą. Pastabų dėl turto priklausomybės ar kažkokių kitokių pastabų nebuvo. Tuo metu, kai buvo aprašinėjamas turtas, UAB „E.“ nekraustė UAB „B.“ turto iš patalpų. K. K. nereiškė pastabų, kad tas turtas, kuris buvo bendrovės naudotose patalpose, nepriklausė bendrovei. K. K. niekada neginčijo turto priklausomybės, toks ginčas kilo tik tuomet, kai 2016 metais buvo pradėta ieškoti aprašyto turto. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. taip pat parodė, kad 2015 m. kovo 19 d. turto aprašas buvo surašytas apžiūrint apraše nurodytus kilnojamuosius daiktus vietoje. Surašant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą dalyvavo ir UAB „B.“ direktorius K. K.. Surašius turto aprašą, pastabų dėl jo turinio nebuvo. K. K. neminėjo, kad 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodyti kilnojamieji daiktai UAB „B.“ nepriklauso ir yra parduoti. Jeigu būtų toks pareiškimas, jis būtų įrašytas į 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą. Bendrovei nepriklausančio turto liudytojas neaprašinėtų, o ieškotų UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančio turto. K. K. 2015 m. kovo 19 d. neteikė ir nerodė turto apraše nurodytų kilnojamųjų daiktų pardavimą patvirtinančių dokumentų. K. K., R. Š. bei kiti apžiūroje dalyvavę asmenys apžiūrinėjo, diskutavo, bendravo apie aprašomo turto vertę. Abi šalys sutiko, kad aprašytas turtas atitinka teismo nutartyje nustatytą arešto mastą (t. 11, b. l. 190-193). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų R. Š. ir R. V. parodymais, kurie leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų jokių ginčų, aprašant turtą, dėl šio turto priklausomybės nekilo, K. K. nenurodė, jog aprašytas ir areštuotas turtas nepriklauso UAB „B.“, kad jis buvo kažkam parduotas.