- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-07
- Bylos Nr.
- 1-23-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00395-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
- Kategorijos
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.20.16.2Kvalifikuotas aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas (BK 246 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Renatai Vanagienei, Ilonai Lonskai, Onai Bernotienei, Jūratei Urbaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis kelių įmonių vadovu, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti ilgesniam nei septynių parų laikotarpiui už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas, kad pagal toliau nurodytas sutartis įrenginių ir kitų daiktų A. Š. nepirko ir neketino pirkti, o UAB „B.“ jam jų nepardavė ir neketino parduoti, atbulinėmis datomis surašė ir pasirašė šias melagingas sutartis:
- 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14/12/18, kuria melagingai įformino UAB „B.“ priklausančio faneravimo preso NPC 8/120 DIGIT pardavimą A. Š. už 31313 Lt (9068,87 Eur),
- 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14/12/18-2, kuria melagingai įformino UAB „B.“ priklausančio krautuvo „Stein Bock“ pardavimą A. Š. už 7300 Lt (2114,22 Eur),
- 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14/12/31, kuria melagingai įformino „B.“ priklausančių lukšto sujungimo staklių 3E-642 pardavimą A. Š. už 3443 Lt (997,16 Eur),
- 2015 m. sausio 5 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15/01/05, kuria melagingai įformino UAB „B.“ priklausančio medienos drožlių siurbimo įrenginio pardavimą A. Š. už 781,39 Eur,
- 2015 m. sausio 14 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15/01/14, kuria melagingai įformino UAB „B.“ priklausančio preso „SIMI“ pardavimą A. Š. už 1200 Eur,
- 2015 m. sausio 15 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15/01/15, kuria melagingai įformino UAB „B.“ priklausančių lukšto kapojimo staklių „HYMMEN“ pardavimą A. Š. už 1400 Eur,
- 2015 m. sausio 16 d. UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15/01/16, kuria melagingai įformino UAB „B.“ priklausančio kompresoriaus E140 ATMOS-Chrast pardavimą A. Š. už 1800 Eur,
po ko šias sutartis pateikė pasirašyti A. Š., kuris jas pasirašė. Taip K. K. suklastojo UAB „B.“ pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16.
Šiais savo veiksmas K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat K. K., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir to paties straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka <...>“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkto reikalavimą „apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas – 10 metų“, BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, neorganizavo UAB „B.“ didžiosios knygos vedimo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d., pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščių – nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 14 d., paslėpė UAB „B.“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. kovo 14 d., pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 5 d.
Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, pažeisdamas BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,..., apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, žinodamas, kad pagal toliau nurodytus dokumentus įrenginių ir kitų daiktų A. Š. iš UAB „B.“ nepirko ir pinigų už juos UAB „B.“ iš A. Š. negavo, atbuline data surašė ir pasirašė 2015 m. sausio 8 d. UAB „B.“ PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 1505, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad 2015 m. sausio 8 d. UAB „B.“ pardavė A. Š. keturis šlifavimo stalus iš viso už 200 Eur, šios netikros PVM sąskaitos faktūros bei septynių suklastotų pirkimo-pardavimo sutarčių 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 pagrindu atbulinėmis datomis surašė ir pasirašė devynis UAB „B.“ kasos pajamų orderius, kuriais melagingai įformino iš viso 17561,64 Eur gavimą iš A. Š.:
- 2014 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderį BA13 Nr. 001, kuriame nurodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 14/12/18 gavo iš A. Š. 31313 Lt (9068,87 Eur),
- 2014 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderį BA13 Nr. 002 ir 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderį BA13 Nr. 003, kuriuose nurodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį 14/12/18-2 gavo iš A. Š. iš viso 7300 Lt (2114,22 Eur),
- 2014 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį BA13 Nr. 004, kuriame nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 14/12/31 gavo iš A. Š. 3443 Lt (997,16 Eur),
- 2015 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderį BA14 Nr. 001, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 5 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/05 gavo iš A. Š. 781,39 Eur,
- 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderį BA14 Nr. 0004, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. pagal sąskaitą faktūrą BA1505 gavo iš A. Š. 960,56 Lt (200 Eur),
- 2015 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderį BA14 Nr. 002, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/14 gavo iš A. Š. 1200 Eur,
- 2015 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderį BA14 Nr. 003, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/15 gavo iš A. Š. 1400 Eur,
- 2015 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderį BA14 Nr. 004, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 16 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/16 gavo iš A. Š. 1800 Eur,
po ko minėtą 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ir minėtus kasos pajamų orderius pateikė pasirašyti A. Š. ir šis juos pasirašė. Taip K. K. pagamino tikrovės neatitinkančius UAB „B.“ kasos pajamų orderius ir 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose nurodė neįvykusias ūkines operacijas.
Taip K. K. neorganizuodamas UAB „B.“ apskaitos registrų vedimo, pagamindamas nurodytus UAB „B.“ apskaitos dokumentus, paslėpdamas nurodytus UAB „B.“ apskaitos registrus apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d.
Šiais savo veiksmas K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat K. K., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „B.“ turtą, siekdamas išvengti išieškojimo iš UAB „B.“ turto UAB „L.“ naudai įvykdymo bei šį turtą pasisavinti, 2015 m. kovo 19 d. antstoliui R. V. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties pagrindu aprašius UAB „B.“ priklausančius įrenginius ir kitus daiktus: 1) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), 2) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), 3) giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), 4) siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), 5) keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) šlifavimo stalus ant ratukų – keturis vienetus, 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė), buvusius gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkęs nenustatytus asmenis, minėtą aprašytą kilnojamąjį turtą iš minėtų patalpų, dėl kurių nuomos UAB „L.“ sutartį nutraukė, išvežė į savo valdomų įmonių naudojamas patalpas:
- presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, modelis „SIMI“ TW00005), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932) ir pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ – į UAB “U.“ (direktorius – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),
- šlifavimo stalus ant ratukų (keturis vienetus) – į UAB “U.“ gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),
- žalios spalvos kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ – į UAB „V.“ (faktinis vadovas – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),
- presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – į tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė ir pasirašė septynias pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 tarp UAB „B.“ ir A. Š., 2015 m. sausio 8 d. UAB „B.“ PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 1505 bei devynis UAB „B.“ kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 8 d. BA14 Nr. 0004, 2015 m. sausio 14 d. BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. BA14 Nr. 004, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ pardavė, o A. Š. nupirko minėtuose dokumentuose nurodytomis datomis juose nurodytus UAB „B.“ įrenginius bei daiktus, kurie buvo aprašyti antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, iš viso už 17561,64 Eur bei kad A. Š. už juos atsiskaitė sumokėdamas į UAB „B.“ kasą viso 17561,64 Eur, nors realiai minėtų įrenginių bei daiktų A. Š. nenupirko ir pinigų už juos UAB „B.“ nesumokėjo, po ko šiuos dokumentus pateikė pasirašyti A. Š., ir pastarasis juos pasirašė. Taip K. K. sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad minėti UAB „B.“ įrenginiai ir daiktai tiek 2015 m. kovo 19 d. juos aprašant antstoliui R. V., tiek po to UAB „B.“ nuosavybės teise nepriklausė, nes buvo parduoti A. Š..
Tęsdamas nusikalstamą veiką jis pats toliau 2015 m. kovo 19 d. aprašytais daiktais disponavo, dalį jų laikė savo valdomų UAB „V.“ ir UAB “U.“ naudojamose patalpose bei, išieškojimą iš aprašyto UAB „B.“ turto vykdančiam antstoliui R. V., pareikalavus nurodyti jo buvimo vietą ir sudaryti sąlygas jį apžiūrėti, 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu melagingai informavo antstolį, kad minėtą turtą pardavė, jo buvimo vietos antstoliui nenurodė ir sąlygų apžiūrėti jį nesudarė nei minėtam antstoliui, nei vėliau UAB „B.“ bankroto administratoriui UAB “C.“ (jo įgaliotam asmeniui), paskirtam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria UAB „B.“ iškelta bankroto byla ir jis (K. K.) įpareigotas perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą, minėtų 2015 m. kovo 19 d. aprašytų UAB „B.“ įrenginių ir daiktų neperdavė, o kaip to pateisinimui pateikė minėtus suklastotus dokumentus, kuriais melagingai įformintas aprašytų daiktų pardavimas A. Š..
Taip K. K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „B.“ priklausantį didelės – iš viso 17561,64 Eur vertės turtą: presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), šlifavimo stalus ant ratukų (keturis vienetus), pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ ir kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė).
Šiais savo veiksmas K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Taip pat K. K., būdamas UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia, siekdamas išvengti išieškojimo iš UAB „B.“ turto UAB „L.“ naudai įvykdymo, žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas UAB „L.“ reikalavimo užtikrinimui 2015 m. kovo 16 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-1664-723/20150) areštavo UAB „B.“ turtą ir šios nutarties pagrindu antstolis R. V. 2015 m. kovo 19 d. aprašė UAB „B.“ priklausantį turtą: 1) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), 2) presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), 3) giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), 4) siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), 5) keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų, 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė), buvusius gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jam kaip UAB „B.“ direktoriui antstolis perdavė šį turtą saugoti, 2015 m. kovo 19 d., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už šio jam perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, taip pat nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą, nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasitelkęs nenustatytus asmenis, minėtą 2015 m. kovo 19 d. aprašytą kilnojamąjį turtą iš minėtų patalpų, dėl kurių nuomos UAB „L.“ sutartį nutraukė, išvežė į savo valdomų įmonių naudojamas patalpas:
- presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, modelis „SIMI“ TW00005), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932) ir pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ – į UAB “U.“ (direktorius – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),
- keturis šlifavimo stalus ant ratukų – į UAB “U.“ gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),
- žalios spalvos kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ – į UAB „V.“ (faktinis vadovas – K. K.) gamybos cechą, esantį (duomenys neskelbtini),
o presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO) ir keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – į tyrimo metu nenustatytą vietą, tačiau nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, atbulinėmis datomis parengė ir pasirašė septynias pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 tarp UAB „B.“ ir A. Š., 2015 m. sausio 8 d. UAB „B.“ PVM sąskaitą faktūrą BA Nr. 1505 bei devynis UAB „B.“ kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 8 d. BA14 Nr. 0004, 2015 m. sausio 14 d. BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. BA14 Nr. 004, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ pardavė, o A. Š. nupirko minėtuose dokumentuose nurodytomis datomis juose nurodytus UAB „B.“ įrenginius bei kitus daiktus, kurie buvo aprašyti antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, iš viso už 17561,64 Eur bei kad A. Š. už juos atsiskaitė sumokėdamas į UAB „B.“ kasą iš viso 17561,64 Eur, nors realiai minėtų įrenginių bei daiktų A. Š. nenupirko ir pinigų už juos UAB „B.“ nesumokėjo, po ko šiuos dokumentus pateikė pasirašyti A. Š., ir pastarasis juos pasirašė. Taip K. K. sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, jog minėti UAB „B.“ įrenginiai ir kiti daiktai tiek 2015 m. kovo 19 d. juos aprašant antstoliui R. V., tiek po to UAB „B.“ nuosavybės teise nepriklausė, nes buvo parduoti A. Š..
Tęsdamas nusikalstamą veiką jis pats toliau minėtais areštuotais ir 2015 m. kovo 19 d. aprašytais UAB „B.“ įrenginiais bei daiktais disponavo, dalį jų laikė savo valdomų įmonių „V.“, “U.“ naudojamose patalpose ir, išieškojimą iš UAB „B.“ turto UAB „L.“ naudai vykdančiam antstoliui R. V. pareikalavus nurodyti 2015 m. kovo 19 d. aprašytų daiktų buvimo vietą ir sudaryti sąlygas juos apžiūrėti, 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu melagingai informavo jį, kad minėtą turtą pardavė, jo buvimo vietos antstoliui nenurodė, sąlygų apžiūrėti jį nesudarė, 2015 m. kovo 19 d. aprašytų UAB „B.“ įrenginių ir daiktų jam neperdavė.
Taip K. K. paslėpė 2015 m. kovo 19 d. antstolio R. V. aprašytą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1664-723/20150 areštuotą ir jam patikėtą didelės – iš viso 17561,64 Eur – vertės UAB „B.“ priklausantį turtą: presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005), presą (skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO), giljotiną (skirtą lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (skirtą medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), keltuvą „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), keturis šlifavimo stalus ant ratukų, pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė).
Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. K. paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė įsigijo UAB „B.“ akcijas. Įsigyjant akcijas, t. y. sandorio metu ir prieš sandorį, buvo peržiūrėti UAB „B.“ dokumentai, balansai, likučiai. Jam buvo pateiktas UAB „B.“ pardavėjo atstovo pasirašytas įmonės balansas. UAB „B.“ direktorius tuo metu buvo J. U.. Pagal balansą UAB „B.“ finansinė situacija buvo nebloga, todėl buvo priimtas sprendimas įsigyti įmonės akcijas. Įsigijus akcijas, buvo sutarta, kad J. U. ir toliau kurį laiką bus įmonės vadovu. UAB „B.“ sudomino, nes jos specializacija buvo medžio masyvo baldų gamyba. Kaltinamojo vadovaujamos įmonės daugiau gamino kito profilio baldus. Įsigijus UAB „B.“ būtų išplėsta veikla. Įsigyjama įmonė turėjo surinktą komandą, ilgametę patirtį, patalpas, įdirbį, visa tai sudarė neblogos įmonės įspūdį. Kaltinamajam įmonės akcijas pasiūlė įsigyti J. U.. Buvo pateikti balansai, tam tikri įmonės rodikliai. Buhalterių, specialistų konsultacijų pagalba įvertino, ar ta įmonė buvo verta įsigijimo. Pagal balansą įmonė buvo verta įsigijimo, jos būklė buvo gera. J. U. buvo minėtos įmonės akcininkas, jam priklausė estų įmonė (duomenys neskelbtini), per ją ir buvo veikiama. J. U. sakė, kad UAB „B.“ įsigijo prieš metus, visada užsiimdavo prekyba, bet buvo nusprendęs įsigyti gamybos įmonę, vėliau nusprendė, kad jo veikla per plati, todėl nusprendė įmonę parduoti. K. K. teigė, kad jo veikla buvo daugiau susijusi su gamyba, todėl UAB „B.“ jam buvo tinkamas variantas. Pagal pateiktus skaičius įmonė buvo moki, turėjo turto, įsiskolinimai nebuvo dideli, darbuotojams skolos buvo nedidelės, nebuvo jokių įsiskolinimų, kaip vėliau paaiškėjo, už nepanaudotas atostogas ir pan. Tuo metu UAB „B.“ buhaltere buvo J. L., ji pristatė įmonės būklę iš buhalterinės pusės, o vadovas iš komercinės pusės. Apie savaitę vyko derybos, konsultacijos. Buvo kviečiama buhalterė, kad paaiškintų tam tikrus skaičius. Dar tuo metu UAB „B.“ dirbo ir M. U., ji buvo buhalterės padėjėja ir administratore, tvarkė dokumentaciją. Įmonės gelbėti nereikėjo, reikėjo plėsti veiklą, tam tikra bazė veiklai buvo. Kai įmonė buvo įsigyta, turėjo vykti perdavimas, prasidėjo nesklandumai, pažadai. Kaltinamasis teigė, kad jis norėjo tikslesnių tam tikrų balanso eilučių, kilo klausimų dėl įsiskolinimų, dėl skolų grąžinimo, dėl tam tikrų baldų projektų, prasidėjo pažadai. Kitą dieną po akcijų įsigijimo, atvykus į eilinį susitikimą, paaiškėjo, kad naktį įmonėje buvo įvykusi nedidelė vagystė, buvo iškviesta policija, niekas negalėjo nustatyti, kas įsilaužė. Tuomet buvo nuspręsta pakeisti įmonės vadovą. Kaltinamajam buvo vengiama teikti duomenis, perduoti visą įmonės turtą, veiklą. Įmonė buvo įsigyta prieš pat Kalėdas, po to atėjo Kalėdų laikotarpis, prasidėjo tam tikros problemos, t. y. prasidėjo tam tikri nesusipratimai iš darbuotojų pusės. Paaiškėjo, kad vienas vadybininkas atsisakė dirbti, pradėjo reikalauti skolų už kažkokį praėjusį laikotarpį. Kaltinamasis kreipėsi į buhalterę, kad ji paaiškintų susidariusią situaciją. J. L. pasakė, jog turi tvarkyti kitos įmonės buhalterinę apskaitą, kad turi daug darbo. Susidarė situacija, kai darbuotojai reikalavo pinigų, rodė darbo sutartis, aiškino, kad penkis metus nebuvo atostogose. L. B. pradžioje vykdė kažkokius J. U. nurodymus, bet įmonėje nuo to laiko, kai kaltinamasis ją įsigijo, nieko nebedarė. K. K. teigė, kad pradėjo įmonei vadovauti tiesiogiai, laukė, kol J. U. su buhaltere viską perduos pagal balansą. Turtas turi būti perduotas pagal apyrašą, sąrašą, jeigu yra skolos, tai turi būti skolų dokumentai, taip pat su darbo santykiais susiję dokumentai. Įsigijus įmonę, turi būti perduotas įmonės turtas. Turtas nebuvo perduotas, perdavimo faktas neįvyko. Pastatas, kažkokie įrengimai, stovintys pagal faktą, perėjo dispozicijai, bet visos skolos, kreditoriniai reikalavimai, kiti dokumentai, nuo kurių priklauso tikrasis balansas, nebuvo perduoti. Kaltinamasis teigė, kad jam turėjo būti perduotas visas įmonės turtas ir turto egzistavimą patvirtinantys dokumentai, nurodyta, kur tas turtas yra. Keičiantis vadovams, tokie veiksmai turėtų būti atlikti, nes kiekvienas yra materialiai atsakingas už turtą, kuris yra jo žinioje. Jeigu turtas perduotas kažkam saugoti, tai asmuo turi perduoti dokumentus, patvirtinančius tą saugojimą. Pagal balansą turto buvo nemažai, o faktiškai jo kaip ir nebuvo. Jeigu nėra valdomi dokumentai, nėra žinoma, kur yra tas turtas, tai reiškia, kad to turto kaip ir nėra, yra tik tuščias balansas, balanso eilutės. Prasidėjo tam tikras konfliktas, jį pradėjo pardavėjų pusė, prasidėjo nepagrįsti reikalavimai, darbuotojai pradėjo reikalauti balanse nenurodytų sumų, vieni reikalavo mokėjimų už tris metus, kiti už penkis metus. Vienas stalius aiškino, kad su juo iki kaltinamojo atėjimo buvo atsiskaityta, skolų nebuvo, tačiau jis vis tiek reikalavo skolų ir už buvusį laikotarpį, buvo pateikęs įvairių kitų reikalavimų, buvo tam tikras persekiojimas. K. K. teigė, kad jis neturėjo visų dokumentų, nebuvo dokumentinės paramos iš buhalterės, todėl susidarė kebli situacija, darbas tapo neįmanomas, ne vieną kartą teko aiškintis Darbo inspekcijoje dėl darbuotojų skundų. Kilus tokiam dideliam tikrų ir netikrų kreditorių sąmyšiui, įsijungė ir tikrieji kreditoriai, tiekėjai, kuriems įmonė buvo skolinga, atsirado tokių kreditorių, kurių nebuvo balanse, paaiškėjo, kad su jais kažkada seniai nebuvo atsiskaityta, teko „gesinti“ tuos kreditorius. Buvo priimtas sprendimas, kad reikia dengti skolas kuo greičiau, jog atsirastų tam tikra pusiausvyra, kad įmonė netaptų paralyžiuota, kad neprasidėtų teismai, areštai. Buvo nuspręsta parduoti dalį beverčio turto, nes, įsigyjant įmonę, planas buvo atnaujinti įrangą, kadangi įranga buvo pasenusi. Tuo metu buvo derinami klausimai dėl naujos įrangos įsigijimo už pakankamai didelę sumą. Kaltinamasis tvirtino, kad jis nusprendė parduoti seną įrangą. Dėl įrangos kainų konsultavosi su specialistais, jie paskaičiavo ir pasakė, kiek, kas kainuoja, padėjo surasti pirkėją. Pačioje pradžioje kreditorių skaičius buvo nedidelis, visiškai padengiamas, turėjo išsilyginti skolos. Turtą pardavė A. Š. ir R. Š.. Jie buvo pirkėjai, partneriai, kurie planavo vykdyti gamybinį verslą. Jie turėjo susipirkti kažkokį kiekį įrangos, ieškojo su medžio apdirbimu susijusios įrangos, sakė, kad anksčiau taip pat užsiiminėjo medžio apdirbimu. Įranga jiems buvo parduota dalimis. Anksčiau neturėjo jokių santykių su A. Š. ir R. Š., nė vienas nedirbo kaltinamojo įmonėse. Jie planavo susikomplektuoti tam tikrą įrangos kiekį, įsirengti patalpas ir pasiimti įrangą. Susitarimas buvo toks, kad jie sumoka pinigus, įsigyja įrangą, palieka įsigytą įrangą kurį laiką saugoti įmonėje, kol įmonė įsigys ir suinstaliuos naują įrangą, o jie susitvarkys kažkokias patalpas. Toks daiktų perdavimas galėjo užtrukti apie tris ar keturis mėnesius. Įranga buvo parduota už gerą kainą, netgi brangiau, nei rinkos, buvo sudarytos sutartys ir sumokėti pinigai. Pinigus pirkėjai mokėjo grynais, nes kaltinamajam grynaisiais pinigais buvo patogiau atsiskaityti su darbuotojais. Tuo metu keitėsi valiuta – iki Naujųjų metų buvo litai, o po Naujųjų metų eurai. Sutartys buvo pasirašytos skirtingomis datomis, nes nebuvo žinoma, kokia yra padėtis, kiek bus kreditorių. K. K. teigė, kad pradžioje galvojo, jog užteks parduoti porą daiktų ir problemos išsispręs, vėliau pamatė, kad kreditorių skaičius auga, skolos didėja, atsiranda nebūtų kreditorių. Buvo gana sudėtinga situacija, reikėjo priiminėti sprendimus, buvo nepatenkintų darbuotojų, dalies jų negalėjo priversti dirbti, jie neateidavo į darbą arba ateidavo ryte, o vėliau kažkur išeidavo. Įranga, įsigyjant įmonę, buvo nelabai reikalinga, iš karto buvo planas atsisakyti šios įrangos, pavyzdžiui, buvo du faneravimo presai, o dviejų nereikėjo, todėl buvo nuspręsta atsisakyti vieno faneravimo preso. Kelios sutartys buvo sudarytos, nes kiekvienam daiktui buvo po sandorį. Tikriausiai taip pageidavo pirkėjas, labai keista nepasirodė, nes tuo atveju, jei pirkėjas nori vėliau parduoti įsigytą daiktą, rodo tą vieną daiktą, o jeigu parduodamas vienas daiktas iš sąrašo, tai, einant pas notarą ar pas pirkėją, reikia neštis visą pluoštą dokumentų ir nereikalingos informacijos. Pirkėjo iniciatyva buvo, kad kiekvienas daiktas būtų parduodamas pagal atskirą sutartį, jog kiekvienas daiktas būtų su savo kaina, su savo sutartimi ir su savo apmokėta suma. Paskutiniai agregatai buvo parduoti ne tą pačią dieną, o tris dienas iš eilės skirtingomis sutartimis, nes pirkėjui buvo duotas įrangos sąrašas, pažymėtos pozicijos, kurias labiausiai norima parduoti, o kiti įrenginiai būtų parduodami, jeigu būtų sumokėta labai gera kaina. Tiksliai nebuvo žinoma, kiek kreditoriai pareikalaus pinigų, galvojo, kad įmonė pradės iš karto sėkmingai dirbti ir galbūt iš viso nieko nereikės parduoti, bet pamatė, kad vis atsiranda nauji kreditoriai, jog kažkas kreipiasi į teismą, todėl stengėsi parduoti įrangą pagal sudarytą sąrašą ir prioritetus. Buvo momentas, kai buvo ketinama daugiau įrangos parduoti, bet pirkėjai sakė, kad neturi pinigų, o galbūt jie norėjo padaryti pauzę, kad pasiderėtų dėl kainos, jie nuolatos derėdavosi. Jeigu būtų normalizavusis situacija, galimai būtų sustabdęs įrangos pardavimą, gal pardavimą būtų atidėjęs, ieškojęs ir dar geresnių pirkėjų. Sutartys pasirašytos tomis datomis, kurios nurodytos sutartyse. Nuosavybė perėjo nuo sutarties sudarymo ir pinigų sumokėjimo momento. Įranga buvo sena, buvo parduodama be PVM, todėl sąskaitų faktūrų su PVM nereikėjo. K. K. aiškino, kad jis, gautus pinigus, įnešė į kasą ir iš karto tą pačią dieną sumokėjo darbuotojams bei kitiems kreditoriams. Iš esmės jis ir buvo kasininkas, kai tapo įmonės vadovu, gaudavo pinigus, įnešdavo juos į kasą. Kasą užsivedė iš naujo, nes jam anksčiau buvusi kasa nebuvo perduota. Už tą kasą, kuri buvo anksčiau, yra atsakingi buvę vadovai. Įmonė turėjo jam perduoti visą dokumentaciją, kurią jis būtų turėjęs saugoti. Kasos perdavimo nebuvo. Iš esmės kasos dokumentai buvo palikti, bet dalis dokumentų nepasirašyti, trūko dalies dokumentų. Savo vadovavimo laikotarpiu visą apskaitą tvarkė pagal teisės aktus, visos operacijos yra atspindėtos buhalterijoje. Tam, kad būtų gautas balansas, reikėjo turėti buvusį balansą iki kaltinamojo atėjimo į įmonę. Kaltinamojo vadovavimo UAB „B.“ metu pinigų gavimas buvo įforminamas kasos pajamų orderiais, išlaidos buvo forminamos kasos išlaidų orderiais, sandoriai atitinkamais dokumentais, sutartimis. Visi šie dokumentai buvo teikiami buhalterėms. Darbuotojams pinigai buvo sumokėti, tai patvirtinta dokumentai ir liudytojų parodymai, su darbuotojais buvo atsiskaityta taip, kaip parašyta išlaidų orderiuose. Pinigus darbuotojams faktiškai sumokėjo kaltinamasis. Buhalterės J. L. ir M. J. paskaičiavo, kiek reikia mokėti. Buhalterės paskaičiavo, kiek įmonė skolinga darbuotojams, tiek ir buvo sumokėta. Ne kartą buvo nustebintas, kad yra skolingas darbuotojams, nes perdavimo balanse nebuvo nurodyta skola kiekvienam darbuotojui. Darbuotojams buvo mokama grynais pinigais, kuriuos gavo pardavus įrangą. Pinigai iki euro įvedimo buvo mokami litais, o vėliau eurais. K. K. nurodė, kad po to, kai pardavė įrangą, vieną dieną jam paskambino kažkuris iš darbuotojų ir informavo, jog vyksta kažkoks nesusipratimas, konfliktas, kad saugos tarnyba visus darbuotojus veja į lauką, krausto, keičia durų spynas, liepia visiems pasišalinti iš gamyklos. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo UAB „E.“ atstovai, kurie įsigijo pastatą iš UAB „L.“. Tuo metu jis apie paminėtą faktą nežinojo. Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad UAB „B.“ tariamai skolinga UAB „L.“, pamatė sutartį, apie kurią nežinojo, nes balanse nei dar kažkur jos nebuvo. Staiga paaiškėjo, kad įmonė skolinga už nuomą, buvo paaiškinta, kad įmonė iškraustoma. Kaltinamajam buvo parodyta sutartis, pagal kurią UAB „B.“ metams iš UAB „L.“ buvo išnuomotos patalpos. Staiga paaiškėjo, kad nuomos sutartis nutraukiama ne ginčo tvarka. Atvažiavo saugos tarnyba, pakeitė visas spynas, atvyko antstolis, tariamai užplombavo patalpas. Geranoriškai niekas nesutiko kraustytis, kaltinamasis siūlė spręsti ginčą teisme, nes matė dokumentus, kurių anksčiau nebuvo. Antstolis šiuo atveju tik konstatavo aplinkybes, nevykdė jokio sprendimo. Visi daiktai ir UAB „B.“ dokumentacija, kompiuteriai liko įmonėje užrakinti, tariamai užplombuoti. Kaltinamasis prašė, kad jį įleistų, aiškino, kad iškraustymas yra neteisėtas, patalpų užėmimas neteisėtas. Po dviejų savaičių gavo reikalavimą išsikraustyti iš patalpų. Reikėjo išsikraustyti, nes nebuvo kitos išeities, buvo pasirinkimas arba likti gatvėje su visais darbuotojais, arba viską pasiimti ir vėliau ginčytis teismuose arba ginčą spręsti taikiai. Kaltinamasis paskambino įrangos pirkėjams ir informavo, kad jie pasiimtų įrangą, nes ilgiau įmonė jos saugoti nebegali. Daugiau bendravo su R. Š., tačiau bendravo ir su A. Š.. Jie susiorganizavo savo transportą, atvažiavo, paėmė įrangą ir išsivežė. Ginkluoti apsaugos vyrai stovėjo prie vartų ir įleisdavo, išleisdavo, kažką filmavo, visą laiką buvo antstolis, kažką konstatavo. Tuo metu kaltinamajam buvo pateikti dokumentai su kažkokiu apyrašu, jis buvo šoko būsenoje, nes paaiškėjo, kad priimta nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių pagal sandorius, kurių nežinojo, nematė. Pirkėjai išsivežė savo daiktus, įmonės atstovai savo, taip iš tų patalpų ir buvo išsikraustyta. Antstolis konstatavo aplinkybes ir tiek pirmą kartą, kai įmonė buvo kraustoma, tiek antrą kratą, kai buvo padarytas įrašas. Kaltinamajam buvo įteikti dokumentai, jis pasirašė, kad dokumentus gavo, norėjo paaiškinti, kad įranga yra parduota. Jis neprisiėmė jokios atsakomybės, tik pasirašė, kad tuos dokumentus gavo, nėra nė vieno jo paties įsipareigojimo. Sudarytas neteisingas apyrašas, klaidingai buvo nurodyta, kad turtas priklauso įmonei. Antrą kartą buvo dar didesnė suirutė, buvo labai sudėtinga su įrangos išvežimu, buvo sudaryta labai daug kliūčių, aiškinama, jeigu per valandą nepasiims savo turto, tai uždarys ir neaišku, kada bus galima turtą pasiimti. Pirkėjas pasiėmė savo įrangą tą pačią dieną, kai kaltinamasis pasirašė dokumentus. K. K. teigė, kad antstolį informavo, jog šis dėl daiktų kreiptųsi į pirkėją. Kaltinamajam buvo nurodyta pasirašyti, o po to bus išsiaiškinta. Dokumento galėjo nepasirašyti, tačiau antstolis konstatuotų, kad buvo atsisakyta pasirašyti. Pasirašęs, kaltinamasis gavo bent kažkokį dokumentą, iš kurio galėtų suprasti, kas vyksta. Tuo metu buvo šoke, nežinojo, ką daryti, galvojo, kaip įrodyti, pagrįsti, kad dokumentai yra suklastoti. Kaltinamasis tvirtino, kad jis pardavė įmonės turtą. Antstoliui viską aiškino, bet šis nenorėjo klausyti, pasakė, kad pasirašytų dokumentus arba parašys, kad kaltinamasis atsisako pasirašyti. Nusprendė pasirašyti, gavo pasirašyto dokumento egzempliorių ir pagalvojo, kad viską išsiaiškins. Daugiau nieko nerašė, nors antstolis sakė, kad reikia pasirašyti, jog įsipareigoja saugoti įrangą. Kaltinamasis paaiškino, kad tai ne jo įranga, tačiau antstolis pasakė, jog vis vien privalo įrangą saugoti. Įrenginius pasiėmė pirkėjai, jų krovikai. Pirkėjai pasamdė krovikus ir transporto priemones. R. Š. nurodė, kam ir kas priklauso. Pats kaltinamasis nesidomėjo, kur pirkėjas išsivežė įrangą, nes rūpinosi kitais dalykais. Kadangi vyko nesusipratimas, R. Š. jo paprašė pasaugoti agregatus. Informavo įrangos savininkus, kad antstolis yra priėmęs sprendimus. Įrangos savininkai buvo labai nepatenkinti, bandė patys aiškintis aplinkybes, ką reiškia toks areštas. K. K. teigė, kad jis buvo įsitikinęs, jog skolos yra fiktyvios ir bus nuginčytos. Su įrangos savininkais priėmė sprendimą pervežti įrangą ir ją sandėliuoti į kitų įmonių patalpas. Įrangos savininkai iš pradžių išsivežė ją pas save, o vėliau tą įrangą paliko kaltinamajam iki to, kol baigsis ginčai. Antstoliams nurodė, kur yra įranga, pateikė visus dokumentus. K. K. nurodė, kad visi įmonės apskaitos dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Tuos dokumentus, kuriuos sudarė, perdavė bankroto administratoriui. Kasos knyga ir žiniaraščiai perduoti bankroto administratoriui. Į įmonę atėjo 2014 m. gruodžio 18 d., iki tol įmonės nevaldė. Po to, kai tapo direktoriumi, įmonės buhalterė buvo J. L.. J. L. teigė, kad ji kaltinamojo vadovavimo metu buvo neapmokamose atostogose, tačiau jis matydavo ją darbe. Kai pradėjo intensyviau reikalauti metinio balanso, visų sąskaitų ir t. t., buhalterė pradėjo vengti bendravimo. J. L. buvo vyriausioji buhalterė, ji dirbo iki 2015 m. vasario mėnesio. Vėliau buhalterinę apskaitą vedė jo buhalterinė įmonė “K.“. Dėl apskaitos vedimo buvo pasirašyta sutartis. Buhaltere buvo ir M. U., tuo metu, kai kaltinamasis vadovavo UAB „B.“, ji dirbo porą mėnesių. Vėliau įmonės buhalteriu buvo jis pats, taip pat buvo ir kasininkas. J. L. ir M. U. dirbo iki vasario, vėliau jis pats tvarkė apskaitą su pagalbininkais. Kasos pajamų orderių, kurie pasirašyti su A. Š., PVM sąskaitos faktūros, sutarčių, kasos išlaidų orderių su darbuotojais dėl atlyginimo išmokėjimo dokumentų originalų niekas nepasigedo, buvo juos pateikęs teismui, teismas pasidarė kopijas ir viskas tikriausiai buvo perduota bankroto administratoriui. Nežino, kodėl tyrimo metu nebuvo rasti šių dokumentų originalai, jie turi būti pas bankroto administratorių, viskas buvo jam perduota. Su A. Š. pasirašytus kasos pajamų orderius, sąskaitą faktūrą įtraukė į kasos knygą, nes buvo kasininkas. Jis įtraukė paminėtas operacijas į apskaitos registrus. Visi žinojo apie šias operacijas, pirkimus, pardavimus, pinigų gavimą iš A. Š.. Tai žinojo ir M. U. bei J. L.. Jos žinojo, kad reikia pinigų darbuotojams ir jie gaunami pardavus įrangą. Šiuos dokumentus buhalterės turėjo matyti, šiuos dokumentus kaip kasininkas laikė pats kaltinamasis, nes buhalterės neprivalo šių dokumentų turėti. Dokumentus turėjo suforminti buhalterės ir išeidamos iš darbo perduoti registrus, tačiau tai nebuvo padaryta. Kaltinamasis aiškino, kad dokumentus pateikė buhalterei M. U. ir J. L. tam, jog jos suvestų reikiamus duomenis į apskaitą. A. Š. sumokėjo už įrenginius grynais pinigais. Šie pinigai buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams. Su A. Š. susiskambindavo ir susitardavo, kur susitiks. Pinigai buvo išmokami būtent tomis datomis ir tomis sumomis, kurios nurodytos kasos išlaidų, pajamų orderiuose. A. Š. įrangą pirko iš kaltinamojo, ne iš antstolio, įranga turėjo būti atiduota A. Š.. Įrangos išvežime dalyvavo R. Š.. Iškraustymo metu A. Š. su R. Š. rūpinosi savo daiktais, o kaltinamasis rūpinosi savo įmonės turtu. Tuo metu kaltinamasis buvo UAB “U.“ ir UAB „Ū.“ direktoriumi. UAB „V.“ direktoriumi buvo R. V. T. UAB „V.“ akcininku ir darbuotoju nebuvo. UAB „V.“ gamina UAB „Ū.“ baldus. UAB „V.“ akcininkas ir vadovas yra užsienio bendrovė. Negali atsakyti, ar derino su UAB „V.“ direktoriumi, kad jis leistų pasaugoti įrenginius. Sakė A. Š. ir R. Š., kad areštuotas turtas, jog tokia situacija, tada jie pasakė, kad jiems labai nepatinka tokia situacija, gal jis gali kažką padaryti, kad išspręsti tą ginčą. Atsakė, kad, kol baigsis ginčas, tegul jie geriau tą įrangą palieka, kol viskas išaiškės. Neatsimena, po kurio laiko įranga atsirado UAB “U.“ ir UAB „V.“ patalpose. Įmonės bendradarbiauja, būna, kad ir vieni kitų baldus palaiko, vieni kitiems gamina. Neatsimena, kas leido tose patalpose laikyti daiktus. Pas juos buvo laisvos, nenaudojamos patalpos, todėl ir sandėliavo, atskiro leidimo nereikėjo. Kažkoks susitarimas gal buvo. Tyrimo metu tikrai nežinojo, kur buvo išvežti daiktai, o apie vėlesnius susitarimus niekas neklausė, o jis nieko ir nepasakojo, nematė tikslo, nes tai nebuvo susiję su užduodamais klausimais. Nežino, kur buvo išvežti presas, keltuvas, kurie buvo parduoti A. Š.. Dėl šių daiktų laikino saugojimo nesitarė su A. Š. ir R. Š.. A. Š. iki šios dienos prašo, kad kuo greičiau išspręstų ginčą ir atiduotų daiktus. A. Š. reikalauja grąžinti daiktus arba pinigus. A. Š. svarstė ir pats pasiimti saugoti įrangą. Antstoliui buvo sakoma, kad įranga parduota. Kaltinamasis paaiškino, kad jis 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nepadarė įrašų, pastabų, kad daiktai yra parduoti, nes ten tokios grafos nebuvo. Tuo metu niekas nepatarė įrašyti pastabą ar įrašą. Neturėjo su savimi dokumentų, pasirašytų su A. Š., todėl ir nepateikė jų antstoliui, jie buvo buhalterijoje, į kurią tuo metu pakliūti negalėjo. Buhalteriniai dokumentai tuo metu buvo UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios buvo užimtos. Vėliau apskaitos dokumentus pasiėmė. UAB „B.“ apskaitos dokumentai, kompiuteriai, kurių pagalba buvo vedama apskaita, buvo įmonės patalpose. Neatsimena, kur po iškraustymo iš (duomenys neskelbtini) buvo pervežti apskaitos dokumentai ir kompiuteriai, atrodo į biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten buvo pervežti visi dokumentai, kurie buvo neperduoti, bet palikti išėjus iš darbo buvusiems vadovams ir buhalteriams. Dalis dokumentų buvo už ankstesnį laikotarpį iki kaltinamojo vadovavimo. Daug dokumentų trūko, nebuvo nė vieno medžiagų nurašymo dokumento, nė vieno medžiagų panaudojimo dokumento. Buvo pagal dokumentus tikrinama, kiek turi būti turto, tuomet tikrinama, kiek yra iš tikrųjų. Balanse to turto nebuvo ir dokumentų, kur tas turtas padėtas, nebuvo, buvo tik turto įsigijimo dokumentai. Visus įrenginius, kuriuos nusipirko A. Š., jis pasiėmė, o viską, kas priklausė įmonei, išsivežė kaltinamasis. Kai tapo UAB „B.“ direktoriumi, įmonė nespėjo gauti jokių pajamų, buvo pradėti vykdyti keli užsakymai, bet vėliau, areštavus patalpas, jie buvo sustabdyti, teko atsisakyti, buvo grąžinti avansai. Naujų tiekėjų neatsirado, nes įmonė nieko naujo nepirko, skolų nedidino, jeigu ir buvo koks pirkėjas ir avansas sumokėtas, tai jis buvo grąžintas. Jeigu kažkas vyko, buvo užfiksuota. Kasos knyga buvo vedama, ją vedė pats kaltinamasis, ją perdavė bankroto administratoriui, kaip ir visus kitus dokumentus. Didžioji knyga buvo vedama, bet kaltinamajam jos neperdavė buvę buhalteriai. Savo duomenis, savo apskaitą, visas savo operacijas vedė, didžioji knyga yra. M. U. ir J. L. neperdavė jam didžiosios knygos nuo 2015 m. sausio 1 d. Kaltinamasis vedė tik savo operacijas be pradinių likučių, todėl didžioji knyga yra tik operacijų žurnalas, o likučių žurnalo nėra, nes be anksčiau buvusių likučių negalėjo jų išvesti. Nuo 2015 m. vasario 5 d. įmonėje praktiškai niekas nepasikeitė, galimai įmonėje tuo metu buvo keli darbuotojai, todėl padidėjo skolos darbuotojams, nes veikla nevyko, pajamų nebuvo. Jis žiniaraščius vedė nuo 2015 m. sausio 5 d. Visas operacijas apskaitė, o likučių iš buhalterijos negavo. K. K. teigė, kad jis neatsimena, ar antstoliui nurodė parduotų daiktų buvimo vietą. Neatsimena, ko klausė antstolis ir ką jam atsakė, mano, kad tai, ko klausė, tą ir atsakė, atsakymą ruošė teisininkai. Tų įrenginių, kurie pagal dokumentus parduoti A. Š., balanse nėra. Tai ne įmonės turtas, todėl įrenginiai ir nenurodyti. Visais atvejais darbuotojams atlyginimus grynaisiais išmokėjo jis, nes buvo kasininkas. Dokumentus pasirašydavo darbuotojas ir jis. Tikriausiai visais atvejais, kai buvo mokami pinigai, dalyvaudavo ir buhalterė, nes ji skaičiuodavo darbuotojų atlyginimų dydį. Dalyvaudavo ir viena, ir kita buhalterė. Kasos išlaidų orderių numeracija eina eilės tvarka, t. y. eurų kasoje dokumentas eidavo į eurų kasą, o litų į litų. Buvo eurų kasa ir litų kasa. Galbūt dalį pinigų gavo litais, o dalį eurais, todėl vieniems mokėjo eurais, o kitiems litais. Bankroto administratorius reiškė pretenzijas dėl dokumentų ne už kaltinamojo vadovavimo laikotarpį. Dėl tų pinigų, kurie yra išmokėti per kasą, nėra nė vieno kreditorinio reikalavimo ar pretenzijų teisme. Gal ir galėjo būti tokių atvejų, kad M. U. išmokėjo darbuotojams pinigus, jie pasirašė ir kaltinamasis pasirašė ant dokumento, t. y. formaliai pinigus sumokėjo kaltinamasis, o iš tikrųjų veiksmą atliko buhalterė. Galėjo būti, kad kaltinime nurodytas sumas išmokėjo M. U., kaltinamajam nedalyvaujant, bet davus pinigus ir surinkus parašus iš abiejų pusių. Darbuotojai pasirašė ant išlaidų orderių. Pradžioje buvo sutikrinta, kokia yra skola darbuotojui, po to buvo suderinta su kaltinamuoju, kokią pinigų sumą reikia išmokėti. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. įmonėje viskas labai stipriai strigo – prasidėjo ginčai, dauguma darbuotojų atsisakė dirbti, kiti ėjo dirbti, po to buvo uždarytos patalpas, kelis užsakymus buvo pradėję vykdyti, bet juos teko nutraukti. Kažkiek darbas vyko, bet rezultato nebuvo, daugiausiai vyko ginčai. Nėra jokio ginčo, kur bankroto administratorius reikštų pretenzijas dėl turto, kuris buvo parduotas A. Š.. Sandoriai su A. Š. įmonei buvo naudingi. Jeigu su darbuotojais nebūtų atsiskaityta, reikalavimų bankroto byloje būtų daugiau. Bankroto administratorius nesikreipė į A. Š. dėl turto sugrąžinimo. UAB „B.“ galėjo nusipirkti iš savo lėšų naują įrangą, galėjo išsinuomoti. Pardavinėjo įrenginius, kad atsiskaitytų su darbuotojais. Kaltinamasis aiškino, kad ankstesni vadovai arba akcininkai perdavė debitorinius reikalavimus, kurie nebuvo padengti, t. y. buvo perduotos jų pačių skolos ir balanse įrašytas turtas, medžiagos. Kai pirko įmonę, pinigų ir turto pagal balansą buvo pakankamai, bet kaip paaiškėjo vėliau, tas turtas ištirpo, skolos išaugo ir vienintelis būdas atsiskaityti su darbuotojais buvo išpardavus seną įmonės turtą. Pardavus turtą, toliau nevyko darbas su naujai priimtais ir buvusiais darbuotojai, nes įmonė buvo iškraustyta iš patalpų, verslas buvo perimtas. Tie darbuotojai, kurie labiausiai atakavo per Darbo inspekciją, visi jie gavo darbą oponentų įmonėse. Naujų darbuotojų nesusirado, nes įmonė buvo išvyta iš patalpų. Neplėtojo verslo UAB „B.“, nes visi darbuotojai išėjo, liko tik skolos. Kai pirko įmonę, matė visai kitus balansus, kurie neatitinka didžiosios knygos. Didžiojoje knygoje matosi, kad nurašytas turtas ir yra nuostolinga įmonė, o balansas, pagal kurį pirko įmonę, buvo normalus, įmonė buvo moki.
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad jis pasirašė 2015 m. kovo 19 d. sudarytą turto aprašą. Kur yra apraše nurodytas turtas, jis pateiks dokumentus iki 2016 m. spalio 28 d. (t. 13, b. l. 138)
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad pagal UAB „L.“ ieškinį prasidėjo civilinė byla Nr. e250292-960/2016, visus dokumentus teisininkai teikia į minėtą bylą. Minėtame 2015 m. kovo 19 d. apraše nurodyti daiktai buvo parduoti iki minėto antstolio aprašo sudarymo dienos, tikslios datos nepamena. Jis 2015 m. kovo 19 d. pasirašinėjo labai daug dokumentų, be to, vyko UAB ,,B.“ patalpų perėmimas, darbuotojų iškraustymas, gamybos sustabdymas ir kitų neplanuotų įvykių, pasirašė labai daug dokumentų, kuriuos buvo pateikusios saugos tarnybos, antstoliai, policijos pareigūnai, taip pat pasirašė ir ant šio dokumento. Jį pasirašė, bet jis nevertina, kad prisiėmė saugoti turtą, kuris jau buvo parduotas (t. 13, b. l. 148).
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad A. Š. 2015 m. kovo 19 d. apraše nurodytas turtas buvo perduotas, kiek pamena, 2015 m. kovo mėnesį, tikslios datos nepamena. Turtą paėmė A. Š. patikėtas žmogus iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Minėto žmogaus jokių duomenų nežino ir neturi, visus dokumentus pasirašė pats A. Š.. Kodėl šio turto pardavimo sumos neatsispindi PVM deklaracijose, reikia klausti buhalterės, nes ji tvarkė apskaitą, tai buvo ir UAB „L.“, ir UAB „B.“ buhalterė. Turtas buvo parduotas tokiomis sumomis, kokios nurodytos jo pateiktuose kvituose. Kaip minėto turto pardavimas buvo užfiksuotas buhalterijoje, jis nežino, reikia klausti buhalterės. Minėto turto pardavimą fiksuoti buhalterijoje turėjo buhalteris, ar fiksavo, nežino, nes iki šiol jam neperdavė buhalterinių dokumentų ir apskaitos (t. 13, b. l. 155).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad jam tapus UAB „B.“ direktoriumi UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai iš buvusio direktoriaus jam nebuvo perduoti. UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai gulėjo buhalterės J. L. kabinete (duomenys neskelbtini). Šiuo metu UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai yra pas UAB „B.“ bankroto administratorių K. S., policijoje baudžiamojoje byloje pas tyrėją, pas J. L., teismuose. Vėliau UAB „L.“ bendrovę “B.“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iškraustė, o UAB „B.“ buhalterinius dokumentus teko išvežti darbuotojams. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „B.“ buvo iškelta bankroto byla. Jis paprašė savo buhalterių atlikti UAB „B.“ reviziją. J. L. iš turimų UAB „B.“ dokumentų turėjo sudaryti, jam sakė, kad sudarė, UAB „B.“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Balansas nebuvo sudarytas, nes to nebuvo galima padaryti dėl neperduotų dokumentų ir buhalterinių sąskaitų likučių. Kur yra pirkimo-pardavimo sutarčių ir PVM sąskaitos faktūros originalai, pagal kuriuos UAB „B.“ įrenginiai buvo parduoti A. Š., t. y. pirkimo-pardavimo sutartys 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 ir 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BA1505, jis neprisimena. Įranga buvo parduota tą pačią dieną kaip ir sudarytos sutartys. Sutartys buvo sudarytos tarp jo ir A. Š., Vilniuje. Su A. Š. buvo sutarta, kad parduotą įrangą UAB „B.“ naudos, kol nusipirks naują, dėl to ji aprašymo metu ir buvo (duomenys neskelbtini). Kam perdavė UAB „B.“ kasos pajamų orderių 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. Serija BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. Serija BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. Serija BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 14 d. Serija BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. Serija BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. Serija BA14 Nr. 004 ir 2015 m. sausio 8 d. Serija BA14 Nr. 0004, pagal kuriuos gavo pinigus iš A. Š., originalus tiksliai neprisimena. Dar tų KPO kvitus turi turėti ir pirkėjas A. Š.. Pirkimo-pardavimo sutartyse rašydamas nekilnojamų daiktų pavadinimus vadovavosi įrangos lietuviškais pavadinimais. Jam ilgalaikio turto sąrašas nebuvo perduotas. UAB „B.“ PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai, kiek pamena, teikė J. L.. Po UAB „B.“ iškraustymo iš (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ veiklos nevykdė, veikla buvo sustabdyta. Turtas nėra prekės, todėl nežino, ką ir kodėl įrašė buhalterė, nes ji sudarinėjo ir turėjo teikti mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas. Į civilinę bylą pateiktuose UAB „B.“ kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. nenurodytos vedamų dokumentų datos, nes tai yra ne pati kasa, o kasos išrašas, kuriame atsispindi skaičiai, kurie atsako į užduotus klausimus civilinėje byloje. 2015 metų kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025, tuo tarpu 2014 metų gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001, 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001, nes tai yra ne pati kasa, o kasos išrašas, kuriame atsispindi skaičiai, kurie atsako į užduotus klausimus civilinėje byloje. UAB „B.“ dirbo A. I. apskaitininke ir administratore, kokioje tiksliai įmonėje dirbo, patikslins pasižiūrėjęs į dokumentus. Jis A. I. neinformavo apie jokias turto pardavimo operacijas ir nepateikė jai kasos pajamų orderių, sutarčių, PVM sąskaitos faktūrų, nes ji nebuvo vyriausioji buhalterė. Kodėl ant kasos pajamų orderių yra tik jo ir A. Š. parašai, tačiau nėra vyriausiojo buhalterio parašo, kodėl buhalterė nepasirašė šių kasos pajamų orderių, jis negali pasakyti, kaip ir negali paaiškinti, dėl ko neperdavė jam buhalterinių likučių. Prie civilinės bylos nepateiktos PVM sąskaitos faktūros, jų registravimo žurnalas, A. Š. apyvartos žiniaraštis, nes nei vieno žiniaraščio buhalterė jam neperdavė ir neatsimena, kad kažkas teismuose būtų šių dokumentų prašę (t. 13, b. l. 167-171).
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad tapęs direktoriumi jis iš karto pareikalavo J. U. ir J. L. perduoti jam UAB „B.“ visus turimus teisinius ir buhalterinius apskaitos dokumentus pagal priėmimo perdavimo aktą. 2014 m. gruodžio mėnesį jo vadovaujamai įmonei „Ū.“, įsigyjant UAB „B.“ akcijas iš (duomenys neskelbtini) grupės, jam buvo pateiktas vyriausiosios buhalterės iš buhalterinės apskaitos programos išspausdintas UAB „B.“ balansas, kurį patvirtino J. U. savo parašu, šį faktą matė vyriausioji buhalterė. Taip pat įsakymu pareikalavo, kad J. U. ir J. L. jam kaip naujam vadovui pagal apyrašą pasirašant perdavimo priėmimo aktą perduotų UAB „B.“ dokumentus. Minėti asmenys jam tai žadėjo padaryti, tačiau delsė tai daryti, motyvuodami Kalėdinių laikotarpiu ir dideliu darbo krūviu, todėl juos ragino laiškais. Jis ragino elektroniniais laiškais, tačiau iki šiol jie jam UAB „B.“ visų dokumentų pagal perdavimo priėmimo aktą neperdavė. Visi buvę UAB „B.“ dokumentai, tarp jų ir buhalteriniai, du kompiuteriai ir serveris su „P.“ buhalterine programa buvo saugomi (duomenys neskelbtini), administracinėse patalpose iki 2015 m. kovo 5 d., kai UAB „L.“, UAB „E.“ dalyvaujant antstoliui ir saugos tarnybos apsaugos darbuotojams darbo metu išvijo visus UAB „B.“ darbuotojus, pakeitė visas spynas ir užvaldė UAB „B.“ patalpas su visa įranga, medžiagomis, gaminiais ir įmonės buhalteriniais dokumentais. Vėliau po 2 savaičių, t. y. 2015 m. kovo 19 d., kiek prisimena, antstolis jiems nurodė pasiimti visus ten esančius daiktus ir dokumentus. 2015 m. kovo 19 d. antstolio turto apraše paminėti įrenginiai jau anksčiau, t. y. 2014 m. gruodžio – 2015 m. sausio mėnesiais buvo parduoti A. Š.. A. Š. jis buvo nurodęs pasiimti jo nupirktus daiktus, kadangi planavo pats pirkti naują įrangą. Jis tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti nuo 2015 m. kovo 19 d. plius apie 3 dienas. Jam nedalyvaujant A. Š. pasamdytas transportas išsivežė nupirktus įrenginius, paminėtus 2015 m. kovo 19 d. turto apraše. Išvežus minėtus įrenginius, A. Š. jam paskambino ir informavo, kad savo nupirktus įrenginius atsiėmė. Kur buvo išvežti minėti įrenginiai, jis nežino. Jis niekam jokių nurodymų, kur vežti įrangą, nenurodė. A. Š. galėjo skambinti po to, kai pasiėmė daiktus, t. y. po 2015 m. kovo 19 d. Su kokiais konkrečiai automobiliais buvo vežama įranga ir kas tiksliai buvo vežėjai, nežino, mano, kad buvo kažką pasamdęs pats pirkėjas. Visus buvusius dokumentus UAB „B.“, taip pat ir buhalterinės apskaitos, ir tuos du kompiuterius (jis nežino, kas juose buvo) išvežė į savo biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Iškėlus UAB „B.“ bankroto bylą, visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, kiek pamena, pagal perdavimo priėmimo aktą. Jis minėtų dviejų kompiuterių bankroto administratoriui neperdavė, nes jie buvo labai seni ir beverčiai. Ar minėtuose kompiuteriuose buvo buhalterinė programa „P.“, jis nežino, nes jis asmeniškai netikrino, o jam raštiškai minėti kompiuteriai su juose esančiais duomenimis perduoti nebuvo. Kadangi minėti kompiuteriai buvo seni, tai jis neprisimena, ką su jais padarė, nes tuo metu jie jau buvo nurašyti, kadangi po minėto iškraustymo UAB „B.“ veikla buvo paralyžiuota, darbuotojai, dirbę su minėtais kompiuteriais, išėjo iš darbo. Jis žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo UAB „L.“ nupirktas brangus serveris, kainuojantis, kiek pamena, apie 10000 Lt, kurio jam išsivežti iš UAB „B.“ patalpų neleido, ir jis liko serverinėje. Jis tiksliai nežino, bet mano, kad galimai visa buhalterinė programa ir duomenys veikė iš šio minėto serverio, be to, suprato, kad J. L. galėjo prie minėto serverio jungtis ir tvarkyti buhalterinę apskaitą iš namų. Mano, kad paminėti du seni kompiuteriai buvo tik kaip darbo vietos jungtis prie serveryje esančios buhalterinės apskaitos programos per vietinį kompiuterinį tinklą, kuris buvo įrengtas S. Ž. ir UAB „L.“ vadovavimo laikotarpiu, ir jį aptarnavo UAB „L.“ IT darbuotojas, kurio asmens duomenų neprisimena. Įrenginių A. Š. pardavimo dokumentus už 2014 m. gruodį pateikė buhalterei J. L. 2015 m. sausio pradžioje, o už 2015 m. sausio mėnesį pateikė 2015 m. vasario pradžioje. Minėtus dokumentus jis pateikė J. L. (duomenys neskelbtini) esančiose administracinėse patalpose, kad ji įtrauktų juos į UAB „B.“ apskaitą. Jis matė, kad buhalterė kasos pajamų orderius įtraukė į kasos pinigų registrus, o sąskaitas faktūras į pardavimų registrus. Minėti registrai buvo elektroniniame formate, o dalis – popieriniame. Kadangi minėtus dokumentus ruošė buhalterė, todėl ji juos ir saugojo. Ar visi minėti registrai buvo pervežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jis atsakyti negali, nes specialiai to netikrino. Jis J. L. pateikė 2014 m. gruodžio 18 d. KPO Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 19 d. KPO Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. KPO Nr. 004, 2015 KPO Nr. 001, 2015 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 15 d. KPO Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. KPO Nr. 004 bei 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16, 2015 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitą faktūrą serija BA Nr. 1505. Jis J. L. ne kartą prašė, kad visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji ruošė, išėjus iš darbo perduotų jam, tačiau ji to nepadarė. Įrangos pardavimo pirminius dokumentus jis saugojo pats (duomenys neskelbtini), o vėliau perdavė bankroto administratoriui kopijas, nes originalus, kiek pamena, pateikė apylinkės teismui civilinėje byloje, kuri šiuo metu yra sustabdyta. Anot buhalterės J. L., šie sandoriai nebuvo PVM objektu, todėl į PVM deklaracijas pagal tų metų galiojančius įstatymus jie įtraukti nebuvo. Tokie sandoriai yra traukiami tik į įmonės vidaus registrus ir metines ataskaitas, o grynieji pinigai – į kasos apskaitą. Jis tiksliai neprisimena, kokiu būdu tuomet jis perdavė J. L. minėtus dokumentus, tačiau šių dokumentų originalus jis paliko pas save, o buhalterė turėjo kopijas. Jam tapus UAB „B.“ direktoriumi, J. L. ir toliau liko dirbti vyriausiąja buhaltere iki jos atleidimo, ji buvo atleista, kiek prisimena, 2015 m. vasario ar kovo mėnesiais. Po jos atleidimo 2015 m. kovo pradžioje UAB „B.“ veikla buvo faktiškai paralyžiuota ir įmonė įprastinės ūkinės veiklos vykdyti negalėjo. Nors buhalterės buvo ieškoma, tačiau niekas nenorėjo dirbti UAB „B.“, nes ankstesni vadovai neperdavė įmonės dokumentų, buvo daug teisminių ginčų ir buvo netvarkinga įmonės buhalterija, žmonės nematė įmonės veiklos perspektyvų, įmonė negalėjo mokėti juos motyvuojančio atlyginimo. Todėl vyriausiojo buhalterio po J. L. nebuvo. Darbuotojų atleidimus apiforminti ir paruošti pažymas pavesdavo kitų savo įmonių buhalterėms, kokioms – neprisimena. Prasidėjus civilinėms byloms, samdė teisininkus ruošti procesinius dokumentus, vaikščioti po teismus, taip pat ir UAB „L.“ inicijuotiems civiliniams ginčams spręsti. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo vedama UAB „B.“ kasos knyga, didžioji knyga, pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, pradelstų skolų registrai. Vedė J. L. per visą jo vadovavimo laikotarpį iki jos išėjimo iš darbo. Ar spausdino visus minėtus dokumentus, jis neprisimena. Minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus ji vedė kompiuteriu, kai kuriuos spausdindavo ir visi minėti dokumentai buvo laikomi administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jos kabinete. Vėliau visi turimi įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, dalis minėtų dokumentų yra civilinėse bylose, dalis liko pas J. L.. Kokius konkrečiai dokumentus perdavė bankroto administratoriui, kokie yra civilinėse bylose ir kokie liko pas J. L., neprisimena. Bankroto administratoriui ar prie šios bylos jis neperdavė UAB „B.“ pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščių, pradelstų skolų registrų už laikotarpį iki jo vadovavimo, nes jam pagal perdavimo priėmimo dokumentus niekas šių dokumentų neperdavė. Mano, kad dalis šių dokumentų yra bankroto administratoriui perduotų dokumentų segtuvuose, kurių buvo labai daug. Jo manymu, šie apskaitos dokumentai turi būti pas J. L.. Iš J. L. reikalavo iki jai išeinant iš darbo pateikti dokumentus už jo vadovavimo laikotarpį (t. 13, b. l. 173-178).
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad visi dokumentai, pasirašyti tarp UAB „B.“ ir A. Š., yra tikri. Už parduotus kilnojamus daiktus, nurodytus pirkimo-pardavimo sutartyse, pinigai yra gauti ir įnešti į įmonės kasą. Sandoriai, nurodyti pranešime apie įtarimą, sudaryti tomis datomis kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse bei kasos dokumentuose. Visi gauti pinigai jo, kaip UAB „B.“ direktoriaus sprendimu, išmokėti UAB „B.“ darbuotojams, kuriems buvo vėluojamas atlyginimas, kitiems kreditoriams. Jam tapus vadovu, daug darbuotojų netikėtai kreipėsi į jį ir tuo pačiu į darbo inspekciją dėl vėlavusio darbo užmokesčio ir triamai neišmokėtų atostoginių išmokėjimo, kuriuos turėjo išmokėti buvę vadovai J. U. ir S. Ž.. Dauguma šių reikalavimų buvo neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Jo įmonei įsigijus UAB „B.“ akcijas ir tapus UAB „B.“ vadovu, paaiškėjo, kad pagal įmonės įsigijimo dienos balansą didžiosios dalies šių skolų nebuvo ir jos „atsirado“, tik kaip vėliau paaiškėjo, buvusių įmonės vadovų pakurstymo pasekoje. Kiek žino, R. Š. bendražygiai surašė šiems darbuotojams pareiškimus į darbo inspekciją. Minėti pareiškimai buvo surašyti S. S., kuris faktiškai gaudavo darbo užmokestį iš UAB „B.“, o dirbo išimtinai UAB „L.“ naudai ir prieš UAB „B.“. Pavyzdžiui, buvusi direktorė S. Ž. parašė pareiškimą darbo inspekcijai apie jai tariamai neišmokėtą darbo užmokestį (10000 Lt) už jos vadovavimo laikotarpį UAB „B.“ bei dėl tariamai negautų atostoginių. Nagrinėjant bylą darbo inspekcijoje paaiškėjo, kad įmonė jai nebuvo skolinga, bet ji buvo pasisavinusi įmonės pinigus – 21000 Lt, gautus iš G. T. pagal įmonės kasos pajamų orderį. S. Ž. šių pinigų į įmonės kasą neįnešė, o išrašyto KPO neįtraukė į įmonės kasą/apskaitą. Dėl užgriuvusių kreditorių jis skubiai turėjo priimti sprendimus, iš kur gauti įmonei pinigų ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Jis priėmė sprendimą parduoti UAB „B.“ seną įrangą ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl minėtą įrangą pardavė A. Š.. Gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais, atsiskaitymai buvo apiforminti dokumentais, įnešti į kasą ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartys, nurodytos pranešime apie įtarimą, buvo pasirašytos dokumentuose nurodytomis datomis. Visos sutartys buvo suderintos žodžiu su R. Š. ir A. Š.. Susitikimai, kiek pamena, buvo kavinėse, esančiose PC „Europa“ ir PC „Akropolis“. Visi sutarčių pasirašymai vyko sutartyse nurodytomis datomis, ir pinigus jis gavo realiu laiku pagal KPO, realiai juos įtraukė į UAB „B.“ apskaitą. Parašai ir faktai ant dokumentų yra tikri. Direktoriaus pareiga yra organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Organizavimas gali pasireikšti dviem būdais, t. y. pasamdo buhalterinės apskaitos įmonę arba sudaroma darbo sutartis su buhaltere. Tokiu atveju už buhalterinės apskaitos vedimą, įrašų teisingumą yra atsakingas įmonės buhalteris. Jam vadovaujant UAB „B.“ buvo sudariusi darbo sutartį su buhalterėmis J. L. ir M. U., todėl visus klausimus dėl buhalterinės apskaitos vedimo buvo delegavęs minėtoms buhalterėms. Dėl visų klausimų, susijusių su apskaitos vedimu, turėtų atsakyti minėtos buhalterės. Po jų įmonės veikla buvo sužlugdyta, pagrinde pats tvarkė apskaitą padedant kitų jo įmonių buhalteriams, nes kandidatų vesti sužlugdytos įmonės apskaitą neatsirado. Buhalterės J. L., M. U. ir buvęs vadovas jam įmonės buhalterinės apskaitos neperdavė, nors jis ne kartą reikalavo tai padaryti tiek raštu, tiek žodžiu. Kad ankstesni vadovai vienas kitam ir jam neperdavė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtina ir buvusi direktorė S. Ž.. Jokio dokumentų priėmimo perdavimo akto nėra. Baigę darbą buhalteriai savo vestos buhalterinės apskaitos jam taip pat neperdavė. J. L. jam atsiuntė elektroniniu paštu 2 failus, kurių neįmanoma buvo atidaryti. Jis prašė, kad neatsidarius failams, J. L. perduotų jam dokumentaciją kitokiu būdu ir pasirašytinai, tačiau jos atsakymas buvo „neturiu laiko“, „turiu tvarkyti UAB „L.“ balansus“, nes buvo metų pabaiga. M. U. sakė, kad ji tik viską suveda į buhalterinės apskaitos programą, skaičiuoja darbo užmokestį, tačiau ant ataskaitų ir kitų svarbių dokumentų savo parašo nedės, nes ji ne vyriausioji buhalterė. Orderiuose nurodytos sumos realiai buvo išmokėtos juose nurodytiems asmenims J. O., L. B., S. K., R. D., J. J. pagal buhalterės M. U. paskaičiavimus (pagal darbuotojų darbo sutartis, vėluojantį darbo užmokestį, atostoginių sumas ir pan.). Pinigai jiems buvo išmokėti dalyvaujant buhalterei, paprastai M. U.. Ant kasos išlaidų orderių jie pasirašė savo ranka ir įrašė rankraštinį įrašą apie konkrečią dokumente nurodytą sumą žodžiais. Pagal įtarime nurodytus kasos pajamų orderius iš A. Š. realiai buvo gauta iš viso 17561,64 Eur. Sutartyse nurodyti kilnojami daiktai buvo išsivežti pirkėjo A. Š.. Kur buvo išvežti pakrauti kilnojamieji įrenginiai, jis nesidomėjo. Jo įmonė buvo priverstinai iškeldinta panaudojant fizinę jėgą, išlaužus spynas, visi darbuotojai buvo išstumti į gatvę, užvaldyti UAB „B.“ patalpose buvę dokumentai ir visas kilnojamas turtas, tarp jų ir paminėtas įtarime. Antstolis žadėjo viską užplombuoti, kad būtų įrodymas, jog niekas negali prieiti prie jo įmonės turto ir dokumentų. Antstoliui pirmą kartą atvykus į UAB „B.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šis nenurodė kieno iniciatyva ir pagal kokią teismo nutartį ar sutartį jis veikia, nenurodė, kokiu tikslu atvyko, tačiau filmavo, dalyvavo apie 10 asmenų, 5 apsaugos darbuotojai, įmonės „E.“ du atstovai. Antstolis jokių UAB „B.“ dokumentų neprašė, jis nežinojo, kokiu teisiniu pagrindu įmonė nurodytu adresu veikia. Antstolis neišsiaiškino tvarkos dėl patalpų naudojimo, dėl teisinės galimybės UAB „B.“ jose veikti, nesusipažino su į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą įtrauktais kilnojamaisiais daiktais. Antstolis filmuodamas, neklausė paaiškinimų, išstūmė jį iš patalpų ir jėga pateko į UAB „B.“ naudojamas patalpas, tokiu būdu jėga prieidamas prie UAB „B.“ dokumentų. Nebuvo įforminti ir pasirašyti jokie iškraustymo dokumentai. Jokio teismo sprendimo dėl iškraustymo nebuvo. Todėl jis šiandien negali patikslinti ir paaiškinti, kokie UAB „B.“ dokumentai buvo užvaldyti, paimti, pakeisti ar sunaikinti. Jam 2015 m. kovo 19 d. paskambino antstolis ir nurodė pasiimti visus daiktus, esančius UAB „B.“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Po šio skambučio jis paskambino A. Š. įgaliotam R. Š., kad jie pasiimtų A. Š. nupirktą įrangą. Kraustymosi sumaištyje antstolis, pasinaudodamas turto aprašymo funkcija, atvyko į UAB „B.“ patalpas ir nesusipažinęs su jokiais turto nuosavybės teisę patvirtinančiais arba buvimą pateisinančiais dokumentais, R. Š. skatinamas į oficialų dokumentą įrašė tekstą apie 1-8 kategorijoje nurodomus įrenginius. Gali būti, kad jis visą savaitę iki 2015 m. kovo 19 d. kartu su R. Š. šeimininkaudamas UAB „B.“ patalpose fiziškai priėjęs prie apraše nurodytų daiktų juos užrašė savo ranka kaip UAB „B.“ nuosavybę. Taip pat savo ranka įrašė, kad pastabų nėra. Pats įrašė daiktų vertę, tačiau neatskleidė, kokiu būdu ją nustatė. Daugiau jokių turto aprašo tekstą patvirtinančių dokumentų apraše nenurodė ir nepridėjo. Jam liepė pasirašyti ant pateiktų dokumentų. Kadangi tuo metu su R. Š. buvo konfliktiški santykiai, buvo jėga neteisėtai iškraustytas iš UAB „B.“ ūkinės komercinės veiklos, buvo atkirstas nuo bendrovės dokumentų, iš jo atimta galimybė organizuoti visą įmonės veiklą, jis aiškiai suvokė, kad veikia išskirtinai suinteresuotų asmenų grupė, pasinaudojant „teisėtomis“ procedūromis, pasisamdžiusi palankiai, bet nebūtinai teisėtai veikiantį antstolį, kuris beatodairiškai, nepaisydamas antstolių veiklą reglamentuojančių taisyklių, veikė išskirtinai R. Š. interesais, nes iš jo yra gavęs atlygį. Todėl jis padėjo niekaip teisiškai neįpareigojantį parašą ant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo, kaip dalyvavęs asmuo, suprasdamas ir matydamas, kad jis surašytas nepagrįstai, nesant juridinio pagrindo ir nurodant įrenginių nepagrįstas vertes, netinkamus savininkus, ką privalėjo nustatyti pats antstolis darydamas turto apyrašą. Jis suprato, kad turto areštas yra pagal laikinų apsaugos priemonių nutartį, pagal UAB „L.“ sufabrikuotą kreditorinį reikalavimą UAB „B.“. Šio reikalavimo iš tikrųjų nėra, nes UAB „B.“ UAB „L.“ niekada nebuvo skolingas. Atvirkščiai, UAB „L.“ buvo ir yra skolingas UAB „B.“, dėl ko ligi šiol vyksta civiliniai ginčai. UAB „L.“ pareikštas kreditorinis reikalavimas yra parengtas pagal jų sukurtą sukčiavimo schemą, siekiant užvaldyti UAB „B.“ turtą. Pasitikėti specialisto išvada nėra objektyvios galimybės, kadangi specialistas atsakinėjo į sąlyginius klausimus, teikė iš esmės išvadą teisiniais klausimais, nesiremdamas ir papildomai nereikalaudamas tyrimui trūkstamų buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 14, b. l. 28-32).
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. taip pat parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. turto apraše nurodytų daiktų aprašyme jis nedalyvavo ir niekas jo nekvietė. Jis 2015 m. kovo 19 d. matė, kaip asmenų grupė savarankiškai atliko kažkokius veiksmus, pildė dokumentus, filmavo, kalbėjosi tarpusavyje ir, mano, galėjo parengti kažkokius dokumentus. Kada antstolis R. V. sudarė 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą, jis nematė. Mano, kad visi įrašai jame padaryti antstolio ranka. Kada tiksliai ir kam dalyvaujant jis pasirašė R. V. galimai sudaryto aprašo trečią lapą, jis tiksliai neprisimena, mano, kad minėtą lapą jam galėjo pateikti antstolis R. V., kas dar dalyvavo, neprisimena. Kuriuo metu atsirado tekstas minėto 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo abiejuose lapuose, jam nežinoma. Tekstas, esantis minėto aprašo pirmuose dviejuose lapuose, anksčiau jam buvo nematytas. Be to, šiose aprašo kopijose esantys įrašai yra neteisingi, kadangi jame nurodyti kilnojamieji daiktai UAB „B.“ 2015 m. kovo 19 d. nepriklausė. Visų atskiro lapo puslapio kopijos Nr. 3 pasirašymo aplinkybių neatsimena, jis jo neskaitė ir antstolis jam to lapo neperskaitė, jis tame lape pasirašė, nes jam taip nurodė antstolis ir jis buvo apsuptas apsaugos darbuotojų ir anksčiau minėtos asmenų grupės. Jis pats antstoliui 2015 m. kovo 19 d. apraše nurodytų daiktų neaprodė. R. Š., išvežant kilnojamuosius daiktus, iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jis nedalyvavo. Kada, kur ir kam dalyvaujant R. Š. išvežė kilnojamuosius daiktus, kurių pardavimas įformintas A. Š., jis nesidomėjo, nes to ir neprivalėjo daryti, tik žino, kad daiktai buvo išvežti. Užduoti klausimus, kada, kaip, kokių sandorių, dokumentų pagrindu aprašyti kilnojamieji daiktai, kurie buvo rasti 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūrų metu UAB “U.“ gamybos cechuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), atsirado šiose patalpose, jam kaip šių daiktų pardavėjui yra nelogiška. Minėti daiktai buvo parduoti A. Š., o už juos gautais pinigais buvo atsiskaityta su UAB „B.“ darbuotojais. Nuo daiktų įsigijimo momento už juos materialiai tampa atsakingas pirkėjas. Daugiau jokių sandorių su minėtais daiktais jis nebuvo įgaliotas atlikti. Minėtų apžiūrų metu rasti ir užfiksuoti daiktai buvo parduoti A. Š. pagal ikiteisminiam tyrimui pateiktas pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius, o vėliau buvo atsiskaityta su UAB „B.“ darbuotojais pagal kasos išlaidų orderius. Jis yra UAB „V.“ darbuotojas, gamybos proceso specialistas. A. Š. už jam parduotus daiktus atsiskaitė sutartyse su juo nurodytomis datomis ir vietoje. Buvę vadovai ir buhalteriai jam neperdavė buhalterinių dokumentų ir turto, kadangi jo laikotarpio apskaita yra buvusių laikotarpių apskaitos tęsinys, todėl tik gavus visus ankstesnių laikotarpių dokumentus galima gauti teisingus jo laikotarpio apskaitos duomenis. Kasos knygos vedimas, įrašų joje darymas ir jos saugojimas pagal BAĮ priklauso buhalterės arba vyriausiosios buhalterės funkcijai, tai klausimas, kur yra UAB „B.“ kasos knyga už jo vadovavimo laikotarpį, kurios ikiteisminiam tyrimui yra pateikti tik išrašai, yra skirtas ne jam. Neprisimena, kada Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė įtarime nurodytų kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo iš A. Š. originalus. Ar teismas jam grąžino ir kada grąžino šiuos orderius, jis neatsimena (t. 14, b. l. 35-41).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis ir jo geras draugas užsiėmė įvairių medienos gaminių perpardavinėjimu. Šiuos gaminius siųsdavo į Skandinavijos šalis. Buvo noras „įsivelti“ į gamybos procesą, nes liudytojas buvo susijęs su gamybos procesu nuo 1998 metų. Jis ir draugas Kaliningrade turėjo savo cechus, po to valdžia ten pasikeitė ir teko iš ten išeiti. Pasikalbėjo su draugu, kad reikia atgaivinti tokį dalyką. Pasakė draugui, kad jis susirastų, ko jam reikia, o liudytojas materialiai finansuos projektą, suras užsakymų. Draugas, apie kurį kalba, yra R. Š.. Jie galvojo ateityje kažką po truputį pradėti gaminti, kad turėtų visą projektą nuo gamybos iki pardavimo. Daugiau jokių minčių nebuvo. R. Š. surado reikiamus įrenginius. Vieni įrenginiai buvo rasti vienoje vietoje, kiti kitoje. R. Š. komplektavo įrangą, buvo suradęs patalpas nuomai, jas reikėjo paremontuoti, sutvarkyti. Įsigijo patalpas, taip pat dalimis įsigijo įrenginius. A. Š. teigė, kad jis įrenginius pardavė, gavo pinigus ir viskas. Iš karto viskas buvo normaliai, vėliau nesudarė planuojamo kontrakto su norvegais, nesurado konkretaus gaminių pirkėjo, kuris normaliai atsiskaitytų. Neišėjo taip, kaip norėjo. Nei liudytojas, nei jo draugas nenaudojo įsigytų įrenginių, bet jie buvo naudojami, nes buvo palikti kitoje įmonėje. Buvo tokia sąlyga, kad žmonės norėjo įsigyti naują įrangą, kol jie nepakeitė įrangos, jie naudojasi liudytojo įrenginiais. Galvojo, kad tie įrenginiai gali pabūti tose patalpose, nes pardavėjas sakė, kad už trijų, keturių mėnesių įsigys naujus įrenginius ir tuomet galės pasiimti įsigytus įrenginius. Liudytojas ir R. Š. tuo metu neturėjo, kur laikyti įrenginių. Galvojo, kad pavasarį išveš juos į Kaliningradą. Ta įranga, kurią įsigijo, kurį laiką buvo įmonėje, iš kurios tą įrangą įsigijo. Vėliau paskambino iš UAB „B.“ ir pasakė, kad jau galima atvažiuoti ir įrangą pasiimti. R. Š. surado kažkokią įmonę ir kažkur išvežė tuos įrenginius. Liudytojas nežino, kurią dieną viskas vyko. Nebuvo informuotas, kad dėl tos įrangos kyla kokių nors problemų, jog ją reikia pasiimti skubiai, kad jai yra taikomi kažkokie apribojimai. Nei R. Š., nei K. K. apie tai nesakė. A. Š. nurodė, kad jis neturi jokių pretenzijų K. K., kuris pardavė įrangą, o jis sumokėjo pinigus. Vėliau liudytojas pardavė visą įrangą kažkam kitam. Tie įrenginiai buvo nusidėvėję, bet jie atliko savo funkciją. Nežino, iš kur pirkėjas pasiėmė tą įrangą. Jis su R. Š. paruošė dokumentus pardavimui. Nežino, ar pirkėjas buvo fizinis asmuo ar juridinis asmuo. Pirkėjas pretenzijų nereiškė, viskas buvo tvarkoje, daugiau su pirkėju nekontaktavo. Su K. K. sutarė, kad iš karto perka penkis įrenginius, kurių jiems reikia, apsitarė dėl kainos. Susitarė, kad pardavėjas įrangą naudos tol, kol įsigis naujus įrenginius. Neturėjo tiek pinigų, kad iš karto už visus reikiamus įrenginius galėtų sumokėti, todėl pasakė, kad paims tai, kas pardavėjui šiuo metu nereikalinga. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad davė tokius parodymus. Jis teigė, kad ne tik R. Š. ieškojo, kur tuos įrenginius galima parduoti, pats liudytojas taip pat ieškojo pirkėjo, domėjosi, nes buvo suinteresuotas. Kai pardavė įrangą, vyras jam grynais sumokėjo 20000 Eur, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis ir viskas. Prikimo-pardavimo sutartį atidavė R. Š., nes jis pats nėra įpratęs laikyti ar saugoti dokumentų, o R. Š. su dokumentais buvo kruopštesnis. Su pirkėju, kuris nupirko įrangą, buvo susitikę PC „Akropolis“. R. Š. atvažiavo su šiuo žmogumi, pasikalbėjo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėjo pinigus, kurių liudytojas net neskaičiavo, paspaudė vienas kitam rankas ir viskas. R. Š. pasakė, kad per kažką tą žmogų žino, jog tai normalus vyras. Jei būtų buvusi geresnė kaina, būtų pradavę įrangą kitam pirkėjui. Galimai pirkėjas tuo metu, kai atsiskaitė, nebuvo paėmęs įrangos. Jis pasakė, kad apsižiūrėjo, jog viskas tinka, kad viskas gerai. A. Š. negalėjo pasakyti, kur ta įranga buvo nuvežta, kai paėmė ją iš UAB „B.“, nesidomėjo. Nežino, ar visa įranga buvo vienoje vietoje ar skirtingose vietose. Įrangos išvežimą iš UAB „B.“ patalpų organizavo R. Š. su savo pažįstamais, jis pasakė, kad viską sutvarkys ir viską padarys. Liudytojas net neklausė, kur ta įranga išvežta, tik paklausė, ar jis išvežė, o šis atsakė, kad taip, viskas sutvarkyta. Mano, kad tie įrenginiai buvo išvežti į kitas gamybines patalpas ir iš ten tas žmogus pasikrovė ir išsivežė ten, kur jam reikia. Liudytojui ir R. Š. paskambino iš UAB „B.“ dėl išvežimo, kad, jeigu jie nori, gali pasiimti įrenginius. Nežino, kas skambino, kad reikia pasiimti įrangą, bet buvo skambutis ir liudytojui, ir R. Š.. Jokios skubos dėl įrenginių išvežimo nebuvo, pasakė, kad gali atvažiuoti, kada gali pasiimti. Buvo pasakyta, kad jie atsiveš naują įrangą. Buvo susitarimas, kad, kai jie susikomplektuos naują įrangą, atiduos seną. Pardavęs įrangą, atsiėmė savo pinigus, daugiau jokio intereso neturėjo. Kai pirko įrangą iš UAB „B.“, buvo paruoštos pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti reikiami dokumentai. Pats liudytojas perdavė pinigus UAB „B.“ vadovui. Apie tai, kad buvo peržiūrėta liudytojo sąskaita ir jokių išgryninimų tuo laikotarpiu nebuvo, paaiškino, kad sąskaitų jis turi ne vien Lietuvos banke. Jis turėjo 20000 Eur, nes pardavė 10 arų žemės sklypą už 180000 Lt. Apie tai, kad kito ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog ne pats K. K. mokėjo pinigus, o davė R. Š., o šis atsiskaitė su K. K., gali paaiškinti, kad taip kalbėta buvo preliminariai. Susitikimo metu buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, išrašytas kasos pajamų orderis, buvo sumokėti pinigai UAB „B.“. Tuo metu liudytojas turėjo ir daugiau pirkimo-pardavimo sandorių. Žemės sklypą pardavė 2014-2015 metais. Neatsimena, ar 2014-2015 metais turėjo nekilnojamojo turto.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis pažįsta K. K. tik nuo 2014 metų žiemos, kai iš UAB „B.“ pirko kilnojamuosius daiktus. Šiuo metu su K. K. nebendrauja. Iki šiol buvo su juo susiskambinęs porą kartų dėl baldų užsakymo. Jis nuo 2014 metų iki 2015 metų iš UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus K. K., pirko kilnojamuosius daiktus, t. y.: 1) presą „SIMI“ TW00005; 2) presą „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO; 3) giljotiną „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, Nr. 32516; 4) siuvimo mašiną „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932; 5) keltuvą „BOSS“ modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų; 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą „ALTEKO“; 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“. Jis pirko šiuos daiktus tikslu gaminti baldus kartu su savo pažįstamu R. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš kur R. Š. sužinojo, kad UAB „B.“ parduoda minėtus kilnojamuosius daiktus, nežino. R. Š. jam nesakė, o jis nesidomėjo. Buvo susitarimas toks, kad jis su R. Š. atidaro įmonę, R. Š. su nupirktais kilnojamaisiais daiktais apdirba medieną, gamina korpusinių baldų ruošinius ir realizuoja, o jis sumoka už kilnojamuosius daiktus (aukščiau paminėtą įrangą) ir sprendžia visus finansinius ir gamybinius klausimus. Minėtų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. 14/12/18-2, 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. 14/12/31, 2015 m. sausio 5 d. Nr. 15/01/05, 2015 m. sausio 14 d. Nr. 15/01/14, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 15/01/15, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 15/01/16 ir 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BA1505 sudarė K. K.. Sutartyse nurodyta data jam paskambindavo K. K. ir pasakydavo, kad sutartys sudarytos, sutardavo susitikimo vietą, vieta buvo skirtinga, priklausomai, kur jis ir K. K. būdavo, susitikdavo įvairiose kavinėse PC „Akropolis“, PC „Europa“, tiksliai neprisimena, ir jis ten pasirašydavo K. K. parengtas sutartis. Visas minėtas ir jam tyrėjos parodytas sutartis jis pasirašė. Kur yra minėtų sutarčių originalai, jis nežino, nes daug kartų kraustėsi iš vienų namų į kitus, be to, galėjo minėtų sutarčių originalus ir sunaikinti, nes vėliau jis šiuos įsigytus kilnojamuosius daiktus pardavė. UAB „B.“ atstovui K. K. už kiekvieną įsigytą anksčiau paminėtą daiktą mokėjo grynais pinigais sutartyje nurodytas sumas, o K. K. jam išrašydavo kasos pajamų orderius, kuriuos jis pasirašydavo. Kiek už kiekvieną minėtą daiktą sumokėjo, tiksliai neprisimena, tačiau iš viso galėjo sumokėti apie 20000 Eur. Jis pasirašė UAB „B.“ kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 001, 2014 m. gruodžio 18 d. Serija BA13 Nr. 002, 2014 m. gruodžio 19 d. Serija BA13 Nr. 003, 2014 m. gruodžio 31 d. Serija BA13 Nr. 004, 2015 m. sausio 5 d. Serija BA14 Nr. 001, 2015 m. sausio 14 d. Serija BA14 Nr. 002, 2015 m. sausio 15 d. Serija BA14 Nr. 003, 2015 m. sausio 16 d. Serija BA14 Nr. 004, 2015 m. sausio 8 d. Serija BA14 Nr. 0004 ir UAB „B.“ direktoriui K. K. sumokėjo grynais juose nurodytas sumas. Pinigų jis turėjo, nes visą gyvenimą dirbo, be to, prieš sumokant jis grynindavo savo pinigus iš savo sąskaitos. KPO surašė pats K. K., jis tik pasirašė. Išvardintų kasos pajamų orderių originalų jis neturi, galimai juos sunaikino, nes turėjo daug kartų kraustytis. Nupirkęs minėtus kilnojamuosius daiktus jis jų nepasiėmė, nes nebuvo suradęs konkrečios patalpos, kur išvežti. Dėl to žodžiu su K. K. sutarė, kad šitie daiktai pabus UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir jais pasinaudos UAB „B.“, kol įsigis naują įrangą. Iki kada minėti kilnojamieji daiktai buvo (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, tačiau iki 2015 m. kovo mėnesio. Po to, kai jam ir R. Š. nepavyko pasirašyti kontrakto su Norvegijos įmone, kokia jau dabar neprisimena, jo iš UAB „B.“ nupirkta įranga tapo nereikalinga. Dėl to R. Š. padavė skelbimą, kad parduoda minėtą įrangą. Kur buvo patalpinti skelbimai, jis nežino, nes R. Š. jam nesakė. Atsirado pirkėjas fizinis asmuo, kuris atėjo su R. Š., jie sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė, kad jis parduoda, o pirkėjas perka. Šito pirkėjo jis dabar neprisimena, jokių jo kontaktinių ir asmens duomenų, taip pat pirkimo-pardavimo sutarties neturi, kiek prisimena, ją atidavė R. Š.. Tas fizinis asmuo jam sumokėjo 20000 Eur. Kai tas pirkėjas išsivežė nupirktą įrangą iš UAB „B.“, jis ten nedalyvavo, ten dalyvavo jo miręs draugas R. Š.. Kur šiuo metu yra minėta parduota įranga, jis nežino, nesidomėjo, gavo pinigus ir tiek (t. 13, b. l. 23-29).
Apklausiamas Islandijos pareigūno liudytojas A. Š. parodė, kad K. K. jis gal ir yra matęs porą kartų. Jis nepamena, kada galėjo susipažinti su K. K.. Lietuvoje jis niekada neužsiėmė verslu ir nedirbo su K. K.. Su K. K. jokių ryšių nepalaiko. A. Š. paaiškino, kad jis neturi jokių ryšių su UAB „B.“. Jis paskolino pinigų ir pasirašė dokumentus, kai buvo nupirkta kažkokia technika. Pinigus paskolino R. Š., paskolino grynuosius pinigus. R. Š. paskolino 20000 Eur. Iš R. Š., paskolinęs šiam pinigus, negavo jokio kvito, tačiau skola buvo grąžinta. Kada skolino pinigus, neatsimena. Sąskaitas ir kvitus, siejamus su UAB „B.“, pasirašė. R. Š. pirko techniką jo vardu. Už sutarties sudarymą buvo atsakingas R. Š., kuris ir pateikė liudytojui sutartį. Kur buvo pasirašyta sutartis, neatsimena. Dokumentus, susijusius su technikos pirkimu, pasirašė. Dokumentus prašė pasirašyti R. Š.. Visos sutartys buvo pasirašytos vienu metu, jas pasirašė ir K. K.. Su K. K. dėl dokumentų pasirašymo buvo susitikęs vieną ar du kartus. A. Š. teigė, kad jis pasirašė sutartis ir kvitus. Pinigus R. Š. skolino vieną kartą, jis visus pinigus grąžino taip pat per vieną kartą. Pinigus uždirbo, nes ilgai dirbo Rusijos Federacijoje, užsiėmė verslu. Pinigus R. Š. paskolino šešių mėnesių laikotarpiui. Dokumentus galimai pasirašė 2015 metų žiemą, kažkur Kalėdų ar Naujųjų metų metu, per Naujuosius metus išvyko į Rusijos Federaciją. Dokumentus pasirašė juose nurodytomis datomis. Iš tikrųjų nepamena, kiek kartų buvo susitikęs su K. K.. Nežino, kur buvo laikoma technika, kai ji buvo nupirkta. Technikos pirkime nedalyvavo, nieko neėmė. Kodėl UAB „B.“ pardavė techniką, nežino. Dėl technikos įsigijimo kainos nesiderėjo. Technikos nepardavinėjo ir nežino, kas ją nupirko. Kokius įrenginius pardavinėjo R. Š., nežino. A. Š. teigė, kad jis iš UAB „B.“ technikos nepirko. Kada buvo paimti UAB „B.“ įrenginiai, nežino. Kas juos paėmė, taip pat nežino. Sutartys ir kvitai buvo pasirašyti jo vardu, nes tai buvo tarsi apsidraudimas, nes jis paskolino pinigus (t. 17, b. l. 61-64).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo UAB „V.“ ir UAB “U.“. Šiuo metu nedirba K. K. įmonėse, nes tikriausiai nepateisino jo lūkesčių. Ginčų ar pykčių su K. K. nebuvo. UAB „B.“ girdėta, liudytojas buvo susijęs su šia įmone, joje dirbo pagal įgaliojimą, atliko gamybos vadovo funkcijas. Tai buvo K. K. naujai įsigyta įmonė. Gamybos vadovas turi užsiimti vadovavimu kolektyvui, yra atsakingas už prekių pagaminimą laiku, tiekimą, už užsakymų vykdymą. Liudytojas neprisiminė, kuriais metais dirbo paminėtoje įmonėje. UAB „B.“ patalpose buvo ofisas su panoraminiu langu, pro kurį matė visą gamybą. Vieną dieną įvyko įmonės užgobimas – buvo atvažiavę žmonės su apsauga, viską užrakino, nieko nebuvo galima toliau veikti, sulaužė vartus. Apsauga visur dalyvavo, viską filmavo. Viskas baigėsi tuo, kad išsivežė įrangą iš patalpų, nes buvo pasakyta, jog viskas turi būti išvežta. Liudytojui buvo nurodyta organizuoti sklandų daiktų išvežimą. Jis transporto neužsakinėjo, transportas buvo užsakytas. Liudytojo užduotis buvo organizuoti darbuotojus, kad tvarkingai sudėtų stakles ir pakrautų į sunkvežimius. Tai buvo medžio apdirbimo staklės, viskas, kas skirta masyvo baldų gamybai. Kiek atsimena, pagal krovinio važtaraštį staklės buvo vežamos į UAB „V.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). K. K. pasakė, kur ir ką reikia vežti. Dar buvo vienas K. K. darbuotojas, kuris užsakinėjo transportą ir padėjo tvarkyti visą procesą. To darbuotojo funkcijų nežino, tik žino, kad jis dažnai dalyvaudavo susirinkimuose, jis šiek tiek organizavo remonto darbus ceche, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas šį asmenį pažinojo dar iki to, kai pradėjo dirbti UAB „B.“. R. K. teigė, kad įmonėje buvo du faneravimo presai. Tikriausiai viskas nukeliavo į (duomenys neskelbtini). Vienas krautuvas tikriausiai buvo nugabentas į UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) skyrių. Lukšto sujungimo staklės buvo vienos, visos staklės pagal krovinio važtaraščius buvo vežamos į UAB „V.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Dalis staklių keliavo į UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) skyrių. Tikriausiai įmonėje buvo drožlių siurbimo sistema. Kiek atsimena, presą „SIMI“, lukšto kapojimo stakles, kompresorių ir drožlių siurbimo sistemą vežė į (duomenys neskelbtini). Nematė sutarčių, kad paminėti įrenginiai būtų parduoti kitoms įmonėms. Viskas vyko kelias dienas, buvo daug įtempto darbo. Liudytojas teigė, kad jis dalyvavo UAB „B.“ inventorizacijoje, viskas buvo surašyta, buvo nufotografuoti įrankių bei staklių numeriai, sudarytas priėmimo bei perdavimo aktas. Inventorizacijoje dalyvavo K. K., buvo surašytas inventorizacijos aktas. Su K. K. viską apžiūrėjo, šis klausė, kur ir kokie daiktai yra. Priėmimo bei perdavimo akto pasirašyme liudytojas nedalyvavo. Įrenginiai buvo vežami į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini), t. y. į UAB „V.“ patalpas. Iš tų įrenginių, kurie buvo išvežti iš UAB „B.“, kelios staklės buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) ceche, kuriam vadovavo liudytojas. Atsimena, kad vienas krautuvas buvo didelis, o kitas buvo mažesnis, geltonas buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) padalinį. Iš medžio apdirbimo įrenginių (duomenys neskelbtini) niekas nebuvo naudojama. Vienas iš krautuvų buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) ceche. (duomenys neskelbtini) ceche nebuvo naudojami įrenginiai, nurodyti kaltinime, t. y. faneravimo presas, lukšto sujungimo staklės, medienos drožlių siurbimo įrenginys, presas, lukšto kapojimo staklės, kompresorius. R. K. neprisiminė, ar buvo šlifavimo stalai ant ratukų. (duomenys neskelbtini) nešlifavo ir nelukštavo, tik vėliau tai darė, kai buvo nauja įranga. Jis neprisiminė, ar buvo keltuvas „Boss“. Siuvimo mašina buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini). Jis organizavo pakrovimą, o ką krauti, kur krauti, buvo pasakyta. Įrenginių išvežimas užtruko beveik savaitę. Kai baigė, buvo likusios gal tekinimo staklės, bet jų įmonei faktiškai nereikėjo, jas buvo sudėtinga išgabenti iš patalpų, nes jos buvo sunkios. Kai viską išvežė iš UAB „B.“ patalpų, apsaugos tarnyba viską apėjo, pažiūrėjo, ar neliko daiktų. Apsaugos darbuotojai buvo informuoti, kad įmonė savo daiktų patalpose nepaliko. Per tą laikotarpį, kol buvo kraustomasi, niekas kitas nebuvo atvažiavęs paimti daiktų. Transporto priemonių užsakymu rūpinosi K. K. darbuotojas, kuris ir informuodavo, kad atvažiuoja užsakytas transportas. Dalį rankinių įrankių išvežė į (duomenys neskelbtini) padalinį, o kitą į dalį (duomenys neskelbtini). Šie įrankiai buvo vežami UAB „B.“ mikroautobusu. (duomenys neskelbtini) buvo UAB „V.“ patalpos, tačiau į tas patalpas liudytojo žiniomis niekas nebuvo vežama. K. K. darbuotojas užsakydavo transporto priemonę ir krovinio važtaraštyje buvo nurodyta, kur vežti. Vairuotojas atnešdavo savo lapą, o liudytojas jį pasirašydavo. UAB “U.“ vadovavo K. K., o UAB „V.“ R. T.. Liudytojas pradžioje dirbo UAB „V.“, o vėliau UAB „U.“. R. T. įmonėje pasirašydavo dokumentus, jis nedalyvaudavo jokiuose įmonės valdymo procesuose. Realiai įmonei vadovavo K. K., buvo vykdomos jo užduotys. R. T. nesilankydavo gamybinėse patalpose. R. K. aiškino, kad tuo metu, kai pradėjo dirbti UAB „B.“, ten vyko gamybiniai procesai, buvo anksčiau neužbaigtų užsakymų, kuriuos turėjo užbaigti, buvo naujų užsakymų, vyko procesai. Jo vertinimu įmonėje buvo darbo perspektyvos, t. y. buvo geros patalpos, neblogas kolektyvas, kuris su medžio masyvu galėjo pagaminti sudėtingus dalykus. Darbuotojams buvo sunku, nes keitėsi savininkai, darbuotojai buvo panikoje, bet darbai vyko sklandžiai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokios apimties užsakymus dar pavyko įgyvendinti. Jam reikėdavo paskaičiuoti savikainas, kad žmonėms būtų atlyginimas, jog būtų galima sumokėti už elektrą, kitas sąnaudas. Įmonėje buvo konstruktoriai, technologas, kurie turėjo paskaičiuoti, kokia yra gamybos kaina, o kokia pardavimų kaina. Užsakovu, kuriems pavyko įvykdyti užsakymus, neatsimena. Visa įranga buvo funkcionali, jos našumas gal buvo šiek tiek per mažas, jeigu būtų buvusios apimtys. Įmonėje buvo du presai – karšto ir šalto presavimo. Abu presai veikė. Tuo metu, kai liudytojas dirbo įmonėje, nenaudojamų staklių nelabai buvo. Apie naujų įrenginių pirkimą kalbos nebuvo. Nebuvo kalbų, kad ta įranga, kuri buvo išvežta, priklauso kažkam kitam, o ne UAB „B.“. Neteko girdėti, kad tuos daiktus kažkas būtų nupirkęs iš UAB „B.“. Tai, kas priklauso UAB „B.“, viskas buvo surašyta ir pagal tai buvo daroma inventorizacija. UAB „B.“ disponavo įrenginiais, tačiau kam jie priklausė, liudytojas nežino. Jam nebuvo duotas nurodymas išsiaiškinti, kam priklauso įmonėje esanti įranga. Tuo metu, kai vyko kraustymas, buvo apie 20 gamybos darbuotojų, taip pat buvo administracijos darbuotojai. Atvykę asmenys pakeitė patalpų spynas. Fizinis kraustymas prasidėjo ne tą pačią dieną, kai įvyko įsiveržimas į patalpas. Buvo duotos trys dienos organizuoti išsikraustymą. Reikėjo organizuoti, kam, kada ateiti, nes reikėjo stakles nuimti, išardyti pagalbines dalis ir pan. Liudytojas neprisiminė, kada prasidėjo kraustymasis po įsiveržimo. Pagal krovinio važtaraštį žino, kad dalį įrenginių išvežė į Kauną. Staklių pakrovimas truko apie penkias dienas. Pakrovimo procesas buvo sudėtingas. Pakrovė įmonės darbininkai. Liudytojas staklių iškrovime nedalyvavo, jis, kiek suprato, skambino UAB „V.“ atstovui Kaune, pas kurį buvo vežamos staklės ir informuodavo, kad jos yra atvežamos. Į (duomenys neskelbtini) esantį cechą buvo atvežtos naujos medžio apdirbimo staklės. Staklės buvo įsigytos po įvykių, susijusių su UAB „B.“, praėjus apytiksliai pusmečiui. UAB „B.“ buvo užbaigiami seni užsakymai, taisomas brokas, buvo apdirbinėjamos durys. Šie užsakymai buvo iki K. K. vadovavimo. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar su įmone už šiuos užsakymus buvo atsiskaityta. Iki įsiveržimo į patalpas buvo pradėtų ir nepabaigtų užsakymų. Kažkokie užsakymai galimai buvo pabaigti vėliau. Nežino, kuri įmonė įsigijo naujų įrenginių, bet liudytojas tuo metu jau dirbo UAB “U.“. Nauji įrenginiai stovėjo (duomenys neskelbtini) ceche. Daiktai iš UAB „B.“, kurie buvo išvežti į (duomenys neskelbtini), taip pat buvo ten. R. K. negalėjo nurodyti, ar, kai buvo įsiveržimas, buvo leista pasiimti kompiuterius, dokumentus, nes buvo sąmyšis. Taip pat nežino, ar antstolis aprašė kokius nors daiktus. Daugiau filmavo apsaugos darbuotojai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. Dvejos staklės buvo išvežtos į (duomenys neskelbtini). Dalis įrenginių buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), dalis į (duomenys neskelbtini), o didžioji dalis į Kauną. Į (duomenys neskelbtini) buvo išvežtos pjovimo staklės ir CSI staklės. Dėl kompresoriaus neatsimena. Kaune esančiose patalpose nėra buvęs, (duomenys neskelbtini) teko tik administracinėse patalpose lankytis, įrenginių nematė. Vėliau dirbo UAB „U.“. Ar UAB „B.“ tęsė veiklą, nežino. UAB „B.“ funkcijas atliko tik pagal įgaliojimą. Po iškraustymo tos įmonės likimu nesidomėjo, jokių nurodymų, susijusių su ta įmone, negavo. Į (duomenys neskelbtini) buvo vežama mažoji dalis rankinių įrankių ir nedidelė dalis staklių – pjovimo, reismusas, geltonas keltuvas. Daiktai, kurie buvo vežami į (duomenys neskelbtini), nebuvo pakuojami, ten buvo gan grubios tarybinių laikų staklės. Kitos staklės buvo atsargiai supakuotos ir išvežtos. Į (duomenys neskelbtini) buvo vežamos senos staklės. UAB „B.“ daiktai liudytojo žiniomis buvo (duomenys neskelbtini) sandėlyje bent jau iki to, kol jis dirbo UAB “U.“. UAB „V.“ gamybinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 9 d. dirbo UAB „V.“ gamybos vadovo pareigose. Nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. ji dirbo UAB “U.“ gamybos vadovo pareigose. UAB „B.“ jis niekada įdarbintas nebuvo. Jis žino, kad įmonių „V.“ ir “U.“ savininkas buvo K. K., jis taip deklaravo. Jis dirbdamas minėtose įmonėse vykdė K. K. nurodymus. Kiek prisimena, 2014 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, tikslios datos neprisimena, K. K. jį supažindino su J. U. ir pasakė, kad perima UAB „B.“. Jis suprato, kad K. K. nusipirko UAB „B.“ akcijas. Susitikimas vyko, nes J. U. turėjo perduoti visus duomenis dėl neužbaigtų projektų, kurie turėjo būti užbaigti jau vadovaujant jam. Kad jis galėtų dirbti, UAB „B.“ direktorius K. K. surašė įgaliojimą. Įgaliojime buvo nurodyta, kad jis gali pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, priimti nupirktas medžiagas, parduoti pagamintą produkciją, vadovauti gamybos cechui, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, antstoliai aprašė visą UAB „B.“ turtą 2015 m. kovo 19 d., po ko davė 1 savaitę išsivežti visus UAB „B.“ daiktus. Per visą tą savaitę buvo pasamdyta apsauga, kuri filmavo išvežimo procesą, tačiau išvežamų daiktų ir dokumentų netikrino. UAB „B.“ turėjo pilnai atlaisvinti patalpas, nes patalpas įsigijo UAB „E.“. Jis dirbdamas UAB „B.“ pagal įgaliojimą didžiąją laiko dalį praleisdavo UAB „B.“ patalpose, būdavo daugiausia gamybinėse patalpose, tačiau būdavo ir administracinėse patalpose. Jis dalyvavo UAB „B.“ gamybinės įrangos inventorizacijoje, kuri buvo atlikta po 2014 m. gruodžio 18 d., tikslios dienos neprisimena. Atlikus inventorizaciją pagrindiniai brangūs daiktai sutapo. Didelių trūkumų nebuvo nustatyta, galimai buvo smulkūs, tačiau kokie, dabar neprisimena. Inventorizacija buvo atlikta pagal turimą UAB „B.“ turto sąrašą, į inventorizacijos aktą buvo įtraukti ir visi papildomai rasti daiktai. Kiek prisimena, jam K. K. buvo išdavęs 2840 Lt. Kada K. K. jam išdavė minėtus pinigus, jis tiksliai neprisimena, tai buvo 2015 m. sausio mėnesį. Pinigai, kiek prisimena, buvo skirti UAB „B.“ procesų valdymui ir apmokėjimams. Dėl pinigų pasirašinėjo KIO. Galėjo būti, kad K. K. jam pinigus išduodavo dalimis, o vėliau davė pasirašyti vieną KIO. Dabar neprisimena, kam ir kiek pinigų panaudojo. Gautų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus teikė buhalterėms, kurios dirbo administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jų pavardžių ir vardų neprisimena. Jis neturi ir negali pateikti 2840 Lt pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų. Nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 26 d., kol buvo išvežami UAB „B.“ daiktai, dieną sargai nedirbo, ar jie dirbo naktį, jis tiksliai nežino. Jokie darbuotojai po 2015 m. kovo 19 d. UAB „B.“ gamybinėse patalpose nedirbo. Iš pradžių buvo vežami smulkūs daiktai, kuriuos krauti padėjo UAB „B.“ darbininkai. Vežė su vienu UAB „B.“ ir dviem UAB „V.“ krovininiais mikroautobusais, jų valstybinių numerių neprisimena. Didelėms staklėms išvežti buvo pasamdytas kranas, iš kur buvo pasamdytas, neprisimena, ir buvo pasamdyta „fūra“, tačiau, kam ji priklausė ir kas vairavo, neprisimena. Kiekvienam stambiam išvežimui buvo rašomas krovinių važtaraštis. Kiek prisimena, kroviniai su „fūra“ važiavo keturis kartus, atskiromis dienomis. Daiktams, kurie buvo vežami su mikroautobusais, krovinio važtaraščiai rašomi nebuvo. Smulkūs daiktai daugiausiai buvo išvežti į UAB „V.“ gamybines patalpas ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Visos didelės staklės buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), kur buvo UAB „V.“ filialas, gamybinės patalpos ir sandėliai. Kelios didelės staklės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur yra didžiausia UAB „V.“ gamybinė bazė. Po 2015 m. kovo 19 d. per porą dienų buvo suvažiavę K. K. administracijos darbuotojai su lengvaisiais automobiliais ir iš karto išsivežė visus UAB „B.“ administracinėse patalpose buvusius dokumentus ir kompiuterius. Visi dokumentai buvo vežami dėžėse, tačiau jis negali nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus išvežė, jis tik padėjo nešti dėžes. Visame tame procese dalyvavo K. K.. Kur buvo išvežti kompiuteriai ir UAB „B.“ dokumentai, jis nežino, nes jų nevežė. Apie UAB „B.“ daiktų pardavimus A. Š. jam nežinoma. Žino, kad lukšto sujungimo staklės 3E-642, lukšto kapojimo staklės „HYMMEN“, faneravimo presas NPC 8/120 DIGIT, medienos drožlių siurbimo įrenginiai, 4 stalai, presas „SIMI“ buvo išgabenti į (duomenys neskelbtini) su pasamdyta „fūra“. Šie daiktai buvo išvežti nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 26 d. Kokius įrenginius ir kur vežti, nurodymą davė K. K., o visą įrenginių išvežimą prižiūrėjo jis. K. K. dalyvavo, tačiau ne visada. Daiktų išnešimui buvo samdoma technika, iš kur tiksliai dabar jau neprisimena, padėjo UAB „B.“ darbuotojai, kurie dirbo gamybinėse patalpose, ir buvo atvažiavę bei padėjo UAB „V.“ darbuotojai. Krautuvas „Stein Bock“ buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Dėl kompresoriaus R140 ATMOS-CHRAST jis nieko neprisimena. Asmenų A. Š., R. Š. jis nepažįsta. Apie tolesnį išvežtų daiktų į Kauno rajoną likimą jis nieko nežino, nes ten niekada nebuvo. Krautuvas „Stein Bock“, jam išėjus iš darbo, t. y. 2016 m. balandžio 11 d., liko (duomenys neskelbtini). Jis buvo ir matė, kad į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvežti įrenginiai ten buvo ir 2015 metų rudenį (t. 12, b. l. 139-143).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. J. parodė, kad K. K. atėjo dirbti į UAB „B.“ vadovu 2014 m. gruodžio mėnesį. Liudytoja tuo metu dirbo įmonėje buhalterės padėjėja. Apie K. K. atėjimo į įmonę ir jo tapimo vadovu aplinkybes nieko nežino. Įmonė buvo nupirkta ir jos vadovu tapo K. K.. Kas nupirko įmonę, nežino. Nežino, kaip K. K. yra susijęs su įmonę įsigijusiu subjektu. Įmonė buvo įsigyta iš J. U.. Kiek atsimena, J. U. pardavė įmonę K. K.. J. U. yra liudytojos brolis. UAB „B.“ liudytoja dirbo maždaug apie metus. Iki K. K. įmonės vadovu trumpai buvo J. U., nes ankstesnis direktorius išėjo iš darbo. J. U. direktoriumi buvo apie pusantro mėnesio. J. U. vadovo pareigose pakeitė K. K.. Įmonė tuo metu dirbo nuostolingai, turėjo daug skolų. Ji buvo buhalterės padėjėja. Ataskaitų, finansinių atskaitomybių derinimas buvo buhalterio atsakomybė, jas turėjo pateikti buhalterė. Liudytoja darbo santykius su įmone nutraukė, nes matė, kad įmonė veikia nuostolingai, buvo skolinga liudytojai. Kiek atsimena, nuo 2014 m. spalio buvo skolos, susijusios su darbo užmokesčiu, visiems darbuotojams. Nežino, kokių veiksmų ėmėsi K. K., kad įmonė veiktų efektyviai. Kai į įmonę atėjo K. K., pirmą kartą atlyginimas buvo mokėtas už spalio mėnesį, ar vėliau buvo mokamas atlyginimas, nežino. Liudytoja neprisiminė, ar į jos funkcijas įėjo dokumentų, susijusių su įmonės turto pardavimu, tvarkymas. Kai atėjo K. K., buvo padaryta pilna dokumentų, buhalterijos, turto inventorizacija. Direktoriai tarpusavyje turėjo pasirašyti, kas perduodama, kas priimama. Dokumentai apie visą turimą įmonės turtą buvo atspausdinti iš įmonės apskaitos programos ir tiesiog buvo einama bei žiūrima, kas yra. Kiek prisimena, ji kaip komisijos narė taip pat pasirašė dokumentus, tačiau ji nėjo ir netikrino, koks turtas iš tikrųjų yra. Kai įmonei atėjo vadovauti K. K., jis atsivedė savo komandą. Tų žmonių vardų nežino, nes liudytojai neteko su tais žmonėmis dirbti. Inventorizacijoje dalyvavo K. K., o iš senesnių darbuotojų sandėlininkas, vairuotojas. J. U. pirmomis dienomis, kai atėjo K. K., inventorizacijoje tikrai dalyvavo. Buvo apžiūrėta, koks turtas yra realiai, kokie yra dokumentai, ar atitinka pagal apskaitos programos duomenis. Ko nebuvo rasta, buvo parašyta inventorizacijos išraše. Liudytoja pasirašė dokumentuose, kurie buvo atspausdinti iš programos apie turimą ilgalaikį turtą, mažavertį turtą. Dirbant įmonėje paskutinį mėnesį, nieko nežinojo apie naujus projektus bei apie tai, kas vyko ceche. Liudytoja teigė, kad jai nėra žinoma, ar buvo parduotas turtas, ar buvo apskaitytas, jai jokie susiję dokumentai nebuvo pateikti. Atlyginimą už spalį mokėjo K. K.. Neatsimena, ar dar kas nors dalyvavo atlyginimo mokėjime, ar tik jis vienas. Neatsimena, ar dalyvavo pinigų išmokėjime darbuotojams. Kai įmonei vadovavo K. K., ji kaip kasininkė tikrai negalėjo dalyvauti ir negalėjo pasirašyti jokių dokumentų, nes viskas buvo perduota K. K.. Mėnesį dirbo buhalterės padėjėja, bet už pinigus nebuvo atsakinga. Iki pat išėjimo iš darbo nevedė kasos knygos. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. nebevedė kasos knygos. Nežino, kas vedė visą UAB „B.“ apskaitą ir kasos knygą tuomet, kai K. K. tapo vadovu. Kasininku tapo direktorius. Pirminius dokumentus, jeigu buvo tuo metu pirkimai, į apskaitą vedė ji. Kai K. K. tapo direktoriumi, tą dieną, kai buvo perduota kasa, joje buvo tik centai. Iki išėjimo iš darbo nematė, kad įmonėje būtų gautos kažkokios pajamos, grynieji pinigai. Neatsimena, ar matė kasos pajamų orderius, iš kurių būtų matyti, jog buvo gautos kažkokios pajamos grynaisiais. Jai nėra žinoma, iš kokių pinigų buvo išmokami atlyginimai, jei kasoje nebuvo pinigų. Pagal dokumentus nematė, iš kur tie pinigai buvo, arba neatsimena, kad kažkas tokio būtų. Nepažįsta A. Š., nematė orderių, išrašytų A. Š.. Neatsimena, ar dalyvavo išmokant pinigus darbuotojams K. K. vadovavimo laikotarpiu. Tuo periodu negalėjo atlikti mokėjimų grynaisiais. Senoji buhalterė išėjo iš darbo 2014 m. lapkričio pabaigoje, buvo ieškomas naujas buhalteris. Kadangi įmonė buvo parduota, K. K. sakė, kad pats susiras darbuotojus. Liudytoja nežino, kas nuo 2015 m. sausio 1 d. vedė didžiąją knygą. Prieš išeidama iš darbo dar dvi savaites sirgo, nebuvo darbe. Sirgo nuo sausio vidurio. Įmonėje buvo vedami pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, nes tai buvo kasdieninis darbas, bet iki pat 2015 m. vasario 5 d. nebuvo vedami, nes labai trumpai dirbo su K. K.. Ji dokumentus perdavė 2014 m. gruodžio 18 d., iki 2015 m. sausio vidurio dar bendravo ir dirbo su K. K., po to susirgo. Jai reikėjo gaudyti vadovą, kad jis pasirašytų atleidimo dokumentus. Iki 2014 m. gruodžio žiniaraščius vedė ji ir buhalterė. Vėliau jos darbas nesustojo, jeigu gaudavo dokumentus – vesdavo juos, jeigu nieko negaudavo – nieko nevesdavo. Jeigu buvo pristatomi dokumentai, tai vedė žiniaraščius iki 2015 m. sausio vidurio. Telefonu su K. K. nelabai pavyko susiekti dėl atleidimo. Nusiuntė savo prašymą atleisti iš darbo elektroniniu paštu, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Tuomet išsiuntė prašymą registruotu paštu. M. J. negalėjo paaiškinti, kodėl kaltinamasis nenorėjo atleisti jos iš darbo. Jis norėjo, kad ji perduotų kažkokius dokumentus, nors ji jų nepriėmė ir neturėjo jų perduoti. Buvo vyriausiosios buhalterės, kurios vedė apskaitą, o liudytojos darbas buvo pirminių dokumentų apskaita. Mano, kad ji neturėjo perduoti visos buhalterijos, nes jos visos fiziškai nevedė. Atėjus K. K., kol dar liudytoja kažkiek vedė apskaitą, dokumentų perdavimo nebuvo, visi dokumentai, visa buhalterija liko vietoje. Kai įmonei pradėjo vadovauti K. K., t. y. nuo 2014 m. gruodžio 18 d., buvo atvesti žmonės, kurie perrišo visas sąskaitas, paėmė programą. Buhalterė, kuri vedė apskaitą, buvo J. L.. Ji atėjo į įmonę dirbti maždaug 2014 m. pavasarį. Liudytojai nėra žinoma, ar buhalterė iš kažko perėmė apskaitos vedimą. Kiek žino, J. L. viską vedė taip, kaip turi būti. Didžiąją knygą ji vedė iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tada ji išėjo iš darbo ir nevedė apskaitos, bet ji dar buvo atėjusi gruodį padėti įmonei tvarkyti ataskaitas, nes liudytoja neturėjo prisijungimų prie VMI, „Sodra“. Ataskaitas valstybei teikė J. L., taip pat ji ir darbo užmokestį skaičiuodavo. M. J. aiškino, kad, kai ji buvo kasininkė, išrašydavo kasos išlaidų orderius darbuotojams atlyginimams išmokėti. Atėjus K. K. kasos išlaidų orderių neberašydavo, nes neturėjo tokios teisės, nebuvo kasininke. Jai nėra žinoma, kodėl kai kurie darbuotojai tvirtina, jog K. K. vadovavimo laikotarpiu atlyginimą mokėdavo ji. Ji nedalyvavo tuo metu, kai K. K. mokėjo atlyginimus darbuotojams. Ji vykdė K. K. nurodymus. Vieną kartą iš kaltinamojo tikrai gavo atlyginimą, atlyginimas galimai buvo sumokėtas už spalio mėnesį. Kaltinamasis atlyginimo už 2014 m. lapkritį tikrai nemokėjo. Trijų mėnesių atlyginimą ir pinigus už nepanaudotas atostogas prisiteisė. Kai ji buvo atsakingas darbuotojas už kasą, visus dokumentus tvarkingai perdavė kaltinamajam. K. K. iš jos perėmė visus dokumentus, liudytoja neturėjo, ką perduoti. Dokumentus, kuriuos reikėdavo suvesti į apskaitą, teikdavo tie asmenys, kurie darydavo pirkimus tam, jog būtų galima vykdyti projektus. Jeigu buvo pirkimai, tai visada buvo vadovo sprendimai, ką reikia pirkti. Jeigu kažkas buvo perkama, reikiami dokumentai buvo pateikiami. K. K. vadovavimo metu tokių dokumentų faktiškai nematė. Dokumentai, kurie turėjo būti suvedami į apskaitą, vėliau buvo dedami į aplanką „pirkimai“. K. K. perėmė visus aplankus dar 2014 m. gruodžio mėnesį. Registrus sudarė buhalterė J. L.. Surasti asmenį, kuris teiks dokumentus registrams, buvo kaltinamojo rūpestis. J. L. įmonėje dirbo iki 2014 m. lapkričio pabaigos, vėliau ji ateidavo kažką patvarkyti, kaltinamasis dar norėjo, kad ji pasiliktų dirbti, bet ji turėjo kitus darbus ir nesutiko. Buhalterijos kabinete K. K. vadovavimo metu dirbo J. L. ir liudytoja. M. J. teigė, kad J. L. 2014 m. gruodžio mėnesį dar ateidavo. Kabinete dirbo ir K. K. kolegės, jos darė tai, ką kaltinamasis joms liepė daryti. Ką konkrečiai jos darė, liudytoja nežino. Jos inventorizuodavo dokumentus, analizuodavo, kas yra programose, paštuose. Liudytoja neatsiminė, kokią apskaitos programą naudojo. Programa buvo liudytojos kompiuteryje. Kai liudytoja išėjo iš darbo, ji faktiškai jau neturėjo, ką perduoti, nes kaltinamasis paėmė dokumentus ir daiktus. Ji kompiuterio neėmė, todėl neturėjo jo perduoti, tai yra įmonės daiktas. Kai išėjo iš darbo, kompiuteris ir aplankai liko darbe. Aplankai buvo sunumeruoti, suskaičiuoti, viskas buvo surašyta K. K. darbuotojų. Išeinant iš darbo, niekas netikrino, ar liudytoja neišsineša kompiuterio, aplankų su dokumentais. Neišsinešė kompiuterio ir aplankų su dokumentais, viskas liko vietoje. Jai nereikėjo išsinešti dokumentų, nes tai yra įmonės turtas, įmonės apskaita, tai nėra jos asmeniniai daiktai. Asmeniniams poreikiams negalima panaudoti tokių dokumentų. Tarp liudytojos ir kaltinamojo buvo kilęs ginčas, kuris buvo išspręstas teisme. Ginčas kilo dėl to, kad K. K. reikalavo, jog jam būtų pateikti visi dokumentai, nors liudytoja jau nebedribo įmonėje. Šį ginčą K. K. pralaimėjo. M. J. negalėjo nurodyti, ar kaltinamojo vadovavimo įmonei laikotarpiu vyko gamyba. Dokumentų faktiškai tuo laiku jokių negaudavo, darbas buvo labiau simbolinis. J. U. įmonė vadovu dirbo maždaug apie pusantro mėnesio. Nežino, ar J. U. perėmė visus dokumentus iš buvusios įmonės vadovės. Prieš tai J. U. įmonėje kaip darbuotojas tikriausiai nedirbo, jis buvo akcininkas. Jis nesprendė, ką atleisti, buvo direktoriai. Liudytojai nėra žinoma, kas atleido prieš tai buvusią įmonės direktorę. Liudytojai žinoma, kad J. U. neperėmė dokumentų, nes kažkodėl labai skubiai viskas vyko. Nežino, koks buvo J. U. darbas tą pusantro mėnesio, kai jis vadovavo įmonei. Apie įmonėje vykdomus projektus ji sužinodavo, kai jie baigdavosi, kai buvo išrašoma sąskaita. Liudytoja komercijos direktore dirbo labai trumpai, galimai net metų neišdirbo. Gali būti, kad pradėjo dirbti 2013 m. spalio mėnesį. Kai ji pradėjo dirbti įmonėje 2013 metais, jau buvo 800000 Lt nuostolis. Tai buvo įsiskolinimai tiekėjams. Kaip susidarė 800000 Lt skola, nežino, dažniausiai tai buvo skolos tiekėjams. Pirkėjų apskaita buvo vedama. J. U. 2013 metais buvo įmonės akcininkas. J. L. dirbo iki 2014 m. lapkričio mėnesio, kada ji buvo atleista, nežino. Oficialiai galbūt 2014 m. lapkričio mėnesį buvo jos darbo pabaiga, bet ji atvažiuodavo pabaigti savo darbus. Nuo 2014 m. lapkričio iki 2014 m. gruodžio 18 d., kai atėjo K. K., dokumentai nebuvo perduoti. Liudytoja iš buhalterės dokumentų neperėmė. Buvo surašyta, kokie buvo aplankai, pirkimai, pardavimai, visas archyvas. M. J. tvirtino, kad nuo 2014 m. gruodžio 18 d. ji nebuvo kasininke. Dėl kasos knygos gali pasakyti, kad 2015 m. vasario mėnesį jokių perdavimų nedarė. Kasos knygą, nebūdama kasininke, perdavė 2015 m. sausio 29 d., nes to reikalavo K. K.. Akte surašė tik tuos dokumentus, kuriuos pati valdė ir turėjo, kol buvo kasininke. Jai nebuvo pateikti kasos pajamų orderiai. Jeigu jie būtų pateikti, pajamų orderius būtų įsegusi į tam tikrą aplanką. Tų orderių pateikimas nereikštų, kad ji yra kasininkė. Jei būtų pajamų orderius gavusi po to, kai jau nebebuvo kasininke, paklaustų, ką su dokumentais reikia daryti. Norint suvesti dokumentus į apskaitą, nebūtinai reikia būti kasininku. K. K. vadovavimo metu dažniausiai perrišinėjo visus aplankus, vyko viso turto perrašymas – tai, kas yra įmonėje, t. y. buvo perrašomi visi aplankai, visas turimas turtas. Visi aplankai su dokumentais, kurie buvo kabinete lentynose, buvo perrašomi, surišami ir aprašomi. Šis procesas vyko nuo 2014 m. gruodžio 18 d., kiek jis vyko, nežino. Liudytoja neatsiminė, ar J. U. vadovavo įmonei, kai atėjo K. K.. Jai nėra žinoma, iš kokių lėšų buvo sumokėtas atlyginimas už vieną mėnesį. Jai nėra žinoma, ar įmonė atsiskaitė su kitais darbuotojais. Neatsimena, ar matė dokumentus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad K. K. vadovavimo laikotarpiu buvo atsiskaitinėjama su kitais darbuotojais. Apie tai, kad įmonės balansas, kai įmonė buvo parduodama K. K., buvo be nuostolių, nežino. Finansinių atskaitomybių darymas buvo ne liudytojos darbas. Liudytoja teigė, kad orderius greičiausiai užpildė taip, kaip jai nurodė įmonės direktorius. Ji pagal darbo žiniaraščius galėjo padaryti orderių ruošinius tam, kad mokėti atlyginimus. Kasos išlaidų orderis reiškia, kad mokami atlyginimai, jog imami pinigai iš kasos, ji pinigų nemokėjo. Pagal darbo užmokesčio žiniaraštį buvo skola dėl atlyginimų. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo mokėti pinigai, tačiau už kurį mėnesį, nurodyti negalėjo. Ji gavo pinigus, todėl ir žino, kad buvo mokėti pinigai. Mokėjo K. K.. Jeigu orderiuose yra du parašai, pinigai buvo išmokėti. Jeigu darbuotojas pagal darbo sutartį turėjo fiksuotą atlyginimą ir atidirbo daugiau nei priklauso pagal darbo sutartį, tai direktorius nurodė buhalterei suskaičiuoti priedą. Priedą ir darbo užmokestį skaičiavo buhalterė, liudytoja atliko tik techninį darbą. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo, liudytoja pati jų suformuoti negalėjo. Kasos išlaidų orderius paruošdavo ji, nes buvo toks K. K. nurodymas. Pagal darbo užmokesčio žiniaraštį ranka buvo surašyti duomenys į išlaidų orderius. K. K. vadovavimo laikotarpiu tokius orderius ruošė vieną kartą. Nežino, ar kitomis dienomis buvo išmokėjimų. Pati nemokėjo pinigų, neturėjo priėjimo prie kasos. Visi orderiai buvo atiduoti K. K.. Orderių ruošiniai buvo padaryti, tačiau, ar buvo mokami pinigai, nematė. Nežino, ar pagal jos paruoštus dokumentus, žmonės gavo pinigus. Jeigu orderiai grįždavo su parašais, tai galbūt ir gaudavo. Darbo užmokestis buvo sutartinis, jeigu žmogus dirbo daugiau nei priklauso pagal darbo sutartį, jam buvo skaičiuojami priedai prie darbo užmokesčio, tie priedai atskirai ir buvo parašyti. Direktorius viską tvarkydavo ir spręsdavo, kas, kiek išdirbo ir tai kontroliuodavo. Liudytojai nėra žinoma, kokiu būdu buvo pateikiama buhalterei apskaičiuoti priedą. Nebuvo taip, kad liudytojai atneša kasos išlaidos orderį tik su darbuotojo parašais, o ji tuomet užpildo orderį. Viską darydavo pagal darbo užmokesčio apskaitą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. J. parodė, kad ji nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. vasario 5 d. dirbo UAB „B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), buhalterės padėjėjos pareigose. Prašymas dėl atleidimo buvo surašytas 2015 m. sausio 22 d. Į jos darbo funkcijas įėjo pirminių dokumentų – pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitų faktūrų suvedimas į buhalterinės apskaitos programą „S.“ ir kitų UAB „B.“ direktorių pavedimų vykdymas. Kiti pavedimai, t. y., pavyzdžiui, sumokėti UAB „B.“ pardavėjams už pirktas prekes ir paslaugas, ji darydavo bankinius pavedimus klientams pagal skolas, derino skolas, daugiau neprisimena. UAB „B.“ buvo vedama kasos knyga iki ji perdavė ją K. K.. Kada tiksliai perdavė kasos knygą, neprisimena, tačiau tai galėjo būti nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. vasario 5 d. Ji parengė perdavimo priėmimo aktą ir perdavė pasirašyti K. K.. Kiek prisimena, buvo sau pasidariusi kasos knygos perdavimo priėmimo akto kopiją, tačiau dabar nežino, ar yra išsisaugojusi minėtą dokumentą. Apie septynias įrangos pirkimo-pardavimo sutartis ir PVM sąskaitą faktūrą dėl įrangos pardavimo jai nėra žinoma, ji tokių dokumentų nematė, nei J. U., nei K. K. tokių dokumentų nerodė. UAB „B.“ aštuoni kasos pajamų orderiai, susiję su įrangos pardavimu, jai nėra žinomi, jų tikrai nerengė, jai jų niekas neperdavė, pinigų pagal minėtus kasos pajamų orderius ji iš A. Š. negavo ir iš viso nepažįsta tokio asmens. Kasos pajamų orderių jai niekas nepateikė, ji jų ir negalėjo registruoti UAB „B.“ kasos knygoje, minėti kasos pajamų orderiai UAB „B.“ kasos knygoje nebuvo registruoti, apie minėtų įrenginių pardavimą jai nieko nebuvo žinoma, nes UAB „B.“ buhalterijoje pardavimai pagal minėtas sutartis nebuvo atvaizduoti. Ji mano, kad tokie pardavimai buvo tik fikcija, nes minėtų kasos pajamų orderių numeriai neatitinka tikrovės. UAB „B.“ pardavimų buvo labai daug ir tikrai orderiai negalėjo būti Nr. 001, 002, 003, 004. UAB „B.“ kasos knygoje, kurią ji perdavė K. K. nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2015 m. vasario 5 d., tokių pardavimų pagal minėtas sutartis registruota nebuvo ir minėtų kasos pajamų orderių registruota nebuvo. Perduodant UAB „B.“ kasą grynųjų pinigų likutis buvo labai mažas, koks tiksliai neprisimena, tačiau iki 10 Lt. UAB „B.“ kasininkė tam tikrais laikotarpiais buvo ji, tačiau ne visada. Tiksliai neprisimena, tačiau galimai 2014 m. gruodžio 17 d. buvo parduotos UAB „B.“ akcijos K. K.. Ar UAB „B.“ akcininku tapus K. K. ji ir toliau ėjo UAB „B.“ kasininkės pareigas, ji neprisimena. Įmonėje 2014 m. gruodžio 18 d. buvo vedama kasos knyga, ji ją pati vedė. Kai gaudavo pinigus iš UAB „B.“ klientų, ji išrašydavo kasos pajamų orderius, išmokėdama grynuosius atspausdindavo kasos išlaidų orderius, po to kiekvieno mėnesio pabaigoje atspausdindavo iš programos „S.“ kasos knygos registrą (suvestinę) ir dėdavo į atskirą segtuvą. Tame pačiame segtuve buvo segami kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Kiekvieno mėnesio pabaigoje visus dokumentus sutikrindavo vyriausioji buhalterė J. L.. Apie daiktų, kurių pardavimas įformintas A. Š., išgabenimą jai nieko nėra žinoma, nes ji dirbo pastato antrajame aukšte administracinėse patalpose, o visi anksčiau minėtuose dokumentuose nurodyti įrenginiai buvo pastato pirmame aukšte gamybinėse patalpose, kur ji nesilankydavo. Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. vasario 5 d. UAB „B.“ buvo vedami pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, pradelstų skolų registrai. Kiek prisimena, UAB „B.“ atskirai nebuvo rašomi žaliavų, medžiagų nurašymo aktai. Pagal UAB „B.“ buhalterinės apskaitos politiką, medžiagos buvo registruojamos buhalterinėje apskaitos sąskaitoje Nr. 6000. Kokie registrai buvo vedami nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 14 d., ji nežino. Savo darbo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. vasario 5 d., UAB „B.“ ji vedė pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, pradelstų skolų registrus. Visi minėti registrai buvo vedami buhalterinėje programoje „S.“, pirminiai dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros buvo segamos į atskirus segtuvus. Reguliariai minėti registrai iš programos spausdinami ir segami į aplankus nebuvo. Taip pat nežino, kad minėti registrai būtų saugomi kokioje nors laikmenoje. Pirkimo, pardavimo PVM sąskaitos faktūros buvo saugomos jos darbo kabinete, kuris yra 2 aukšte, (duomenys neskelbtini). Ji dirbo viename kabinete su J. L., jos turėjo du kompiuterius, kuriuose buvo instaliuota programa „S.“. Šie kompiuteriai, kiek jai žinoma, priklausė UAB „B.“, tačiau, kaip jie buvo apskaityti UAB „B.“ buhalterijoje, ji nežino. Išeidama iš darbo ji niekam jokių daiktų, kompiuterių ir dokumentų, išskyrus kasos grynųjų pinigų likutį, niekam neperdavė. Kasos knygą paliko savo kabinete, pagal perdavimo priėmimo aktą ji jos neperdavė K. K.. Minėti du kompiuteriai ir visi pirminiai dokumentai jai išėjus liko jos darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Dokumentų ir kompiuterių neperdavė, nes pagal savo pareigas ji to neprivalėjo daryti, be to, kai atėjo į darbą, jai taip pat pagal dokumentus niekas oficialiai raštiškai nebuvo perduota. Ji paskutinį kartą savo darbo vietoje galėjo būti 2015 m. vasario pradžioje, tuo metu ten buvo visi dokumentai ir kompiuteriai. Archyviniai UAB „B.“ buhalteriniai apskaitos dokumentai už laikotarpį iki 2014 m. pradžios buvo sudėti kitame kabinete, kuris buvo tarpiniame kabinete tarp 1-2 aukšto, administraciniame pastate. K. K. nuo UAB „B.“ akcijų pirkimo dienos turėjo raktus nuo to kabineto bei kitų patalpų. Minėtame kabinete esančius dokumentus kitą dieną po akcijų pirkimo K. K. su savo darbuotojais sunumeravo, surišo, darė sąrašus, ką turi. Kaip buvo su 2014 m. dokumentais, tiksliai neprisimena, galimai juos taip pat buvo sunumeravęs K. K. su savo komanda. Dėl ko anksčiau paminėti registrai nebuvo spausdinami arba papildomai saugomi kokioje nors laikmenoje, ji nežino, ji to nedarė, nes neturėjo tokių nurodymų. Dėl ko nebuvo pildomi nurašymo aktai, ji tai pat nežino, jai tokių nurodymų duota nebuvo. Mano, kad taip buvo, nes taip buvo nutaręs įmonės vadovas, kaip nurodo vadovas, taip ir dirba buhalteriai. K. K. buvo perduoti UAB „B.“ apskaitos registrai, kurie buvo minėtuose dviejuose kompiuteriuose programoje „S.“, kompiuteriai, kuriais vesta įmonės apskaita. Faktiškai K. K. visus minėtus daiktus ir dokumentus perėmė nuo 2014 m. gruodžio 17 d. Jai išėjus iš darbo, visi dokumentai ir kompiuteriai liko jos kabinete. Dėl minėtų daiktų ir dokumentų buvo surašyti perdavimo priėmimo dokumentai, ji juos matė, tik nežino, kada ir kokiu būdu jie buvo pasirašyti, pasirašytų perdavimo priėmimo dokumentų ji nematė. Perdavimo priėmimo dokumentus rengė pats K. K. su savo darbuotojais. J. U., kiek prisimena, įmonėje buvo 2014 m. gruodžio 17 d., ar buvo vėliau, neprisimena. K. K. jokių pretenzijų dėl trūkstamų UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų jai nereiškė (t. 12, b. l. 120-124).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. L. parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį ji įsidarbino UAB „B.“. Ji įmonėje kažkiek padirbo ir įmonę įsigijo K. K.. Buhalteriją tvarkė iki 2014 m. lapkričio 30 d. UAB „B.“ dirbo vyriausiąja buhaltere, buvo atsakinga už teisingų įrašų registravimą, skolų suderinimą. Buhalterija buvo truputį apleista, reikėjo sutvarkyti buhalteriją už maždaug pusę mėnesio iki jos atėjimo. Jos darbo metu įmonės vadovu iš pradžių buvo vyras, vėliau įmonės vadove tapo S. Ž., o tuomet J. U.. Buhalterinę apskaitą įmonėje dar tvarkė apskaitininkė M. U.. M. U. siuntinėjo pirkimo sąskaitas, išrašydavo pardavimo sąskaitas, o liudytoja derino likučius, pildė PVM, GPM deklaracijas. Likučius perdavė 2014 m. lapkričio 30 d., bet jie nebuvo sutvarkyti, todėl ateidavo į įmonę gruodžio ir sausio mėnesiais, tvarkė už spalį, lapkritį. Liudytoja nurodė, kad ji nedalyvavo UAB „B.“ akcijų pardavime K. K.. J. U. dalyvavo. J. U. buvo paskutinis įmonės vadovas, jis greičiausiai buvo ir akcininkas. Kai atėjo dirbti į įmonę, buvo sunku su atsiskaitymais, bet kažkaip atsiskaitė ir, kiek žino, bankams įmonė nebuvo skolinga. Liudytojai įmonė liko skolinga, bet ji niekur dėl to nesikreipė. Įmonė už einamąjį mėnesį, t. y. lapkričio mėnesį, buvo skolinga ir darbuotojams. Atlyginimus lapkričio mėnesį skaičiavo liudytoja. Kiek žino, pirmajam direktoriui, su kuriuo dirbo, nebuvo sumokėta už ankstesnius mėnesius. Liudytoja neatsiminė, ar buvo sumokėta kitiems darbuotojams už ankstesnius mėnesius, galimai tik už lapkritį. Įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Nežino, kodėl buvo nuspręsta parduoti įmonę. Ji 2014 m. lapkričio 30 d. išsiuntė didžiosios knygos likučius elektroniniu paštu K. K., kaip šis ir prašė. Didžiojoje knygoje fiksuojami visų sąskaitų likučiai. K. K. atėjęs į įmonę pats atliko inventorizaciją gruodžio mėnesį. Prieš įmonės įsigijimą, jeigu būtų paprašoma, būtų pateikusi duomenis apie turimą turtą. K. K. ir pats prie kompiuterio sėdėjo. Nuo gruodžio iki sausio mėnesio K. K. neprašė paaiškinti, iš kur susidarė skolos darbuotojams, tiekėjams, buvo kalbama apie likučius. J. L. nurodė, kad, jos nuomone, ko jos buvo prašoma pateikti, tą ji ir pateikė, galbūt pateikė pavėluotai, t. y. sausio mėnesį, nes sakė, kad nespėja. K. K. nereikalavo kažkaip fiksuoti įmonės perdavimą, bet, kiek suprato, jis tai turėjo su direktoriumi sutvarkyti. Jai nežinoma apie įmonės turto, įrenginių pardavimą. Jos niekas neprašė išrašyti sąskaitą, už kokio nors įmonės turto pardavimą. M. U. išrašinėdavo sąskaitas. Gruodžio ir sausio mėnesiais netvarkė buhalterinės apskaitos, tik ateidavo sutvarkyti savo nebaigtus darbus. Tuo metu K. K. ieškojo kito vyriausiojo buhalterio. Liudytoja teigė, kad ji vedė UAB „B.“ didžiąją knygą iki 2014 m. lapkričio 30 d. Taip pat ji vedė pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, jie automatiškai pasidaro, vedė iki 2014 m. lapkričio 30 d. M. U. vedė kasos knygą iki lapkričio mėnesio. M. U. liudytojai dar dirbant įmonėje atsisakė kasininkės pareigų. Kas vedė minėtus registrus nuo 2014 m. gruodžio 1 d., nežino. Dokumentų dėl įrenginių pardavimo, pasirašytų UAB „B.“ ir A. Š., neteko matyti, niekas nepateikė tokių dokumentų. Neteko matyti, kad būtų įregistruotos pardavimo operacijos A. Š.. Buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuteryje. Pirminių buhalterinių dokumentų nepildė. Pirminiai dokumentai – tai pirkimo sąskaitos, pardavimo sąskaitos. Pirkimo, pardavimo sąskaitas išrašydavo M. U.. Šie dokumentai buvo popieriniai. Buhalterinėje programoje juos reikėjo išrašyti, po to atspausdinti. Dokumentai buvo suvedami į kompiuterinę programą, kurioje jie ir atsispindėdavo. Gruodžio, sausio mėnesiais liudytoja prisijungdavo prie kompiuterinės programos. K. K. atėjo tik gruodžio viduryje. Kol vadovavo J. U., buvo atliekamos kažkokios operacijos, bet liudytojai jau buvo neįdomu. Gruodžio mėnesį dar buvo išrašytos kelios sąskaitos, o dėl sausio mėnesio nežino. Sąskaitos buvo susijusios su įmonės veikla, kad UAB „B.“ suteikė paslaugas ir gavo pajamas. Registruose gruodžio ir sausio mėnesiais darbuotojams buvo apskaitomi atlyginimų išmokėjimai. Nežino, iš kokių pinigų buvo mokamas atlyginimas. Lapkričio mėnesį atlyginimą darbuotojams mokėjo į korteles. Kartais būdavo išmokami atlyginimai ir grynaisiais. Išmokėdavo kasininkė. Atlyginimų pervedimus į banko sąskaitas tvarkė M. U.. Tikriausiai J. U. susitarė su K. K. ir atliko inventorizaciją. Žino, kad inventorizacijoje dalyvavo M. U.. Ar K. K. jau vadovavo tuo metu įmonei, liudytoja negalėjo nurodyti, bet jis pats tikrai dalyvavo inventorizacijoje. Buvo inventorizuojamas turtas. Inventorizacijos metu iš pradžių yra realiai surandamas turtas, po to tikrinamas su buhalteriniais likučiais. J. U. ir R. Š. pasiūlė darbą UAB „B.“. R. Š. buvo UAB „L.“ direktorius. Liudytoja ten dirbo iki 2014 metų, šioje įmonėje dirba iki šiol. Iki ateinat į UAB „B.“, dirbo UAB „L.“ nuo 2011 metų. Iš UAB „L.“ į UAB „B.“ taip pat atėjo dirbti S. Ž.. Iš pradžių S. Ž. dirbo administratore, vėliau tapo direktore. S. Ž. į UAB „B.“ atėjo dirbti truputį anksčiau nei liudytoja. Be S. Ž. į UAB „B.“ iš UAB „L.“ atėjo dirbti S. S., bet jis buvo įdarbintas porai valandų ir labai retai pasirodydavo. UAB „L.“ jis dirbo teisininku, o kuo dirbo UAB „B.“, neatsiminė. G. D. kažkada dirbo UAB „L.“, po to išėjo iš įmonės. UAB „L.“ jis buvo direktoriumi, o UAB „B.“ buvo pardavimų vadybininku. Jis padirbo tik porą mėnesių. UAB „B.“ akcininku iš pradžių, kai liudytoja atėjo dirbti, buvo J. U., bet greičiausiai buvo dar trys akcininkai. Vėliau R. Š. nusipirko kažkiek įmonės akcijų, po to jas pardavė J. U.. Iki K. K. atėjimo pagrindinis akcininkas buvo J. U.. J. U. pavedė tvarkyti UAB „B.“ apskaitą, vėliau tokį pavedimą davė S. Ž.. Pirminius dokumentus į apskaitą išrašydavo ir suvesdavo M. U., ji tvarkė ir banką. Kai atėjo dirbti į įmonę, reikėjo tvarkyti ankstesnių mėnesių apskaitą, nes buvo neteisingai užregistruotos operacijos arba iš viso neužregistruotos. Buvo segtuvas sąskaitų, kurios buvo nesuvestos į programą, po to dar reikėjo suderinti su tiekėjais skolas. M. U. UAB „B.“ pradėjo dirbti anksčiau už liudytoją. Nebuvo popierinių registrų, buvo tik elektroniniai, viskas buvo vedama į programą. Buvo daromos programos atsarginės kopijos. Kai baigė darbą, niekam neperdavė atsarginės kopijos, nes niekas neprašė. Porą minučių užtrukdavo padaryti atsarginę kopiją. Atsarginę kopiją laikė tame pačiame kompiuteryje, kur buvo laikoma ir pagrindinė kopija. Liudytoja pasiėmė tik didžiosios knygos likučius ir apyvartas, kad būtų įrodymas, jog suvestos visos operacijos. Išeidama iš darbo, perdavė K. K. tai, ko jis prašė – likučius, apyvartos žiniaraščius, buvo tikrinami atskaitingi asmenys, ilgalaikis turtas. K. K. jo prašymu buvo perduotos sąskaitų apyvartos ir didžiosios knygos likučiai. Šie duomenys buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Su K. K. visą dieną žiūrėjo apyvartos žiniaraščius. Duomenys apie ilgalaikį turtą būna fiksuojami sąraše. Duomenys buvo pateikti tokie, kokie jie buvo 2014 m. lapkričio 30 d. Su K. K. kalbėjo, kad ji nori kuo greičiau išeiti iš darbo, neapsiimti naujų darbų, o pabaigti savo. Liudytoja turi išsaugojusi didžiąją knygą ir sąskaitų aktyvumą. Šiuos dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Sąskaitų aktyvumas – tai sąskaitų apyvartos. Kasos dokumentus išrašydavo M. U. ir įvesdavo tuos duomenis į programą, o liudytoja patikrindavo, nes turėdavo pasirašyti abi. Ji pasirašydavo kaip asmuo, kuris sutikrino dokumentus. K. K. vadovavimo laikotarpiu netikrino kasos dokumentų, nematė tokių dokumentų. Kasos dokumentų už gruodžio ir sausio mėnesius nematė, nes M. U. atsisakė gruodžio pradžioje vesti kasą, o liudytoja ne kiekvieną dieną ateidavo į darbą. Porą kartų yra dirbusi iš namų nuotoliniu būdu. J. L. teigė, kad ji yra porą kartų pasinaudojusi galimybe dirbti nuotoliniu būdu. VMI paskutinį kartą buvo sausio mėnesį. Parašė prašymą K. K. dėl atleidimo, jis iš karto neatleido, po to atsisakė įgaliojimų VMI. Atsisakė įgaliojimų, kai į paštą atėjo informacija, kad nepateikė deklaracijų. Suprato, kad ji dar neatleista, įgaliojimai nepanaikinti, todėl pati atsisakė šių įgaliojimų. Įgaliojimai „Sodra“ automatiškai pasibaigė gruodžio pabaigoje, nes įgaliojimas buvo suteiktas tik iki gruodžio pabaigos. Paliko K. K. prašymą dėl neapmokamų atostogų, nes gruodžio mėnesį netvarkė apskaitos, tai jis lyg ir neturėjo mokėti atlyginimo, tvarkė tik ankstesnį laikotarpį. Neapmokamų atostogų tikriausiai išėjo, kai atėjo K. K.. Įmonėje apskaitos netvarkė nuo 2014 m. lapkričio 30 d. ar 2014 m. gruodžio 1 d. Prašymą išleisti nemokamų atostogų teikė K. K.. Prašymą parašė atbuline data sausio mėnesį. Ji neformino prašymo dėl neapmokamų atostogų „Sodra“, nes neturėjo įgaliojimų. Gruodžio mėnesį „Sodra“ niekas neformino jos neapmokamų atostogų. Perduodama buhalterinę apskaitą turėtų atspausdinti didžiosios knygos likučius, paduoti kažkam pasirašyti. Jeigu nėra kito vyriausiojo buhalterio, turėtų pasirašyti direktorius K. K., bet K. K. paprašė išsiųsti jam elektroniniu paštu. Nežino, ar K. K. gavo dokumentus. Po to, kai K. K. išsiuntė dokumentus elektroniniu paštu, daugiau su juo nebendravo. Vadovai su liudytoja nederindavo įmonės turto pardavimo sandorių. K. K. laikotarpiu nemokėjo atlyginimų. Netikrino atlyginimų ir kasos apskaitos, nes M. U. atsisakė vesti kasą, liudytoja taip pat prie kasos nenorėjo lįsti. Už kasą nei ji, nei M. U. nebuvo atsakingos. Ji nesidomėjo, kas vyksta įmonėje gruodį ir sausį. Sausį tikrai nesidomėjo, kas vyksta pirkimo ir pardavimo registruose. Už gruodį pateikė PVM deklaraciją, todėl pažiūrėjo, kas buvo suvesta programoje, nes iki gruodžio pradžios dar vyko kažkokios operacijos. PVM deklaracijoje pinigai neatsispindi. Iš PVM deklaracijos detaliai negalima nustatyti, kas, ką ir kam pardavė. M. U. atsisakė dirbti su kasa gruodžio pradžioje, ji perdavė likutį, t. y. 8 Lt, ir pasakė, kad ji kasininke daugiau nebus. Liudytojos įsitikinimu, M. U. likutį perdavė K. K.. Įmonė bankams nebuvo skolinga, tiekėjams buvo skolinga, tačiau neatsimena, kokias sumas. Pardavimo sąskaitos nėra įplaukos, tai tik išrašyti dokumentai, nes nėra aišku, ar bus gauti pinigai. Neturi duomenų, kad gruodžio mėnesį būtų gauti pinigai. Liudytojai žinoma, kad gruodžio mėnesį buvo mokami atlyginimai. Nežino, ar bendrovė turėjo lėšų, iš kurių buvo galima mokėti atlyginimą. Gruodžio pradžioje kasoje buvo 8 Lt. Liudytoja dirba UAB „L.“ ir dar keliose įmonėse. UAB „L.“ gamina laiptus, o kitos įmonės vykdo kitą veiklą. Įmonėse, kuriuose dirba, akcininkai nėra ir UAB „L.“ akcininkai. UAB „L.“ su UAB „B.“ buvo susijusi tikriausiai per akcininką R. Š., nes J. U. su R. Š., kiek žino, iki tol bendravo ir buvo pažįstami. J. U. nupirko įmonę ir paprašė R. Š. jam padėti. UAB „L.“ davė užsakymų, UAB „B.“ atliko kažkokias paslaugas, todėl rašydavo sąskaitas ir 2014 metais buvo apyvarta. Dar buvo paskola UAB „B.“ teikiama, todėl galimai UAB „L.“ UAB „B.“ nemokėjo, o jie atsiskaitydavo paslaugomis. Paskola buvo reikalinga apyvartinėms lėšoms. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar buvo paskola ar išankstinis apmokėjimas. UAB „B.“ gamino baldus, pirkdavo tam tikras medžiagas, iš kurių gamino baldus. Sutartys buvo laikomos bendrovėje. K. K. su savo dviem darbuotojomis atėjo iš kitos darbovietės, visus dokumentus surinko, sunumeravo. Segtuvas su sutartimis buvo pas direktorių kabinete, pas S. Ž., pas J. U.. Gaudavo pavedimą išrašyti sąskaitą ir M. U. išrašydavo. M. U. matydavo, kokios yra sutartys, nes ji išrašydavo sąskaitą. Kabinete, kuriame dirbo liudytoja, buvo vienas stacionarus kompiuteris ir vienas nešiojamas, kuris buvo M. U.. Stacionarus kompiuteris, kai liudytoja išėjo iš darbo, liko patalpose. Paskutinę dieną, kai buvo patalpose sausio pabaigoje, matė kompiuterį, taip pat buvo ir M. U. kompiuteris. Jai niekas neperdavė stacionaraus kompiuterio pasirašytinai. Nebuvo ir pareikalauta perduoti kompiuterį su duomenimis. Civilinių bylų vyko daug, buvo pasamdytas auditorius, kuris paprašė išsiųsti dokumentus. Liudytoja dokumentus išsiuntė advokatui, o ne auditoriui. Siuntė didžiąją knygą ir buhalterinės sąskaitos istoriją, aktyvumą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. O. parodė, kad jis 2014-2015 metais dirbo UAB „B.“ staliumi-stakliumi. Jis 2015 metais dirbo neilgai. Kai išėjo iš darbo, direktorius viską, kas priklausė, sumokėjo. Direktorius buvo iš Baltarusijos. Kaltinamąjį gal ir buvo matęs porą kartų, iš jo pinigų negavo. Jis nėra gavęs tokių sumų, kurios buvo nurodytos orderiuose. Priedų, kurių dydis buvo 2475 Lt, niekas nemokėjo. Per savaitę buvo mokami 200-300 Lt. Kiekvieną savaitę gaudavo tokią sumą, kurią nurodė, o paskutinę mėnesio savaitę sumokėdavo likusią sumą. Parašas ant orderio yra panašus į liudytojo parašą. Per vieną dieną tikrai nėra gavęs orderyje nurodytos pinigų sumos. Liudytojas neprisiminė, ar yra pasitaikę tokių atvejų, kai pasirašydavo ant tuščių dokumentų, gal porą kartų ir buvo. Kai direktorius išmokėdavo pinigus, pateikdavo pasirašyti dokumentus. Paskutinį kartą atlyginimą gavo iš direktoriaus baltarusio 2015 metais, tikslios datos negalėjo nurodyti. Kai gavo paskutinį kartą atlyginimą, kaltinamojo įmonėje dar nebuvo. Įmonėje 2014 metais per mėnesį uždirbdavo 1500 Lt. UAB „B.“ vėluodavo mokėti atlyginimus. Priedų prie atlyginimo negaudavo. Direktorius paskaičiuodavo, kiek, kam skolingas. Nežino, kas užpildė orderį. Ar M. U. pildydavo orderius, nežino. Jis nėra matęs, kaip yra pildomi orderiai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. O. parodė, kad UAB „B.“ dirbo nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2015 m. sausio 12 d. staliumi. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Parodytuose kasos išrašuose už 2014 m. gruodžio 18 – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodytos sumos, t. y. 560,38 Lt pagal KIO Nr. 130015 ir 2475 Lt pagal KIO Nr. 130027, jam išmokėtos nebuvo, tokių pinigų sumų jis negavo. Jis iš viso neprisimena, kad UAB „B.“ direktorius K. K. jam mokėtų kokius nors pinigus. Prisimena, kad paskutinius pinigus jam mokėjo buvęs direktorius J. U., kuris mokėjo kiekvieną penktadienį apie 300-400 Lt. Kada paskutinį kartą jam sumokėjo J. U., jis neprisimena, galimai kažkada iki 2014 m. gruodžio 18 d. Jis neturi ir negali pateikti jam išmokėtų pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų (t. 12, b. l. 134-136).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad jis dirbo UAB „B.“. Vieniems įmonės vadovams sunkiai sekėsi, tuomet atsirado K. K.. UAB „B.“ dirbo nepilnus metus. Kai pradėjo dirbti, vadovė buvo S. Ž., o liudytoją į darbą pakvietė J. U.. Įmonėje keitėsi akcininkai. Įmonės padėtis buvo sunki, ji ėjo link bankroto, užsakymų buvo, tačiau ne itin daug, vėlavo atlyginimai. Buvo ieškoma, kas galėtų padėti įmonei atsigauti, tuomet atsirado K. K.. L. B. teigė, kad jis buvo vadybininkas. Atlyginimą jam mokėjo grynaisiais buhalterė buhalterijoje. Kažkada, kai buvo mokamas atlyginimas K. K. buvo šalia. Tiksliai neatsiminė, kas tą vieną kartą mokėjo atlyginimą – buhalterė ar K. K.. Neatsiminė, koks buvo atlyginimo dydis, nelabai gerai uždirbdavo. Kai įdarbino, jam buvo žadamas 3000 Lt atlyginimas, tačiau realiai gaudavo 1000 Lt. Priedai lyg ir nebuvo mokami. Priedas nebuvo sumokėtas. Nurodoma 2620 Lt suma, kuri tariamai buvo sumokėta kaip priedas, buvo įsiskolinimas už negautą atlyginimą. L. B. teigė, kad atsimena, jog tikrai kažkiek buvo sumokėta. Atsimena, kad tikrai dalyvavo K. K., buhalterė, kažkiek tikrai sumokėjo. Gavęs pinigus, visuomet pasirašydavo dokumentą. Jis neprisiminė, ar buvo tokių atvejų, kad pasirašytų ant dokumento, bet realiai nurodytos sumos negautų. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodomi trys orderiai, dėl dviejų orderių patvirtino, kad gavo orderiuose nurodytus pinigus, o dėl 2600 Lt nurodė, jog mano, kad tokia suma nebuvo sumokėta. Tokia suma jam tuo metu buvo reikšminga, tačiau neatsimena, ar tokia suma buvo sumokėta. Atsimena, kad tikrai kažką mokėjo. Įmonė liko skolinga, tačiau įmonėje dirbo ne K. K. iniciatyva, todėl jam pretenzijų neturi. Liudytojas patvirtino, kad ant orderio Nr. 130022 yra jo parašas, sumą žodžiais taip pat užrašė jis, todėl reiškia, kad pinigus gavo. Tikriausiai nėra pasirašęs ant tuščių dokumentų, bet sunku prisiminti. Įmonėje viskas keitėsi kiekvieną dieną. Pinigai turėjo būti sumokėti už skolas, nes anksčiau nebuvo sumokėtas visas atlyginimas. L. B. teigė, kad jis neatsimena, per kiek kartų jam buvo išmokėtas atlyginimas, priedai, su darbo santykiais susijusios išmokos, kai K. K. tapo akcininku. Kai atėjo K. K., buvo bandoma sumokėti kažkokias skolas, kad darbuotojai neišsilakstytų, tačiau vis tiek nieko nevyko ir vėl į atsirado skolos. Liudytojas norėjo išeiti iš darbo, tačiau K. K. jo neatleido. „Sodra“ nebuvo pranešta, kad liudytojas buvo atleistas. Neatsimena, ar K. K., atėjęs pačią pirmą dieną mokėjo atlyginimą, bet jis tikrai sumokėjo senas skolas, nes visi norėjo išeiti. Pagal darbo sutartį įmonė lyg ir neliko liudytojui skolinga. Kai pasirašydavo dokumentus, tuomet ir gaudavo pinigus. Neprisimena, ar būdavo tokių atvejų, kad tą pačią dieną pasirašytų du dokumentus ir du kartus būtų mokami pinigai. Jeigu pasirašė orderį, reiškia pinigus gavo. Atsimena, kad gavo pinigus, bet kiek gavo, neatsimena. Nežino, kokias pajamas gauna įmonė. Dirbo darbą, susijusį su klientų paieška ir kai kurių projektų sąmatomis. Kai atėjo K. K., daugiausiai buvo skaičiavimai susiję su klientais iš Baltarusijos, liudytojas tuo metu tik sėdėjo ir skaičiavo sąmatas, darbų realiai nebuvo. Kiek žino, įmonė avansus gaudavo, ar buvo padaryti darbai, nežino. Liudytojui tik atsiųsdavo projektą, jis suskaičiuodavo, kokia kaina ir kokia savikaina, kas toliau vyko, nežino. Nežino, ar buvo gaunamos pajamos. Į UAB „B.“ bankroto administratorių nesikreipė dėl nesumokėtų skolų. Liudytojas neprisiminė, kokia buhalterė buvo, kai jam buvo mokamas atlyginimas. Tik atsimena, kad tuo metu buvo K. K.. Kai jis pradėjo dirbti, M. U. jau dirbo įmonėje. Neprisimena, ar tuo metu, kai buvo mokami pinigai, ji dalyvavo. Vizualiai tikrai keitėsi buhalterės, ar keitėsi oficialiai, nežino. K. K. nesikreipė į jį ir neprašė keisti parodymų. M. U. mokėjo atlyginimą, kas tiksliai tą dieną padavė pinigus, neatsimena. L. B. neprisiminė, ar už tą laikotarpį, kai direktoriumi buvo K. K., jam buvo duotas nors vienas darbinis nurodymas ar užduotis. Iki kol išėjo iš darbo, tol kiekvieną dieną ateidavo į darbo vietą, nors ką ten darė, nebežino. Ieškojo klientų. J. U. pavedė skaičiuoti sąmatas, tęsė ankstesnį darbą iki tos dienos, kai buvo atleistas. Užsakymus siuntė ne J. U., siuntė klientai iš Baltarusijos elektroniniu paštu. Įmonė, iki ateinant K. K., buvo liudytojui skolinga. J. U. aiškino, kad nėra pabaigtų darbų, turi pabaigti projektus, tuomet bus pinigų. Nežino, ar įmonė ėjo į bankrotą. Kai K. K. atėjo, visi įsiskolinimai liudytojui nebuvo panaikinti. Iš darbo išėjo, nes negaudavo atlyginimo. K. K. už savo vadovavimo laikotarpį sumokėjo. Iki K. K. atlyginimą mokėjo viena buhalterė, o vėliau kita, tačiau buvusi buhalterė taip pat dalyvavo, tiksliai neatsimena. Faktą, kad buvo kita buhalterė, tikrai žino. Retai būdavau buhalterijoje, todėl nežino, kiek buhalterių dirbo įmonėje iki K. K. atėjimo į įmonę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. parodė, kad jis nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. sausio 23 d. dirbo UAB „B.“ vadybininku. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), administracinio pastato antrame aukšte, kabinete dažniausiai dirbdavo vienas. Į jo pareigas įėjo klientų paieška ir sąmatų skaičiavimas. Kiek atsimena, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. K. K. buhalterė, kurios jokių duomenų neatsimena, K. K. dalyvaujant sumokėjo jam 585,73 Lt pagal KIO Nr. 130010. Jis neprisimena, kad K. K. ar kitas asmuo nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėtų jam 2620 Lt pagal KIO Nr. 130022. Mano, kad šios sumos K. K. jam nesumokėjo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. K. K. buhalterė, dalyvaujant K. K., jam sumokėjo 256,53 Lt pagal KIO Nr. 140040. Pinigai jam buvo sumokėti kaip darbo užmokestis. Jis neprisimena, kada konkrečiai gavo minėtas pinigų sumas. Pinigų sumas gavo K. K. vadovavimo metu. Jis neturi pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, nes jų negavo. Apie daiktų pardavimus A. Š. jam nežinoma. A. Š. ir R. Š. nepažįsta (t. 12, b. l. 154-156).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, kad jis dirbo UAB „B.“ staliumi. Galimai įmonėje dirbo 2014 metais. Įmonėje viskas buvo gerai. Dalis atlyginimo buvo mokama į banko sąskaitą, o dalis grynaisiais kaip priedas už gerą darbą. Liudytojo darbo laiku tikriausiai keitėsi įmonės direktoriai. Kas buvo įmonės direktorius, neatsimena. Atlyginimas buvo mokamas laiku, skolų nebuvo. Įmonėje uždirbdavo apie 1200 Lt. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai. Dėl 1115 Lt paaiškino, kad tokios didelės sumos mokėjimo neatsimena. Taip pat jis neatsiminė, kad jam būtų sumokėti 771,46 Lt. Jis neatsiminė, kokie priedai buvo mokami. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar jis pasirašė orderį Nr. 130030. Kažkada yra pasirašęs ant tuščio orderio, pasirašė K. K. vadovavimo metu. Nežino, kodėl pasirašė ant tuščio orderio, gal reikėjo skubėti ar neturėjo laiko. Kiek pamena, vieną kartą yra pasirašęs ant tuščio orderio. Niekada nėra pasirašęs dviejų orderių tą pačią dieną. K. K. vadovavimo metu yra gavęs atlyginimą. K. K. vadovavimo laikotarpiu atlyginimas buvo mokamas nereguliariai, reikėjo eiti prašyti. Liudytojui yra žinoma, kad su dalimi darbuotojų nebuvo atsiskaityta už 4-5 mėnesius. Kai įmonei vadovavo K. K., būdavo atvejų, kai jis išmokėdavo atlyginimus. Kas dar galėjo mokėti atlyginimus, neatsiminė. Negali patvirtinti, kad 2015 m. sausio mėnesį gavo 771,46 Lt. Nepamena atvejo, kad tą pačią dieną būtų mokamos dvi pinigų sumos. Dėl UAB „B.“ skolos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją 2015 m. balandžio 7 d. Kreipėsi dėl nemokamo atlyginimo nuo 2015 m. vasario mėnesio. Iki to laiko dažniausiai išsiprašydavo atlyginimą. Darbo ginčų komisija nustatė viso 866,85 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Iki K. K. pasirodymo įmonėje, skolų liudytojui nebuvo, viskas lyg ir buvo gerai. Prieš K. K. įmonės vadovas buvo J. U.. Liudytojas nedirbo UAB „L.“ ir UAB „E.“. Po UAB „B.“ nedirbo pas J. U.. Vėliau dirbo UAB „G.“, kuri veikė tose pačiose patalpose kaip ir UAB „B.“. Toje įmonėje tikriausiai dirbo nuo 2015 m. balandžio mėnesio, surinkinėjo baldus. Vadovu toje įmonėje buvo V. P.. UAB „B.“ buvo iškraustyta iš patalpų, kas vyko patalpose po 2015 m. kovo 19 d., nežino. Pamena iškraustymo faktą. Po iškraustymo dienos liudytojas daugiau nedirbo, nėjo į darbą. Darbo santykiai buvo nutraukti 2015 m. balandžio 7 d. Kada vėl pradėjo dirbti buvusiose UAB „B.“ patalpose, neatsimena. Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl neišmokėtų pinigų ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Jis nežino, ar K. K. vadovavimo laikotarpiu buvo tas pats buhalteris ar keitėsi. Iki K. K. atlyginimą mokėjo J. U. arba M. U.. J. L. neatsimena. Ar keitėsi įmonės buhalteris, kai įmonei pradėjo vadovauti K. K., nežino. Pinigus mokėjo K. K., ar mokėjo buhalterė, neatsimena. K. K. vadovavimo metu grynieji tikrai buvo mokami. Priedai buvo mokami grynaisiais, o atlyginimas į banko sąskaitą. Nebuvo įsiskolinimų už priedus iki K. K. atėjimo. Įsiskolinimas už priedus greičiausiai atsirado K. K. vadovavimo metu. Liudytojas negalėjo nurodyti, koks buvo jo atlyginimas pagal sutartį. Liudytojas dalyvavo daiktų išvežime, iškraustyme. Kur ir ką vežti greičiausiai nurodė K. K., nes jis buvo įmonės vadovas. Buvo incidentas, kai UAB „E.“ perėmė patalpas ir pradėjo iškraustymą, atvažiavo K. K. ir uždarė įvažiavimus, išėjimus. Liudytojas buvo patalpose, kai vyko kraustymas, tačiau daiktų nenešiojo, o vaikščiojo iš kampo į kampą, gaudė K. K., kad pasirašytų atleidimą iš darbo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad jis nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. dirbo UAB „B.“ staliaus, staklininko pareigose. Jo darbo vieta buvo gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, ar jam buvo išmokėta kasos išraše už 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodyta suma, t. y. 1115 Lt pagal KIO Nr. 130030. Jis neprisimena, ar jam iš viso K. K. mokėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Galimai išmokėjo kitas asmuo, tačiau kuris, kada ir kiek, jis neprisimena. Tiksliai neprisimena, tačiau 228,54 Eur pagal KIO Nr. 140028 galimai jam buvo išmokėti. Kas tuos pinigus jam išmokėjo, jis neprisimena. Pinigai buvo išmokėti kaip darbo užmokestis. Ar pasirašinėjo už minėtą sumą kokį nors dokumentą, neprisimena. Jokio dokumento, patvirtinančio 228,57 Eur gavimą, jis neturi. Kiek prisimena, 771,46 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. jis negavo. Apie daiktų pardavimus A. Š. jam nežinoma. Kiek prisimena, daiktus, t. y. presą, modelis „SIMI“ TW00005, presą, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, giljotinos, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, siuvimo mašiną, modelis „KUPER“ tipas FW1150, Nr. 27057932, keltuvą „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) veikiantis, šlifavimo stalus ant ratukų, pramoninę dulkių ištraukimo spintą su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, kompresorių „ATMOS Airmaster M3“ išvežė „fūra“, tačiau neprisimena nei valstybinių numerių, nei įmonės pavadinimo, kam priklausė „fūra“. Taip pat buvo pakrovimo transportas, kieno jis buvo, nežino. Buvo atvežti žmonės, kurie krovė, tačiau taip pat nežino, kas tai per žmonės. Pakrovimas taip pat buvo atliekamas ir su įmonėje turimu krautuvu „Boss“. Jis girdėjo iš darbininkų, kad „fūra“ briaunavimo stakles veš į (duomenys neskelbtini), staklių pavadinimo neprisimena. Ką dar ir kur tiksliai išvežė, jis nežino. Kiek prisimena, smulkius įrankius vežė į (duomenys neskelbtini). Visa tai žino iš kalbų. A. Š., R. Š. jis nepažįsta (t. 12, b. l. 170-172).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad K. K. buvo UAB „B.“ vadovas. Iki kaltinamojo, kol jis perėmė UAB „B.“, liudytojas įmonėje dirbo 15 metų. Įmonė buvo perimta galimai 2014 metų pabaigoje. Tuo metu įmonės būklė buvo prasta. Prieš tai buvęs įmonės šeimininkas darė viską, kad atsikratytų įmone. Šeimininkas buvo UAB „L.“ vadovas R. Š.. Prieš tai įmonės pagrindiniu akcininku buvo J. U.. Liudytojas nežino, iš ko įmonę įsigijo K. K.. J. U. norėjo atsikratyti įmone, jis buvo ir susirinkimą padaręs, sakė, kad pardavė butus, kemperius, kad atlyginimus mokėtų, jog rado investuotoją, gal pasikeis situacija. Tai vyko kažkur 2014 metų pabaigoje. Kai K. K. perėmė įmonę, ekonominė situacija įmonėje buvo bloga. Tuo metu, kai buvo perimta įmonė, ji vykdė veiklą, visi įrenginiai buvo. Apie įrenginių pardavimą nieko nežino, jie nebuvo pardavinėjami iki tam tikro laiko, po to viskas buvo išvežta, nes, kai patalpas perėmė UAB „L.“, visi įrenginiai buvo išvežti. Išvežė K. K.. Jis ten visą laiką buvo ir jo žmonės vadovavo išvežimui. Kiek liudytojas suprato, patalpos K. K. nepriklausė, jam priklausė tik įranga, todėl jis ir išvežė. Buvo liepta išsikraustyti, nes K. K. patalpos nepriklausė, jis lyg ir nuomos nemokėjo. Liudytojas įmonėje dirbo tiekėju – vadybininku. Vadovaujant K. K., įmonėje dirbo iki to, kol išvarė iš patalpų. Su atsiskaitymais visiems darbuotojams buvo blogai, todėl dėl didžiosios dalies darbuotojų buvo kreiptasi į darbo inspekciją, kuri atleido visus darbuotojus, nes nebuvo mokami atlyginimai. Liudytojas įmonėje dar kažkiek liko, tačiau nebuvo mokami atlyginimai beveik už tris mėnesius, todėl parašė pareiškimą. Paskutiniais jo darbo mėnesiais kažkiek buvo mokama pinigų, bet bendrai beveik už tris mėnesius buvo įsiskolinimas. Įsiskolinimas už tris mėnesius susidarė vadovaujant K. K.. Apie tai, kad pagal kaltinimą nurodyta, jog liudytojui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. buvo sumokėti 300 Eur, 1000 Eur, 200 Eur, du kartus po 20 Eur, ir vieną kartą 252,18 Eur, gali paaiškinti, kad kažkiek atlyginimo buvo mokėta, bet kiek atsimena. Jis 1000 Eur vežė į (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Ši suma buvo išmokėta ne liudytojui. (duomenys neskelbtini) buvo ne UAB „B.“ patalpos, ten buvo kažkokia K. K. įmonė. Liudytojui buvo duota minėta pinigų suma ir buvo liepta ją nuvežti. (duomenys neskelbtini) jam nebuvo išduotas joks dokumentas. S. K. teigė, kad jam atlyginimas buvo mokamas eurais, galimai buvo sumokėti 300 Eur. Atsimena, kad visi 300 Eur buvo 5 Eur kupiūromis. Kiti pinigai buvo skirti kurui, nes vairavo tarnybinį automobilį, taip pat pinigai buvo skirti kažkokioms medžiagoms. Kiek atsimena, 300 Eur buvo pirmas atlyginimas eurais. Dėl 200 Eur ir dviejų mokėjimų po 20 Eur neatsimena. Atsimena, kad pirko automobiliui žiemines padangas, už kuriuos pinigus, nepamena. Liudytojas patvirtino, kad ant kasos išlaidų orderio Nr. 130011 pasirašė jis. Kadangi orderį pasirašė, tai pinigus gavo. Kasos išlaidų orderius Nr. 130023, Nr. 140053 pasirašė. Taip pat nurodė, kad neatsimena, ar gavo pinigus pagal šiuos orderius, jam buvo duodami pinigai ūkio išlaidoms. Taip buvo mokami pinigai už ankstesnius įsiskolinimus. Negali pasakyti, ar gavo pinigų sumas kaip darbo užmokestį ar buitiniams reikalams. K. K. tikrai mokėjo senų vadovų skolas. Per pirmą susirinkimą, kai jis perėmė vadovavimą, buvo pasakyta, kad dengs senas darbo užmokesčio skolas. S. K. teigė, kad pagal susitarimą jo atlyginiams buvo 1800 Lt. Iki išsikraustymo iš patalpų buvo likęs įsiskolinimas už atlyginimą. Nežino, kokio dydžio įsiskolinimas buvo likęs, buvo įsiskolinimas už tris mėnesius. K. K. kažkiek mokėjo buvusių savininkų įsiskolinimą ir bendrai gavosi, kad įsiskolinimas buvo iki trijų mėnesių. Pinigai, kuriuos vežė į (duomenys neskelbtini), buvo atlyginimas žmonėms. Atsimena, kad 2015 m. sausio mėnesį pirmas atlyginimas buvo mokamas eurais, kokia buvo suma, tiksliai nepasakys. Neprisimena, ar 2015 m. sausio mėnesį galėjo būti sumokėtas atlyginimas litais. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tam tikros sumos, t. y. 300 Eur, 1000 Eur, 200 Eur, 20 Eur, 20 Eur, nebuvo išmokėtos, bet po to pagalvojo, kad gal kažkas buvo ir negali pasakyti, nes nepamena. Visada pasirašydavo ant užpildytų dokumentų. Reikėdavo pasirašyti už tiek, kiek duodavo pinigų. Neimdavo dokumentų už tai, ką išleisdavo, pavyzdžiui, pirkdavo naudotas padangas, mokėdavo „juodais“, pasirašydavo tik, kad gaudavo pinigus. Pinigus ir dokumentus, ant kurių pasirašydavo, duodavo K. K., atvažiuodavo su kažkokiomis mergaitėmis, išmokėdavo ir duodavo pasirašyti. Daugiau niekas grynų pinigų neduodavo, duodavo įmonės savininkas. M. U. dirbo buhaltere ar buhalterės padėjėja, ji taip pat išmokėdavo pinigus. Ji yra J. U. sesuo. Gal pačioje pradžioje, kai K. K. atėjo, M. U. taip pat dar mokėdavo pinigus, bet tiksliai nepasakys. K. K. atvažiuodavo su buhaltere ar su kažkuo kitu ir iš karto užpildydavo dokumentus, reikėdavo iš karto pasirašyti, kad gavo pinigus. Visas daiktų išvežimas buvo fiksuojamas, nežino, kas fiksavo, bet buvo filmuojamas visas procesas. Apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo, jog jam kaip darbo užmokestis buvo sumokėti 200 Eur, gali paaiškinti, kad ten, kur yra su centais, gali būti kažkokie tiksliniai pinigai, nes atlyginimo su centais nemokėjo nei litais, nei eurais. Nematė, kad be R. K. ir K. K. kiti asmenys išvežinėtų daiktus. Daiktų išvežimą prižiūrėjo R. K., kuris tikriausiai buvo K. K. žmogus. R. K. buvo ne UAB „B.“ darbuotojas, jis buvo iš (duomenys neskelbtini) cecho. Aplinkybę, kad daiktai buvo vežami į (duomenys neskelbtini), išgirdo iš krovikų, tačiau iš tikrųjų nežino, kur jie buvo vežami. S. K. nurodė, kad jis įmonėje dirbo nuo 2002 metų iki 2015 metų. Pradžioje kolektyvas buvo stabilus, viskas vyko normaliai, kol neįsimaišė J. U.. Jis buvo įmonės savininkas prieš K. K.. Iki to laiko kolektyvas buvo stabilus, praktiškai visi žmonės ten dirbo ilgai. J. U. pats yra pripažinęs, kad nieko nesupranta gamyboje, jog pardavė Senamiestyje butą, kemperį, kad galėtų sumokėti atlyginimus. Gamybai medžiagų reikalaudavo direktoriai. Kas vadovavo gamybai, tas ir užsakinėjo tą, ko reikia. Pradžioje buvo užsakymų. J. U. užsakymus sumažino, jis prisipažino, kad nieko gamyboje nesupranta. Įmonė veikė nuostolingai. J. U. 2014 m. gruodžio mėnesį surengė susirinkimą, kurio metu informavo, kad yra blogai, bet rado investuotoją. M. U. buvo buhalterė arba buhalterės padėjėja. Buhaltere iki K. K. buvo kažkokia R. Š. moteriškė. J. U. įmonės savininku tapo galimai 2013 metais. Nuo 2013 metų iki 2014 metų pabaigos, iki K. K. atėjimo, nedažnai keisdavosi įmonės vadovai. Po to, kai J. U. įsigijo įmonę, jis po kiek laiko atsivedė R. Š.. Buvo kalbama, kad R. Š. lyg ir investavo į įmonę, pirko instrumentus, elektrinius darbo įrankius. R. Š. padėdavo vežioti medžiagas iš UAB „L.“, vėliau liudytojas sužinojo, kad R. Š. pasitraukė iš įmonės. S. K. negalėjo nurodyti, ar 2015 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais dar buvo pajamų, pardavimų, tiekimų, jeigu kažkas ir buvo, tai tik smulkmenos.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad jis UAB „B.“ dirbo nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2015 m. kovo 27 d. vadybininko (tiekėjo) pareigose. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Praėjo daug laiko, tad tiksliai neprisimena, bet mano, kad galėjo būti išmokėtos kasos išrašuose už 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodytos sumos, t. y. 570,73 Lt, pagal KIO Nr. 130011 ir 930 Lt pagal KIO Nr. 130023. Kas tuos pinigus jam išmokėjo, taip pat tiksliai neprisimena, kartais mokėjo pats direktorius K. K., kartais jo teisininkė, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena, kartais M. U.. Tai buvo jo darbo užmokestis. Ar būtent tokias pinigų sumas gavo, tiksliai neprisimena. Jis neturi šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų. Jam nebuvo išmokėtos kasos išrašuose už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. laikotarpį nurodytos sumos, t. y. 300 Eur pagal KIO Nr. 140029, 1000 Eur pagal KIO Nr. 140030, 200 Eur pagal KIO Nr. 140034, 20 Eur pagal KIO Nr. 140032, 20 Eur pagal KIO Nr. 140036, 252,18 Eur pagal KIO Nr. 140053. Jam K. K. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. galėjo išmokėti tik apie 200 Eur, nes prisimena, kaip jis atvežęs po 5 Eur kupiūromis mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Kada tiksliai buvo išmokėti tie 200 Eur, jis neprisimena. Už pinigų gavimą tikrai pasirašinėjo dokumentą, tačiau neprisimena kokį. Jis neturi šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų. Apie daiktų, t. y. preso, modelis „SIMI“ TW00005, preso, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, giljotinos, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, siuvimo mašinos, modelis „KUPER“ tipas FW1150, Nr. 27057932, keltuvo „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), veikiantis, šlifavimo stalų ant ratukų, pramoninės dulkių ištraukimo spintos su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, kompresoriaus „ATMOS Airmaster M3“ pardavimus A. Š. jam nėra žinoma. Kiek prisimena, šie daiktai galėjo būti išvežti apie 2015 m. kovo vidurį. Kas išvežė, jis nežino. Išvežime dalyvavo (duomenys neskelbtini) cecho vadovas R. K.. K. K. ištisai nedalyvavo, buvo kelis kartus pasirodęs. Daiktus krovė pasamdytas transportas ir pasamdyti žmonės, koks tiksliai buvo transportas ir kokie žmonės, nežino. Kur tiksliai buvo išvežti daiktai, jis nežino. Iš darbininkų, kurių nepažįsta, girdėjo, kad transportas vyks į (duomenys neskelbtini), tačiau nežino, kur tiksliai daiktai buvo vežami, minėjo, kad į K. K. įmonę. A. Š., R. Š. nepažįsta (t. 12, b. l. 164-167).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. (miręs) parodė, kad jis UAB „B.“ dirbo nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. sargu ir kūriku, adresu (duomenys neskelbtini). Jam buvo išmokėta kasos išraše už 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodyta suma, t. y. 900 Lt pagal KIO Nr. 130004, KIO jis padarė rankraštinius įrašus „devyni šimtai“ bei eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė. 2014 m. gruodžio 18 d. 900 Lt pagal KIO Nr. 130004 jam sumokėjo UAB „B.“ direktorius K. K., pinigai buvo sumokėti kaip darbo užmokestis už 2014 m. spalio mėnesį. Pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų jis neturi. Jam nebuvo išmokėta kasos išraše už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. laikotarpį nurodyta suma, t. y. 289,62 Eur, pagal KIO Nr. 140037, KIO rankraštinių įrašų „du šimtai aštuoniasdešimt devyni ir 62“ jis nepadarė, eilutėje „gavėjo parašas“ jis nepasirašė, tai yra ne jo parašas. Kas galėjo pasirašyti už jį, jis nežino. Jam nežinoma apie UAB „B.“ įrenginių pardavimą A. Š.. Presas, modelis „SIMI“ TW00005, presas, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, giljotina, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, siuvimo mašina, modelis „KUPER“ tipas FW1150, Nr. 27057932, keltuvas „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) veikiančios, šlifavimo stalai ant ratukų, pramoninė dulkių ištraukimo spinta su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, kompresorius „ATMOS Airmaster M3“ buvo gamybiniame ceche, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie daiktai buvo išvežti iš gamybinio cecho 2015 m. kovo mėnesio antroje pusėje. Vežimas vyko ne vieną dieną. Daiktų išvežimą organizavo K. K., buvo pasamdyti sunkvežimiai, kranas, iš kokių įmonių buvo pasamdytas transportas, jis nežino. K. K. išvežime dalyvaudavo, daiktus krovė K. K. pakviesti asmenys, jis jų nepažįsta. Jis nežino, kur buvo išvežti minėti kilnojamieji daiktai. A. Š. ir R. Š. nepažįsta (t. 12, b. l. 197-200).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad ji apie pusę metų dirbo UAB „B.“. Ji žino, kad po to, kai ji išėjo iš įmonės, K. K. nupirko šią įmonę, o liudytoja turėjo nemalonumų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Jai buvo neišmokėtas darbo užmokestis, vyko byla. Ji UAB „B.“ laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Iš pradžių toje įmonėje dirbo darbą, susijusį su administracinėmis pareigomis, bet tiksliai pareigų neatsimena, tada laikinai buvo direktore. Tikriausiai tose pareigose pakeitė įmonės savininką, kuris buvo ne Lietuvos Respublikos pilietis. Laikinai ėjo įmonės vadovės pareigas, nes savininko fiziškai nebuvo Lietuvoje, jis keliaudavo, o reikėdavo, kad fiziškai kažkas būtų, pasirašytų įsakymus dėl darbuotojų atostogų, projektus, sutartis. S. S. teigė, kad ji realiai įmonei nevadovavo, buvo daugiau žmonių, įtrauktų į valdymą. Įmonėje buvo ir R. Š., savininkas J. U., M. U., buhalterė, teisininkas S. S.. Sprendimus dėl įmonės veiklos priimdavo J. U., nes jis, liudytojos žiniomis, buvo nusipirkęs įmonę. Liudytoja buvo tiesiog pakviesta prisijungti prie valdymo, išbuvo penkis mėnesius. Įmonė buvo kaip ir visos kitos įmonės, susidūrė su mokėjimų, kokybės, darbuotojų, darbų terminų atlikimo problemomis. Įmonė nevėlavo atsiskaityti su „Sodra“. M. U. buvo J. U. sesuo, ji įmonėje dirbo kartu su buhaltere, buvo apskaitininkė. Iš pradžių buhalteriu buvo kažkoks vyrukas, o vėliau J. L.. Apskaita įmonėje buvo vedama, buvo dokumentai, įsakymai, sąskaitos. Kai liudytoja pradėjo dirbti įmonėje, apskaitos dokumentai nebuvo tinkamai perimti – nebuvo taip, kad būtų viskas surašoma ir sunumeruojama, kai išėjo, buvo lygiai taip pat, t. y. nesunumeravo ir neperdavė dokumentų. Liudytoja nebuvo surašiusi, sunumeravusi ir užpildžiusi akto dėl dokumentų perėmimo ir vėliau jų perdavimo. Didžioji knyga ir kasos knyga įmonėje buvo vedamos. Įmonėje buvo normali buhalterinė apskaita. Tame kabinete, kur sėdėjo buhalterės, turėjo būti visi dokumentai. S. S. mano, kad ją pakeitė ir viską perėmė J. U.. Įmonė kažkiek darbuotojams liko skolinga, nes, kiek girdėjo, darbuotojai inicijavo pranešimą, kad jiems yra neišmokėti pinigai. Mano, kad skolos darbuotojams susidarė ne už jos vadovavimo laikotarpį, tiki, kad jos vadovavimo laikotarpiu su darbuotojais buvo atsiskaityta, bet reikėtų žiūrėti dokumentuose. Liudytoja prieš tai dirbo UAB „L.“. Jos vadovas buvo R. Š.. UAB „B.“ vadove ją paskyrė J. U.. R. Š. rekomendavo ją J. U.. Ji neatsimena, kiek laiko UAB „B.“ dirbo administratore, galimai apie mėnesį. Mano, kad buvo akcininkų sprendimas ją laikinai paskirti eiti direktoriaus pareigas. Sprendimą ją atleisti priėmė J. U.. Tuo metu ji UAB „L.“ nedirbo. R. Š. UAB „L.“ vadovu buvo visą laiką, tai yra jo įmonė. G. D. direktoriumi nebuvo, jis UAB „L.“ buvo komercijos direktoriumi. UAB „B.“ G. D. dirbo su pardavimais, nes jis darė pardavimus ir dirbo su projektais. S. S. UAB „L.“ buvo teisininkas, jis atėjo į UAB „B.“ panašiu metu kaip ir visi kiti. Liudytoja mano, kad jos išvardinti žmonės atėjo vėliau nei ji. J. L. pažinojo, ji buvo UAB „L.“ buhalterė. Tuo metu, kai liudytoja pradėjo dirbti UAB „B.“, buhalteriu buvo kitas žmogus. Nežino, kiek tiksliai laiko buhalteriu buvo tas kitas žmogus, gal du mėnesius. UAB „B.“ nebuvo J. L. pagrindinė darbovietė, nežino, kiek dienų per savaitę ji dirbdavo, bet tikrai nepilnu etatu. J. L. ne visą laiką būdavo įmonės patalpose. J. L. dirbo abiejuose įmonėse. S. S. teigė, kad, būdama vadove, pasirašydavo dokumentus, susitikdavo su klientais, tiekėjais, buvo elementarūs kasdieniniai darbai. Įmonėje buvo ir gamybos vadovas, jis dirbo su darbuotojais, bendravo su klientais, darė pirkimus. Didžioji knyga ir kasa turėjo būti vedamos. Liudytoja teigė, kad per ją ėjo mokėjimai, prisijungimai prie banko, bet ji nebuvo vienintelis asmuo, kuris tai darė – M. U. taip pat turėjo prisijungimus, ar tokius prisijungimus turėjo J. L., nežino. Buvo kilęs ginčas dėl atlyginimo UAB „B.“. J. U. turėjo išmokėti. Išėjimo iš UAB „B.“ dieną liudytojai buvo skola. Teismas nusprendė, kad liudytoja viską yra gavusi. Įmonėje nebuvo atvejų, kad būtų paimti pinigai iš klientų ir neįnešti į kasą. Liudytojos vadovavimo metu turto trūkumo nebuvo. Medžiagos buvo nurašinėjamos projektams. Už tai buvo atsakingas gamybos vadovas. Kai liudytoja išėjo iš UAB „B.“, nedirbo UAB „L.“ ir nedirbo bendrovėje, kuri būtų susijusi su R. Š., su J. U., J. L., S. S.. J. U. buvo įmonės savininkas, jis vadovavo įmonei. Jei reikėdavo žmogų išleisti atostogų, sprendimą priimdavo liudytoja. Dėl nekilnojamojo turto perleidimo sprendimus priiminėjo J. U.. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad ji nuo 2014 m. gegužės 15 d. pradėjo dirbti UAB „B.“ administracijos vadovės pareigose, nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. spalio 17 d. buvo perkelta į laikinai einančios direktoriaus pareigas. Kokios buvo jos darbo funkcijos UAB „B.“, neprisimena. Kas vedė UAB „B.“ kasos knygą iki jos įdarbinimo, ji nežino, kas vedė kasos knygą jos darbo laikotarpiu – neprisimena. Kam buvo perduota kasos knyga, kai išėjo iš UAB „B.“, neprisimena. Ar nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d. UAB „B.“ buvo vedami pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, pradelstų skolų registrai, rašomi žaliavų, medžiagų nurašymo aktai, ji neprisimena. Jos darbo laikotarpiu UAB „B.“ nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d. buhalterinę apskaitą skirtingais laikotarpiais tvarkė J. L. ir M. U.. Jos tvarkė buhalterinę apskaitą administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vedė buhalterinėje programoje, kokioje neprisimena, vedė kompiuteriu, turėjo du kompiuterius. Ar jos vedė UAB „B.“ pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, pradelstų skolų registrus, rašė žaliavų, medžiagų nurašymo aktus, ji neprisimena. Ar minėtus dokumentus spausdino, ji taip pat neprisimena. Kiek prisimena, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi buhalterių darbo kabinete. Jos darbo laikotarpiu jai jokie buhalterinės apskaitos dokumentai pagal perdavimo priėmimo dokumentus perduoti nebuvo. Ji išeidama iš UAB „B.“ niekam jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Visi UAB „B.“ daiktai, kompiuteriai ir buhalterinės apskaitos dokumentai jai išėjus liko savo vietoje. Ar buvo pildomi nurašymo aktai, ji neprisimena. Ar buvo UAB „B.“ patvirtinta buhalterinės apskaitos tvarkymo politika, ji neprisimena (t. 12, b. l. 178-180).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Š. parodė, kad 2008-2009 metais jis buvo bankrutuojančios įmonės vadovas ir staiga atsirado K. K. kaip tos įmonės akcininkas. Per visą tą istoriją suprato, kad K. K. veiklos metodai yra parazitavimas, jis eina į įmones, kurių padėtis sunki, bando jas perimti, tuomet užsiima turto prievartavimu. Situacija pasikartojo 2015 metais. Liudytojo buvęs verslo partneris patikėjo K. K. žodžiais, galbūt buvo kažkokie susitarimai ir jis tiesiog perdavė visas UAB „B.“ akcijas K. K.. K. K. atėjo į tą įmonę valdyti. Jis valdė įmonę, kažką darė, tuomet įmonė bankrutavo, vyko visokios procedūros su turtu, t. y. pasisavinimas, iššvaistymas, dokumentų klastojimas. Liudytojas turi įmonę, kuri užsiima gamyba, todėl J. U. nusipirko UAB „B.“ ir pakvietė jį padėti sutvarkyti tą įmonę. UAB „B.“ liudytojas atsirado 2014 metais. J. U. buvo reikalinga komanda, žmonės, reikėjo sutvarkyti visas procedūras, kad įmonė realiai dirbtų, funkcionuotų, generuotų apyvartą ir gautų pelną. Viskas baigėsi tuo, kad liudytojas įmonės akcininku buvo keletą mėnesių, vėliau dėl tam tikrų aplinkybių teko iš ten pasitraukti. Liudytojo ir J. U. nuomonės dėl įmonės veiklos išsiskyrė, todėl liudytojas pasakė, kad negali rūpintis įmone, pasiūlė ieškoti kito investuotojo. Tuo metu įmonės padėtis nebuvo kritinė, buvo komanda, įranga, įdirbis, užsakymai, reikėjo sunkiai ir daug dirbti. Patalpos priklausė akcininkui J. U. ir jis prieš ateinant liudytojui tas patalpas pardavė UAB „B.“. Sandoris įvyko prieš liudytojui ateinant į įmonę. Kažkokį laikotarpį buvo daug investicijų iš liudytojo valdomos UAB „L.“ į UAB „B.“, tačiau atėjo laikas, kai reikėjo apsispręsti, ar tęsti veiklą, investuoti ir toliau plėsti įmonę kartu su akcininku J. U., ar tiesiog pasitraukti. Buvo tam tikri įsipareigojimai UAB „L.“, todėl UAB „B.“ akcijos tiesiog buvo perleistos J. U. ar jo valdomai įmonei. Kadangi turi įsipareigojimų ir atsakomybių prieš valdomą UAB „L.“, negalėjo palikti pinigų, pinigus reikėjo atsiimti arba elgtis kažkaip kitaip. Su J. U. buvo sutarę, kad perka patalpas, kurios yra UAB „B.“ nuosavybė, už rinkos kainą. Sandoris buvo sudarytas, kai liudytojas išėjo iš įmonės. Už patalpas buvo atsiskaityta, buvo padengtos paskolos iš banko, įsipareigojimai. Buvo pervesti pinigai už tas patalpas ir tos patalpos toliau buvo paliktos įmonės veiklai, buvo pasirašyta nuomos sutartis, jei neklysta, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ankstesnės. R. Š. teigė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį J. U. informavo apie naują akcininką, naują įmonės vadovą K. K.. K. K. dirbo, bet nuomos mokesčio nemokėjo. Kalbėjo su juo, kad, jeigu tos patalpos reikalingos, jas reikia pasiimti. Patalpų vertė buvo apie 600000 Lt, K. K. pasakė, kad gali paimti patalpas už 200000 Lt. Buvo kreiptasi dėl nuompinigių į teismą ir dar buvo paskola. Kai liudytojas išėjo iš įmonės, J. U. prašė papildomai pinigų apyvartinėms lėšoms, kad toliau sėkmingai vykdytų savo veiklą, buvo pervesta 50000 Lt. Kai atėjo naujas savininkas, J. U. pasitraukė. Su nauju įmonės vadovu nepavyko susitarti, todėl buvo kreiptasi į teismą, buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl skolos priteisimo. Antstolis areštavo turtą. Šiuo atveju, kiek suprato, buvo aprašytas turtas, kuris buvo UAB „B.“ patalpose. Ten buvo šlifavimo staklės, įrengimai, kurie daugmaž atitiko reikiamą sumą. Turtas buvo aprašytas. Kiek supranta, pats K. K. ten dalyvavo, pasirašė aktą, protokolą. Teismas priteisė skolą. Tuomet buvo kreiptasi dėl išieškojimo, bet turto jau nebuvo. Liudytojas pardavė iš UAB „B.“ įsigytas patalpas. Naują savininką įspėjo, kad patalpos yra užimtos, yra nuomos sutartis, bet pinigai nemokami. Buvo akivaizdu, kad reikia kelti iš ten įmonę. Naujasis savininkas užfiksavo situaciją, iškėlė UAB „B.“. Kai buvo atvažiavęs antstolis ir fiksavo iškraustymo procedūrą, liudytojas dalyvavo, stovėjo ir stebėjo. Nežino, ar per tą iškraustymą iš patalpų buvo išvežami įrenginiai, galimai įrenginiai buvo išvežami. Kaip suprato, K. K. pats organizavo išvežimą, nes nei liudytojas, nei naujasis savininkas, nei antstolis nieko iš ten neišvežinėjo, tik fiksavo situaciją, svetimų daiktų tikrai nelietė, paprašė žmonių susirinkti savo daiktus ir palikti patalpas. Patalpos buvo užplombuotos, kažkaip pažymėtos ir tiesiog buvo paprašyta tas patalpas palikti. Po to per kažkokį laiką buvo leista K. K. su savo komanda išsivežti įrenginius. Visa tai vyko greičiausiai 2015 metais. Įrenginiais buvo siekiama užtikrinti skolos sumokėjimą. Iškraustyme dalyvavo tik vieną dieną. Greičiausiai ne tą dieną antstolis aprašinėjo turtą, nes tai buvo ankstesnis periodas. Kadangi nuoma buvo pasirašyta, o pinigų realiai nebuvo, buvo kreiptasi į teismą, prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuomet antstolis aprašė turtą. Neatsimena, ar dalyvavo turto aprašyme, galbūt dalyvavo. Atsimena, kad iškraustyme tikrai dalyvavo, nes buvo geras oras, švietė saulė, stovėjome šalia, atvažiavo apsaugos komanda, policijos ekipažas. Nepamena, ar aprašymo metu teko bendrauti su K. K. dėl aprašomų daiktų. Tikriausiai tuo metu antstoliui nebuvo paaiškinta, kad tie daiktai jau yra parduoti. Liudytojas neturėjo informacijos, kad turtas, kuris yra aprašytas, yra parduotas. Ilgalaikio turto sąraše, staklės buvo pavadintos truputėlį kitaip. Analizuojant dokumentus, pateiktus K. K. kažkurioje byloje, staklių pavadinimas yra nurodytas būtent taip, kaip pavadino antstolis, o ne kaip nurodyta ilgalaikio turto sąraše. Kai antstolis 2015 metų pradžioje aprašinėjo turtą, bendravo su antstoliu. Tuo metu niekas nežinojo, kad tos staklės yra parduotos, nes ši istorija iškilo daug vėliau, gal 2017 metais, kai įmonei realiai jau buvo paskelbtas bankrotas. Tokios informacijos 2015 metais tikrai nebuvo ir niekas apie turto pardavimą nieko nežinojo, K. K. tikrai apie tai niekam nepranešė. Daiktų išvežimą organizavo K. K., apie tai sprendė, nes matė kaip pats K. K. atvažiavo, davė žmonėms nurodymus, skambino, atvažiavo mašinos, jis organizavo, vadovavo. UAB „B.“ buvo vienas akcininkas J. U. ir 50 procentų akcijų buvo parduota liudytojui. J. U. galimai nuo 2013 metų perėmė UAB „B.“ valdymą. Liudytojas įmonės akcininku tapo 2014 metų viduryje. Vėliau 2014 metais 50 procentų akcijų vėl pardavė J. U. arba jo valdomoms įmonėms. Įmonei 2014 metų pradžioje vadovavo liudytojo parekomenduoti vadovai. Jis rekomendavo S. Ž. ir J. U. ją priėmė į darbą, ji turėjo organizuoti procesą. Kas buvo įmonės vadovas iki S. Ž., nepamena, gal kažkas iš senų akcininkų. Nežino, kas vadovu buvo po S. Ž.. Buhalterinė apskaita buvo vedama J. U. žmonių, kurie atėjo 2013 metais, papildomai buvo paprašyta apskaitą tvarkyti, prižiūrėti dar ir liudytojo buhalterės J. L., kuri dirbo UAB „L.“. Ji į UAB „B.“ atėjo kartu su S. Ž.. J. L. vykdė buhalterės pareigas. R. Š. teigė, kad, kai jis įsigijo įmonės akcijas, domėjosi jos padėtimi. Įmonė tuo metu vykdė veiklą, buvo srautai, tiekėjų, pirkėjų skolos, buvo tam tikri užsakymai, kuriuos reikėjo vykdyti. Balansas buvo ne pats blogiausias, bet ir nebuvo ta situacija, kad tai būtų įmonė, turinti aukštą kredito reitingą. Kai išėjo iš įmonės, buvo panašiai. Išėjimo metu, kiek žino, skolų darbuotojams nebuvo, buvo mokami atlyginimai ir buvo dengiami įsipareigojimai. Vyko normali įmonės veikla. Žino, kad buvo atlyginimų darbuotojams vėlavimai, nes, kai atėjo dirbti S. Ž., buvo istorijų, kad užsakymas yra, jį reikia gaminti, daryti, darbuotojai iš anksčiau atlyginimo yra negavę, medžiagas reikia pirkti, o apyvartinių lėšų nėra, nes avansas jau yra išleistas kitiems reikalams dengti. Tuo metu vadovybė sprendė tuos klausimus, mokėjo atlyginimus, veikla vyko. Kiek supranta, veikla vyko iki 2014 metų pabaigos. Liudytojas parekomendavo ir atvedė į UAB „B.“ J. L., S. Ž., S. S., jis organizavo darbus, G. D.. Neatsimena, ar buvo įdarbintas konstruktorius iš jo įmonės, mano, kad ne. Jo kaip akcininko laikotarpiu įmonei vadovavo S. Ž.. Ji tikriausiai iš karto pradėjo dirbti vadove. Pats liudytojas įmonės kolektyvui susirinkimo metu buvo pristatytas kaip akcininkas. Tuo metu jo išvardinti darbuotojai įmonėje jau dirbo. Tiksliai neatsimena, kada tapo įmonės akcininku ir kiek laiko juo buvo. Kai vadovavo S. Ž., buvo akcininku. Kai jis išėjo iš įmonės, žmonės, kuriuos rekomendavo taip pat greitai išėjo. J. L. labai sunkiai atsiskaitinėjo K. K., ji norėjo perleisti visus dokumentus, bet ten buvo akivaizdus tyčiojimasis, nes jis vis nepasirašydavo, sakydavo, kad vėliau. Buhalterija įmonėje buvo tvarkoma. J. L. 2014 metais visus balansus sutvarkė ir pridavė. Liudytojas nežino, ar iš buvusio iki S. S. vadovo buvo perimti dokumentai. S. Ž. su J. L. atėjo dirbti į įmonę liudytojui dar nebūnant akcininku. Tikriausiai UAB „L.“ skolino, investavo pinigus iki liudytojui tampant įmonės akcininku. Patalpų pirkimas nėra susijęs su 50000 Lt paskola. Tuo metu jau buvo padarytas patalpų pardavimo sandoris, buvo atsiskaityta už patalpas, sumokėta likutinė suma ir sandoris buvo baigtas. Vėliau buvo suteikta 50000 Lt paskola, kad įmonė vykdytų veiklą. UAB „B.“ buvo skolinga UAB „L.“ ir tam, kad grąžintų skolas pardavė UAB „L.“ patalpas, iš tų pinigų buvo grąžinama skola UAB „L.“. Dalis skolos buvo užskaityta, taip pat buvo padengtas įsipareigojimas bankui, o liko likutis laisvų pinigų atiteko UAB „B.“. Po to sandorio dar buvo paskolinta 50000 Lt. Patalpos buvo parduotos, nes liudytojas išėjo iš įmonės ir turėjo būti grąžintos jo investuotos piniginės lėšos, taip pat įmonei buvo reikalingos apyvartinės lėšos. Liudytojo žiniomis, negalėjo pasakyti, ar naujasis patalpų savininkas dalyvavo išvežant UAB „B.“ turtą ir ar leido išvežti tą turtą. Tuo metu matė, kad buvo išvežinėjamos medžiagos ir tas medžiagas tą dieną išvežinėjo K. K. arba jo organizuota komanda. Nežino, ar buvo laužiamos spynos. Nežino, kiek dienų truko iškraustymas, jis dalyvavo tik pirmą dieną. Kiek supranta, J. L. viską perdavė, nes jeigu kažkas būtų likę, būtų buvusios civilinės, baudžiamosios bylos. Ji greičiausiai visus dokumentus perdavė. Ji dirba liudytojo įmonėje, mato ją beveik kiekvieną dieną, ji nesiskundžia, viskas gerai, tai reiškia, kad viską perdavė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad jis nuo 2011 m. gegužės 12 d. yra UAB „L.“ direktorius. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „B.“ iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „L.“ ieškinį atsakovui UAB „B.“ vadovui K. K. dėl 6527,55 Eur žalos priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad K. K., būdamas UAB „B.“ vadovu, neteisėtai perleido UAB „B.“ turtą, kuris buvo areštuotas ir aprašytas antstolio R. V., nors buvo pasirašęs turto aprašą ir įsipareigojęs šį turtą saugoti. Antstolis R. V. 2015 m. kovo 19 d. sudarė turto aprašą, kuriuo areštavo UAB „B.“ kilnojamuosius daiktus: 1) presą „SIMI“ TW00005; 2) presą „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO; 3) giljotiną „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516; 4) siuvimo mašiną „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932; 5) keltuvą „BOSS“ modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų; 7) pramoninę dulkių ištraukimo spintą „ALTEKO“; 8) kompresorių „ATMOS Airmaster M3“. Dėl šių neteisėtų UAB „B.“ vadovo veiksmų buvo užkirstas kelias įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo iš UAB „B.“ priteista 6527,55 Eur suma. UAB „B.“ daugiau jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo. Šiuo metu bendrovei iškelta bankroto byla, dėl ko jau dabar yra aišku, kad skolos iš UAB „B.“ nepavyks atgauti. Todėl neteisėtais K. K. veiksmais UAB „L.“ buvo padaryta 6527,55 Eur žala. K. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolio R. V. turto apraše nurodytą turtą pardavė dar iki to aprašo sudarymo, todėl antstolis areštavo UAB „B.“ nebepriklausantį turtą. Savo teiginiams pagrįsti K. K. pateikė 2014 m. gruodžio mėnesio – 2015 m. sausio mėnesio pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitą faktūrą, kurių pagrindu minėtas turtas tariamai buvo parduotas A. Š., ir UAB „B.“ kasos pajamų orderius dėl tariamai iš A. Š. pagal minėtas sutartis gautų pinigų. Jis mano, kad šie dokumentai sudaryti atgaline data, dėl akių, o antstolio areštuotas turtas A. Š. apskritai nebuvo perleistas. Antstolio turto apraše nurodyta, kad „aprašytų daiktų savininkas“ UAB „B.“ K. K. aprašą pasirašė, jokių savo pastabų jame neįrašė, kas rodo, jog turtas tuo metu priklausė UAB „B.“. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent antstolio R. V. turto apraše nurodyta informacija, kad turto aprašo sudarymo dieną areštuoto turto savininkas buvo UAB „B.“. K. K. informacijos apie tariamai parduotą turtą antstoliui neteikė ilgą laiką. Pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius antstoliui jis pateikė tik 2017 m. balandžio 4 d. Nors K. K. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyse daiktų pavadinimai buvo rašomi vadovaujantis UAB „B.“ ilgalaikio turto sąrašu, tačiau tai yra netiesa. Ilgalaikio turto sąraše preso, skirto HPL medienos lukšto presavimui, „SIMI“ apskritai nėra. Visa tai rodo, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos pagal antstolio aprašą, o ne ilgalaikio turto sąrašą. Tai tik patvirtina teiginius, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos po aprašo sudarymo, o ne iki jo. Iš UAB „B.“ mokesčių inspekcijai pateiktų PVM deklaracijų matyti, kad 2014 m. gruodžio mėnesį buvo parduota prekių tik už 100 Eur, 2015 m. sausį buvo parduota už 267 Eur. Tuo tarpu pagal pateiktas sutartis, kasos pajamų orderius 2014 m. gruodžio mėnesį turtas tariamai parduotas už 12180,25 Eur, o 2015 m. sausio mėnesį už 5181,39 Eur. Turtas buvo parduotas fiziniam asmeniui, todėl turėjo būti atvaizduotas arba 11, arba 13 deklaracijos eilutėje, priklausomai nuo to ar parduotas su PVM parduotas ar be. Akivaizdu, kad PVM deklaracijose tariamas turto pardavimas neatsispindi, kas tik patvirtina, jog tokių sandorių įmonėje tuo metu realiai nebuvo. K. K. į bylą pateikė UAB „B.“ kasos knygos išrašus nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. Šie išrašai patvirtina, kad tiek pirkimo-pardavimo sutartys, tiek kasos pajamų orderiai, sąskaita faktūra yra sudaryti ir kasos knyga supildyta atgaline data. Kasos knygos išraše nenurodytos vedamų dokumentų datos, nors data yra privaloma pagal Vyriausybės nutarimą dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 16 punktą. Į akis krenta ir kasos knygoje nurodyta numeracija. Kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025, o 2014 m. gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001. 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001. Tai rodo, kad kasos knyga, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartys, buvo pildomi atgaline data, į knygą įterpiant kasos pajamų orderius. Be to, minėtuose kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kai kurie orderiai apskritai neįrašyti, nes po orderio Nr. 140032 iškart yra orderis Nr. 140036, tada po orderio Nr. 140031 iškart yra orderis Nr. 140034. Kasos knygose kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai surašyti ne pagal datas, o pirma – kasos pajamų orderiai, tuomet – kasos išlaidų orderiai, kas nėra įprasta. Nenurodomi kasos likučiai dienos pradžioje ir pabaigoje. Nėra aišku, kuriomis dienomis, kokios operacijos vyko grynaisiais pinigais. Visa tai rodo, kad kasos pajamų orderiai į kasos knygą surašyti vėliau nei kasos išlaidų orderiai. Civilinio posėdžio metu buvusi UAB „B.“ buhalterė J. L. nurodė, kad UAB „B.“ faktiškai dirbo iki 2015 m. sausio 26 d., tačiau K. K. apie jokias turto pardavimo operacijas jos neinformavo, nei kasos pajamų orderių, nei sutarčių, nei PVM sąskaitos faktūros dėl minėto turto pardavimo jai neperdavė, apie pirkėją A. Š. ji nėra girdėjusi. PVM deklaracijas už 2015 m. sausio mėnesį pildė jau kita buhalterė A. I., tačiau ir jai tikriausiai jokia informacija apie turto perleidimą nebuvo pateikta, nes deklaracijoje šie sandoriai neatsispindi. Ant kasos pajamų orderių yra tik K. K. ir A. Š. parašai, tačiau nėra vyriausiojo buhalterio parašo. 2017 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu liudytoja J. L. pažymėjo, kad PVM sąskaitų faktūrų žiniaraštis (registras) pildomas nuolat, taip pat buvo pildoma ir kasos knyga. Ją buhalterė pildydavo kompiuteriu bei kiekvieną mėnesį atspausdindavo ir dėdavo į segtuvą. Kasos knyga būdavo pasirašoma kasininko ir vyriausiojo buhalterio. K. K. civilinėje byloje pateikta kasos knyga vyriausiojo buhalterio yra nepasirašyta, kas rodo, jog ją vienašališkai supildė K. K.. Be to, ji supildyta kompiuteriu atgaline data, t. y. ji nebuvo atspausdinta 2014 m. gruodžio arba 2015 m. sausio mėnesių pabaigoje. Kadangi K. K. pateiktoje kasos knygoje bei kasos pajamų orderiuose yra pasirašyta tik K. K., o vietos vyriausiojo buhalterio parašams yra tuščios, jo manymu, visi prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti K. K. kasos pajamų orderiai yra fiktyvūs (tariami), kaip ir pirkimo-pardavimo sutartys, kasos knyga ir kasos pajamų orderiai yra sudaryti atgaline data. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 3 dalį UAB „B.“ už A. Š. tariamai parduotas prekes turėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tačiau prie civilinės bylos pateikta tik viena PVM sąskaita faktūra BA Nr. 1505, likusių sąskaitų nėra pateikta. K. K. nepateikė ir PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnalo, A. Š. apyvartos žiniaraščio, kuriuos teismas buvo įpareigojęs pateikti. K. K. kaip UAB „B.“ direktorius privalėjo pasirūpinti būtinų buhalterinių dokumentų vedimu (pildymu) bei pateikti teismui reikalautus UAB „B.“ realią kasos knygą bei PVM sąskaitų faktūrų registro žurnalą, pirkėjo A. Š. apyvartų žiniaraštį. K. K. akivaizdžiai, bandydamas išvengti šių dokumentų teikimo, nepagrįstai kaltina buvusią UAB „B.“ vyriausiąją buhalterę J. L., kad ši tariamai neperdavė visų dokumentų. J. L. paliudijo, kad tvarkė UAB „B.“ buhalteriją, susikaupusią iki 2014 m. gruodžio vidurio, kas tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą po J. L., K. K. vengia atskleisti. Be to, atkreipė dėmesį, kad 2015 m. sausio 1 d. deklaracijoje UAB „B.“ vyriausiąja buhaltere nurodyta A. I., kas patvirtina, jog K. K. meluoja teigdamas, kad parduoto turto PVM sąskaitos faktūros yra pas buvusią buhalterę J. L.. Apie buhalterę A. I. K. K. nutylėjo, jos kontaktinės informacijos nepateikė. Jis 2014 metais du mėnesius buvo UAB „B.“ akcininku, turėjo 50 procentų akcijų, kurie tai mėnesiai buvo, neprisimena. Kitus 50 procentus UAB „B.“ akcijų J. U. pardavė Estijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kurios valdybos pirmininkas yra J. U.. Kai jis buvo UAB „B.“ akcininkas, UAB „B.“ direktorė buvo S. Ž.. Kai ji ko nors jo klausdavo, jis jai duodavo patarimus. Jokių privalomų nurodymų UAB „B.“ darbo klausimais jis jai tikrai neduodavo. UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. L. ir apskaitininkė J. U. sesuo M. U.. Jis galvoja, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai nežino. Kol jis buvo UAB „B.“ akcininkas, UAB „B.“ direktoriai nesikeitė, ir jis nežino, ar UAB „B.“ direktoriai pasirašinėjo perdavimo priėmimo aktus dėl turto, antspaudų ir visų buhalterinių dokumentų perdavimo. Po dviejų mėnesių 2014 metais savo 50 procentus UAB „B.“ akcijų jis pardavė kompanijai (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo J. U.. 2014 m. lapkritį J. U. kalbėjo, kad į UAB „B.“ nori ateiti investuotojas UAB „U.“, atstovaujama K. K.. Jis tokio J. U. sprendimo nepalaikė, nes K. K. nepažįsta kaip gamybininko, o K. K. įgydamas įmonės akcijas negelbėja įmonės, o teisininkų pagalba ieško įvairių kabliukų ir nori iš akcininkų savo naudai išieškoti pinigų. Jis 2014 m. gruodį sužinojo, kad UAB „B.“ direktorius yra K. K.. Pradėjo su juo kalbėtis, kad UAB „B.“ „L.“ pagal nuomos sutartį turi mokėti mokestį už nuomą. Tačiau jis nieko nemokėjo. Vėliau K. K. surado nuomos sutartį ir siūlė UAB „L.“ 200000 Lt už patalpas ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Už tokią kainą parduoti jis atsisakė. Tada jis surado pirkėją UAB „E.“, kuriai ir pardavė minėtą sklypą ir patalpas. 2015 m. pradžioje, kada tiksliai neprisimena, UAB „L.“ informavo UAB „B.“, kad turi atlaisvinti patalpas, tačiau K. K. į raštus nereagavo. Todėl buvo priimtas sprendimas iškraustyti UAB „B.“ dalyvaujant antstoliui. 2015 m. kovo 9 d. ryte jis kartu su D. B., antstoliu R. V., saugos tarnyba atvyko prie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ darbuotojai iškvietė K. K., ir jis viską stebėjo. Buvo pranešta, kad UAB „E.“ yra naujas teisėtas patalpų savininkas, paprašė visų žmonių palikti patalpas. Antstolis užfiksavo visą esantį turtą, paprašė paimti darbuotojų asmeninius daiktus. Antstolis viską uždarė ir užplombavo. K. K. išvežė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus. K. K. buvo iškvietęs policijos pareigūnus, kurie konstatavo, kad tos patalpos jam nepriklauso. UAB „E.“ minėtas patalpas perėmė teisėtai (t. 11, b. l. 154-162).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. parodė, kad buvę akcininkai parašė pareiškimą policijai dėl įrengimų pardavimo. Kai iškeliama bankroto byla, yra patikrinami sudaryti sandoriai, jeigu yra pagrindas, šie sandoriai ginčijami, jeigu yra turto, turtas parduodamas, debitorių skolos išieškomos, jei gaunami pinigai, jie yra paskirstomi ir uždaroma įmonė. Iškėlus bankroto bylą UAB „B.“, pagal turto sąrašą buvo perduotas vienas automobilis, daugiau jokio apčiuopiamo turto nebuvo. Liudytojas nieko negalėjo parodyti apie įrenginių pardavimą, jų pardavimo aplinkybes, nes nieko apie tai nežino. Pareiškimas policijai buvo parašytas, kai buvo iškelta bankroto byla, tuo metu ir buvo sužinota apie tuos įrengimus. Jei neklysta, tie įrengimai buvo parduoti 2014 metais. Bankroto byla iškelta 2017 metų viduryje. Įmonės dokumentai buvo perduoti liudytojui kaip bankroto administratoriaus atstovui. Dokumentų buvo nemažai. Buvo pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros. Nežino, ar buvo perduoti visi įmonės dokumentai, tačiau dokumentų kiekis buvo nemažas. Dokumentus perdavė buvęs įmonės vadovas K. K.. Vietos, kurioje buvo perduoti dokumentai, neatsimena. Liudytojas atvažiavo su autobusiuku ir dokumentai buvo perduoti. Kiek buvo segtuvų su dokumentais, tiksliai neatsimena, tačiau 100 segtuvų tikrai buvo. Jam buvo perduoti tik popieriniai dokumentai, dėl elektroninių dokumentų nepamena, jeigu buvo elektroniniai, tai jie turėjo būti ir popieriniai. K. S. negalėjo pasakyti, ar buvo papildomai siųsti kokie nors dokumentai elektroniniu paštu. Dokumentai buvo perduodami per kelis kartus. Vieną kartą buvo perduoti vieno laikotarpio dokumentai, o po to papildomai buvo perduoti kiti dokumentai už senesnius metus. Dokumentus perdavė įmonės vadovas asmeniškai. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo perduota UAB „B.“ didžioji knyga, ar buvo perduoti pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, kasos knyga. Tai, kas buvo perduota, yra užfiksuota dokumentų perdavimo akte. Bankroto byloje buvo pateiktas ieškinys juridiniam asmeniui dėl sandorio, susijusio su nekilnojamojo turto pardavimu, pripažinimo negaliojančiu. Kiek liudytojas analizavo pateiktus dokumentus, formaliai nepasigedo jokių dokumentų. Jis nematė antstolio sudaryto apyrašo, žinojo, kad toks apyrašas yra, bet to dokumento nematė. Policija atliko tyrimą ir aiškinosi dėl daiktų, kodėl jų nėra įmonėje. Kokia yra tikroji įrenginių vertė, nežino. Bankroto administratorius privalo peržiūrėti sandorius. Dažniausiai dėl sandorių peržiūrėjimo kreipiamasi į teisininkus, konsultuojamasi su jais. K. K. bankroto administratorius nėra pareiškęs ieškinio. Ieškinys yra pareikštas UAB „L.“. Fiziniams asmenims nėra pareikštas joks ieškinys. Civilinė byla UAB „L.“ buvo pralaimėta. Nebuvo pretenzijų iš darbuotojų, kad jie būtų pasirašę dokumentus, bet pinigų negavo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino šių parodymų teisingumą. K. S. patikslino, kad dokumentai buvo teikiami ir elektroniniu būdu. Jeigu jo padėjėja pateikė raštą, kad nėra sutarčių, sudarytų su A. Š. dėl įrangos pardavimo, originalų, reiškia, kad šie dokumentai taip ir neatsirado. Lyg ir nebandė aiškintis, ieškoti, kur tie dokumentų originalai. Negavo kompiuterio su apskaitos programa. Neatsimena, ar kaip turtas buvo užpajamuotas koks nors kompiuteris. Kompiuteris perduotas nebuvo, ar kompiuteris buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, neatsimena. Debitorių sąrašas buvo perduotas. UAB „B.“ dokumentai yra saugomi bankroto administratoriaus biure. Dokumentus teikė ir įmonės teisininkė, ne tik K. K.. Jeigu trūkdavo kokių nors dokumentų, jie būdavo pateikiami. Nežino, ar dokumentų, kurie buvo atsiųsti elektroniniu paštu, buvo ir popieriniai variantai. Realiai dokumentai, kurie buvo teikiami elektroniniu būdu, turėjo būti pasirašyti. Jeigu dokumentai buvo nepasirašyti, jie vis tiek vertinami kaip dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad 2017 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „B.“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB “C.“. Telefonu buvo susisiekta su UAB „B.“ direktoriumi K. K., jam duotas pasirašyti įsakymas dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareikalauta pateikti reikalingus dokumentus. K. K. į jų prašymus reagavo ir visus reikalingus dokumentus pateikė, taip pat pateikė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, tačiau, ar jie visi, jis į šį klausimą atsakyti negali, nes nežino. Tarp UAB “C.“ ir K. K. yra surašytas dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Taip pat iš K. K. ar jo teisininkės gavo nepasirašytus UAB „B.“ debitorių ir kreditorių sąrašus (t. 11, b. l. 93-95).
Ikiteisminio tyrimo metu K. S. taip pat parodė, kad iš pateiktų dokumentų jis mato, jog į UAB „B.“ turtą nėra įtrauktas joks kompiuteris su buhalterine programa, dėl tos priežasties kompiuteris jam ir nėra perduotas. Pas ką tiksliai yra tas kompiuteris su programa, jis pasakyti negali, tačiau juo disponuoja A. P., jo tikslios buvimo vietos nežino, gali būti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kai jam yra reikalingi kokie duomenys iš programos, jis rašo A. P., elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir ji jam atsiųsdavo prašomus dokumentus. Visi atsiųsti dokumentai buvo nepasirašyti. Ją kaip kontaktinį asmenį nurodė pats K. K.. K. K. nurodė, kad tai yra asmuo, kuris disponuoja visa buhalterine ir teisine UAB „B.“ informacija, jokios kitos buhalterės nenurodė. Registrų centrui UAB „B.“ balansą, jo žiniomis, paskutinį kartą teikė tik 2013 metais (t. 11, b. l. 121-123).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. I. parodė, kad ji dirbo UAB “K.“ buhaltere. K. K. buvo šios įmonės direktorius. Įmonėje ji dirbo nuo 2015 metų sausio iki birželio mėnesio. UAB „B.“ girdėta, liudytoja buvo įgaliota paieškoti šios įmonės duomenų programoje. Direktorius prašė surasti programoje „S.“ reikiamus duomenis apie pirkimus, mokėjimus, sąskaitas. Į programą duomenis suvedinėjo prieš tai buvusi buhalterė. Duomenis reikėjo surasti už praėjusius metus. Kai kuriuos duomenis pavyko surasti, kai kurių reikėjo paieškoti tarp popierinių dokumentų. Kai kurių sąskaitų nebūdavo, jos buvo archyvuose. Programa „S.“ naudojosi buvusi buhalterė. Kompiuteris, kuriame buvo įdiegta programa, buvo UAB „B.“ buhalterės. Tas kompiuteris buvo laikomas UAB „B.“ patalpose, po to tas kompiuteris buvo perkeltas į UAB “K.“. Liudytoja neatsiminė, ar su šiuo kompiuteriu jai teko dirbti UAB “K.“ patalpose. UAB „B.“ buhalterinės apskaitos nelabai tvarkė, nes nebuvo ką tvarkyti. Formaliai buhalteris buvo K. K., liudytoja tik ieškojo dokumentų, nes žinojo šią programą. Programa skirta buhalterinei apskaitai. Ji nežino, ar K. K. mokėjo dirbti ta programa. A. I. aiškino, kad ji daugiausiai tvarkė archyvą, sudėjo dokumentus į segtuvus. Segtuvų buvo labai daug, gal 10 dėžių. Dokumentai buvo išvežti iš UAB „B.“ patalpų. Nežino, koks buvo dokumentų sąrašas, nežinojo, kiek turi būti dokumentų. Dokumentus sudėjo į lentynas pagal metus, o kiek jų turėjo būti, nežino. Nežino, ar vėliau atsirado dokumentų trūkumas. Įmonė tuo metu buvo prie bankroto ribos, joje nieko nevyko, nes nebuvo jokių dokumentų. Nematė jokių naujų dokumentų, tik senus. Apie įmonės turto pardavimą nieko nežino. Į UAB „B.“ patalpas ji važiuodavo vieną kartą per savaitę. Įprasta jos darbo vieta buvo UAB “K.“ patalpose, tačiau vieną kartą per savaitę važiuodavo ir į UAB „B.“ patalpas. UAB „B.“ patalpose galimai buvo tik du kartus, tai buvo sausio mėnesį. Nežino, kas tuo metu turėjo įvesti dokumentus į apskaitą, jei būtų buvę kokių nors sandorių, operacijų. Nežino, kas tuo metu rūpinosi buhalterine apskaita. Ji nematė UAB „B.“ 2015 metų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, sutarčių. Nematė dokumentų, pasirašytų su A. Š., jai nėra žinoma apie tokius sandorius. Už senus metus buvo kasos knyga, bet už 2015 metus jokių dokumentų nebuvo. Ką konkrečiai buvo prašoma surasti programoje, neatsimena. Jai niekas neaiškino, kodėl reikia surasti dokumentus, pasakė, kad surastų ir viskas. Girdėjo, kad K. K. tapo UAB „B.“ vadovu. Nežino, kiek laiko jis buvo įmonės vadovu. Nematė dokumentų perdavimo akto. Tarp tų buhalterinių dokumentų nebuvo perdavimo akto. Neklausė, ar yra dokumentų perdavimo aktas. Jai buvo liepta susisteminti dokumentus, nes iki tol jie buvo išsklaidyti po lentynas. Neteko bendrauti su prieš tai įmonėje dirbusia buhaltere. Įmonėje nebuvo buhalterės padėjėjos, visos buhalterės iš įmonės jau buvo išėjusios. Liudytoja teigė, kad ji nežino, kas vykdė atsiskaitymus su darbuotojais. Ji nebuvo UAB „B.“ vyriausiąja buhaltere. Direktorius su ja nieko nederino ir neturėjo nieko derinti. Jeigu jai nebuvo priskirta įmonėje tvarkyti apskaitą, tai direktorius neprivalėjo jai pateikti sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „B.“. Nevedė UAB „B.“ apskaitos K. K. vadovavimo laikotarpiu. Nežino, ar buvo perduota apskaita iš buvusių buhalterių. Betvarkę tikriausiai paliko sena buhalterė, visų metų segtuvai buvo sudėti į vieną vietą, viskas buvo sumaišyta. Tai, kas buvo suvesta, buvo galima pažiūrėti kompiuteryje. Nežino, ar viskas buvo suvesta į kompiuterį. A. I. teigė, kad ji nevedė įmonės apskaitos, nepridavinėjo ataskaitų, tačiau padarydavo tai, ko buvo paprašyta, jeigu neprašydavo, nieko nedarydavo. Sudėjo įmonės dokumentus į vietą ir viskas. Tikriausiai įmonė vykdė baldų gamybą iki iškraustymo. Jeigu būtų parduota kokia nors įmonės įranga ir jeigu būtų dokumentai, į pardavimus turėtų būti įtraukiama ir parduotos įrangos suma. Deklaracijoje esančius duomenis galima tikslinti, jeigu pavėluojama pateikti duomenis. Jai buvo parodyti pasirašyti kasos išlaidų orderiai, todėl ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog kasininkas buvo K. K. ir jis vykdė atsiskaitymus su darbuotojais ir kitus atsiskaitymus grynaisiais. Liudytojai buvo pasakyta, kad viskas pasirašyta kasos knygoje, orderiai buvo suvesti. Nežino, kas turėjo įvesti į apskaitą duomenis apie įrangos pardavimą A. Š.. Jeigu tokie duomenys būtų jai pateikti, ji būtų suvedusi, bet niekas jų nepateikė. Už deklaracijų pateikimą yra atsakingas direktorius ir buhalteris. Direktorius turėjo informuoti apie įvykusius sandorius ir gautas pinigines lėšas, nes direktorius sudarinėja sandorius. Jeigu būtų pasakyta, kad reikia suvesti duomenis ir deklaruoti, viskas būtų padaryta. Nematė, ar K. K. fiksavo kokias nors operacijas apskaitoje. Ji nežino, kas buvo vyriausiasis UAB „B.“ buhalteris. Ji neturėjo duomenų apie atsiskaitymus su darbuotojais ir nefiksuodavo jų. K. K. įmonėse buvo keletas buhalterių. Jeigu jai būtų davę dokumentus, privalėtų juos suvesti į apskaitą. Mano, kad vadovas turėtų pateikti buhalteriui dokumentus apie įmonėje įvykusius sandorius. Atlyginimas jai buvo mokamas UAB “K.“. UAB „B.“ nemokėjo atlyginimo. UAB “K.“ dirbo ir daugiau buhalterių. UAB “K.“ dirbo apskaitininke, ką pasakydavo suvesti – tą suvesdavo. Nurodymus, ką suvesti į programą, duodavo direktorius arba teisininkė. UAB „B.“ daugiausiai gaudavo dokumentus ir juos peržiūrėdavo, o ne suvesdavo į programą „S.“. Į programą „S.“ reikia suvesti pirkimų-pardavimų dokumentus. Už ankstesnius metus viskas buvo suvesta į programą „S.“, o už 2015 metų sausio mėnesį nebuvo suvesta. Kai atėjo dirbti, programoje tas parduotas turtas buvo UAB „B.“ turtas ir buvo įrašytas į ilgalaikį turtą. Kol dirbo, tas turtas buvo UAB „B.“ turtas. Liudytoja aiškino, kad, kai atėjo dirbti, programoje „S.“ apskaita nebuvo vedama, nes nebuvo sąskaitų, nebuvo, ką vesti į apskaitą. Turtas buvo toks, koks buvo 2014 metais. Duomenys programoje buvo nuo 2014 metų. Neatsimena, ar K. K. vadovavimo laikotarpiu pasikeitė kokie nors duomenys, susiję su bendrovės turtu. K. K. vadovavimo laikotarpiu atlyginimai buvo skaičiuojami programoje „S.“. Liudytoja neatsiminė, ar ji skaičiavo atlyginimus programoje „S.“. Jeigu buvo atlyginimai, turėjo būti suvesti į programą „S.“. Ką jai nurodydavo, tą ji suvesdavo į programą „S.“. Nežino, ar tuo metu dar kas nors naudojosi programa „S.“. Nežino, kas 2015 metais vedė UAB „B.“ apskaitą. Jai nereikėjo peržiūrėti visų dokumentų. Tarp dokumentų nepapuolė UAB „B.“ balansas. Daugiausiai sąskaitų ieškojo tarp pirkimų, pardavimų dokumentų. Balanso niekas neprašė ieškoti, savo iniciatyva taip pat neieškojo. Dokumentų nesusistemino, nes nespėjo. Kai dokumentai buvo išvežti, sudėliojo juos. Susistemino dokumentus iš dėžių į lentynas. Ir UAB “K.“ patalpose reikėjo tuose dokumentuose ieškoti reikalingų sąskaitų. Dokumentuose ieškojo duomenų apie tai, kas buvo pirkta, t. y. kas ir už kiek buvo įsigyta, taip pat ieškojo pardavimo dokumentų apie tai, kas ir už kiek buvo parduota. Tie dokumentai, kurie buvo susegti, buvo suvesti ir į programą „S.“. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad davė tokius parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. parodė, kad ji nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. birželio 19 d. dirbo buhaltere UAB “K.“. Į darbą ją priėmė šios įmonės direktorius K. K.. Ši įmonė tvarkė kitų įmonių buhalterinę apskaitą. UAB “K.“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Ji minėtu adresu dirbo antrame aukšte esančioje patalpoje – ofise, ant durų jokio užrašo nebuvo. Antro aukšto koridoriaus kitoje pusėje buvo butai. Pats K. K. jai priskyrė tvarkyti UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Ar buvo sudaryta tarp UAB “K.“ ir UAB „B.“ sutartis dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo, nežino, sutarties nematė. Ji 2015 m. vasario ir kovo mėnesiais UAB „B.“ buhalterinius dokumentus tvarkė (duomenys neskelbtini). Po to, kai UAB „B.“ buvo išprašytas iš minėtų patalpų, ji UAB „B.“ buhalteriją tvarkė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo stacionarus kompiuteris, kuriame buvo įdiegta buhalterinė programa „S.“, iš kurios ji K. K. ir jo teisininkių prašymu ištraukdavo prašomus duomenis. Teisininkių vardų pavardžių neprisimena. Pradėjus dirbti su UAB „B.“ buhalterija, ji suvesdavo vadybininkų pateiktas sąskaitas faktūras į buhalterinę programą. Pagrindinis darbas buvo, kaip minėjo, pagal K. K. ir jo teisininkių prašymus suieškoti iš programos duomenis apie ilgalaikį turtą, apie prekes, kur, kas buvo pirkta, apie įmonės skolas, sudėlioti tvarkingai turimus dokumentus. Pradėjusi dirbti su UAB „B.“ buhalterija, susidūrė su betvarke, turėjo ieškoti pati, kur, kas padėta. UAB „B.“ finansinė padėtis buvo bloga, įmonė buvo bankrutuojanti, nemoki. Apie tokią būklę žinojo ir direktorius K. K.. Tuo metu, kai UAB „B.“ buvo iškraustyta iš (duomenys neskelbtini), minėtas stacionarus kompiuteris su „S.“ programa buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini), tuo adresu buvo pervežti ir visi buvę UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai. Po to, kai įmonė buvo iškraustyta iš minėtų patalpų, ji nustojo vykdyti baldų gamybos veiklą ir jokios veiklos nevykdė. UAB “K.“ dirbo tik 2 dienas per savaitę, todėl, gavusi geresnį pasiūlymą, savo noru išėjo iš darbo. Jai išėjus stacionarus kompiuteris su „S.“ programa, kurioje buvo tvarkomi UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai, ir visi buvę buhalteriniai dokumentai liko (duomenys neskelbtini), esančiame UAB “K.“ ofise. Kuomet ji pradėjo tvarkyti UAB „B.“ dokumentus, joks buhalterinių dokumentų perdavimo priėmimo aktas su ja nebuvo pasirašytas. Ji UAB „B.“ buhalteriniuose dokumentuose nematė nei vieno buhalterinių dokumentų perdavimo priėmimo akto iš prieš tai buvusio direktoriaus naujam direktoriui. Kas sudarė UAB „B.“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, ji nežino, ji jo nesudarė, nes tuo metu jau nedirbo. Kol tvarkė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, balanso už jokį laikotarpį nesudarinėjo ir į Registrų centrą neteikė. Jos niekas neinformavo ir ji nieko nežino apie 2015 m. kovo 19 d. UAB „B.“ antstolio areštuotą ir aprašytą turtą. Turto aprašo ji nematė, jai jo niekas nepateikė. Žinojo iš turimo kilnojamo turto sąrašo, kad UAB „B.“ turėjo stakles ir įvarius įrankius, tačiau tikslių pavadinimų nežino, taip pat neprisimena, kiek buvo įkainota visa minėta įranga. Pagal duomenis iš programos „S.“ visa įranga skaitėsi kaip UAB „B.“ nuosavybė ir buvo įrašyta į ilgalaikį turtą. Kai ji dirbo, visa įranga buvo (duomenys neskelbtini). Ji nematė jokių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad UAB „B.“ naudotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusi įranga būtų kam nors parduota. Jokių pirkimo-pardavimo sutarčių K. K. jai nepateikė. A. Š. ji nepažįsta, jo vardo ir pavardės jokiuose dokumentuose nematė. Tvarkydama UAB „B.“ buhalterinius dokumentus nematė ir jai niekas nepateikė pirkimo-pardavimo sutarčių ir PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu turtas buvo parduotas A. Š.. Dirbdama UAB „B.“ ji kasos dokumentų netvarkė, tvarkė pats K. K., jis buvo vienintelis UAB „B.“ kasininkas. Jis priimdavo ir išduodavo grynuosius pinigus bei išrašydavo, pasirašydavo kasos išlaidų ir pajamų orderius. Tad jai nebuvo pateikti ir ji nematė UAB „B.“ kasos pajamų orderių, kurių kopijas jai parodė tyrėja, kurie yra pasirašyti A. Š. ir K. K.. Ji rengdavo, o K. K. teikė VMI UAB „B.“ PVM deklaracijas. UAB „B.“ pardavimai 2015 m. sausio mėnesį buvo tik už 267 Eur. Apie tai ji informavo K. K., jis su tokiais pardavimais sutiko ir deklaraciją pasirašė. Daugiau jokių pardavimus patvirtinančių dokumentų už 2015 m. sausio mėnesį UAB „B.“ buhalterijoje nebuvo. Ji UAB „B.“ kasos dokumentų netvarkė, todėl negali pakomentuoti, kodėl parodytuose UAB „B.“ kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. nenurodytos vedamų dokumentų datos, kodėl 2015 m. kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025, tuo tarpu 2014 m. gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001. 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001. Dėl ko minėtuose kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 6 d. kai kurie orderiai apskritai neįrašyti, nes po orderio Nr. 140032 iškart seka orderis Nr. 140036, tada po orderio Nr. 140031 iškart seka orderis Nr. 140034, ji taip pat paaiškinti negali. Taip pat negali paaiškinti, dėl ko kasos knygoje kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai surašyti ne pagal datas, o pirma – kasos pajamų orderiai, paskui – kasos išlaidų orderiai, kas nėra įprasta bei dėl ko nenurodomi kasos likučiai dienos pradžioje ir pabaigoje. Kol ji tvarkė UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, į registravimo žurnalą „S.“ programoje suvesdavo jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ji neprisimena, ar buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros A. Š. (t. 12, b. l. 109-113).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. I. taip pat parodė, kad jai pradėjus dirbti UAB “K.“, direktorius K. K. pradėjo duoti įvairių užduočių, susijusių su UAB „B.“. Pagrinde ji turėjo surasti kokį nors dokumentą. Dokumentų ieškojo tarp jos kabinete buvusių UAB „B.“ dokumentų ir kompiuteryje, kuriame buvo įdiegta programa „S.“, kurioje buvo tvarkoma UAB „B.“ buhalterinė apskaita. UAB „B.“ dokumentų buvo apie 15 dėžių. K. K. per jos darbo laikotarpį jokių naujų UAB „B.“ dokumentų neteikė. Ji nevedė jokių UAB „B.“ apskaitos registrų. Ji neprisimena, iki kokios datos programoje „S.“ buvo suvesti UAB „B.“ buhalteriniai registrai, tik matė, kad programoje už 2014 metus UAB „B.“ registrai buvo. Prisimena, kad programoje buvo UAB „B.“ pirkimai, pardavimai, atsargos, ilgalaikis turtas. Kas suvedė minėtus UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrus, ji nežino. Ji UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrų nespausdino, nes niekas jos to neprašė. Ji nematė, kad tarp UAB „B.“ buhalterinių dokumentų būtų atspausdinti registrai. Ji niekam neperdavė UAB „B.“ registrų. Ji nevedė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrų todėl, kad, kaip minėjo, jai nebuvo teikiami jokie dokumentai, o nespausdino, nes tokios užduoties jai niekas neskyrė. Ji neprisimena, ar tarp UAB „B.“ dokumentų matė 2014 m. gruodžio ir 2015 m. sausio kasos knygas. Ji jokių UAB „B.“ žiniaraščių taip pat nepildė. Ji UAB „B.“ ataskaitas pildydavo tada, kai K. K. paprašydavo, pildydavo jau iš iki jos suvestų duomenų, iš programos „S.“. Kiek prisimena, UAB „B.“ deklaraciją ji pildė tik už 2015 m. sausio mėnesį, o daugiau jokių deklaracijų nepildė. Už 2015 m. sausio mėnesį ji pildė tik UAB „B.“ PVM deklaraciją. Minėtą ataskaitą ir minėtą deklaraciją sudarė ji, o VMI ir „Sodra“ teikė K. K., nes ji neturėjo tam prisijungimų. Ji nežino, ar iš A. Š. buvo gauti pinigai, kaip įmonės veikloje jie buvo panaudoti, iš viso tokio pirkėjo neprisimena. Ji nematė, kada, kas, kaip išnešė, išvežė iš įmonės patalpų aprašytą turtą. Ji yra buvusi tik administracinėse patalpose ir iš viso nėra mačiusi jokios įrangos. Kol ji vykdė K. K. užduotis, susijusias su UAB „B.“, šioje įmonėje buvo galimai iki 10 darbuotojų. Ji nesudarė nei vieno UAB „B.“ balanso ir neteikė VĮ „Registrų centras“. Ji tarp UAB „B.“ dokumentų nematė nei vieno UAB „B.“ balanso. Ji tik ieškojo dokumentų pagal jai paskirtas užduotis, detaliai su UAB „B.“ buvusiais dokumentais nebuvo susipažinusi (t. 12, b. l. 115-117).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad jam su K. K. teko susidurti mažiausiai porą kartų. Patalpų savininko UAB „E.“ atstovas prašė konstatuoti faktines aplinkybes – patalpų bendrą vaizdą ir kitas susijusias aplinkybes, taip pat patalpų savininko pareiškimus. Vėliau jam buvo pateikta vykdyti apylinkės teismo išduota skubaus vykdymo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau buvo kitos bylos. K. K. buvo UAB „B.“ direktorius. Vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, liudytojas aprašė turtą, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią gamybinę bazę, kur buvo išieškotojo UAB „L.“ atstovai, K. K., UAB „E.“ atstovai. Bendru sutarimu buvo vaikščiojama po patalpas ir jos apžiūrimos. Patalpose buvo UAB „B.“ turtas, kuris bendru sutarimu buvo apžiūrėtas, detalizuotas. Liudytojas neturėjo specialių žinių, todėl konkrečius objektus vardijo tiek K. K., tiek UAB „E.“ atstovai. Daugiau ar mažiau bendru sutarimu pokalbio metu buvo aptariama apytikslė objektų vertė, nes liudytojo tikslas buvo neviršyti turto arešto masto, kuris buvo tarp 6000-7000 Eur. Jis aprašė aštuonias turto pozicijas, kurias tiksliai identifikavo pagal K. K. ir kitų dalyvavusių asmenų pastabas. Buvo surašytas turto aprašas, pastabų dėl šio aprašo nebuvo, todėl parašė, kad pastabų nėra ir tada turto aprašą pasirašė UAB „L.“ direktorius ir UAB „B.“ direktorius, kuris gavo aprašo kopiją. Turto arešto akto forma yra patvirtinta teisingumo ministro, joje yra numatyta ir atsakomybė skolininkui, kuriam paliekamas saugoti turtas, už šio turto iššvaistymą. Tuo turto aprašu turto saugotoju buvo paliktas UAB „B.“, turto savininkui nebuvo uždrausta šiuo turtu naudotis, valdyti, buvo tik apribota disponavimo teisė. Šio turto arešto aktas ar liudytojo veiksmai, aprašant turtą, nebuvo skundžiami. Vykdant bylą, UAB „B.“ ir jos direktorius duomenų apie tai, kur yra turtas, nepateikė. Vilniaus mieto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis K. K. buvo skirta bauda už duomenų neteikimą antstoliui apie tai, kur yra areštuotas turtas. UAB „B.“ elektroniniu paštu rašė, kad turtas yra parduotas, o apygardos teismui, nagrinėjant bylą dėl civilinės atsakomybės K. K., į bylą buvo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, kurios daugiau ar mažiau buvo identiškos, ir nurodyta, kad turtas parduotas tam pačiam asmeniui. R. V. nurodė, kad jis neabejoja, jog tikrai supažindino K. K. su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Galbūt galėjo jam įteikti ir nutarties kopiją, su šia nutartimi K. K. tikrai supažindino, nes visa procedūra pasibaigė turto aprašo surašymu, kurį pasirašė visos šalys. Turto apraše yra nurodyta nutartis ir kokiu pagrindu liudytojas buvo įvykio vietoje. Išieškotojas vasario mėnesį buvo pardavęs patalpas UAB „E.“. UAB „E.“ taip pat dalyvavo kaip patalpų savininkas, visi bendravo, visi reiškė nuomones, aiškinantis, kokie įrenginiai buvo patalpose. Kai kurie įrenginiai buvo integruoti į patį pastatą. Liudytojas nevertino kiekvieno iš aprašytų aštuonių įrenginių, jo tikslas buvo aprašyti turtą, kad užtikrinti ieškinį. UAB „L.“ prieš tai buvo tų patalpų savininkas, buvo išnuomojęs patalpas UAB „B.“. Nuoma nebuvo mokama kelis mėnesius. Patalpose buvo UAB „B.“ turtas, todėl UAB „L.“ vasario mėnesį pranešė, kad nutraukia sutartį su UAB „B.“ ir pardavė patalpas naujiems savininkams. Patalpose buvo tik nuomininko turtas, nes naujasis savininkas neįsikėlė, kol UAB „B.“ neatlaisvino patalpų. Nuomininko atstovas neaiškino, kad dalis turto priklauso trečiajam asmeniui, jog tas turtas yra parduotas, nes tokiu atveju liudytojas būtų įrašęs pastabas į aprašą. Patalpose buvo ir kito turto, kuris galėjo būti aprašytas. Su surašytu turto aprašu susipažino tiek UAB „L.“, tiek UAB „B.“ direktoriai, pasirašė turto aprašą. Pastabų dėl turto priklausomybės ar kažkokių kitokių pastabų nebuvo. Kiek pamena, K. K. dalyvavo visą laiką, kai buvo aprašomas turtas. Dokumentai, kad daiktai nebepriklauso UAB „B.“, buvo pateikti tik, kai liudytojas vykdė išieškojimą, kai buvo pateikti įsiteisėję teismų sprendimai ir kai skola jau buvo priteista. Informacija, kad daiktai parduoti, buvo pateikta tik 2017 metais. Vykdant išieškojimą, buvo siunčiami patvarkymai, t. y. 2016 m. liepos 20 d. buvo priimtas patvarkymas, kuris įpareigojo skolininką per penkias darbo dienas raštu pateikti informaciją apie UAB „B.“ priklausantį ir aprašytą turtą, sudaryti sąlygas šį turtą apžiūrėti. Iš UAB „B.“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog turtas parduotas. Liudytojas 2016 m. rugpjūčio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įsipareigojo skolininką per penkias darbo dienas pateikti nurodyto turto nuosavybės teisės perleidimą įrodančius dokumentus ir tas patvarkymas 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo įteiktas skolininkui UAB „B.“. Kontoroje 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas UAB „B.“ direktoriaus K. K. atsakymas, kuriame jis informavo, kad pardavus patvarkyme nurodytą turtą, buvo atsiskaityta su UAB „B.“ kreditoriais, tačiau skolininko UAB „B.“ vadovas nepateikė reikalaujamų nuosavybės teisės perleidimą įrodančių dokumentų, nevykdė reikalavimo. Aprašant įrenginius, vyko diskusija, šalys reiškė nuomonę, kokia galėjo būti įrenginių vertė. Jeigu liudytojui būtų suteiktos galimybės, vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus bei Darbo inspekcijos sprendimus, apžiūrėti turtą, jis būtų kvietęs ekspertus tam, kad nustatyti kiekvieno daikto kainą, jog būtų galima skelbti varžytines. Šiuo atveju liudytojo tikslas nebuvo absoliučiai tiksliai nustatyti kiekvieno daikto vertę, tikslas buvo areštuoti turtą, kurio bendra vertė būtų reikiamo dydžio. Paprastai, areštavus turtą, jo vertė po kažkiek laiko, kai reikia realizuoti, mažėja. Šiuo atveju turtas buvo vertinamas konkrečiu metu, t. y., kiek jis kainuotų 2015 m. kovo 9 d. Atėjus laikui ekspertas jį vertintų būtent tos dienos, kai jis vertina, kainomis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir rinkos kainas. Patalpų būklė buvo fiksuojama patalpų savininko prašymu. Liudytojas konstatavo faktines aplinkybes. Tokią paslaugą jam leidžia teikti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Patalpų savininko prašymu tose patalpose yra konstatavęs keletą faktinių aplinkybių, susijusių su patalpų būkle, bendru vaizdu bei patalpų savininkų pareiškimais. Tuo metu, kai buvo aprašinėjamas turtas, UAB „E.“ nekraustė UAB „B.“ turto. Tuo metu, t. y. 2015 m. kovo 19 d., nebuvo kraustomi jokie darbuotojai. R. V. nurodė, kad jis nieko nežino apie iškraustymą. Dar jam neturint jokių vykdomųjų dokumentų, nevykdant jokių procesinių veiksmų prieš UAB „B.“, į jį kreipėsi patalpų savininko „E.“ atstovai, su kuriais vyko į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad UAB „E.“ jau buvo patalpų savininkas, nes pirko patalpas 2015 metų vasarį. Liudytojui buvo pateikta notarinė sutartis ir buvusio savininko UAB „L.“ raštas, skirtas UAB „B.“, kad nuomos sutartis yra nutraukiama. Su UAB „E.“ atstovais nuvyko apžiūrėti patalpas. Ten tarp K. K. ir UAB „E.“ vadovų vyko bendravimas, jis buvo nesėkmingas – UAB „E.“ teko kviesti policiją užtikrinti viešajai tvarkai, ten vyko susistumdymas, kurio metu buvo apstumdytas ir liudytojas. Kiek pamena, jis filmavo patalpas, dalyvavo policija, kuri užtikrino viešąją tvarką. Tikriausiai UAB „E.“ vadovai pasiūlė UAB „B.“ darbuotojams pasiimti asmeninius daiktus, dokumentaciją ir darbuotojai pasiėmė daiktus ir dokumentaciją. Jis užfiksavo patalpas, jose esantį turtą. UAB „E.“ perėmė turtą ir nusamdė apsaugos įmonę, taip pat pareiškė liudytojui ir K. K., kad siūlo likusį turtą UAB „B.“ pasiimti ir, kiek žino, UAB „B.“ išsivežė turtą. Liudytojas porą kartų kovo mėnesį fiksavo, kad UAB „B.“ išsiveža turtą, jog patalpos po truputį yra atlaisvinamos ir balandžio mėnesį užfiksavo, kad patalpos yra atlaisvintos. Jis negalėjo nurodyti, ar apžiūrint patalpas buvo keičiamos spynos, gręžiami užraktai. UAB „E.“, perimdama patalpas, tikriausiai keitė spynas. Kiek žino, UAB „E.“ atstovai klausė darbuotojų, ar viskas pasiimta. Nežino, ar UAB „B.“ darbuotojai pasiėmė visus dokumentus. Kiek pamena, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, telefonu fotografavo turtą, kuris buvo aprašytas. Konstatuojant faktines aplinkybes, kažkiek filmavo, fotografavo patalpas. Ką konkrečiai ir kur filmavo bei fotografavo, negali pasakyti. Nepamena, ar viską filmavo. Nežino, ar taikiai vyko iškraustymas iš patalpų. Jis neatliko kraustymo darbų, tik fiksavo aplinkybes. Buvo konfliktas, kviečiama policija, kuri palaikė viešąją tvarką, patalpos buvo apžiūrinėjamos, dalyvaujant policijos pareigūnams. Neatsimena, ar buvo iškviesta ir dalyvavo apsaugos tarnyba, bet tokioje situacijoje patalpas saugoti UAB „E.“ pavedė privačiai bendrovei, taip pat siūlė K. K. kitą dieną pasiėminėti turtą. Kiek pamena, K. K. tarėsi geruoju dėl turto išvežimo ir vežė UAB „B.“ turtą be jokios prievartos. Nepamena, ar tuo metu, kai liudytojas atvyko į patalpas, buvo UAB „B.“ darbuotojų, kiek pamena, pradžioje bendravimas vyko lauke. Kas dalyvavo lauke vykusiame pokalbyje, nepamena. Mano, kad dalyvavo ir UAB „E.“ atstovai, tikėtina, kad ir K. K. dalyvavo. Filmavo patalpas UAB „E.“ prašymu. Nepamena, ar filmavo K. K. bendravimą lauke su policija ar su UAB „E.“ atstovais. Nepamena, ar po to bendravimo lauke buvo veržiamasi į patalpų vidų, ar buvo laužiamos durys. Nepamena, ar dalyvavo saugos tarnyba, kai buvo perimamos patalpos. Buvo atvykęs porą kartų užfiksuoti, kad patalpos atlaisvinamos. Viso patalpų atlaisvinimo proceso nestebėjo, tiesiog atvyko, užfiksavo patalpų būklę, kad kažkiek atlaisvinta, jog vyksta procedūra bendru susitarimu. Balandžio mėnesį konstatavo, kad patalpos tuščios. Aprašant turtą, su UAB „L.“ direktoriumi buvo atvykę kažkokie asmenys, buvo asmenų iš UAB „E.“, bet turto aprašą pasirašė UAB „L.“ ir UAB „B.“ direktoriai. Aprašytas turtas buvo pasirašytinai paliktas saugoti UAB „B.“, nes tai yra šios įmonės turtas. Kiek pamena, tarp patalpų savininkų ir UAB „B.“ buvo susitarimas ir patalpos buvo saugomos bei rakinamos ne darbo metu, o darbo metu UAB „B.“ buvo sudaryta galimybė visą turtą išsivežti. Niekas neapribojo UAB „B.“ valdymo ir naudojimosi teisių į aprašytą turtą. Aprašant turtą, buvo prašoma įmonės turto sąrašo, įsigijimo dokumentų. K. K. nereiškė pastabų, kad tas turtas, kuris buvo patalpose, buvo ne įmonės. Turtas buvo aprašomas apie 09.00 val. ir prieš 13.00 val. liudytojas jau buvo grįžęs į kontorą ir pateikęs turto aprašą Lietuvos Respublikos turto arešto registrui, jis buvo ten įregistruotas, išviešintas. K. K. niekada neginčijo turto priklausomybės. Ginčas kilo tuomet, kai liudytojas 2016 metais ieškojo to turto, kai kreipėsi į teismą, grasinant baudomis. Tuomet pradėjo atsirasti informacija, kad turtas yra perduotas. Tikriausiai viena turto aprašo kopija buvo atiduota K. K., išaiškinant atsakomybę dėl turto vertės sumažėjimo ar šio turto dingimo. Be to, šalys turėjo galimybę nusifotografuoti aprašo originalą, jei kopijos kokybė jų netenkino. Parašas yra tik ant paskutinio aprašo lapo, nes tokia yra aprašo forma. Neprašė pasirašyti ant visų lapų, nes blanko forma numato pasirašyti tik paskutiniame lape. Liudytojas negalėjo nurodyti ant kelių egzempliorių pasirašė skolininko atstovas. Turi originalą, ant kurio pasirašė UAB „B.“ direktorius K. K.. Ar UAB „L.“ gavo kopiją negali pasakyti, bet mano, kad buvo pasirašyti du ar trys egzemplioriai. Skolininkui duoda pasirašyti ant visų egzempliorių. Jis mano, kad į bylą pateikė visus darytus vaizdo įrašus. Liudytojas teigė, kad jis nefiksavo 2015 m. kovo 9 d. vykusio iškraustymo iš patalpų, fiksavo patalpas ir kitas susijusias aplinkybes. Nepamena aplinkybių, kodėl į patalpas atvyko 2015 m. kovo 9 d. ir kaip atsirado policijos pareigūnai, apsaugos pareigūnai, kaip buvo keičiamos spynos, jeigu buvo nuomos sutartis tarp UAB „L.“ ir UAB „B.“. K. K. 2015 m. kovo 9 d. elgėsi pakankamai agresyviai ir UAB „E.“ kvietė policiją užtikrinti viešąją tvarką dėl K. K. elgesio. Turto aprašymo momento nefilmavo, fotografavo įrenginius, kaip ir kiti dalyvavę asmenys. Liudytojas neprisiminė, ar K. K. dalyvavo daiktų, įrenginių išvežime. Turto išvežimo metu dalyvavo vienas asmuo, kuris prisistatinėjo UAB „B.“ gamybos vadovu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra nuotraukos, kad UAB „B.“ išvežinėjo turtą. UAB „E.“ atstovai nurodė, kad jie tik patalpas apsaugo ir sudaro galimybes išsivežti turtą, jie tai kartojo ne viename protokole ir netgi 2015 m. kovo 9 d. protokole yra užfiksuotas jų pareiškimas, kad siūlo vos ne kitą dieną UAB „B.“ išsivežti turtą. Į savo bylą yra užsirašęs R. K., kuris minėjo, kad kaip gamybos vadovas išveža įrenginius į (duomenys neskelbtini), kad būtų pratęsta veikla, telefoną. R. K. minėjo, kad jis UAB „U.“ gamybos vadovas ir UAB „B.“ atstovas. Liudytojas šią informaciją naudojo byloje, jis sužinojo, kad UAB „B.“ akcininkas yra UAB „U.“. R. K. nurodytu adresu siuntė patvarkymą, ar nėra pas trečiuosius asmenis, t. y. pas UAB „U.“ skolininko UAB „B.“ turto ar lėšų. A. Š. vardas ir pavardė atsirado jau po Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties pateiktuose dokumentuose. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad UAB ,,L.“ 2015 m. kovo 18 d. kreipėsi dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotos UAB „B.“ nuosavybės teisės priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vykdymo. Jis 2015 m. kovo 19 d. sudarė UAB „,B.“ turto aprašą. Turto aprašyme dalyvavo direktorius K. K.. K. K. pasirašytinai gavo turto aprašą ir taip buvo supažindintas su turto aprašu. K. K. įsipareigojo saugoti UAB ,,B.“ turtą pasirašydamas ant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo 3 lape, kur parašyta: ,,šiame apraše nurodytą turtą priėmiau saugoti bei turto aprašo nuorašą gavau, areštuoto turto saugotojas“. Antstolis teismo nutarties turto saugotojui, t. y. K. K., neprivalo įteikti. Taip pat K. K. pasirašytinai supažindintas už baudžiamąja atsakomybe už UAB ,,B.“ turto neišsaugojimą (t. 11, b. l. 171).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. taip pat parodė, kad 2015 m. kovo 9 d. 14.00 val. UAB „E.“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti užsakovo UAB „E.“ 2015 m. kovo 9 d. pavedimą pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 128-33-14-F, konstatuoti UAB „E.“ nurodytų negyvenamųjų patalpų, esančių nurodytoje vietoje, bei jose esančio turto bendrą vaizdą. UAB „E.“ direktorius D. B. nurodė, kad minėtas patalpas įsigijo iš UAB „L.“, ir pateikė šių patalpų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. D. B. pareiškė, kad minėtos patalpos buvusio savininko UAB „L.“ buvo išnuomotos UAB „B.“, bet nuomos sutartis, kaip nurodė D. B., yra nutraukta 2015 m. kovo 9 d. D. B. pateikė jam UAB „L.“ 2015 m. vasario 18 d. pranešimą, siųstą UAB „B.“, kuriuo pranešama apie nuomos sutarties nutraukimą. Vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimą 2015 m. kovo 9 d. 14.00 val. jis prisistatė kaip antstolis R. V., vykdantis UAB „E.“ pavedimą konstatuoti užsakovo nurodytų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei jose esančio turto bendrą vaizdą. Prisistatydamas visiems besiteiraujantiems asmenims pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, o pageidaujantiems asmenims dalino ir savo vizitines korteles su jo rekvizitais. Apžiūros, vykusios 2015 m. kovo 9 d., metu dalyvavo policijos atstovai, kurie atvyko dėl UAB „B.“ vadovo K. K. konfliktinio ir pavojingo elgesio, jį įspėjo. UAB „B.“ direktorius ir kiti darbuotojai 2015 m. kovo 9 d. iš minėtų patalpų savo nuožiūra išsivežė visus svarbiausius finansinius dokumentus, kompiuterius. Asmenų pavardžių, kurie išnešė ir išvežė UAB „B.“ turtą ir dokumentus, jis neprisimena. Jis neprisimena, ar K. K. asmeniškai nešėsi kokius nors dokumentus ar daiktus, reikėtų žiūrėti esamą vaizdo medžiagą. Jam taip pat yra žinoma, kad UAB „B.“ iš minėtų patalpų su patalpų savininkų sutikimu kraustėsi nuo 2015 m. kovo 9 d. ir visiškai atlaisvino patalpas galimai 2015 m. kovo 24 d., tačiau tiksliai neprisimena. Jam surašant 2015 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą minėtos patalpos buvo pilnai atlaisvintos. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1664-723/2015, kuria ieškovo UAB „L.“ reikalavimų užtikrinimui areštavo UAB „B.“ turtą. Pagal tai jis 2015 m. kovo 18 d. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0128/15/00514. 2015 m. kovo 19 d. turto aprašas buvo surašytas vietoje apžiūrint apraše nurodytus kilnojamuosius daiktus minėtose patalpose. 2015 m. kovo 19 d. 08.45 val. buvo pradėtas rašyti 2015 m. kovo 19 d. turto aprašas. Surašant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą dalyvavo skolininko UAB „B.“ direktorius K. K., išieškotojo UAB „L.“ direktorius R. Š., taip pat UAB „E.“ atstovas D. B., dalyvavo ir kiti asmenys, kurių neprisimena ir įvardinti negali. Apžiūrėjus visus kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir surašius juos į 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą, šalys, dalyvaujančios aprašant turtą, pastabų ir pareiškimų nepareiškė, apie tai yra atžymėta 2015 m. kovo 19 d. turto apraše. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše buvo aprašytas šis areštuotas kilnojamasis turtas: 1) presas (skirtas HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005); 2) presas (skirtas HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO); 3) giljotina (skirta lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516); 4) siuvimo mašina (skirta medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932); 5) keltuvas „BOSS“ (modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) veikiantis); 6) 4 šlifavimo stalai ant ratukų; 7) pramoninė dulkių ištraukimo spinta su ištraukimo varikliu „ALTEKO“; 8) kompresorius „ATMOS Airmaster M3“ (žalia dėžė). K. K. neminėjo, kad 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodyti kilnojamieji daiktai UAB „B.“ nuosavybės teise jau nepriklauso ir yra parduoti. Jeigu būtų toks pareiškimas, jis tikrai būtų įrašytas į 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą, be to, tada jis perleisto turto ir neaprašinėtų, o ieškotų neperleisto UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančio turto. K. K. jam 2015 m. kovo 19 d. neteikė, nerodė 2015 m. kovo 19 d. turto apraše minėtų kilnojamųjų daiktų pardavimą patvirtinančių dokumentų. UAB „B.“ su juo nebendradarbiavo, tai yra nenurodė, kur išvežė 2015 m. kovo 19 d. turto apraše aprašytą UAB „B.“ priklausantį turtą. UAB „L.“ domėjosi vykdomąja byla ir sužinojusi, kad K. K. nenurodo vietos, kur yra areštuotas turtas, UAB „L.“ kreipėsi į policiją dėl areštuoto turto paslėpimo ar sunaikinimo. UAB „B.“ direktorius K. K., UAB „L.“ direktorius R. Š. bei kiti apžiūroje dalyvavę asmenys apžiūrinėjo, diskutavo, bendravo apie menamą aprašomo turto kainą. Abi šalys sutiko, kad aprašytas turtas atitinka teismo nutartyje nustatytą arešto mastą – 6527,55 Eur. Šis areštas buvo tikslu užtikrinti UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį, o ne pardavinėti aprašytus kilnojamuosius daiktus, dėl to 2015 m. kovo 19 d. turto apraše ties kiekvienu areštuotu kilnojamuoju daiktu nebuvo nurodyta jo vertė. Be to, jis neturėjo šalia jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų aprašytų kilnojamųjų daiktų vertę būtent 2015 m. kovo 19 d. Turto apraše jis užfiksavo nurodytų kilnojamųjų daiktų individualius požymius ir kitus identifikavimo duomenis, taip pat minėtus kilnojamuosius daiktus nufotografavo, nuotraukos yra pridėtos prie 2015 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-15-855. Ant preso, pilkos spalvos, modelis „SIMI“ TW00005, jokių kitų lentelių su kokiais nors identifikavimo numeriais nebuvo, dėl to jų apraše ir nenurodė. Taip pat buvo ir su pramonine dulkių ištraukimo spinta su ištraukimo varikliu „ALTEKO“ bei su žalios spalvos kompresoriumi „ATMOS Airmaster M3“ bei 4 šlifavimo stalais ant ratukų. Veiksmas, kai 2015 m. kovo 19 d. buvo surašytas turto aprašas, nebuvo filmuojamas (t. 11, b. l. 190-193).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. S. nurodė, kad jis patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje suformuluotas išvadas. Tais pačiais metais pateikė paaiškinimą pagal tyrėjos pateiktus klausimus, taip pat buvo atlikta dokumentų apžiūra, dėl ko truputėlį sutrumpėjo išvadoje nurodyti laikotarpiai. Užduotyje klausimų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo nebuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas UAB „L.“ iniciatyva ir klausimai buvo susiję su sandoriais tarp UAB „B.“ bei UAB „L.“. Jeigu pasitvirtintų, kad kasos išlaidų orderiai, kuriais tariamai buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, buvo suklastoti, tai laikotarpis, dėl kurio pateikta išvada, nesikeistų. Darbo užmokestis yra balanso įsipareigojimų pusėje. Esminė išvada, kad iš dalies negalima nustatyti, išliktų tokia pati. Jeigu paaiškėtų, kad kasos išlaidų orderiai, kuriais darbuotojams buvo išmokėti pinigai, yra tikri dokumentai, išvados nekeistų, nes kaltinimas yra ir dėl nepateiktų registrų, įrangos pardavimo ūkinių operacijų, todėl iš dalies vis vien nebūtų galima nustatyti UAB „B.“ turto, įsipareigojimų. Jeigu yra tinkamai apskaitytas pinigų mokėjimo faktas, jis pasekmių nesukelia. Jeigu pinigai buvo išmokėti iš įmonės, tai buvo pagrindas išrašyti kasos išlaidų orderius. Jeigu paaiškėtų, kad pinigų išmokėjimo dokumentai visgi tikri, šių dokumentų apskaita būtų teisinga. Jeigu buvo išmokėti pinigai ir surašyti kasos išlaidų orderiai pagal tuos išmokėtus pinigus, tai tada viskas yra gerai, jokių problemų su buhalterine apskaita dėl šių dokumentų nebūtų. Specialistas paaiškino, kad nebuvo pateikti apskaitos registrai, taip pat už 2013-2016 metus nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos Registrų centrui, o jos sudaromos pagal apskaitos registro – didžiosios knygos duomenis, o didžioji knyga sudaroma pagal dar smulkesnius analitinius apskaitos registrus, todėl visų šių apskaitos registrų trūkumas ir lėmė išvadą, kad įmonėje negalima nustatyti turto, įvertinti įsipareigojimų, būklės. Už 2013 metų laikotarpį turėtų būti atsakingas 2014 metų balandžio – birželio mėnesiais buvęs direktorius, o už 2014 metus turėtų būti atsakingas kaltinamasis, nes jam pagal perdavimo aktą turėjo būti perduoti visi apskaitos dokumentai su balansais, didžiosiomis knygomis tam, kad jis susidarytų įspūdį, ką perima ir į kokią situaciją papuola. Kaltinamasis turėjo gegužę pateikti finansinę ataskaitą už 2014 metus. Dokumentų apžiūrai buvo pateikti ir UAB „B.“ apskaitos registrai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. – bendrasis žurnalas, didžioji knyga ir detalūs buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai. Kiek atsimena, šie dokumentai buvo pateikti „Exel“ formatu, juos reikėjo išsišifruoti. Jie sutapo su kitais turėtais duomenimis, apskaitos dokumentai buvo pateikti ir jie didžiąja dalimi sutapo su apskaitos registrais. Specialisto išvada buvo ankstesnė, nei dokumentų apžiūra. Remiantis dokumentais negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų po 2014 m. gruodžio 1 d., nes nebuvo pateikti to laikotarpio apskaitos registrai. Ar buvo vykdoma veikla, sprendžiama pagal registrus, o jeigu jų nėra, vadinasi, iš dalies negalima nustatyti. Net jei nevyksta operacijos, vis tiek turi būti vedami registrai ir kaupiama informacija. Viso proceso apskaita turi būti vedama iki likvidavimo, tuo labiau, kai reikia išsiaiškinti skolas kreditoriams, todėl šie įpareigojimai neišnyksta, jie kaip tik tampa labai svarbūs. Dokumentai, pateikti „Exel“ formatu, buvo sutikrinti su pirminiais dokumentais, jie atitiko pirminius dokumentus. Specialisto išvadoje parašyta, kad pateikti UAB „B.“ dokumentai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. pardavimo ir pirkimo apskaitos dokumentai, avanso apyskaitos, pardavimų faktūrų žurnalas, kasos knyga nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. Taip pat nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. pateikti detalūs buhalterinių sąskaitų „Atskaitingi asmenys“ ir „Pardavimo prekių savikaina“ apyvartų žiniaraščiai, apskaitos registras, didžioji knyga. Specialistas negalėjo pasakyti, kiek dokumentų trūksta už laikotarpį, kai įmonei vadovavo kaltinamasis. Nebuvo pateikti apskaitos registrai, tiekėjų, pirkėjų apyvartų žiniaraščiai nuo 2014 m. gruodžio 1 d., iš kurių galima būtų nustatyti skolas UAB „L.“. K. K. kaip direktorius turėjo žinoti, kad turi būti vedama apskaita ir tuo laikotarpiu, kai galbūt nevyko daug ūkinių operacijų, turėjo būti vedami apskaitos registrai. Jei specialistas būtų pamatęs, kad tuo metu tiekėjų ar pirkėjų apyvartos yra nulinės, būtų patvirtinęs, kad nebuvo ūkinių operacijų, bet kadangi nebuvo pateikti tie registrai, todėl tvirtina, kad jų nėra. Kai K. K. periminėjo įmonę iš buvusio direktoriaus, jam turėjo būti pateikti visi registrai, jis turėjo pareikalauti. Specialistui pateiktuose dokumentuose nebuvo jokio perdavimo akto, kad kaltinamajam būtų perduoti dokumentai, tačiau jis yra atsakingas tuo atveju, jeigu jų neperėmė. Keičiantis buhalteriams, vadovams visada turi būti perdavimo aktas su visais apskaitos registrais, dokumentais. Naujam vadovui privalomai turi būti perduodami apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai – pirminiai ir suvestiniai. Net jeigu pasitvirtintų faktas, kad nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, jis neatleistų naujo įmonės vadovo nuo buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. privalu vesti apskaitą už savo laikotarpį. Buhalterinė apskaita turi būti vedama pagal konkrečiu metu gaunamus duomenis ir tie duomenys turi būti fiksuojami, registruojami. Nuo to momento, kai kaltinamasis tapo įmonės vadovu, jis pagal tuos duomenis turėjo fiksuoti tai, kas vyko įmonėje. Jeigu kaltinamasis perėmė įmonę, vadinasi, viskas buvo tvarkoje. Kaltinamasis turėjo fiksuoti ir registruoti ūkines operacijas, kurios vyko nuo 2014 m. gruodžio 31 d. ar 2014 m. gruodžio 17 d., tada nekiltų klausimų dėl kilnojamojo turto pardavimų sandorių. Specialistas turėjo ne visus apskaitos registrus už 2014 metų gruodžio mėnesį. Registras nėra vienas, yra daug registrų – didžioji knyga yra suvestinis, o kasos knyga yra detalus, kuris atspindi grynųjų pinigų operacijas. Išvadoje pasisakoma, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. nėra apskaitos registrų, todėl nėra viskas gerai. Buhalterinėje apskaitoje įrašus daro buhalteris. Tyrimui buvo pateikti pardavimo, pirkimo apskaitos dokumentai, jie yra pirminiai dokumentai ir buvo popieriniai, taip pat buvo pateiktos avanso apyskaitos su dokumentais, pardavimų faktūrų žurnalas, visi šie dokumentai buvo atspausdinti. Nenustatinėjo, ar dokumentai, kuriuos tyrė, buvo pasirašyti ar ne. Nepamena, ar tie dokumentai buvo pasirašyti elektroniniu būdu. Atliktas tyrimas nesusijęs su nustatinėjamomis ūkinėmis operacijomis, kurias atlieka įmonės, buvo vertinami dokumentai ir apskaitos registrai. Ant registrų „Exel“ formatu, kurie buvo pateikti tyrimui, parašų nebuvo. BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai, apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, vadinasi, kaltinamasis ir turėjo išsaugoti tuos dokumentus ir registrus, kuriuos vedė viena ar kita buhalterė. Už dokumentų išsaugojimą atsakingas vadovas, jei yra buhalterė, tada buhalterė turi tvarkyti apskaitą, o už dokumentų pateikimą buhalterei, kad būtų tinkamai vedama apskaita, yra atsakingas vadovas. Išvadoje yra nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateikta 2014 metų finansinė atskaitomybė, tyrimui ji taip pat nebuvo pateikta. Remiantis didžiąja knyga turi būti sudaroma finansinė atskaitomybė. Specialistas suvedė duomenis iš to apskaitos registro, kurį gavo. Kaltinamasis turėjo pateikti finansinę atskaitomybę už 2014 metus. Išvadoje nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. pagal turimus duomenis įmonė buvo nemoki, o dėl kitų laikotarpių, kadangi nepateiktos 2013-2016 metų finansinės ataskaitos, nėra pasisakyta. Aplinkybė, kad įmonė buvo nemoki, nustatyta 2014 m. gruodžio 31 d., nes tai dienai buvo pateikti registrai, o kadangi 2014 m. gruodžio 17 d. registrai, t. y. finansinės ataskaitos nepateiktos, todėl negali prisiimti atsakomybės dėl 17 dienos. Tas nemokumas šiuo atveju yra formalus, dokumentinis, nes gavus investicijų, tas nemokumas gali pasikeisti. Greičiausia, kad įmonė ir 2014 m. gruodžio 17 d. buvo nemoki, nes 13 dienų operacijų skaičius negalėjo pagerinti ar pabloginti tos aplinkybės. Specialistas aiškino, kad išvadoje turėjo pasisakyti, kodėl naudojo didžiosios knygos duomenis. 2014 metų finansinės atskaitomybės nėra ir išvadoje yra parašyta, ko nesilaikė įmonė, nepateikdama 2014 metų finansinės ataskaitos. Apžiūros metu finansinių ataskaitų nebuvo. 2014 metų finansinė ataskaita nebuvo pateikta. 2014 metų finansinės ataskaitos išvadai apie nemokumą nebuvo reikšmingos. Medžiagų nurašymas turėtų atsispindėti atsargose, bet jie nurašinėjo į sąnaudų sąskaitą, J. L. tai patvirtino savo apklausoje ir specialistas pats tai nustatė iš 2014 m. gruodžio 31 d. didžiosios knygos. Nusikaltimo tame nėra, tai atitinka įstatymo reikalavimus. Jeigu operacijos tarp A. Š. ir UAB „B.“ įvykusios, vadinasi, įstatymas nepažeistas. Tyrimui nebuvo pateikti pradelsti įsipareigojimai apskaitos registre už 2014 metus. Jie nėra privalomi, bet tai svarbu pačiai įmonei, kad fiksuotų savo būklę. Nėra pažeidimas, jei nėra tų registrų, nes jie nėra privalomi. Specialistas tyrė tai, ką jam pateikė tyrėja, jis nežino, kokie dokumentai buvo pas nemokumo administratorių. Aplinkybę, ar įmonė turėjo iš ko išmokėti atlyginimus, galima nustatyti pagal kasos knygą, jeigu likutis būna teigiamas, tada galima išmokėti atlyginimą, o jeigu nėra pinigų, negalima išmokėti. Tai galima nustatyti pagal kasos knygą, o pagal kasos dokumentus – išlaidų orderius, pajamų orderius to nenustatysi, nes juose nefiksuojamas kasos likutis. 2015 m. sausį, vasarį, kovą negalima nustatyti, kiek įmonė turėjo pajamų grynaisiais pinigais, ar turėjo galimybę išmokėti atlyginimą, nes nepateikta kasos knyga. Jeigu buvo parduota įranga ir gauti grynieji pinigai, tai tie pinigai gali būti įnešami į banko sąskaitą, jie nebūtinai turi būti įnešami į kasą. Jeigu pinigai būtų įnešti į kasą, tai pagal kasos knygą būtų matyti, kur tie pinigai toliau buvo naudojami. Jeigu būtų nustatytas faktas, kad A. Š. pirko įrangą ir įmonė gavo pinigų, tai nereiškia, kad su darbuotojais galėjo būti atsiskaitoma tik iš tų pinigų. Jei kasoje buvo didesnis likutis arba tuo pačiu periodu buvo kitų ūkinių operacijų, iš kurių įmonė gavo pajamų, galėjo atsiskaityti ir kitais atvejais. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kasoje buvo kitokių pajamų, nes nebuvo užduotas toks klausimas. Specialistas negalėjo pasakyti, ar iki kaltinamojo atėjimo į įmonę buvo kažkoks likutis kasoje. Didžiojoje knygoje 2014 m. gruodžio 31 d. yra parašyta, kad kasoje buvo kažkiek centų. Matyti, kad apyvartos nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pakankamai didelės, o likutis buvo 0,64 Eur. Neturėjo galimybės patikrinti, ar tas likutis teisingas, nes nebuvo pateikta kasos knyga 2014 m. gruodžio 31 d. Darbo užmokesčio išmokėjimai, įrengimų pardavimas ar nepardavimas galėjo įtakoti būtent to likučio pasikeitimą 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal registrus nesimato, kas buvo kasininkas įmonėje “B.“. Iš didžiosios knygos nesimato, ar buvo įtrauktos operacijos su A. Š., iš jos to negalima nustatyti.
Ikiteisminio tyrimo metu specialistas L. S. paaiškino, kad, jei turto pirkimo-pardavimo operacijos su A. Š. vyko realiai, PVM sąskaitos faktūros dėl jų neprivalėjo būti išrašytos A. Š., nes pagal 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ 19.1 punktą, kai fizinis asmuo atsiskaito surašant kasos išlaidų orderį, PVM sąskaitą faktūra nenaudojama. Sandorių deklaravimas PVM deklaracijoje priklauso nuo to, ar UAB „B.“ pirko šiuos įrenginius su PVM. Jeigu perkant šiuos įrenginius pirkimo PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas pirkimo PVM, tada UAB „B.“ įrenginių pardavimo A. Š. sandoriai turėjo būti deklaruoti PVM deklaracijoje. Išimtis yra tada, jeigu UAB „B.“ įsigijo šiuos įrenginius be PVM ir pardavė juos už mažesnę negu pirkimo sumą (jeigu už didesnę – deklaruoti PVM deklaracijoje privaloma). Šiuo atveju šių sandorių deklaruoti PVM deklaracijoje neprivaloma (t. 5, b. l. 221-223).
Iš kitų objektų apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėti UAB „B.“ registrai – bendrasis žurnalas, didžioji knyga ir detalūs buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., protokolo matyti, kad specialistas L. S., įvertinęs, jog apžiūros metu nebuvo nustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., patikslino 2020 m. vasario 11 d. pateiktą išvadą ir nurodė, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 31 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. (t. 5, b. l. 226-228).
Iš UAB „L.“ atstovo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad UAB „L.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš UAB „B.“ ir subsidiariai iš K. K. prašė priteisti 14481 Eur paskolos, 176,15 Eur palūkanų bei 6 procentus procesinių palūkanų. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštavo atsakovo UAB „B.“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Antstolis R. V. 2015 m. kovo 19 d. sudarė turto aprašą, kuriuo areštavo kilnojamuosius daiktus, t. y. presą „SIMI“ TVV00005, presą „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, giljotiną „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, siuvimo mašiną „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932, keltuvą „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), keturis šlifavimo stalus ant ratukų, pramoninę dulkių ištraukimo spintą „ALTEKO“, kompresorių „ATMOS Airmaster M3“. Turto apraše nurodytus kilnojamuosius daiktus buvo įpareigotas saugoti UAB „B.“ direktorius K. K., kuris buvo supažindintas su teisinėmis pasekmėmis dėl turto neišsaugojimo. K. K. tai patvirtino pasirašydamas turto apraše. Saugomi daiktai įvertinti 6527,55 Eur. Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė 2015 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo UAB „B.“ ieškovui UAB „L.“ 6309,98 Eur skolos už patalpų nuomą įsiskolinimo, 184,98 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194 Eur žyminio mokesčio. Sprendimas įsiteisėjo ir buvo pateiktas vykdymui. Antstolis pradėjo išieškojimo procesą, tačiau nei paties turto saugotojo K. K., nei turto apraše surašytų objektų nerado, todėl nieko nepavyko išieškoti. Antstoliui pateiktas paklausimas dėl išieškojimo vykdymo eigos. 2016 m. birželio 1 d. antstolis pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad skolininkas UAB „B.“ registracijos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo ir korespondencijos nepriima. 2015 m. kovo 19 d. aprašyto turto, kurį buvo pavesta saugoti K. K., rasti nepavyksta. Iš skolininko UAB „B.“ nėra nieko išieškota. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „L.“ atstovo įsitikinimu, UAB „B.“ direktorius K. K. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnyje, todėl prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 140-144).
Iš UAB „L.“ atstovo pateiktų papildomų duomenų prie pareiškimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3673-960/2017 pagal ieškovo UAB „L.“ ieškinį atsakovui UAB „B.“ vadovui K. K. dėl 6527,55 Eur žalos priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas K. K., būdamas UAB „B.“ vadovas, neteisėtai perleido UAB „B.“ turtą, kuris 2015 m. kovo 19 d. buvo areštuotas ir aprašytas antstolio R. V. turto aprašu, nors minėtą turto aprašą buvo pasirašęs ir įsipareigojęs šį turtą saugoti. K. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad antstolio R. V. 2015 m. kovo 6 d. turto apraše nurodytą turtą pardavė dar iki aprašo sudarymo, todėl antstolis areštavo UAB „B.“ nebepriklausantį turtą. Savo teiginiams pagrįsti K. K. pateikė pirkimo-pardavimo sutartis ir PVM sąskaitą faktūrą, kurių pagrindu tariamai minėtas turtas buvo parduotas A. Š.. K. K. taip pat pateikė UAB „B.“ kasos pajamų orderius dėl tariamai pagal pirkimo-pardavimo sutartis gautų pinigų, kuriuos pasirašė A. Š. ir K. K.. Manytina, kad K. K. pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderiai buvo sudaryti atgaline data dėl akių, o antstolio areštuotas turtas A. Š. apskritai nebuvo perleistas. Antstolio turto apraše nurodoma, kad aprašytų daiktų savininkas UAB „B.“. K. K. aprašą pasirašė, jokių pastabų jame nepateikė, kas rodo, jog turtas tuo metu priklausė UAB „B.“. K. K. pardavimo sutartis ir patį perleidimo faktą slėpė nuo antstolio. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimu, K. K. yra skyręs baudą. K. K. antstoliui informacijos apie tariamai parduotą turtą neteikė ilgą laiką – pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos pajamų orderius antstoliui pateikė tik 2017 m. balandžio 4 d. Šią informaciją byloje prašė pripažinti ne vieša, kad tik nebūtų galima patikrinti sutarčių realumo. Nors K. K. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyse daiktų pavadinimai buvo rašomi vadovaujantis UAB „B.“ ilgalaikio turto sąrašu, tačiau tai yra ne tiesa. Ilgalaikio turto sąraše preso, skirto HPL medienos lukšto presavimui, „SIMI“ apskritai nėra. Visa tai rodo, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos pagal antstolio aprašą, o ne ilgalaikio turto sąrašą. Tai tik patvirtina teiginius, kad pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos po aprašo sudarymo, o ne iki jo. Įvertinus VMI pateiktas UAB „B.“ PVM deklaracijas, matyti, kad UAB „B.“ 2014 gruodžio mėnesį parduota prekių tik už 100 Eur, 2015 metų sausio mėnesį tik už 267 Eur. Tuo tarpu pagal pateiktas sutartis, kasos pajamų orderius 2014 metų gruodžio mėnesį turtas tariamai parduotas už 12180,25 Eur, o 2015 metų sausio mėnesį už 5181,39 Eur. Turtas buvo parduotas fiziniam asmeniui, todėl turėjo būti atvaizduotas PVM deklaracijoje. Akivaizdu, kad PVM deklaracijose tariamas turto pardavimas neatsispindi, kas tik patvirtina, jog tokių sandorių įmonėje tuo metu realiai nebuvo. K. K. į bylą pateikė UAB „B.“ kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. Šie išrašai patvirtina, kad tiek pirkimo-pardavimo sutartys, tiek kasos pajamų orderiai, sąskaita faktūra yra sudarytos ir kasos knyga supildyta atgaline data. Kasos knygos išraše nenurodytos vedamų dokumentų datos, nėra net grafos, skirtos datai, nors data yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 16 punktą. Į akis krenta ir kasos knygoje nurodyta numeracija. 2015 metų kasos knygų išrašuose nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderiai prasideda nuo 140032 ir nuo 140025. Tuo tarpu 2014 metų gruodžio mėnesio kasos knygoje prasideda nuo BA13001. 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BA 140004 kasos knygoje įrašytas skaičiumi BA 140001. Tai rodo, kad kasos knyga buvo pildoma atgaline data, į knygą įterpiant kasos pajamų orderius. Be to, minėtuose kasos knygos išrašuose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. kai kurie orderiai apskritai neįrašyti, nes po orderio Nr. 140032 iškart seka orderis Nr. 140036, tuomet po orderio Nr. 140031 iškart seka orderis Nr. 140034. Kasos knygose kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai surašyti ne pagal datas, o pirma kasos pajamų orderiai, o paskui kasos išlaidų orderiai, kas nėra įprasta. Nenurodomi kasos likučiai dienos pradžioje ir pabaigoje. Nėra aišku, kuriomis dienomis ir kokios operacijos grynais pinigais vyko. VMI savo 2017 m. gegužės 18 d. atsakyme patvirtino, kad toks kasos pildymas neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų. Visa tai rodo, kad kasos pajamų orderiai į kasos knygą surašyti vėliau nei kasos išlaidų orderiai. 2017 m. balandžio 27 d. atsakyme buvusi UAB „B.“ buhalterė J. L. nurodė, kad UAB „B.“ faktiškai dirbo iki 2015 m. sausio 26 d., tačiau K. K. apie jokias turto pardavimo operacijas jos neinformavo, nei byloje pateikti kasos pajamų orderiai, nei pačios sutartys, nei PVM sąskaitos faktūros nebuvo perduotos. Apie A. Š. ji net nėra girdėjusi. Ant kasos pajamų orderių yra tik K. K. ir A. Š. parašai, tačiau nėra vyriausiojo buhalterio parašo. Todėl K. K. pateikti kasos pajamų orderiai prieštarauja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėms. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. Civilinėje byloje Nr. e2-3673-960/2017 teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. gegužės 18 d., J. L. nurodė, kad PVM sąskaitų faktūrų žiniaraštis (registras) pildomas pastoviai, taip pat buvo pildoma ir kasos knyga. Ją buhalterė pildydavo kompiuteriu bei kiekvieną mėnesį atspausdindavo ir dėdavo į segtuvą. Kasos knyga būdavo pasirašoma kasininko ir vyriausiojo buhalterio. Tačiau K. K. pateikta kasos knyga vyriausiojo buhalterio nepasirašyta, kas rodo, jog ją vienašališkai supildė K. K.. Be to, ji supildyta kompiuteriu tik civilinės bylos tikslais atgaline data, t. y., ji nebuvo 2014 metų gruodžio arba 2015 metų sausio mėnesių pabaigoje atspausdinta. Kadangi K. K. pateiktoje kasos knygoje bei kasos pajamų orderiuose yra pasirašyta tik K. K., vietos vyriausiojo buhalterio parašams yra tuščios, UAB „L.“ atstovo manymu, visi civilinėje byloje pateikti K. K. kasos pajamų orderiai yra fiktyvūs (tariami). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 3 dalį UAB „B.“ už A. Š. tariamai parduotas prekes turėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tačiau į bylą pateikta tik viena sąskaita faktūra BA Nr. 1505. Likusių sąskaitų nėra pateikta. K. K. nepateikė ir PVM sąskaitų faktūrų ir jų registravimo žurnalo, A. Š. apyvartos žiniaraščio, kuriuos teismas buvo įpareigojęs pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. deklaracijoje UAB „B.“ vyriausiąja buhaltere nurodyta A. I., kas patvirtina, jog K. K. meluoja teigdamas, kad parduoto turto PVM sąskaitos faktūros yra pas buvusią buhalterę J. L.. 2017 m. balandžio 27 d. rašte ji nurodė, kad dokumentų ji neturi. UAB „L.“ atstovas dar parengiamajame civilinės bylos teismo posėdyje prašė K. K. nurodyti, kas tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau apie buhalterę A. I. buvo nutylėta. Apibendrinant tai, kas pasakyta, matyti, kad K. K. pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BA1505 bei kasos pajamų orderiai yra sudaryti atgaline data tik dėl akių (t. 3, b. l. 52-53).
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties matyti, kad ieškovės UAB „L.“ reikalavimo užtikrinimui buvo nutarta areštuoti atsakovės UAB „B.“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 6527,55 Eur sumos. Areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leista atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškove pareikšto reikalavimo ribose. Atsakovei taip pat suteikta teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus (t. 11, b. l. 172-173).
Iš antstolio R. V. 2015 m. kovo 18 d. patvarkymo, skirto UAB „B.“ matyti, kad buvo priimta vykdyti išieškotojo UAB „L.“ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 2-1664-723/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko UAB „B.“ išieškotojo UAB „L.“ naudai (t. 12, b. l. 14).
Iš 2015 m. kovo 19 d. antstolio turto aprašo matyti, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį buvo aprašytas UAB „B.“ priklausantis turtas, kuris buvo areštuotas. Nustatyta, kad bendrovei priklauso šalto spaudimo presas „SIMI“ TVV00005, skirtas HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo presas „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, 2007 m. gamybos, skirtas HPL ir medienos lukšto presavimui, giljotina „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, skirta lukšto kirpimui, siuvimo mašina „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932, skirta medienos lukšto siuvimui, keltuvas „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), keturi šlifavimo stalai ant ratukų, pramoninė dulkių ištraukimo spinta „ALTEKO“, kompresorius „ATMOS Airmaster M3“, kurių bendra vertė 6527,55 Eur. Minėtą turto aprašą pasirašė UAB „B.“ direktorius K. K., kuris patvirtino, kad aprašytą turtą priėmė saugoti. Taip pat turto apraše UAB „B.“ direktoriui buvo išaiškinta, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 145-147).
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo, kuris buvo ištaisytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi, matyti, kad ieškovo UAB „L.“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Priteista iš atsakovo UAB „B.“ ieškovui UAB „L.“ 6309,98 Eur skolos už patalpų nuomą įsiskolinimo, 184,98 Eur delspinigių, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6494,96 Eur) nuo 2015 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nuspręsta ieškovo UAB „L.“ reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „B.“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 6494,96 Eur sumos, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 148-153, 154).
Iš antstolio R. V. atsakymo, skirto UAB „L.“ atstovui, matyti, kad Centriniame pašte UAB „B.“ 2016 m. birželio 23 d. buvo įteiktas antstolio R. V. patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją apie įmonei priklausantį turtą. Į minėtą patvarkymą 2016 m. liepos 1 d. elektroniniu paštu buvo gautas atsakymas, kurį pasirašė K. K.. Atsakyme nėra jokios informacijos apie areštuotas stakles (t. 1, b. l. 123).
Iš antstolio R. V. 2016 m. vasario 9 d. patvarkymo, skirto UAB „B.“, registruotai (duomenys neskelbtini), matyti, kad antstolis informuoja, jog jis iš UAB „L.“ priėmė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1664-723/2015 dėl 6688,96 Eur išieškojimo (t. 1, b. l. 155-156).
Iš 2016 m. vasario 23 d. antstolio R. V. raginimo, skirto UAB „B.“, registruotai (duomenys neskelbtini), matyti, kad įmonė buvo raginama įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1664-723/2015 dėl 6688,96 Eur ir 370,48 Eur palūkanų išieškojimo UAB „L.“ naudai (t. 1, b. l. 118-119).
Iš siuntų paieškos matyti, kad antstolio R. V. 2016 m. vasario 23 d. raginimas, skirtas UAB „B.“, Lietuvos pašte registruotas 2016 m. kovo 2 d., jam suteiktas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntinys įteikta gavėjui 2016 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 120)
Iš antstolio R. V. 2016 m. kovo 30 d. turto arešto akto matyti, kad pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1664-723/2015, išduotą išieškotojui UAB „L.“, UAB „B.“ buvo uždrausta disponuoti šalto spaudimo presu „SIMI“ TVV00005, skirtu HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo presu „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, 2007 m. gamybos, skirtu HPL ir medienos lukšto presavimui, giljotina „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, skirta lukšto kirpimui, siuvimo mašina „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932, skirta medienos lukšto siuvimui, keltuvu „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), keturiais šlifavimo stalais ant ratukų, pramonine dulkių ištraukimo spinta su ištraukimo varikliu „ALTEKO“, kompresoriumi „ATMOS Airmaster M3“. Minėtame akte skolininkui, turto saugotojui yra išaiškinta, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 157-159).
Iš AB „Lietuvos paštas“ pažymos matyti, kad antstolio R. V. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), skirta UAB „B.“, 2016 m. kovo 7 d. buvo įteikta pagal įgaliojimą E. K.. Siunta Nr. (duomenys neskelbtini), skirta UAB „B.“, 2016 m. balandžio 11 d. įteikta pagal įgaliojimą E. K. (t. 1, b. l. 115).
Iš atiduotų pašto siuntų sąrašų matyti, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini), skirta UAB „B.“, 2016 m. balandžio 11 d. buvo atiduota pagal įgaliojimą E. K., o siunta Nr. (duomenys neskelbtini), skirta UAB „B.“, 2016 m. kovo 7 d. buvo atiduota pagal įgaliojimą E. K. (t. 1, b. l. 116, 117).
Iš siuntų paieškos matyti, kad antstolio R. V. 2016 m. kovo 30 d. turto arešto aktas Lietuvos pašte išsiųsti K. K. buvo pateiktas 2016 m. balandžio 2 d., o siunta įteikta gavėjui 2016 m. balandžio 11 d. (t. 1, b. l. 160)
Iš voko nuotraukos matyti, kad antstolio R. V. 2016 m. kovo 30 d. turto arešto akto, skirto UAB „B.“, siųsto (duomenys neskelbtini), nepavyko įteikti, kadangi nurodytoje vietoje tokios įmonės nėra, veikia advokatų kontora (t. 1, b. l. 162).
Iš antstolio R. V. 2016 m. kovo 30 d. akto matyti, kad vykdant teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1664-723/2015 dėl 6688,96 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „B.“ išieškotojo UAB „L.“ naudai nustatyta, kad nuvykus UAB „B.“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registruotu ir vykdomajame rašte nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), skolininko rasti nepavyko (t. 1, b. l. 164).
Iš antstolio R. V. 2016 m. birželio 1 d. pažymos, skirtos UAB „L.“ atstovui matyti, kad pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. dėl 6688,96 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų, skolininkas UAB „B.“, kurio registracijos vieta (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo ir korespondencijos neatsiima. 2015 m. kovo 19 d. antstolio aprašyto turto buvimo vieta nėra nustatyta (t. 1, b. l. 165-166).
Iš siuntų paieškos matyti, kad antstolio R. V. patvarkymas deklaruoti turtą, skirtas UAB „B.“, Lietuvos pašte registruotas 2016 m. birželio 15 d., jam suteiktas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntinys įteiktas gavėjui 2016 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 121)
Iš UAB „B.“ direktoriaus K. K. 2016 m. liepos 1 d. atsakymo antstoliui R. V. matyti, kad visos UAB „B.“ banko sąskaitose esančios lėšos yra areštuotos. Įmonė neturi nekilnojamojo turto, turi kilnojamąjį turtą – automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį yra areštavusi antstolė Brigita Palavinskienė. UAB „B.“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl bendrovės turto pasisavinimo, dėl to vyksta ikiteisminiai tyrimai (t. 1, b. l. 124).
Iš 2016 m. liepos 20 d. antstolio R. V. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą matyti, kad UAB „B.“ buvo įpareigota per penkias dienas raštu pateikti informaciją apie įmonei priklausantį turtą, aprašytą 2015 m. kovo 19 d., bei sudaryti antstoliui sąlygas nurodytą turtą apžiūrėti (t. 3, b. l. 64-65).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroninio laiško, siųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) antstoliui R. V., matyti, kad UAB „B.“ atstovas nurodė, jog 2015 m. kovo 19 d. aprašytas įmonės turtas yra parduotas (t. 1, b. l. 174).
Iš antstolio R. V. 2016 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. antstolio R. V. kontoroje buvo gautas UAB „B.“ pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2015 m. kovo 19 d. antstolio R. V. aprašytas turtas yra parduotas, todėl reikalaujama per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie turto: presas, skirtas HPL ir medienos lukšto presavimui, šalto spaudimo, modelis „SIMI“ TW00005, presas, skirtas HPL ir medienos lukšto presavimui, karšto spaudimo, 2007 m. gamybos, modelis „Orma Macchine“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AFBO, giljotina, skirta lukšto kirpimui, modelis „HYMMEN“, tipas A5, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, siuvimo mašina, skirta medienos lukšto siuvimui, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932, keltuvas „Boss“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), veikiantis, keturi šlifavimo stalai ant ratukų, pramoninė dulkių ištraukimo spinta su ištraukimo varikliu „Alteko“, kompresorius „ATMOS Airmaster M3“, nuosavybės teisės perleidimą (t. 11, b. l. 174-175).
Iš UAB „B.“ direktoriaus K. K. 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakymo į patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą matyti, kad antstolio paminėtas turtas buvo parduotas nuo 2014 m. pabaigos – 2015 m. pradžios. Pardavus šį turtą buvo atsiskaityta su įmonės kreditoriais (t. 3, b. l. 63).
Iš antstolio R. V. prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl baudos skyrimo matyti, kad antstolio R. V. kontoroje nuo 2015 metų yra vykdoma vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „B.“ pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį Nr. 2-1664-723/2015 UAB „L.“ naudai. Antstolio R. V. kontoroje 2016 m. vasario 9 d. užvesta vykdomoji byla pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1664-723/2015 dėl 6688,96 Eur ir 6 procentų išieškojimo iš UAB „B.“ išieškotojo UAB „L.“ naudai. Vykdant vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis R. V. 2015 m. kovo 19 d. aprašė UAB „B.“ turtą. Minėtas turto aprašas pasirašytinai buvo įteiktas UAB „B.“ vadovui K. K., kuris sutiko saugoti apraše nurodytą turtą. Vykdant vykdomąjį dokumentą, 2016 m. birželio 3 d. buvo priimtas patvarkymas, kuris įpareigojo skolininką per penkias darbo dienas raštu pateikti informaciją apie turimą turtą. UAB „B.“ direktorius K. K. 2016 m. liepos 1 d. pateikė duomenis apie banko sąskaitose areštuotas lėšas, turimus reikalavimus į trečiuosius asmenis bei nurodė turimą kilnojamąjį turtą. Minėtame K. K. atsakyme nebuvo paminėtas 2015 m. kovo 19 d. antstolio R. V. aprašytas turtas, kuriuo turto saugotoju pasirašytinai buvo paskirtas UAB „B.“. 2016 m. liepos 20 d. buvo priimtas patvarkymas, kuris įpareigojo skolininką per penkias darbo dienas raštu pateikti informaciją apie jam priklausantį, 2016 m. kovo 19 d. aprašytą turtą bei sudaryti sąlygas R. V. nurodytą turtą apžiūrėti. Antstolio kontoroje 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas UAB „B.“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad minėtas turtas yra parduotas. 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas patvarkymas, kuris įpareigojo skolininką per penkias darbo dienas raštu pateikti nurodyto turto nuosavybės teisės perleidimą įrodančius dokumentus. 2016 m. rugpjūčio 29 d. minimas patvarkymas buvo įteiktas skolininko UAB „B.“ vardu. Antstolio R. V. kontoroje 2016 rugsėjo 14 d. buvo gautas UAB „B.“ direktoriaus K. K. atsakymas į patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriame jis informuoja, kad, pardavus minėtame patvarkyme nurodytą turtą, buvo atsiskaityta su UAB „B.“ kreditoriais. Tačiau skolininko UAB „B.“ vadovas nepateikė reikalaujamų nuosavybės teisės perleidimą įrodančių dokumentų, taigi neįvykdė antstolio reikalavimų. Skolininkas UAB „B.“ iki šiol neatsiskaitė su išieškotoju UAB „L.“, kurio naudai 2015 m. kovo 19 d. buvo areštuotas skolininko turtas. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, antstolis prašo skirti UAB „B.“ vadovui K. K. 18 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymo dieną nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turtą pateikimo (t. 2, b. l. 7-8).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies ir paskyrė UAB „B.“ vadovui K. K. 150 Eur dydžio baudą už 2016 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymo nurodyti skolininkui priklausantį turtą nevykdymą (t. 2, b. l. 9-10).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis palikta nepakeista (t. 3, b. l. 85-86).
Iš UAB „B.“ direktoriaus K. K. 2016 m. gruodžio 20 d. buhalterinės pažymos matyti, kad antstolio 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodytas turtas buvo parduotas 8 sutartimis: 2014 m. gruodžio 18 d. sutartimi Nr. 14/12/18 už parduotą daiktą buvo gauta 9068,87 Eur, 2014 m. gruodžio 18 d. sutartimi Nr. 14/12/18-2 už parduotą daiktą buvo gauta 2114,2 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. sutartimi Nr. 14/12/31 už parduotą daiktą buvo gauta 997,16 Eur, 2015 m. sausio 5 d. sutartimi Nr. 15/01/05 už parduotą daiktą buvo gauta 781,39 Eur, 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. BA1505 už parduotą daiktą buvo gauta 200 Eur, 2015 m. sausio 14 d. sutartimi Nr. 15/01/14 už parduotą daiktą buvo gauta 1200 Eur, 2015 m. sausio 15 d. sutartimi Nr. 15/01/15 už parduotą daiktą buvo gauta 1400 Eur, 2015 m. sausio 16 d. sutartimi Nr. 15/01/16 už parduotą daiktą buvo gauta 1800 Eur, iš viso buvo gauta 17561,64 Eur. Visi gauti pinigai buvo išleisti darbuotojų darbo užmokesčiui (t. 12, b. l. 19).
Iš UAB „B.“ direktoriaus K. K. 2017 m. balandžio 4 d. atsakymo į antstolio patvarkymą dėl turto, aprašyto 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, matyti, kad buvo pateiktos turto apraše nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartys (t. 6, b. l. 27).
Iš 2008 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP 2007-110309, sudarytos tarp pirkėjos UAB „S.“, atstovaujamos Finansų ir apskaitos departamento Pirkimų skyriaus jaunesniosios vadybininkės V. B., ir pardavėjos UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus A. J., matyti, kad pardavėjas pirkėjui pardavė naują faneravimo presą NPC 8/120 DIGIT, 2007 m., už 99412,64 Lt (t. 6, b. l. 140-142).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bankui (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ įkeičiamų įrenginių sąrašo matyti, kad faneravimo preso NPC 8/120 DIGIT, pagaminto 2007 m. gruodžio 18 d., įsigijimo vertė buvo 84248 Lt, likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. buvo 69329,31 Lt; lukšto sujungimo staklių 3 E-642, pagamintų 2003 m., įsigijimo vertė – 6300 Lt, likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. – 106,18 Lt; krautuvo „Stein Bock“, pagaminto 2006 m., įsigijimo vertė – 36200 Lt, likutinė vertė 2009 m. birželio 30 d. – 34850,10 Lt (t. 6, b. l. 148-149).
Iš UAB „B.“ ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad 2015 m. sausio 29 d. bendrovė turėjo lukšto kapojimo stakles „HYMMEN“, kurių vertė 16710 Lt, medienos drožlių siurbimo įrenginį, kurio vertė 51531,7 Lt, kompresorių E140 ATMOS-Chrast, kurio vertė 13559,32 Lt, faneravimo presą NPC 8/120 DIGIT, kurio vertė 20536,23 Lt, krautuvą „Stein Bock“, kurio vertė 3645,93 Lt, lukšto sujungimo stakles 3 E-642, kurių vertė 6300 Lt (t. 2, b. l. 95-96).
Iš UAB „B.“ kasos knygos už 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė pagal kasos orderį Nr. BA13001 iš A. Š. gavo 31313 Lt, pagal kasos orderį BA13002 iš A. Š. gavo 3650 Lt, pagal kasos orderį Nr. BA13003 iš A. Š. gavo 3650 Lt, pagal kasos orderį Nr. BA13004 iš A. Š. gavo 3433 Lt. Kasos knyga pasirašyta kasininko K. K. (t. 2, b. l. 16).
Iš UAB „B.“ kasos knygos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. matyti, kad įmonė pagal kasos orderį Nr. BA140001 iš A. Š. gavo 690,56 Lt, pagal kasos orderį Nr. BA140002 iš A. Š. gavo 1175 Lt. Kasos knyga pasirašyta kasininko K. K. (t. 2, b. l. 16).
Iš UAB „B.“ kasos knygos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. matyti, kad įmonė pagal kasos orderį Nr. BA14001 iš A. Š. gavo 781,39 Eur, pagal kasos orderį Nr. BA14002 iš A. Š. gavo 1200 Eur, pagal kaso orderį Nr. BA14003 iš A. Š. gavo 1400 Eur, pagal kasos orderį Nr. BA14004 iš A. Š. gavo 1800 Eur, pagal kasos orderį Nr. BA14005 iš A. Š. gavo 3361 Eur. Kasos knyga pasirašyta kasininko K. K. (t. 2, b. l. 17).
Iš 2014 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14/12/18 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. faneravimo presą NPV 8/120 DIGIT už 31313 Lt, kas atitinka 9068,87 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 69).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2014 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14/12/18-2 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. krautuvą „Stein Bock“ už 7300 Lt, kas atitinka 2114,22 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 70).
Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14/12/31 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. lukšto sujungimo stakles 3 E-642 už 3443 Lt, kas atitinka 997,16 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 71).
Iš 2015 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/01/05 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. medienos drožlių siurbimo įrenginį už 2698 Lt, kas atitinka 781,39 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 72).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2015 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/01/14 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. presą „SIMI“ už 1200 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 75).
Iš 2015 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/01/15 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. lukšto kapojimo stakles „HYMMEN“ už 1200 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 76).
Iš 2015 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15/01/16 matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė pirkėjui A. Š. kompresorių E140 ATMOS-CHRAST už 1800 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja atsiimti prekę ne vėliau, nei pirkėjas sumoka pardavėjui visą prekės kainą. Sutartis pasirašyta K. K. ir A. Š. (t. 3, b. l. 77).
Iš 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitos faktūros serija BA Nr. 1505 matyti, kad UAB „B.“ A. Š. pardavė keturis stalus už 200 Eur. Dokumentas pasirašytas K. K. (t. 3, b. l. 73).
Iš 2014 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio Serija BA13 Nr. 001 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 14/12/18 gavo 31313 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 78).
Iš 2014 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio Serija BA13 Nr. 002 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 14/12/18-2 gavo 3650 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 78).
Iš 2014 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderio Serija BA13 Nr. 003 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 14/12/18-2 gavo 3650 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 78).
Iš 2014 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderio Serija BA13 Nr. 004 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 14/12/31 gavo 3443 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 78).
Iš 2015 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderio Serija BA14 Nr. 001 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/05 gavo 781,39 Eur. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 79).
Iš UAB „B.“ 2015 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderio Serija BA14 Nr. 0004 matyti, kad iš A. Š. įmonė gavo 690,56 Lt pagal sąskaitą faktūrą BA1505. Kasos pajamų orderis patvirtintas kasininko K. K. parašu (t. 2, b. l. 18).
Iš 2015 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderio Serija BA14 Nr. 002 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/14 gavo 1200 Eur. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 79).
Iš 2015 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderio Serija BA14 Nr. 003 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/15 gavo 1400 Eur. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 79).
Iš 2015 m. sausio 16 d. kasos pajamų orderio Serija BA14 Nr. 004 matyti, kad UAB „B.“ iš A. Š. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 15/01/16 gavo 1800 Eur. Kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 3, b. l. 79).
Žemesnės instancijos teismas
Iš UAB „B.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo PVM apmokestinamų sandorių, kurių apmokestinamoji vertė 100 Lt, PVM neapmokestinamų sandorių nebuvo sudaryta (t. 3, b. l. 87).
Iš UAB „B.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo PVM apmokestinamų sandorių, kurių apmokestinamoji vertė 267 Eur, PVM neapmokestinamų sandorių nebuvo sudaryta (t. 3, b. l. 87).
Iš UAB „B.“ 2014 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 130015 matyti, kad J. O. buvo išmokėta 560,38 Lt kaip darbo užmokestis už 10 mėnesį. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 65).
Iš UAB „B.“ 2014 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 130027 matyti, kad J. O. buvo išmokėta 2475 Lt kaip priedai. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 71).
Iš UAB „B.“ 2014 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 130022 matyti, kad L. B. buvo išmokėta 2620 Lt kaip darbo priedai. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 68).
Iš UAB „B.“ 2015 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. 140031 matyti, kad R. D. buvo išmokėta 771,46 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 79).
Iš UAB „B.“ 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 140037 matyti, kad J. J. buvo išmokėta 289,62 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 80).
Žemesnės instancijos teismas
Iš UAB „B.“ 2015 m. sausio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 140053 matyti, kad S. K. buvo išmokėta 252,18 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Kasos išlaidų orderis pasirašytas kasininko K. K. (t. 6, b. l. 88).
Iš VMI atsakymo matyti, kad UAB „B.“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju registruotas 2002 m. rugpjūčio 1 d., o išregistruotas 2015 m. balandžio 29 d. (t. 14, b. l. 95-96).
Iš VMI atsakymo matyti, kad UAB „B.“ deklaracijas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą teikė J. L. (t. 14, b. l. 92).
Iš J. L. atsakymo UAB „L.“ atstovui matyti, kad ji UAB „B.“ dirbo iki 2015 m. sausio 26 d., bet oficialiai direktorius K. K. ją atleido 2016 m. vasario 15 d. Bendrovės buhalteriją sutvarkė, bet tik už įmonės veiklą iki 2014 m. lapkričio 30 d.. Apie pirkimo-pardavimo sutartis su A. Š., kasos orderius ir PVM sąskaitas faktūras nieko nežino, K. K. apie tokias operacijas jos neinformavo. PVM sąskaitų faktūrų žiniaraščių savo žinioje neturi. PVM deklaraciją pateikė, tačiau turto pirkimo-pardavimo sandoriai jose neatsispindi, kadangi, kaip minėjo, apie tokius sandorius jos niekas neinformavo. Pačių deklaracijų taip pat neturi. Apie pirkėją A. Š. jai nieko nėra žinoma, nėra jo mačiusi ar apie jį girdėjusi, todėl jokio A. Š. apyvartos žiniaraščio savo žinioje taip pat neturi (t. 2, b. l. 12).
Iš kasos likučio ir kasos dokumentų priėmimo perdavimo akto matyti, kad M. U. K. K. pasirašytinai perdavė UAB „B.“ 2014 m. sausio-gruodžio mėnesių kasos knygą, 2014 m. gegužės-birželių mėnesių kasos knygą, 2015 m. sausio 29 d. kasos dokumentų sutikrinimo aktą, 0 Eur kasos likutį ir 0,64 Lt kasos likutį (t. 12, b. l. 127).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti antstolio R. V. 2020 m. lapkričio 6 d. pateikti dokumentai. Peržiūrėjus nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00514 yra vykdomasis dokumentas Nr. 2-1664-723/2015. Išieškotojas UAB „L.“, skolininkas UAB „B.“. Vykdomasis dokumentas gautas 2015 m. kovo 18 d., vykdomoji byla baigta 2017 m. kovo 15 d. Vykdomojoje byloje yra šie dokumentai: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, kuria ieškovės UAB „L.“ reikalavimo užtikrinimui areštuotas atsakovės UAB „B.“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant arba nesant pakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 6527,55 Eur sumos; 2) 2015 m. kovo 18 d. antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą – vykdyti UAB „L.“ pateiktą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį.; 3) 2015 m. kovo 19 d. antstolio R. V. sudarytas turto aprašas; 4) 2015 m. kovo 19 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre; 5) antstolio R. V. 2017 m. kovo 15 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Peržiūrėjus vykdomąją bylą Nr. 0128/16/00134 nustatyta, kad ji pradėta pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1664-723/2015 dėl 6688,96 Eur skolos ir 6 procentai metinių palūkanų. Išieškotojas UAB „L.“, skolininkas UAB „B.“. Vykdomasis dokumentas gautas 2016 m. vasario 9 d., vykdomoji byla baigta 2017 m. kovo 15 d. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00134 yra šie dokumentai: 1) antstolio R. V. 2016 m. vasario 9 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2) 2016 m. kovo 30 d. pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre; 3) antstolio R. V. 2016 m. birželio 1 d. pažyma apie vykdymo eigą; 4) UAB „B.“ direktoriaus K. K. 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakymas į patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis; 6) 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „B.” direktoriaus K. K. pateikta buhalterinė pažyma; 7) antstolio R. V. 2017 m. kovo 15 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; 8) 2017 m. balandžio 5 d. el. laiškas nuo J. S. K. K.. Iš 2015 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-15-853 matyti, kad antstolis R. V. UAB „E.“ priklausančiuose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakovo UAB „E.“ pavedimą, konstatavo užsakovo UAB „E.“ nurodytų 1332,55 m² bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei jose esančio turto bendrą vaizdą. Apžiūrint patalpas buvo viskas filmuojama. Taip pat buvo nustatyta, kad nurodytoje vietoje veiklą vykdo UAB „B.“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 1.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja 2 aukšte patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apsako daiktus, esančius persirengimo kambaryje, 2 sanmazguose, darbo kabinete. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 2.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja 2 aukšte patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apsako daiktus, esančius konstruktoriaus darbo kabinete. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 3.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja 2 aukšte patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apsako daiktus, esančius administratorės darbo kabinete. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 4.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja 2 aukšte patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apsako daiktus, esančius kabinete archyve, kur ant stalo dėžėse ir ant grindų sudėtos krūvos susegtų dokumentų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 5.MP4 matyti, kaip antstolis filmuoja gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Matyti ir girdėti, kad atvyko K. K. ir liepia palikti patalpas ir nefilmuoti. Matyti, kad gamybinėse patalpose prie sienų stovi įvairūs kilnojamieji įrenginiai, guli įvairios medžiagos, kaba įvairūs įrankiai. Kilnojamieji įrenginiai filmuojami iš tam tikro atstumo, tad ne visų įrenginių matomi identifikavimo duomenys. Matomi kilnojamieji įrenginiai pavadinimais: „Selco“, „Orma“, „Machine“, „HYMMEN“, „KUPER“, „Homag“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 6.MP4 matyti, kaip antstolis filmuoja, kaip pasamdytas meistras keičia administratorės, pagalbinių patalpų, konstruktoriaus kabinetų, esančių (duomenys neskelbtini), spynas ir raktus atiduoda naujam savininkui D. B.. Taip pat dar kartą įeina į minėtus kabinetus ir nufilmuoja bendrą vaizdą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 7.MP4 matyti, kaip durų meistras nori keisti durų, esančių priešais gamybos patalpas, spyną, tačiau K. K. neleidžia. Tada antstolis pakyla į antrą aukštą, kur filmuoja, kaip durų meistras keičia direktoriaus kabineto spyną, raktus atiduoda D. B.. Vėliau įeina į kabinetą ir apsako daiktus, esančius direktoriaus kabinete. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 9.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja 2 aukšte patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kaip administratorės iš savo kabineto išsineša kompiuterį ir spausdintuvą, po ta dar kartą nufilmuojamas administratorės kabinetas bei užrakinamos durys ir raktas atsiduodamas D. B.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 10.MP4 matyti, kaip antstolis filmuoja, kaip D. B. atrakina pagalbines patalpas, esančias 2 aukšte, (duomenys neskelbtini), ir matyti, kaip administratorė ir dar dvi merginos iš patalpų išneša elektros įrenginius: kompiuterį, spausdintuvą. D. B. kabinetą uždaro. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 11.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja 2 aukšte patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad darbuotojai pasiėmė savo daiktus iš persirengimo kambario, dar kartą nufilmuoja persirengimo kambarį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 12.MP4 matyti ir girdėti, kaip antstolis filmuoja ir komentuoja, kad persirengimo patalpos, esančios 2 aukšte, (duomenys neskelbtini), D. B. užrakina. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 13.MP4 matyti, kaip antstolis filmuoja, kaip D. B. atrakina konstruktoriaus patalpas, esančias 2 aukšte, (duomenys neskelbtini), ir matyti, kaip darbuotojas konstruktorius pasiima iš kabineto savo asmeninius daiktus. D. B. kabinetą užrakina. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu 14.MP4 matyti, kaip antstolis filmuoja patalpas, esančias 1 aukšte, (duomenys neskelbtini), priešais gamybines patalpas. Atidarius antrą Verbatim diską DVD+R matosi 1 vaizdo įrašas, kuri peržiūrėjus, matyti, kaip antstolis filmuoja skaitliuko parodymus, po to visi išeina iš patalpų ir UAB „E.“ direktorius D. B. užrakina visas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Dalyvauja K. K.. D. B. komentuoja, kad žmonių patalpose nėra, patalpas pasamdyta saugoti apsaugos bendrovė. Antstolis R. V. komentuoja, kad faktinių aplinkybių konstatavimą baigė 2015 m. kovo 9 d. 17.21 val. Iš 2015 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-15-854 matyti, kad antstolis R. V. UAB „E.“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakovo UAB „E.“ pavedimą, konstatavo užsakovo UAB „E.“ nurodytų 1332,55 m² bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei jose esančio turto, bendrą vaizdą. Apžiūros metu UAB „B.“ veiklos nebevykdė. Viskas buvo filmuojama. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu S1290001.MP4 matyti, kaip antstolis R. V. ir UAB „E.“ komercijos direktorius E. M. kartu apžiūri visas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir antstolis konstatuoja, kad patalpos 2 aukšte yra visiškai atlaisvintos, išskyrus persirengimo patalpas, gamybinės patalpos yra dalinai atlaisvintos, dar yra likę dalis medžiagų ir kilnojamieji įrenginiai: medienos presavimo įrenginys, frezavimo staklės „BIESSE“, pjovimo staklės „SELCO“, kompresoriaus sistema, plokščių presavimo įrenginys „SIMI“, plokščių presavimo įrenginys „ORMA“, lukšto siuvimo įrenginys „KUPER“, medienos giljotina „HYMMEN“, du rankiniai keltuvai, keltuvas-pakrovėjas „BOSS“, pjovimo staklės „MiniMax SC3W“, medienos apdirbimo staklės „ARTECH Speedy“. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, kad apžiūrint kitus cechus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti dar neišvežti nedidelės vertės darbastaliai, medienos ruošiniai. Iš metalo dirbtuvių nebuvo išvežtos dvi metalo galandimo staklės bei gręžimo staklės. Viename iš kabinetų buvo multifunkcinis įrenginys „Minolta“, kuris, pasak E. M., yra neveikiantis. Iš 2015 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-15-855 matyti, kad antstolis R. V. UAB „E.“ priklausančiuose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakovo UAB „E.“ pavedimą, konstatavo užsakovo UAB „E.“ nurodytų 1332,55 m² bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei jose esančio turto bendrą vaizdą. Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma UAB „B.“ priklausančių žaliavų, įrengimų bei kitos technikos demontavimas ir išvežimas. Šiuos darbus vykdė UAB „B.“ atstovai, kuriems vadovavo neprisistatęs įmonės gamybos vadovas. Pagrindiniame gamybiniame ceche yra likę ir ruošiami išvežimui medienos presavimo įrenginys, frezavimo staklės „Biesse“, pjovimo staklės „Selco“, kompresoriaus sistema, plokščių presavimo įrenginys „SIMI“, plokščių presavimo įrenginys „Orma“, lukšto siuvimo įrenginys „KUPER“, medienos giljotina „HYMMEN“, įvairūs medienos ruošiniai bei medžiagos, du rankiniai keltuvai, keltuvas-pakrovėjas „Boss“, kurie, pasak UAB „E.“ direktoriaus, priklauso UAB „B.“. Buvo darytos nuotraukos. Peržiūrėjus visas nuotraukas, matyti, kad nuotraukose yra užfiksuoti likę kilnojamieji daiktai, esantys gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir gamybinės patalpos iš lauko. Matosi, kad pastato išorėje buvo ir K. K.. 2 nuotraukoje yra plokščių presavimo įrenginys „SIMI“. 4 nuotraukoje yra plokščių presavimo įrenginys „ORMA“. 10 nuotraukoje yra plokščių presavimo įrenginio „ORMA“ individualūs duomenys – S.N. B6640107, 2007 m., tipas NPC/DIGIT 8/120 AF-80. 6 nuotraukoje yra medienos giljotina „HYMMEN“. 7 nuotraukoje yra medienos giljotinos individualūs duomenys - „HYMMEN“, tipas AS, kom. Nr. 32516, metai 1965 m., masch. Nr. 24611. 7 nuotraukoje yra pjovimo staklės „SELCO EB 80 ACTIVE“. 14 nuotraukoje yra lukšto siuvimo įrenginys „KUPER“. 18 nuotraukoje yra lukšto siuvimo įrenginio „KUPER“ individualūs duomenys – tipas FW1150, Nr. 27057932. 21 nuotraukoje yra keltuvas-pakrovėjas „BOSS“. 23 nuotraukoje yra keltuvo-pakrovėjo „BOSS“ individualūs duomenys – serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metai. 27 nuotraukoje yra užfiksuoti 3 šlifavimo stalai ant ratukų. 28 nuotraukoje yra užfiksuotas šlifavimo stalas ant ratukų. 29 nuotraukoje yra užfiksuoti 3 šlifavimo stalai ant ratukų. 33 nuotraukoje yra kompresorius „ATMOS“. 35 nuotraukoje yra kompresorius „ATMOS“. 40 nuotraukoje yra gamybos patalpų vaizdas iš lauko. Matyti, kad dalyvauja K. K.. Iš 2015 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-15-858 matyti, kad antstolis R. V. UAB „E.“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakovo UAB „E.“ pavedimą, konstatavo užsakovo UAB „E.“ nurodytų 1332,55 m² bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei jose esančio turto bendrą vaizdą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad minėtoje vietoje jokia veikla nebuvo vykdoma, patalpos yra tuščios ir pilnai atlaisvintos. Buvo daromos fotonuotraukos. Atidarius Verbatim diską DVD+R, matyti 1 nuotrauka. Peržiūrėjus nuotrauką, matyti, kad nuotraukoje yra užfiksuotos tuščios gamybos cecho patalpos (t. 12, b. l. 1-5, 7-56).
Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktų UAB „B.“ dokumentų duomenimis nustatyta, kad pagal laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. septynias pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „B.“ ir A. Š., UAB „B.“ sąskaitą faktūrą, išrašytą A. Š., įformintas UAB „B.“ įrenginių ir kito turto pardavimas A. Š. už 17561,64 Eur bei pagal UAB „B.“ 9 kasos pajamų orderius įformintas UAB „B.“ 17561,64 Eur gavimas už šiuos įrenginius ir kitą turtą iš A. Š.. Tyrimui nepateikti laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. UAB „B.“ pirkėjų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai ir kasos knyga, todėl negalima nustatyti, ar ir kaip UAB „B.“ apskaitė laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įformintą įrenginių ir kito turto (nurodyto antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše) pardavimą iš viso už 17561,64 Eur A. Š. ir iš viso 17561,64 Eur gavimą už juos iš A. Š.. Jeigu UAB „B.“ neišsaugojo apskaitos registrų - pirkėjų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščių ir kasos knygos, kuriuose būtų apskaitytas laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įformintas UAB „B.“ įrenginių ir kito turto pardavimas A. Š. ir pinigų gavimas už juos iš A. Š., tuo bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir to paties straipsnio 2 dalies reikalavimo „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkto reikalavimą „Apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas -10 metų“. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos CIS duomenimis UAB „B.“ laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įforminto įrenginių ir kito turto (nurodyto antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše) pardavimo A. Š. išviso už 17561,64 Eur duomenys neįrašyti VMI pateiktose UAB „B.“ 2014 m. gruodžio mėnesio ir 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaracijose (forma FR0600). Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00114-18 medžiagoje nurodyta, kad 2015 m. kovo 19 d. antstolis R. V., dalyvaujant išieškotojui UAB „L.“, atstovaujamam direktoriaus R. Š. ir skolininkui UAB „B.“, atstovaujamam direktoriaus K. K., aprašė UAB „B.“ įrenginius ir kitą turtą (apraše nurodytų daiktų bendra vertė - 6527,55 Eur). Tyrimui pateikti UAB „B.“ dokumentai, kuriais įformintas šio turto laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. (ankstesnio laikotarpio nei turto aprašo data) pardavimas iš viso už 17561,64 Eur A. Š. ir 17 561,64 Eur gavimas už juos iš A. Š.. Jeigu UAB „B.“ surašė tikrovės neatitinkančias laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. septynias pirkimo - pardavimo sutartis su A. Š., išrašė 1 sąskaitą faktūrą A. Š. iš viso už 17 561,64 Eur bei surašė 9 kasos pajamų orderius iš viso 17 561,64 Eur gavimui iš A. Š. įforminti, kuriuose nurodė neįvykusias ūkines operacijas (faneravimo preso NPC 8/120 DIGIT, krautuvo I „Stein Bock“, lukšto sujungimo staklių 3 E-642, medienos drožlių siurbimo įrenginio, stalų, preso „SIMI“, lukšto kapojimo staklių „HYMMEN“, kompresoriaus E140 ATMOS-CHRAST pardavimą A. Š. ir pinigų gavimą už juos iš A. Š.), tuo UAB „B.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų. Įvertinus tai, kad tyrimui pateiktos UAB „B.“ 2014 m. sausio 1 d.– 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos, pardavimo faktūrų žurnalas, 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 18 d. kasos knyga, 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. detalūs buhalterinių sąskaitų „Atskaitingi asmenys“, „Parduotų prekių savikaina“ apyvartų žiniaraščiai, apskaitos registras didžioji knyga, VMI - 2013 m. metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204), 2013 m. lapkričio mėnesio – 2015 m. sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600), daroma išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „B.“ apskaita buvo tvarkoma. Tačiau tyrimui nepateikti UAB „B.“ apskaitos registrai: laikotarpių nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. didžioji knyga, laikotarpio nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pirkėjų, tiekėjų detalūs buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, todėl nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB „B.“ užsakovų neatsiskaitymo atvejų, UAB „B.“ ir UAB „L.“ tarpusavio ūkinių operacijų, laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įforminto UAB „B.“ įrenginių ir kito turto (nurodyto antstolio R. V. 2015 m. kovo 19 d. turto apraše) pardavimo iš viso už 17561,64 Eur A. Š. ir iš viso 17561,64 Eur gavimo už juos iš A. Š. atvaizdavimo apskaitoje. Jeigu UAB „B.“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. apskaitos registrų, tuo bendrovė nesilaikė BALĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir to paties straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka <...>“. Pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.19 punkto reikalavimą „Apskaitos registrų minimalus saugojimo terminas - 10 metų“. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00114-18 medžiagoje nurodyta, kad 2015 m. kovo 19 d. antstolis R. V. aprašė UAB „B.“ įrenginius ir kitą turtą (apraše nurodytų daiktų bendra vertė – 6527,55 Eur). Tyrimui pateikti UAB „B.“ dokumentai, kuriais įformintas šio turto laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. (ankstesnio laikotarpio nei turto aprašo data) pardavimas iš viso už 17561,64 Eur A. Š. ir 17561,64 Eur gavimas už juos iš A. Š.. Jeigu UAB „B.“ surašė tikrovės neatitinkančias laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. septynias pirkimo – pardavimo sutartis su A. Š., išrašė 1 sąskaitą faktūrą A. Š. iš viso už 17561,64 Eur bei surašė 9 kasos pajamų orderius iš viso 17561,64 Eur gavimui iš A. Š. įforminti, kuriuose nurodė neįvykusias ūkines operacijas (faneravimo preso NPC 8/120 DIGIT, krautuvo „Stein Bock“, lukšto sujungimo staklių 3 E-642, medienos drožlių siurbimo įrenginio, stalų, preso „SIMI“, lukšto kapojimo staklių „HYMMEN“, kompresoriaus E140 ATMOS-CHRAST pardavimą A. Š. ir pinigų gavimą už juos iš A. Š.), tuo UAB „B.“ nesilaikė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. (t. 5, b. l. 187-199)
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (normos, galiojančios nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialus, t. y. asmuo, kurio žinioje buvo svetimas turtas. Pažymėtina, kad žinioje esantis turtas – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jo panaudojimo. Pagal BK 246 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas paslėpė aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo, kuriam buvo patikėtas aprašytas, areštuotas turtas. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog K. K. yra vertintinas kaip asmuo, atitinkantis BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų požymius.
Vienintelio UAB „B.“ akcininko UAB „U.“, kurį atstovavo K. K., sprendimo, kuris buvo priimtas 2014 m. gruodžio 17 d., turinys patvirtina, kad J. U. buvo atleistas iš UAB „B.“ direktoriaus pareigų nuo 2014 m. gruodžio 17 d., šios bendrovės direktoriumi nuo tos pačios dienos buvo paskirtas K. K.. Pastebėtina, kad iš UAB „B.“ įstatų matyti, jog šios bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Bendrovės valdymo organų kompetencija nesiskiria nuo nurodytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) (t. 14, b. l .157). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte buvo ir yra nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi K. K., tapęs UAB „B.“ vadovu, buvo atsakingas už tinkamą (rūpestingą, sąžiningą bei kvalifikuotą) šios bendrovės kasdienės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad K. K. UAB „B.“ turtas buvo svetimas, šį turtą jis kaip bendrovės vadovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, galėjo naudoti tik bendrovės veiklai užtikrinti bei siekiamiems tikslams įgyvendinti.
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties kopijos matyti, kad, siekiant užtikrinti UAB „L.“ reikalavimą, buvo areštuotas UAB „B.“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 6527,55 Eur sumos (t. 11, b. l. 172-173). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu, kuriuo ieškovo UAB „L.“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies, paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, neviršijant 6494,96 Eur sumos, buvo paliktas iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 148-154).
Antstolio R. V. 2015 m. kovo 18 d. patvarkyme užfiksuoti duomenys patvirtina, kad šis antstolis priėmė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui UAB „B.“ išieškotojo UAB „L.“ naudai (t. 12, b. l. 14). Antstolis, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį, 2015 m. kovo 19 d. aprašė ir areštavo šį turtą:
1) šalto spaudimo presą „SIMI“ TVV00005, skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui;
2) karšto spaudimo presą „ORMA MACCHINE“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), tipas Nr. NPC/DIGIT 8/120 AF-BO, pagamintą 2007 metais, skirtą HPL ir medienos lukšto presavimui;
3) giljotiną „HYMMEN“, tipas AS, gamybos metai 1965, mašinos Nr. 24611, kom. Nr. 32516, skirtą lukšto kirpimui;
4) siuvimo mašiną „KUPER“, tipas FW 1150, Nr. 27057932, skirtą medienos lukšto siuvimui;
5) keltuvą „BOSS“, modelis CL20C, serijos Nr. (duomenys neskelbtini);
6) keturis šlifavimo stalus ant ratukų;
7) pramoninę dulkių ištraukimo spinta „ALTEKO“;
kurį identifikavo kaip nuosavybės teise priklausantį UAB „B.“. Antstolio 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodyta, kad bendra aprašyto turto vertė yra 6527,55 Eur. Aprašytų daiktų savininkas yra UAB „B.“. Iš turto aprašo matyti, kad nei išieškotojas, nei skolininkas, nei kiti asmenys, dalyvavę aprašant turtą, pastabų bei pareiškimų dėl aprašyto turto neturėjo. Apraše skolininkui buvo išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir kitos jo teisės bei pareigos. Taip pat skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) buvo išaiškinta atsakomybė už perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą. Turto aprašą kaip areštuoto turto saugotojas (administratorius) pasirašė UAB „B.“ direktorius K. K., kuris patvirtino, kad apraše nurodytą turtą priėmė saugoti bei gavo aprašo nuorašą (t. 1, b. l. 145-147). Iš 2015 m. kovo 19 d. pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad UAB „L.“ reikalavimams užtikrinti 2015 m. kovo 19 d. buvo areštuotas anksčiau nurodytas UAB „B.“ turtas. UAB „B.“ buvo apribota disponavimo teisė šiuo turtu (t. 12, b. l. 8-10). Antstolio R. V. 2016 m. kovo 30 d. turto arešto akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, remiantis teismo vykdomuoju raštu Nr. 2-1664-723/2015, išduotu UAB „L.“, UAB „B.“ buvo uždrausta disponuoti 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodytu kilnojamuoju turtu. Šiame akte skolininkui, turto saugotojui dar kartą buvo išaiškinta, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 157-159). Taigi nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad K. K. kaip UAB „B.“ direktorius turėjo teisę valdyti bei naudoti bendrovės turtą, nurodytą antstolio surašytame turto apraše, jos interesais, tačiau negalėjo šiuo turtu disponuoti, jis privalėjo saugoti šį turtą, taip pat kaltinamajam buvo žinoma atsakomybė už šio turto neteisėtą neišsaugojimą.
Teisiamojo posėdžio metu K. K. aiškino, kad turto apraše pasirašė tuo metu, kai buvo susijaudinęs, nes sužinojo, kad bendrovei yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės pagal sandorius, apie kuriuos jam net nebuvo žinoma. Jis iš tikrųjų neprisiėmė jokios atsakomybės už apraše nurodytą turtą, kuris jo aprašymo metu nepriklausė bendrovei. Antstolį informavo, kad apraše nurodytas turtas nepriklauso bendrovei, nurodė, jog antstolis turi kreiptis į turto savininką, tačiau į tokius paaiškinimus nebuvo reaguojama. Antstolis liepė pasirašyti dokumentą, paaiškindamas, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis nepasirašys, turto apraše bus pažymėta, jog jis atsisakė pasirašyti. Pasirašęs turto apraše, jis gavo bent dokumentą, iš kurio buvo galima suprasti, kas vyksta. Apraše nenurodė, kad turtas nebepriklauso bendrovei, nes niekas nepatarė taip pasielgti. Tuo metu su savimi neturėjo dokumentų, kuriuos pasirašė su A. Š.. Kaltinamasis K. K. ir ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad pasirašė 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, laikėsi pozicijos, jog jis neprisiėmė pareigos saugoti šį turtą (t. 13, b. l. 148, t. 14, b. l. 28-32, 35-41). Taip pat K. K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad jis neskaitė paskutinio turto aprašo lapo, jį tik pasirašė (t. 14, b. l. 28-32). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog K. K. galėjo nesuprasti ir nesuprato, kokį dokumentą pasirašė, kokias teises bei pareigas jis įgyja pasirašydamas šį dokumentą, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu jis pats paaiškino, jog turto aprašą pasirašė, nes norėjo turėti dokumentą, iš kurio turinio galėtų suprasti, kas vyksta. Teigtina, kad, pasirašydamas turto aprašą, kaltinamasis su kitais šį dokumentą pasirašiusiais asmenimis išreiškė valią dėl šio dokumento turinio, t. y. turinio atitikimo faktinei situacijai. Tvirtinti, kad kaltinamojo laisva valia šiuo atveju buvo kaip nors apribota, nėra pagrindo. Teismas pažymi ir tai, kad turto apraše K. K. pasirašė du kartus. Vienu parašu jis patvirtino, kad gavo turto aprašo nuorašą, o kitu parašu patvirtino, jog priėmė saugoti apraše nurodytą turtą (tokiu būdu išreiškė valią prisiimti turto saugotojo, administratoriaus pareigas) bei gavo turto aprašo nuorašą. Konstatuotina, kad K. K. subjektyvi pozicija, jog, pasirašydamas turto aprašą, jis neprisiėmė jokių pareigų, kurios buvo nurodytos ir pasirašytame dokumente, niekaip nepaneigia tokių pareigų egzistavimo bei nešalina kaltinamojo atsakomybės už jų nevykdymą.
Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad K. K. antstoliui, turto aprašo surašymo metu ar jį surašius, paaiškino, jog aprašytas turtas nepriklausė jo vadovaujamai bendrovei, tačiau į tokį paaiškinimą nebuvo sureaguota. Kaip jau buvo minėta, turto 2015 m. kovo 19 d. apraše nebuvo užfiksuota jokių pastabų bei pareiškimų dėl aprašyto turto. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu iš tikrųjų antstoliui būtų nurodyta, jog visas aprašytas turtas nepriklauso bendrovei, šio turto aprašymas ir areštas taptų beprasmis. Tokio turto aprašymu bei areštu nebūtų suinteresuotas ir išieškotojo, kurio interesais buvo veikiama, atstovas, kuris dalyvavo aprašant turtą. Be to, čia atsižvelgtina ir į tai, kad bendrovė turėjo kito turto (įrenginių), kuris, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo būti aprašytas bei areštuotas, todėl aprašyti ir areštuoti vien tik turtą, kuris pagal K. K. tariamai nurodytas aplinkybes galimai nėra bendrovės nuosavybė, būtų visiškai nelogiška. Abejonių K. K. nurodoma versija apie tai, kad turtas jo aprašymo metu nepriklausė UAB „B.“, kelia ir faktas, jog antstolis aprašė tik tą turtą, kuris tariamai buvo parduotas A. Š..
Žemesnės instancijos teismas
K. K. versiją, kad turto apraše nurodytas turtas šio aprašo sudarymo metu nebepriklausė bendrovei, nes buvo parduotas A. Š., paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai. Iš liudytojo R. Š. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis iš pradžių nurodė, jog neatsimena, ar dalyvavo turto aprašyme, ar bendravo su K. K., kai buvo aprašomas turtas. Vis tik aplinkybę, kad šis liudytojas iš tikrųjų dalyvavo aprašant turtą, patvirtina faktas, jog ir jis pasirašė 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, taip pat fotonuotraukos, darytos faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad aprašant turtą nebuvo informacijos, jog šis turtas yra parduotas. Apie turto pardavimą buvo sužinota vėliau (galimai tik 2017 metais). K. K. 2015 metais tikrai nieko neinformavo, kad aprašytas turtas yra parduotas. Iš liudytojo R. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad turto aprašyme dalyvavo K. K., UAB „L.“ ir UAB „E.“ atstovai. Patalpose buvo UAB „B.“ turtas, kuris bendru sutarimu buvo apžiūrėtas, detalizuotas. Aprašant įrenginius, vyko diskusija, šalys reiškė nuomonę, kokia gali būti įrenginių vertė. Turto apraše buvo nurodytas turtas pagal K. K. ir kitų dalyvavusių asmenų pastabas. Pastabų dėl šio aprašo turinio nebuvo. Turto saugotoju buvo paliktas UAB „B.“, nes tai buvo šios bendrovės turtas. Turto arešto aktas ar liudytojo veiksmai, aprašant turtą, nebuvo skundžiami. K. K. neaiškino, kad dalis turto priklauso trečiajam asmeniui, jog tas turtas yra parduotas. Jeigu būtų nurodyta, kad turtas nepriklauso bendrovei, liudytojas būtų įrašęs tokias pastabas į aprašą. Patalpose buvo ir kito turto, kuris galėjo būti aprašytas. Su surašytu turto aprašu susipažino tiek UAB „L.“, tiek UAB „B.“ direktoriai, pasirašė turto aprašą. Pastabų dėl turto priklausomybės ar kažkokių kitokių pastabų nebuvo. Tuo metu, kai buvo aprašinėjamas turtas, UAB „E.“ nekraustė UAB „B.“ turto iš patalpų. K. K. nereiškė pastabų, kad tas turtas, kuris buvo bendrovės naudotose patalpose, nepriklausė bendrovei. K. K. niekada neginčijo turto priklausomybės, toks ginčas kilo tik tuomet, kai 2016 metais buvo pradėta ieškoti aprašyto turto. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. taip pat parodė, kad 2015 m. kovo 19 d. turto aprašas buvo surašytas apžiūrint apraše nurodytus kilnojamuosius daiktus vietoje. Surašant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą dalyvavo ir UAB „B.“ direktorius K. K.. Surašius turto aprašą, pastabų dėl jo turinio nebuvo. K. K. neminėjo, kad 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodyti kilnojamieji daiktai UAB „B.“ nepriklauso ir yra parduoti. Jeigu būtų toks pareiškimas, jis būtų įrašytas į 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą. Bendrovei nepriklausančio turto liudytojas neaprašinėtų, o ieškotų UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančio turto. K. K. 2015 m. kovo 19 d. neteikė ir nerodė turto apraše nurodytų kilnojamųjų daiktų pardavimą patvirtinančių dokumentų. K. K., R. Š. bei kiti apžiūroje dalyvavę asmenys apžiūrinėjo, diskutavo, bendravo apie aprašomo turto vertę. Abi šalys sutiko, kad aprašytas turtas atitinka teismo nutartyje nustatytą arešto mastą (t. 11, b. l. 190-193). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų R. Š. ir R. V. parodymais, kurie leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų jokių ginčų, aprašant turtą, dėl šio turto priklausomybės nekilo, K. K. nenurodė, jog aprašytas ir areštuotas turtas nepriklauso UAB „B.“, kad jis buvo kažkam parduotas.
Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir tai, kad antstolio 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodytas turtas iš vietos, kurioje jis buvo laikomas ir aprašytas, t. y. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas iki 2015 m. balandžio 3 d. Faktą, kad paminėtas turtas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas iki 2015 m. balandžio 3 d., patvirtina 2015 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-15-858 turinys. Iš šiame protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad antstolis R. V. UAB „E.“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdydamas užsakovo UAB „E.“ pavedimą, konstatavo užsakovo UAB „E.“ nurodytų 1332,55 m² bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei jose esančio turto bendrą vaizdą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad minėtoje vietoje jokia veikla nebuvo vykdoma, patalpos yra tuščios ir visiškai atlaisvintos (t. 12, b. l. 55-56).
Pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 14/12/18 ir Nr. 14/12/18-2, sudarytose 2014 m. gruodžio 18 d., užfiksuota, kad UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė A. Š. atitinkamai faneravimo presą NPV 8/120 DIGIT už 9068,87 Eur ir krautuvą „Stein Bock“ už 2114,22 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 14/12/31, sudarytoje 2014 m. gruodžio 31 d., pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 15/01/05, sudarytoje 2015 m. sausio 5 d., pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 15/01/14, sudarytoje 2015 m. sausio 14 d., pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 15/01/15, sudarytoje 2015 m. sausio 15 d., ir pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 15/01/16, sudarytoje 2015 m. sausio 16 d., užfiksuotų duomenų matyti, kad pardavėjas UAB „B.“, atstovaujama direktoriaus K. K., pardavė A. Š. atitinkamai lukšto sujungimo stakles 3 E-642 už 997,16 Eur, medienos drožlių siurbimo įrenginį už 781,39 Eur, presą „SIMI“ už 1200 Eur, lukšto kapojimo stakles „HYMMEN“ už 1200 Eur, kompresorių E140 ATMOS-CHRAST už 1800 Eur. Pagal visas septynias paminėtas sutartis pirkėjas įsipareigojo atsiimti įsigytą prekę ne vėliau, nei sumoka pardavėjui visą prekės kainą (t. 3, b. l. 69-77). Pažymėtina, kad dėl fakto, jog aptariamas sutartis parengė pats K. K., šias sutartis pasirašė ir pateikė pasirašyti A. Š., baudžiamojoje byloje ginčų nekilo. Taip pat iš 2015 m. sausio 8 d. PVM sąskaitos faktūros serija BA Nr. 1505 matyti, kad UAB „B.“ A. Š. pardavė keturis stalus už 200 Eur (t. 3, b. l. 73). Devyniuose kasos pajamų orderiuose, kuriuose kaip kasininkas pasirašė K. K., užfiksuota, kad A. Š. sumokėjo pinigus pagal anksčiau nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis ir sąskaitą faktūrą BA1505 (t. 3, b. l. 78-79, t. 2, b. l. 18). Aptartais dokumentais K. K. grindžia savo teiginius, kad turtas, kuris yra nurodytas 2015 m. kovo 19 d. turto apraše, buvo parduotas A. Š. iki šio turto aprašymo. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog anksčiau nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys yra suklastoti dokumentai, iš tikrųjų UAB „B.“ turtas nebuvo parduotas A. Š., kuris neturėjo ir neturi teisės priimti sprendimų dėl šio turto likimo ir jo nesprendė. Paminėtos septynios pirkimo-pardavimo sutartys buvo suklastotos tik tam, kad jomis būtų užmaskuotas areštuoto ir aprašyto turto paslėpimas bei šio turto pasisavinimas, t. y. sudarytas vaizdas, kad aprašydamas turtą ir atlikdamas kitus veiksmus antstolis sąmoningai ar nesąmoningai suklydo, jog turtas bylai reikšmingu laiku nebuvo K. K. žinioje ir atitinkamai jis neturėjo su šiuo turtu susijusių pareigų, šį turtą tariamai teisėtai galėjo valdyti, naudoti ir disponuoti kiti subjektai, nors realiai turtas visą laiką buvo kaltinamojo žinioje, o tikrasis turto savininkas (UAB „B.“) jo neteko.
Išvadą, kad septynios sutartys dėl UAB „B.“ turto pirkimo-pardavimo buvo suklastotos, juose užfiksuoti duomenys neatitiko realybės, leidžia daryti jau anksčiau nustatyti ir aptarti faktai, t. y. K. K. antstoliui, surašant 2015 m. kovo 19 d. turto aprašą, nenurodė, jog aprašomas turtas nepriklauso UAB „B.“ ir buvo parduotas A. Š., apie turto pardavimą nebuvo žinoma nei su bendrovės apskaitos dokumentais dirbusiems asmenims, nei asmeniui, kuris rūpinosi turto išgabenimu iš patalpų, kuriose UAB „B.“ vykdė savo veiklą, informacija apie turto pardavimą atsirado tik 2016 m. rugpjūčio 5 d., dokumentai patvirtinantys tariamą UAB „B.“ aprašyto turto pardavimą antstoliui buvo pateikti tik 2017 m. balandžio 4 d., UAB „B.“ turtas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo vežamas ir galiausiai dalis aprašyto turto buvo surasta su K. K. susijusių bendrovių patalpose. Paminėti faktai taip pat leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų K. K. paslėpė aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį UAB „B.“ didelės vertės turtą.
Teismas konstatuoja ir tai, kad tiek paties K. K., tiek A. Š. parodymai dėl turto pirkimo bei pardavimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs, jie nesutampa tarpusavyje ir yra nelogiški, prieštarauja kitiems byloje užfiksuotiems duomenims. Taigi K. K. bei A. Š. parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems anksčiau aptartiems baudžiamojoje byloje užfiksuotiems duomenims.
Kaltinamasis K. K. teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad su A. Š. ir R. Š. buvo susitarta, jog jų įsigyta įranga bus palikta UAB „B.“ patalpose ir bus naudojama vykdant bendrovės veiklą, kol kaltinamojo bendrovė įsigis naują įrangą, o pirkėjai įsigis visą jiems reikiamą įrangą ir susiras patalpas, kuriose galės vykdyti suplanuotą ūkinę-komercinę veiklą. Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje yra nurodęs ir liudytojas A. Š.. Teismas pastebi tai, kad iš visų septynių pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „B.“ ir A. Š., matyti, kad įrenginių pirkėjas įsipareigojo atsiimti įsigytus įrenginius ne vėliau, nei sumoka pardavėjui visą parduodamo daikto kainą (t. 3, b. l. 69-77). Ši aplinkybė rodo, kad bent jau rašytine forma nei vienu atveju nebuvo susitarta dėl to, jog tariamai įsigyjama įranga dar kurį laiką pasiliks pas jos pardavėją. Priešingai, sutartyse buvo susitarta, kad įranga bus paimta iš pardavėjo ne vėliau, kai už įsigyjamus daiktus bus sumokėta sutarta pinigų suma.
K. K. tvirtino, kad jis informavo įrangos pirkėjus, jog jie turi pasiimti įsigytą įrangą, taip pat juos informavo apie antstolio sprendimus, turto areštą. Kaltinamasis aiškino, kad parduotos įrangos išvežimą organizavo jos savininkai, t. y. jie samdė krovikus, transportą, ir įrangą išsivežė. Kaltinamasis nežino, kur pirkėjai išvežė savo turtą. R. Š. nurodė, kam ir kas priklauso. Vėliau R. Š. ir A. Š. kaltinamojo paprašė pasaugoti įsigytus įrenginius. Kada įranga buvo nuvežta į UAB „U.“ ir UAB „V.“ patalpas, kaltinamasis neprisiminė. Pinigus už parduotą įrangą susitikimų metu, kai buvo pasirašomos pirkimo-pardavimo sutartys, sumokėjo A. Š.. A. Š. iki šiol prašo, kad kuo greičiau būtų grąžinti jam priklausantys daiktai arba būtų grąžinti už daiktus sumokėti pinigai. Iš A. Š. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad tuo metu, kai buvo pranešta apie galimybę pasiimti įrangą, jis nebuvo informuotas apie tai, jog dėl šios įrangos kyla kokių nors problemų, kad ją reikia pasiimti skubiai, jog jai yra taikomi kažkokie apribojimai. Jis buvo informuotas, kad įrenginių pardavėjas įsigijo naują įrangą, todėl senos nebereikia. Liudytojas teigė, kad iš UAB „B.“ įsigytą įrangą jis pardavė kitam subjektui (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įrangą pardavė fiziniam asmeniui) už 20000 Eur. K. K. jokių pretenzijų neturi. Subjektas, kuris įsigijo įrangą iš liudytojo, taip pat niekam pretenzijų neturi. Čia pastebėtina, kad apie jokias pretenzijas K. K. bei tariamo įrangos pirkėjo pretenzijas pačiam A. Š. šis liudytojas nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad A. Š. ir K. K. parodymų dalis dėl A. Š. informavimo apie turtui taikomą areštą, priežastis, dėl kurių turėjo būti paimti įrenginiai, nesutampa tarpusavyje. Taip pat nesutampa kaltinamojo ir liudytojo parodymų dalis dėl A. Š. reiškiamų pretenzijų, susijusių su turto ar už turtą sumokėtų pinigų grąžinimu, K. K.. Kaip jau minėta, A. Š. tvirtino, kad jokių pretenzijų K. K. neturi, iš UAB „B.“ įsigytą turtą jis pardavė už 20000 Eur, o šį turtą įsigijęs subjektas jam taip pat jokių pretenzijų neturi. Teismas konstatuoja, kad A. Š. parodymų dalis, jog subjektas, įsigijęs įrangą, jam neturi jokių pretenzijų, yra visiškai nelogiška. Akivaizdu, kad subjektas, sumokėjęs 20000 Eur ir negavęs visos ar dalies įsigytos įrangos, iš A. Š. reikalautų pateikti parduotą įrangą arba grąžinti sumokėtus pinigus. Be to, A. Š. aiškino, kad subjektas, kuris įsigijo įrangą, ją pasiėmė. Vis tik tokie teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes, kaip jau minėta anksčiau, dalis įrangos buvo rasta su K. K. susijusių bendrovių naudojamose patalpose.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Š., apklausiamas Islandijos pareigūno, apskritai nurodė, jog jis pats jokios įrangos iš UAB „B.“ neįsigijo, o tik paskolino R. Š. 20000 Eur. R. Š. skolą jam grąžino. Visa suma buvo paskolinta per vieną kartą ir grąžinta per vieną kartą. Įrenginiai buvo pirkti liudytojo vardu, nes jis paskolino pinigus ir tai buvo tarsi apsidraudimas, jog skola bus grąžinta. Technikos pirkime jis nedalyvavo, jos neėmė, dėl jos kainos nesiderėjo. Kodėl UAB „B.“ pardavė techniką, nežino. Technikos nepardavinėjo ir nežino, kas ją nupirko. Kada buvo paimti UAB „B.“ įrenginiai, nežino. Akivaizdu, kad aptarti A. Š. parodymai neatitinka nei jo paties teisiamojo posėdžio metu, nei ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nurodytų aplinkybių, nei K. K. nurodytų aplinkybių.
K. K. teiginius, kad tariamai įsigytus įrenginius iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė A. Š. bei R. Š. (pastebėtina, kad kaltinamasis šį asmenį pirmą kartą nurodė tik 2021 m. sausio 14 d. vykusios apklausos metu, apklausiamas šeštą kartą) įgaliotas ar pasamdytas asmuo (asmenys), įrenginiai buvo išgabenti į kaltinamajam nežinomą vietą, paneigia anksčiau aptarti liudytojo R. K. parodymai bei apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaip jau minėta, liudytojas R. K. nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie jokį turto pardavimą, niekas kitas bendrovės įrenginių nebuvo atvykęs pasiimti, iš UAB „B.“ naudotų patalpų įrenginiai buvo vežami į bendrovių, susijusių su K. K., patalpas. Kur turi būti gabenami įrenginiai, nurodė K. K.. Apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dalis antstolio aprašyto turto buvo rasta būtent su K. K. susijusių bendrovių naudojamose patalpose.
K. K., apklausiamas 2020 m. birželio 30 d., nurodė, kad A. Š. pasamdytas transportas išsivežė įsigytus įrenginius ir A. Š. telefonu informavo, jog įrenginiai buvo atsiimti. Vis tik iš A. Š. parodymų matyti, kad jis įrangos išvežimu nesirūpino, tuo tariamai rūpinosi R. Š.. Taigi akivaizdu, kad A. Š. apie įrangos išvežimą informuoti kaltinamojo net ir neturėjo pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. K. aiškino, jog apžiūrų metu rasti įrenginiai, kurie aprašyti turto apraše, buvo saugomi A. Š. ir R. Š. prašymu. Vis tik A. Š. parodymai leidžia teigti, jog jis pardavė tariamai įsigytą įrangą ir jos likimu nesidomėjo. Taigi jis neturėjo jokio pagrindo prašyti K. K. ar kokio nors kito asmens pasirūpinti liudytojui nebepriklausančia įranga. Teigtina, kad dėl įrenginių saugojimo nebuvo tartasi ir su R. Š.. Akivaizdu, kad su R. Š. dėl įrenginių saugojimo/laikymo galėjo būti tariamasi tik iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki šio asmens mirties (t. 15, b. l. 172). K. K., apklausiamas 2016 m. spalio 14 d., nurodė, kad jis iki 2016 m. spalio 28 d. pateiks dokumentus, kur yra 2015 m. kovo 19 d. turto apraše nurodytas turtas. Vis tik akivaizdu, kad iki nurodyto termino jis jokių duomenų, susijusių su turto buvimo vieta nenurodė. Kur yra tariamai R. Š. ar A. Š. prašymu saugomi daiktai, K. K. nenurodė ir vėlesnių apklausų, vykusių 2017 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. gegužės 3 d. ir 2020 m. birželio 30 d., metu. Teisiamajame posėdyje K. K. aiškino, kad tyrimo metu nežinojo, kur buvo išvežti daiktai, o apie vėlesnius susitarimus niekas neklausė, todėl jis nieko ir nepasakojo, nematė tikslo, nes tai nebuvo susiję su užduodamais klausimais. Vis tik yra visiškai akivaizdu, kad kaltinamasis trijų paskutiniųjų nurodytų apklausų metu jau turėjo žinoti, kur yra dalis antstolio aprašytų daiktų ir galėjo nurodyti jų vietą. Kita vertus, aprašyto turto buvimo vieta domino ne tik teisėsaugos institucijų atstovus, bet ir turto aprašą surašiusį antstolį, kurio kaltinamasis taip pat niekaip neinformavo apie šio turto buvimo vietą net ir po to, kai buvo priimta jau anksčiau minėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis. Toks K. K. elgesys ne tik iš dalies patvirtina, kad jo ir A. Š. pasirašytos sutartys buvo suklastotos, bet ir tai, jog iš tikrųjų jis paslėpė UAB „B.“ priklausantį turtą, kuris buvo areštuotas ir antstolio aprašytas, UAB „B.“ šio turto neteko, o kaltinamasis su šiuo turtu elgėsi kaip su savu.
BK 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. K. K. nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 246 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 183 straipsnio 2 dalies, 190 straipsnio, 246 straipsnio 2 dalies ir 248 straipsnio nuostatos lengvina K. K. teisinę padėtį, todėl būtent šių normų nuostatos ir yra taikomos kaltinamajam. Šiuo metu pagal BK 246 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas paslėpė aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą (didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (BK 248 straipsnio 3 dalis)), o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis)). Šiuo atveju, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo metu nustatytą MGL dydį (37,66 Eur), nekyla abejonių, kad K. K. paslėpto ir pasisavinto turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.
K. K. veiksmai, suklastojus septynias įrenginių ir kitų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-696/2018, 2K-71-976/2017 ir kt.). Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl aptariamoje normoje nurodytų veiksmų padarymo atsiranda bent vienas iš normoje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi asmuo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako, jei yra nustatoma, kad jis sąmoningai nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir dėl to kilo bent vienas iš anksčiau paminėtų normoje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis K. K. aiškino, kad, įsigijus UAB „B.“, jam nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Tuo metu, kai vadovavo bendrovei, jis buvo kasininkas. Anksčiau buvusi kasa jam nebuvo perduota. Savo vadovavimo laikotarpiu visą apskaitą tvarkė pagal teisės aktų reikalavimus, visos ūkinės operacijos atsispindėjo buhalterijoje. Tuomet, kai iš bendrovės išėjo J. L. ir M. J., jis pats su pagalbininkais tvarkė apskaitą. Bendrovėje pinigų gavimas buvo įforminamas kasos pajamų orderiais, o išlaidos buvo forminamos kasos išlaidų orderiais, sandoriai atitinkamais dokumentais, sutartimis. Visi šie dokumentai buvo teikiami buhalterėms. Darbuotojams buvo sumokėti pinigai, su darbuotojais buvo atsiskaityta taip, kaip nurodyta kasos išlaidų orderiuose. Kai darbuotojai buvo išvyti iš bendrovės naudotų patalpų, visi bendrovės daiktai taip pat ir kompiuteriai, UAB „B.“ dokumentai liko užrakinti. Bendrovės dokumentus, kuriais disponavo, perdavė bankroto administratoriui. Bankroto administratoriui perdavė tuos dokumentus, kuriuos sudarė. Bankroto administratoriui buvo perduota ir kasos knyga bei žiniaraščiai. Su A. Š. pasirašytus kasos pajamų orderius, sąskaitą faktūrą įtraukė į kasos knygą, nes buvo kasininkas. Jis įtraukė paminėtas operacijas į apskaitos registrus. UAB „B.“ dokumentai, kuriuos paliko ankstesnis bendrovės savininkas ir buhalterės, buvo išvežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Didžioji knyga buvo vedama, bet jos neperdavė buvę buhalteriai. Jis vedė žiniaraščius nuo 2015 m. sausio 5 d. Visas operacijas apskaitė, o likučių iš buhalterijos negavo. Teismas konstatuoja, kad dalis K. K. nurodytų aplinkybių neatitinka baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, kurie paneigia tokius kaltinamojo paaiškinimus.
Iš K. K. atsakymo į reikalavimą pateikti dokumentus matyti, kad BUAB „B.“ dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl jis minėtos bendrovės dokumentų pateikti negali (t. 5, b. l. 181) Iš UAB „C.“ atstovo lydraščio matyti, kad BUAB „B.“ bankroto administratorius pagal reikalavimą ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikė bendrovės 2014 metų kasą, sutartis su UAB „L.“, tarpusavio užskaitymo aktus, kasos išlaidų orderius ir kitus dokumentus. Kitų reikalavime nurodytų BUAB „B.“ dokumentų tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nebuvo rasta (t. 5, b. l. 174). Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui nebuvo pateikti laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. UAB „B.“ pirkėjų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai ir kasos knyga, todėl negalima nustatyti, ar ir kaip UAB „B.“ apskaitė laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įformintą įrenginių ir kito turto pardavimą A. Š. bei 17561,64 Eur gavimą. Taip pat nebuvo pateikti UAB „B.“ apskaitos registrai, t. y. laikotarpių nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. didžioji knyga, laikotarpio nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pirkėjų, tiekėjų detalūs buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, todėl nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB „B.“ užsakovų neatsiskaitymo atvejų, UAB „B.“ ir UAB „L.“ tarpusavio ūkinių operacijų, laikotarpio nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d. įforminto UAB „B.“ įrenginių ir kito turto pardavimo A. Š. už 17561,64 Eur. Tuo atveju, jeigu UAB „B.“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. apskaitos registrų, negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. (t. 5, b. l. 187-199) Apžiūrėjus UAB „B.“ registrus – bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą ir detalius buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., specialistas L. S. patikslino, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 31 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. (t. 5, b. l. 226-228) Teigtina, kad aptartų duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina bendrovėje buvusius buhalterinės apskaitos trūkumus K. K. vadovavimo bendrovei metu.
Iš liudytojos J. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad ji K. K. šio prašymu 2014 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė didžiosios knygos likučius. Ji kaltinamajam pateikė visus duomenis, kurių jis prašė, tačiau galimai prašomus duomenis galėjo pateikti ir šiek tiek pavėluotai, nes turėjo daug darbų. UAB „B.“ didžiąją knygą, pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius ji vedė iki 2014 m. lapkričio 30 d. Čia pastebėtina, kad J. L. UAB „B.“ dirbo nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. vasario 17 d. Šiai bylai reikšmingu laikotarpiu ji nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 214 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 d. sausio 31 d. ir nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 vasario 17 d. buvo nedraudiminiuose laikotarpiuose (t. 12, b. l. 79, t. 17, b. l. 33-43). Liudytoja teigė, kad M. J. vedė kasos knygą iki 2014 m. lapkričio mėnesio ir, liudytojai dar dirbant bendrovėje, atsisakė kasininkės pareigų. Kas vedė minėtus registrus nuo 2014 m. gruodžio 1 d., nežino. Liudytoja, išeidama iš bendrovės, pasiėmė didžiosios knygos likučius ir apyvartas, kad būtų įrodymas, jog suvestos visos operacijos. Išeidama iš darbo, perdavė K. K. tai, ko jis prašė – likučius, apyvartos žiniaraščius. Ikiteisminio tyrimo metu J. L. taip pat tvirtino, kad tuo metu, kai dirbo UAB „B.“, ji buhalterinėje programoje „S.“ vedė visus reikiamus apskaitos registrus, t. y. didžiąją knygą, didžiosios knygos sąskaitų aktyvumą, gaunamų ir išrašomų sąskaitų registrus, tiekėjų pirkėjų išrašomų sąskaitų registrus, atskaitingų asmenų ataskaitas, ilgalaikio ir trumpalaikio turto ataskaitas. K. K. prašymu 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje ji UAB „B.“ didžiąją knygą elektroniniu paštu išsiuntė K. K.. M. J. UAB „B.“ kasą ir kasos dokumentus 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje perdavimo priėmimo aktu perdavė K. K.. Kaltinamasis pats paėmė atspausdintus ir į segtuvus sudėtus UAB „B.“ pirkimo ir pardavimo registrus, nurašymo aktus. Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė atspausdintus UAB „B.“ dokumentus už 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 30 d. laikotarpį, t. y. didžiąją knygą, pirkėjų apskaitos žiniaraštį, apyvartos žiniaraštį (t. 12, b. l. 86-105). Taigi iš aptartų liudytojos parodymų, kuriais nėra jokio pagrindo nesivadovauti, darytina išvada, kad K. K. buvo pateikti UAB „B.“ dokumentai už laikotarpį, už kurį buvo atsakinga J. L.. Čia pažymėtina, kad pats kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog J. L. jam elektroniniu paštu siuntė du failus, tačiau jis šių failų negalėjo atidaryti. Taip pat pastebėtina ir tai, kad specialistas L. S., apžiūrėjus UAB „B.“ registrus – bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą ir detalius buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nenustatė apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. (t. 5, b. l. 226-228) Tokia specialisto išvada leidžia teigti, kad J. L. neturėjo motyvo ir pagrindo slėpti UAB „B.“ apskaitos dokumentus nuo kokių nors subjektų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš UAB „B.“ 2017 m. spalio 4 d. dokumentų perdavimo priėmimo akto turinio matyti, kad K. K. perdavė, o UAB „C.“, kurią atstovo E. T., priėmė patikrinimui UAB „B.“ dokumentus, t. y. 2014 metų avanso apyskaitą (1 segtuvą), 2014 metų sausio-balandžio mėnesių pirkimus (1 segtuvą), 2014 m. spalio-gruodžio mėnesių avanso apyskaitą (1 segtuvą), 2014 m. sausio-balandžio mėnesių pirkimus (1 segtuvą), 2014 m. gegužės-birželio mėnesių pirkimus (1 segtuvą), 2014 m. liepos-rugpjūčio mėnesių pirkimus (1 segtuvą), 2014 m. pardavimus, UAB „B.“ apskaitos programos duomenų bazę (1 CD kompaktinį diską) (t. 11, b. l. 5). Šie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad bendrovės apskaitos dokumentai K. K. iš tikrųjų buvo perduoti. Tuo pačiu teigtina, kad priešingai nei tvirtino K. K., jis turėjo galimybę užtikrinti bendrovės apskaitos tęstinumą. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų galima daryti išvadą, kad K. K. nebuvo perduota dalis bendrovės apskaitos dokumentų, kaltinamasis vis tiek turėjo pareigą pagal turimus duomenis tinkamai organizuoti bei tvarkyti bendrovės apskaitą laikotarpiu, kai jis buvo bendrovės vadovas.
Iš „Sodra“ duomenų matyti, kad M. J. UAB „B.“ dirbo iki 2015 m. vasario 5 d. (t. 15, b. l. 33) Iš liudytojos M. J., kuri buvo UAB „B.“ buhalterės padėjėja, parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad, kiek jai yra žinoma, J. L. bendrovės apskaitą vedė tinkamai. Didžiąją knygą J. L. vedė iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tuomet išėjo iš darbo ir nevedė apskaitos, tačiau gruodžio mėnesį buvo atėjusi į darbą, nes reikėjo padėti įmonei tvarkyti ataskaitas. Bendrovėje buvo vedami pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, nes tai buvo kasdieninis darbas. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. nebevedė kasos knygos. Nežino, kas vedė visą UAB „B.“ apskaitą ir kasos knygą tuomet, kai K. K. tapo vadovu. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. ji nebuvo kasininke. Kasos knygą, nebebūdama kasininke, perdavė 2015 m. sausio 29 d., nes to reikalavo K. K.. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja teigė, kad nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. vasario 5 d. UAB „B.“ buvo vedami pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, pradelstų skolų registrai. Nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. vasario 5 d. vedė UAB „B.“ pirkėjų, tiekėjų, žaliavų, medžiagų buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, pradelstų skolų registrus. Visi minėti registrai buvo vedami buhalterinėje programoje „S.“. Kiekvieno mėnesio pabaigoje visus dokumentus sutikrindavo vyriausioji buhalterė J. L.. UAB „B.“ buvo vedama kasos knyga iki ji perdavė ją K. K.. Kada tiksliai perdavė kasos knygą, liudytoja negalėjo nurodyti, tačiau tai galėjo būti nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. vasario 5 d. Ji parengė perdavimo priėmimo aktą ir perdavė pasirašyti K. K.. Kiek prisimena, buvo sau pasidariusi kasos knygos perdavimo priėmimo akto kopiją. Bendrovėje 2014 m. gruodžio 18 d. buvo vedama kasos knyga, ji ją pati vedė. Iš kasos likučio ir kasos dokumentų priėmimo perdavimo akto matyti, kad M. U. K. K. pasirašytinai perdavė UAB „B.“ 2014 m. sausio-gruodžio mėnesių kasos knygą, 2014 m. gegužės-birželių mėnesių kasos knygą, 2015 m. sausio 29 d. kasos dokumentų sutikrinimo aktą, 0 Eur kasos likutį ir 0,64 Lt kasos likutį (t. 12, b. l. 127). Teigtina, kad liudytojos M. J. parodymai iš dalies sutampa su J. L. parodymais ir juos patvirtina. Pačios M. J. parodymus apie tai, kad kaltinamajam buvo perduota bendrovės 2014 m. sausio-gruodžio mėnesio kasos knyga, 2014 m. gegužės-birželių mėnesių kasos knyga, 2015 m. sausio 29 d. kasos dokumentų sutikrinimo aktas, patvirtina kasos likučio ir kasos dokumentų priėmimo perdavimo akto turinys.
Iš liudytojos A. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji K. K. pavedimu dirbo su programa „S.“. Šioje programoje buvo suvesti UAB „B.“ buhalteriniai registrai. Už 2014 metus UAB „B.“ registrai buvo. Taip pat programoje buvo UAB „B.“ pirkimai, pardavimai, atsargos, ilgalaikis turtas. UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrų nespausdino, nes niekas jos to neprašė. Ji nevedė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos registrų, nes jai nebuvo teikiami jokie dokumentai, o nespausdino, nes tokios užduoties jai niekas neskyrė. Taigi ir šios liudytojos parodymai iš esmės patvirtina J. L. ir M. J. teiginius ir dar kartą leidžia daryti išvadą, kad K. K. buvo perduoti bendrovės apskaitos dokumentai, jos tvarkymui reikšmingi duomenys.
Teismui, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nekyla abejonių, kad UAB „B.“ apskaitos dokumentai, taip pat ir kompiuteris su programa, kurios pagalba anksčiau buvo vedama bendrovės apskaita, K. K. buvo perduoti, t. y. tuo metu, kai vadovavo bendrovei, kaltinamasis šiuos apskaitos dokumentus, taip pat didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. kovo 14 d. bei pirkėjų, tiekėjų detalių buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 5 d., turėjo savo žinioje. Vis tik jis šių dokumentų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei bankroto administratoriui, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis iš tikrųjų paslėpė dalį UAB „B.“ apskaitos dokumentų. K. K. teiginių, kad tuo laikotarpiu, kai jis vadovavo UAB „B.“, didžioji knyga ir pirkėjų, tiekėjų detalūs buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai buvo vedami, nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo teiginiai, kad 2015 m. kovo 9 d. neturėjo galimybės pasiimti bendrovės dokumentų yra visiškai nepagrįsti, nes iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad tuo metu, kai bendrovės darbuotojams buvo nurodyta palikti patalpas, jiems buvo sudarytos galimybės paimti tiek savo asmeninius daiktus, tiek bendrovės dokumentus, o antstoliui buvo aktualu užfiksuoti tik tai, koks turtas tuo konkrečiu metu buvo patalpose. Pastebėtina, kad išprašant UAB „B.“ darbuotojus iš patalpų, dalyvavo ir kaltinamasis, aišku, jis į įvykio vietą atvyko vėliau nei antstolis bei kiti asmenys. Jam nebuvo sudaroma kliūčių pasiimti įmonės dokumentus.
Anksčiau jau buvo nustatyta, kad K. K. A. Š. iš UAB „B.“ turto nepardavė ir, akivaizdu, pinigų už tariamai parduotą turtą negalėjo gauti ir negavo. K. K. surašė vieną PVM sąskaitą faktūrą ir septynias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Paminėtų dokumentų ir juose užfiksuotų duomenų pagrindu kaltinamasis surašė ir pasirašė devynis tikrovės neatitinkančius UAB „B.“ kasos pajamų orderius, kuriais įformino tariamą 17561,64 Eur gavimą iš A. Š., t. y. nevykusias ūkines operacijas. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pasitvirtino specialistui pateiktoje užduotyje nurodytos aplinkybės dėl tariamo turto pardavimo A. Š. ir tikrovės neatitinkančių kasos pajamų orderių surašymo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesivadovauti specialisto išvadomis bei šio specialisto paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Teismui yra akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nevyko realios ūkinės finansinės operacijos, o tik buvo surašomi dokumentai, kurie atspindi tokias tariamai vykusias ūkines finansines operacijas, yra iškraipoma bendrovės buhalterinė apskaita, tokiu būdu ši apskaita vedama apgaulingai. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Šiuo atveju specialisto išvadoje, kurią patvirtino tyrimą atlikęs specialistas, yra nurodyta, kad dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. sausio 16 d.
Apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad K. K., neorganizuodamas UAB „B.“ apskaitos registrų vedimo, pagamindamas tikrovės neatitinkančius UAB „B.“ apskaitos dokumentus, paslėpdamas nurodytus UAB „B.“ apskaitos registrus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d. K. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., nes šios normos nuostatos lengvina jo teisinę padėtį.
K. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis surašė ir pasirašė vienuolika žinomai melagingų UAB „B.“ kasos išlaidų orderių, kuriais melagingai įformino iš viso 3943,14 Eur sumos išmokėjimą J. O., L. B., J. J., R. D. ir S. K.. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 130015 kopijos matyti, kad J. O. buvo išmokėti 560,38 Lt kaip darbo užmokestis už spalio mėnesį, o iš kasos išlaidų orderio Nr. 130027 kopijos matyti, kad J. O. buvo išmokėti 2475 Lt kaip priedai. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 130022 kopijos matyti, kad L. B. buvo išmokėti 2620 Lt kaip darbo priedai. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 140031 kopijos matyti, kad R. D. buvo išmokėti 771,46 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 140037 kopijos matyti, kad J. J. buvo išmokėti 289,62 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Iš kasos išlaidų orderio Nr. 140053 matyti, kad S. K. buvo išmokėti 252,18 Lt kaip darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio mėnesį. Pagal kasos išlaidų orderius Nr. 140029, Nr. 140030, Nr. 140034, Nr. 140032, Nr. 140036 S. K. buvo atitinkamai išmokėta 300 Eur, 1000 Eur, 200 Eur, 20 Eur ir 20 Eur.
Baudžiamojoje byloje nekilo ginčų, kad paminėtais UAB „B.“ kasos išlaidų orderiais buvo įformintas iš viso 3943,14 Eur sumos išmokėjimas anksčiau nurodytiems darbuotojams. Vis tik teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad paminėtuose UAB „B.“ kasos išlaidų orderiuose, kuriais buvo įformintas viso 3943,14 Eur išmokėjimas bendrovės darbuotojams, užfiksuoti duomenys neatitiko tikrovės, juose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos.
Iš liudytojo L. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (apklausa vyko 2020 m. birželio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams po aplinkybių, apie kurias liudytojas davė parodymus), matyti, kad jis neprisiminė, jog jam pagal kasos išlaidų orderį būtų sumokėti 2620 Lt. Jis darė prielaidą, kad paminėta pinigų suma jam nebuvo sumokėta. Liudytojas teigė, kad kitos pinigų sumos jam buvo sumokėtos. Taigi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas negalėjo kategoriškai nurodyti, ar jam iš tikrųjų nebuvo sumokėti 2620 Lt pagal kasos išlaidų orderį. Tuo pačiu jo parodymai leidžia teigti, kad tam tikros sumos grynaisiais pinigais K. K. vadovavimo bendrovei metu tikrai buvo mokamos. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. teigė, kad paminėta pinigų suma jam galėjo būti sumokėta, tačiau ne kaip priedas, o kaip įsiskolinimas už anksčiau nesumokėtą atlyginimą. Kiek buvo sumokėta, liudytojas negalėjo nurodyti, tačiau teigė, kad pinigai tikrai buvo mokami. K. K. dalyvavo pinigų mokėjime. Ant orderio yra jo parašas, jo ranka užrašyta, kad pinigus gavo, tai reiškia, jog pinigai jam buvo sumokėti. Kaltinamajam jis pretenzijų neturi. Be to, liudytojas teigė, jog K. K. bandė sumokėti kažkokias skolas, kad darbuotojai neišsilakstytų. Akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojui kilo tik dar daugiau abejonių dėl pinigų neišmokėjimo fakto. Apibendrinant L. B. parodymus, teigtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo be jokių abejonių konstatuoti, jog jam nebuvo sumokėti pinigai pagal kasos išlaidų orderį Nr. 130022, tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, jog šiame orderyje yra užfiksuota tikrovėje neįvykusi operacija.
Iš liudytojo S. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (apklausa vyko 2020 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams po aplinkybių, apie kurias liudytojas davė parodymus), matyti, kad jam pagal kasos išlaidų orderius, nurodytus kasos išrašuose už 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d., galėjo būti sumokėti pinigai. Pinigus jam galėjo mokėti K. K. ar kitas asmuo. Taip pat jis teigė, kad kasos išrašuose už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. nurodytos sumos, t. y. 300 Eur, 1000 Eur, 200 Eur, 20 Eur, 20 Eur ir 252,18 Eur, nebuvo sumokėti. Pagal kasos išlaidų orderį Nr. 140053 iš K. K. galėjo gauti 200 Eur. Iš liudytojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis nurodė, jog iš tikrųjų anksčiau nurodytos pinigų sumos jam galėjo būti išmokėtos. Jis vežė 1000 Eur į kitą K. K. įmonę, jam galėjo būti sumokėti 300 Eur kaip atlyginimas, kiti pinigai galėjo būti skirti kurui, nes naudojosi tarnybiniu automobiliu, galėjo pirkti automobiliui žiemines padangas. Liudytojas iš tikrųjų neprisiminė, ar gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius, jam tikrai buvo duodami pinigai ūkio išlaidoms, už ankstesnius įsiskolinimus. K. K. kažkiek mokėjo buvusių bendrovės savininkų įsiskolinimą. Ikiteisminio tyrimo metu jis yra pasakęs, kad tam tikros sumos nebuvo sumokėtos, tačiau pagalvojęs negali kategoriškai tvirtinti, jog pinigai iš tikrųjų nebuvo išmokėti. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog kasos išrašuose už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. nurodytos sumos S. K. nebuvo išmokėtos. Vis tik tokių parodymų S. K. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino ir pakankamai logiškai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, galėjo suklysti. Taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pagal kasos išlaidų orderius Nr. 140053, Nr. 140029, Nr. 140030, Nr. 140034, Nr. 140032 ir Nr. 140036 S. K. pinigai iš tikrųjų nebuvo išmokėti, t. y. kasos išlaidų orderiuose užfiksuotos tikrovėje neįvykusios operacijos.
Iš liudytojo J. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, matyti, kad šis liudytojas iš esmės nuosekliai tvirtino, jog jam nebuvo išmokėtos kasos išlaidų orderiuose Nr. 130015 ir Nr. 130027 nurodytos pinigų sumos. Teisiamojo posėdžio metu jis teigė, kad orderiuose prašai yra panašūs į jo parašą. Jam paskutinį kartą bendrovėje pinigus mokėjo J. U.. Galbūt porą kartų ir buvo, kai pasirašė ant neužpildytų orderių. Kai direktorius išmokėdavo pinigus, pateikdavo pasirašyti dokumentus. Paskutinį kartą atlyginimą gavo iš direktoriaus 2015 metais, tuo metu bendrovėje kaltinamojo dar nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad jis neprisimena, jog UAB „B.“ direktorius K. K. jam mokėtų kokius nors pinigus. Paskutiniai pinigai jam galimai buvo sumokėti kažkada iki 2014 m. gruodžio 18 d. Liudytojas R. D. teisiamajame posėdyje aiškino, kad jis neatsimena, jog jam būtų sumokėti 771,46 Lt. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar jis pasirašė orderį Nr. 130030 (t. 6, b. l. 72). Kažkada yra pasirašęs ant tuščio orderio, pasirašė K. K. vadovavimo metu. Niekada nėra pasirašęs dviejų orderių tą pačią dieną ir jis neprisiminė, kad tą pačią dieną būtų mokamos dvi pinigų sumos. K. K. vadovavimo metu yra gavęs atlyginimą, pinigus mokėjo kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad jis neprisimena, ar K. K. mokėjo darbo užmokestį nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Galimai išmokėjo kitas asmuo, tačiau kuris, kada ir kiek, jis neprisimena. Galimai jam buvo išmokėti 228,54 Eur pagal kasos išlaidų orderį Nr. 140028 (t. 6, b. l. 78). Kas tuos pinigus jam išmokėjo, neprisimena. Kiek prisimena, 771,46 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. jis negavo. Iš liudytojo J. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. K. jam yra mokęs atlyginimą, tačiau jam nebuvo išmokėta kasos išraše už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 16 d. laikotarpį nurodyta suma, t. y. 289,62 Eur, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 140037, rankraštinių įrašų šiame orderyje jis nepadarė, jo nepasirašė.
Aptarti liudytojų J. O., R. D. ir J. J. parodymai neabejotinai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad iš tikrųjų pagal kasos išlaidų orderius Nr. 130015, Nr. 130027, Nr. 140031 ir Nr. 140037 grynieji pinigai jiems galėjo būti neišmokėti. Vis tik vien tik tokių liudytojų parodymų, teismo įsitikinimu, nepakanka tam, kad būtų galima be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, jog grynieji pinigai pagal minėtus kasos išlaidų orderius iš tikrųjų nebuvo išmokėti, o orderiuose yra užfiksuotos tikrovėje neįvykusios operacijos. Čia būtina pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. O. apklausa vyko 2020 m. birželio 23 d., R. D. apklausa vyko 2020 m. rugsėjo 16 d., o J. J. apklausa vyko 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo aplinkybių, apie kurias šie liudytojai davė parodymus. Taigi kliautis vien liudytojų atmintimi apie ne itin reikšmingus bei iš esmės neišskirtinius įvykius negalima. Akivaizdu, kad liudytojai, duodami parodymus, apie jiems išmokėtas ar neišmokėtas pinigų sumas galėjo sąžiningai suklysti. R. D. teisiamajame posėdyje apskritai nurodė, kad jis neatsimena, jog jam būtų sumokėti 771,46 Lt. Vis tik vien tai, kad asmuo neatsimena konkretaus pinigų mokėjimo fakto, nėra pagrindas teigti, jog tokio mokėjimo nebuvo. Čia pastebėtina, kad byloje yra trijų R. D. išrašytų kasos išlaidų orderių kopijos, t. y. Nr. 130030 (t. 6, b. l. 72), Nr. 140028 (t. 6, b. l. 78) ir Nr. 140031 (t. 6, b. l. 79). Šiuose orderiuose piniginių lėšų gavėjo parašai yra akivaizdžiai vizualiai panašūs. Šis liudytojas kategoriškai nepaneigė, kad negavo orderiuose nurodytų pinigų sumų, aiškino, jog pagal išlaidų orderius Nr. 130030 ir Nr. 140028 jam galėjo būti sumokėti pinigai, ar buvo sumokėti pinigai pagal orderį Nr. 140031, neprisiminė. J. O. pakankamai kategoriškai tvirtino, kad jam nebuvo sumokėti pinigai pagal kasos išlaidų orderius Nr. 130015 ir Nr. 130027. Vis tik jis nurodė ir tai, kad orderiuose pinigų gavėjo parašai yra panašūs į jo parašus. Teismas konstatuoja, kad orderiuose esantys parašai iš tikrųjų vizualiai tarpusavyje yra panašūs, taip pat jie panašūs į parašą, kuriuo pasirašo liudytojas (pasirašė liudytojo priesaiką ir įspėjimą dėl atsakomybės (t. 16, b. l. 143)). Be to, šis liudytojas teigė, kad neatsimena, ar K. K. jam yra mokėjęs pinigus. Liudytojo J. J. nepavyko apklausti teisiamajame posėdyje, nes šis liudytojas yra miręs. Vien tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, jog jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 140037 pinigai nebuvo išmokėti, rankraštinių įrašų šiame orderyje jis nepadarė, jo nepasirašė, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog taip ir buvo. Teismas įvertina ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, iš kurių matyti, jog iš esmės tuo pačiu laikotarpiu kitiems UAB „B.“ darbuotojams pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos ir panašios pinigų sumos. Šis faktas, vertinant jį su tuo, kas jau buvo aptarta, leidžia pagrįstai abejoti, kad J. O., R. D. ir J. J. atvejais dėl kažkokių priežasčių buvo elgiamasi kitaip. Įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad kaltinimo dalis dėl tariamai neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo vienuolika kasos išlaidų orderių, nepasitvirtino.
Teismo motyvai dėl bausmių kaltinamajam skyrimo ir kitų klausimų.
Teismas nenustatė K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje. Taip pat teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje.
Skirdamas K. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (po vieną nusikaltimą nuosavybei, finansų sistemai ir teisingumui), o viena priskiriama nesunkių nusikaltimų teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui kategorijai. Visos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir tai, kad K. K. nusikalstamas veikas padarė po to, kai jam buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (šis nuosprendis su pakeitimais įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.). Kaltinamasis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už teisės pažeidimus, susijusius su ekonomika bei verslo tvarka, finansų sistema, asmens darbo ir socialinėmis teisėmis (t. 15, b. l. 84-93, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). K. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra vedęs, turi keturis vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, o visi kiti pilnamečiai. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo byloje praėjo pakankamai daug laiko, o procesas užtruko ir dėl paties K. K. veiksmų (nepateisinamo neatvykimo į iš anksto suplanuotus teisiamuosius posėdžius). Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad K. K. už jos padarytas nusikalstamas veikas yra tikslingiausiai skirti baudas, t. y. švelniausias atitinkamų normų sankcijose numatytas bausmes. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus.
K. K. skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis. Bausmės, skiriamos už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bendrintinos apėmimo būdu ir prie šios subendrintos bausmės pridėtina pusė bausmės, skiriamos už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir mažiau nei pusė bausmės, skiriamos už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
BK 72 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad K. K. pasisavino ir faneravimo presą NPC 8/120 DIGIT, kurio vertė 9068,87 Eur bei krautuvą „Stein Bock“, kurio vertė 2114,22 Eur, priklausiusius UAB „B.“. Civilinis ieškinys dėl anksčiau minėtų įrenginių daiktų pasisavinimo K. K. nebuvo ir nėra pareikštas. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš K. K. valstybės naudai išieškotina 11183,09 Eur (9068,87+2114,22) suma kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato vertę atitinkanti pinigų suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, žalios spalvos kompresorius „ATMOS Airmaster M3“, esantis UAB „V.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), keturi pilkos spalvos ant ratukų šlifavimo stalai, esantys UAB “U.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), presas (pilkos spalvos, modelis „SIMI“ TW00005), giljotina (žalsvos spalvos, modelis „HYMMEN“, tipas AS, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašina (žalsvos spalvos, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932) ir pramoninė dulkių ištraukimo spinta (pilkos spalvos, su ištraukimo varikliu „ALTEKO“), esančios UAB „U.“ naudojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina BUAB „B.“ nemokumo administratoriaus UAB „C.“ įgaliotam asmeniui.
K. K. paskirtas ir iki šiol taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl anksčiau nurodyto turto perdavimo BUAB „B.“ nemokumo administratoriaus UAB „C.“ įgaliotam asmeniui.
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jam 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą;
nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jam 240 MGL (9038,40 Eur) dydžio baudą;
nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio baudą;
nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (norma, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti jam 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir K. K. paskirti 400 MGL (15064 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš K. K. valstybės naudai, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, išieškoti 11183,09 Eur.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, žalios spalvos kompresorių „ATMOS Airmaster M3“, esantį UAB „V.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), keturis pilkos spalvos šlifavimo stalus ant ratukų, esančius UAB „U.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), presą (pilkos spalvos, modelis „SIMI“ TW00005), giljotiną (žalsvos spalvos, modelis „HYMMEN“, tipas AS, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), siuvimo mašiną (žalsvos spalvos, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932) ir pramoninę dulkių ištraukimo spintą (pilkos spalvos, su ištraukimo varikliu „ALTEKO“), esančius UAB „U.“ naudojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „B.“ nemokumo administratoriaus UAB “C.“ įgaliotam asmeniui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. K. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
1) žalios spalvos kompresorių „ATMOS Airmaster M3“, esantį UAB „V.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini);
2) keturis pilkos spalvos ant ratukų šlifavimo stalus, esančius UAB „U.“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini);
3) presą (pilkos spalvos, modelis „SIMI“ TW00005), esantį UAB „U.“ naudojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini);
4) giljotiną (žalsvos spalvos, modelis „HYMMEN“, tipas AS, Nr. 24611, kom. Nr. 32516), esančią UAB „U.“ naudojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini);
5) siuvimo mašiną (žalsvos spalvos, modelis „KUPER“, tipas FW1150, Nr. 27057932), esančią UAB „U.“ naudojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini);
6) pramoninę dulkių ištraukimo spintą (pilkos spalvos, su ištraukimo varikliu „ALTEKO“), esančią UAB „U.“ naudojamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini),
uždraudžiant minėtą turtą valdyti, juo naudotis bei disponuoti, palikti galioti iki šio nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl nurodyto turto perdavimo BUAB „B.“ nemokumo administratoriaus UAB „C.“ įgaliotam asmeniui.
UAB „B.“ dokumentus, sudėtus segtuve su užrašu Pirkimai 2014 m. gegužė-birželis, iš viso 536 lapai, UAB „B.“ dokumentus, sudėtus segtuve plonais viršeliais su užrašu BA bankai, iš viso 72 lapai, UAB „B.“ dokumentus, sudėtus segtuve, iš viso 49 lapai, „B.“ dokumentus, sudėtus segtuve su užrašu Pardavimai 2014 m., iš viso 444 lapai, „B.“ dokumentus, sunumeruotus ir susiūtus, iš viso 826 lapai, UAB „B.“ dokumentus, sunumeruotus ir susiūtus, iš viso 555 lapai, UAB „B.“ dokumentus, sunumeruotus ir susiūtus, iš viso 267 lapai, UAB „B.“ dokumentus, sunumeruotus ir susiūtus, iš viso 610 lapų, UAB „B.“ dokumentus, sunumeruotus ir susiūtus, iš viso 643 lapai, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugojimo saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. vasario 9 d. nutarimas (t. 5, b. l. 117-118), 2021 m. vasario 26 d. Kvitas B serija BBB Nr. LS005654 (t. 5, b. l. 120)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nemokumo administratoriui UAB „C.“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.