- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-526-337-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- D. M., S. T., A. B.
- Advokatai
- Rima Keblienė
- Kategorijos
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-526-337/2009
Teisėja Ramyna Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugpjūčio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir S. T. apeliacinius skundus dėl Kėdainio rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendžio, kuriuo:
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 12 MGL dydžio – 1560 Lt bauda, ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams ir 12 MGL dydžio – 1560 litų bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.S. T. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams ir pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Be to, nuosprendžiu priteista: M. R. iš A. B., D. M. ir S. T. solidariai 586,00 litai turtinės ir 5000,00 litų neturtinės žalos; R. A. priteista 2300,00 litų solidariai iš D. M. ir S. T., 300,00 litų solidariai iš A. B., D. M. ir S. T.; Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM priteista 1532,90 Lt solidariai iš D. M. ir S. T.; iš A. B., D. M. ir S. T. valstybei po 2,50 Lt pašto išlaidų ir po 106,67 Lt iš kiekvieno nukentėjusiojo advokato pagalbos išlaidų.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus iš D. M. paimtus pinigus – 3,36 Lt ir iš S. T. paimtus pinigus – 229,40 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinių ieškinių padengimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. ir S. T. nuteisti už tai, kad jie, kartu su A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. rugsėjo 20 d. apie 00.30 val., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusiame taksi automobilyje VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš vairuotoją M. R., tai yra, reikalaudami pinigų, D. M. sugriebė M. R. už kaklo, smaugė jį, D. M. ir S. T. sudavė ne daugiau kaip 20 smūgių M. R. į veidą, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko A. B., D. M. ir S. T. pagrobė M. R. priklausantį 300 Lt bendros vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung E390 su Micro SD 2GB atminties kortele ir jame buvusia 7 Lt vertės UAB „Bitė GSM“ išankstinio papildymo kortele „Labas“, 50 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 200 litų, M. R. vardu 2008 07 14 išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. 7, darbo pažymėjimu, AB „Hansabankas“ kortele ir 50 Lt vertės signalizacijos pulteliu, o iš automobilio vidaus pagrobė 1200 Lt vertės IĮ R. A. įmonei priklausančią radijo stotelę „Kenwood“, viso pagrobė svetimo – R. A. įmonei ir M. R. priklausančio turto už 1807 Lt.
Be to, D. M. ir S. T. nuteisti už tai, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, 2008 m. rugsėjo 20 d. apie 00.40 val. Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įvykdę plėšimą taksi automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, turėdami bendrą tyčią pasiautėti, kumščiais sudaužė minėto automobilio 1200 Lt vertės visus langų stiklus bei sulaužė 150 Lt vertės flakoną, padarydami R. A. individualiai taksi įmonei 1350 Lt žalą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendį dalyje – jo veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d., pagal BK 284 str. 1 d. dėl automobilio langų išdaužymo išteisinti, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad nuosprendis yra neteisingas, nes jame išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai nuteisė jį už veikas, kurių jis nepadarė. Teigia, kad BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nepadarė, nes vartojant smurtą jis jokio svetimo turto neužvaldė ir nepadėjo to padaryti ir kitiems asmenims. Teigia, kad jis nedaužė automobilio langų, taksi vairuotojo nesmaugė ir pinigų nereikalavo. Pripažįsta, kad vairuotojui sudavė 4 kartus į veidą iš chuliganiškų paskatų, nes vairuotojas pareikalavo per daug didelės pinigų sumos už pervežimo paslaugą ir būtent dėl to tarp jo ir vairuotojo kilo ginčas. Apeliantas D. M. mano, kad jo veiksmai taksi vairuotojo atžvilgiu turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d., o dėl automobilio langų išdaužymo jis turėtų būti išteisintas.
Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009 m. birželio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl 2008-09-20 plėšimo M. R. atžvilgiu ir priimti naują, jį pagal BK 180 str. 1 d. išteisinantį nuosprendį, bylą toje dalyje jo atžvilgiu nutraukti, o civilinius ieškinius Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, M. R. ir R. A. dėl 300 litų jo atžvilgiu atmesti. Mano, kad teismas jį visiškai nepagrįstai nuteisė pagal BK 180 str. l d. Teigia, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad tarp jo, D. M. bei A. B. nebuvo jokio susitarimo apiplėšti M. R.. Apeliantas S. T. teigia, kad jis norėjo susimokėti už važiavimą, jis pinigų turėjo ir jam svetimi pinigai nebuvo reikalingi. Nei vienas iš nuteistųjų nenurodė tos aplinkybės, kad jis būtų vartojęs smurtą vairuotojo atžvilgiu. D. M. pripažino, kad tik jis vienas sudavė M. R. už tai, kad šis paprašė pernelyg didelio užmokesčio už atvežimą. Taip pat D. M. nurodė, kad jis (S. T.) neėmė ir jokių daiktų iš automobilio. Mano, kad tuoj pat po D. M. suduotų smūgių A. B. kilo mintis išplėšti radijo stotelę ir pan., tokius veiksmus jis savarankiškai nusprendė atlikti. Apeliantas teigia, kad jis nepritarė nei D. M. veiksmams suduoti smūgius M. R., nei A. B. veiksmams užvaldant turtą. Mano, kad M. R. klysta, nurodydamas, kad jis pastarojo atžvilgiu vartojo smurtą bei griebė už ant peties buvusios rankinės ir nutraukė ją, o vėliau ištraukė radijo stotelę ir apkraustė M. R. kišenes. Šie jo parodymai prieštarauja A. B. parodymams, pagal kurį, būtent jis (A. B.), o ne S. T., ištraukė radijo stotelę, o taip pat ir D. M. parodymams, kuriuose jis nurodė, kad jis nematė kokius daiktus iš automobilio paėmė A. B., tačiau jis matė, kaip pas S. M. virtuvėje ant stalo rankinę padėjo A. B.. Toks M. R. suklydimas galėjo atsirasti dėl to, kad šio įvykio metu po D. M. suduotų smūgių pastarajam buvo konstatuotas sukrėtimas, jis patyrė šoką dėl tokio jo ir D. M. konflikto baigties, todėl galėjo supainioti kas ir kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko. S. M. teiginys, kad visi trys dėjo daiktus ant virtuvės stalo vertintinas kritiškai, nes jie visi iš karto atėjo į virtuvę, be to, S. M. jų atėjimo momentu jau buvo pakankamai nemažai išgėrusi, jau buvo vėlyvas metas (apie 0.30 val.), todėl negalėjo tinkamai įvertinti vykstančių įvykių.
Kadangi jis nemušė M. R., susitarimo jį apiplėšti nebuvo, jis pastarojo daiktų neėmė, todėl nepagrįstai buvo priteista iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais civiliniai ieškiniai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos SAM už M. R. gydymą, M. R. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, dalinai ir R. A. (300 litų). Jis pripažįsta tik žalą, kurią padarė išdaužydamas automobilio stiklus (išskyrus du). Apeliantas mano, kad dėl plėšimo jis turėtų būti išteisintas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, o padaryta žala priteistina iš tų asmenų, kurie tą veiką įvykdė.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuteistųjų D. M. ir S. T. gynėjai prašė jų ginamųjų skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų D. M. ir S. T. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino D. M. ir S. T. kaltais pagal BK 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. bei paskyrė jiems teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Apeliantas D. M. ginčija savo kaltę dėl plėšimo ir viešosios tvarkos pažeidimo bei nesutinka su jam inkriminuotos BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, apeliantas S. T. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 180 str. 1 d., tačiau išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo apeliantų skundus tenkinti.
Apeliantai skunduose tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, tačiau šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apeliantų įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, tačiau tokie D. M. ir S. T. argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistųjų skunduose pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nors nuteistasis D. M. savo skunde nurodo, kad nedaužė automobilio langų, t. y. nepadarė BK 284 str. 1 d. numatytos veikos, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų M. R. ir R. A. parodymais, nuteistųjų S. T. ir A. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. D. M. veikdamas kartu su S. T. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad D. M. kartu su S. T. Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme kumščiais sudaužė taksi automobilio 1200 Lt vertės visus langų stiklus bei sulaužė 150 Lt vertės flakoną. Nukentėjusysis M. R. parodė, kad D. M. trenkė į automobilio lango stiklą, automobilio langų stiklus daužė ir S. T.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys. Kad taksi automobilio langus daužė D. M. patvirtino ir nuteistasis A. B., parodęs, kad taksi automobilio langus daužė D. M. ir S. T.. Nuteistasis S. T. taip pat parodė, kad jis pats sudaužė visus automobilio langus, išskyrus priekinį, kurį nežino kas sudaužė, ir D. M. išdaužtą vairuotojo pusės šoninį lango stiklą. Taigi, byloje esančiais neginčytinais įrodymais konstatuota, kad viešoje vietoje – miesto gatvėje, aplinkui esant kitiems žmonėms, daužydamas automobilio langų stiklus, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui D. M., nuteistam pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį nėra jokio pagrindo.
Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai apeliantų D. M. ir S. T. veiksmus plėšimo epizode kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d., todėl nepagrįstas apelianto D. M. prašymas dėl šios veikos perkvalifikavimo į BK 284 str. 1 d., ir apelianto S. T. prašymas dėl jo išteisinimo pagal BK 180 str. 1 d. Nuosprendyje detaliai ir išsamiai išanalizuoti visi bylos duomenys, teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Nors apeliantai neigia savo kaltę, tačiau teismo nuosprendyje nurodyti argumentai dėl D. M. ir S. T. kaltės vykdant plėšimą teisėjų kolegijai nekelia abejonių.
Baudžiamosios bylos medžiaga teisingai nustatyta, kad D. M. ir S. T., bendrai veikdami su A. B., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš vairuotoją M. R., tai yra, reikalaudami pinigų, D. M. sugriebė M. R. už kaklo, smaugė jį, D. M. ir S. T. sudavė ne daugiau kaip 20 smūgių M. R. į veidą, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko A. B., D. M. ir S. T. pagrobė R. A. įmonei ir M. R. priklausančio turto už 1807 Lt. Teismas, nustatydamas D. M. ir S. T. kaltę, pagrįstai vadovavosi išsamiais nukentėjusiojo M. R. parodymais, kuriais nustatyta, jog visiems trims vaikinams išlipus iš jo vairuojamo taksi automobilio, jis pro iki pusės pravertą automobilio langą išgirdo juos sakant „paimk iš taksisto pinigus“, suprato, kad vaikinai nori jį apiplėšti, todėl greitai užvedė automobilį ir įjungė atbulinę pavarą, tačiau jam pradėjus važiuoti atgal, S. T., atidaręs priekines keleivio pusės dureles, spėjo įšokti į automobilį ir ištraukė automobilio užvedimo raktelius; prie vairuotojo pusės durelių priėjęs D. M. griebė jam už kaklo ir liepė atiduoti pinigus, S. T. taip pat liepė atiduoti pinigus; D. M. jam kelis kartus sudavė ir dar kartą liepė atiduoti pinigus; S. T. irgi sudavė jam, griebė už ant peties buvusios rankinės ir ją nutraukė; tuo tarpu D. M. sudavė dar kelis smūgius, o S. T. ištraukė radijo stotelę ir apkraustė jo kišenes; D. M. liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną ir sudavęs dar kelis smūgius paėmė dėkle prie vairo buvusį telefoną; radijo stotelę, paėjęs link namo, S. T. kažkam padavė, galėjo paduoti ir A. B.; be mobilaus telefono dar iš jo buvo paimta apie 200 litų, signalizacijos pultelis, vairuotojo ir darbo pažymėjimai, banko Hansabankas kortelė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines prieš jį įvykdyto plėšimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai – specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolai, kratos protokolas, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolai, iš dalies nuteistojo A. B. parodymai, netiesiogiai ir liudytojos S. M. parodymai, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Taip pat apeliantų D. M. ir S. T. kaltę dėl plėšimo iš dalies patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms aplinkybėms. Kaip deklaratyvūs vertintini apelianto D. M. teiginiai apie tai, kad jis nereiškė jokių turtinių reikalavimų – nereikalavo pinigų ir jokio svetimo turto neužvaldė, bei S. T. teiginiai apie smurto nevartojimą M. R. atžvilgiu, nes jie paneigti byloje esančiais minėtais duomenimis. Apeliantų kaltės dėl plėšimo nepaneigia S. T. skunde nurodomi teiginiai apie nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų susitarimą dėl svetimo turto užvaldymo nebuvimą. Nukentėjusysis M. R. parodė girdėjęs, kaip visi trys nuteistieji išlipę iš jo vairuojamo taksi automobilio kalbėjo apie pinigų paėmimą iš jo. Šie nukentėjusiojo parodymai bei tolesnieji apeliantų nusikalstami bendrai atlikti veiksmai, pasireiškę fizinio smurto M. R. atžvilgiu vartojimu bei jiems nepriklausančio svetimo turto pagrobimu, tik patvirtina esant apeliantų veiksmuose plėšimo sudėtį. Taigi, byloje surinkti įrodymai ištirti pilnai, išsamiai bei visapusiškai ir padarytos teisingos išvados, kad D. M. ir S. T. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 180 str. 1 d.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. M. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas D. M. bausmes ir parinkdamas jos rūšis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padaryti du tyčiniai, baigti nusikaltimai, vienas kurių – nesunkus ir vienas – apysunkis), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino D. M. asmenybę (nors darbovietės charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, dirbo, tačiau nusikaltimus padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą). Jo atžvilgiu jau buvo taikomas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat švelnesnė bausmės rūšis – bauda, tačiau jis jos nesugebėjo įvykdyti per daugiau nei vienerius metus, kas taip pat rodo jo atsainų požiūrį į pareigų vykdymą bei teismo paskirtą bausmę. Apeliantui neįvykdžius minėtos bausmės, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl D. M. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, D. M. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. M. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo švelninti apeliantui D. M. bausmę.
Teismui konstatavus S. T. kaltę dėl plėšimo, kaip nepagrįsti atmetami jo skundo teiginiai dėl iš jo skundžiamu nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, M. R. ir R. A. nepagrįstumo. Bylos medžiagoje yra minėtų civilinių ieškinių sumas pagrindžiantys dokumentai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai patenkinti ir priteisti iš nuteistojo S. T. pagrįstai ir teisėtai.
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų D. M. ir S. T. apeliacinius skundus atmesti.