Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1823-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
1-1823-517/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1823-517/2019Teisminio proceso numeris 1-01-1-43809-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; (S) 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), darbininke, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. G. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

ji, 2019 m. spalio 13 d., apie 17 val. 53 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdama neblaivi (nustatytas 2.28 ‰ girtumas), konflikto metu, tyčia, du kartus plaktuku sudavė nukentėjusiajam savo sugyventiniui K. G. į veido sritį ir padarė V formos plėštinę žaizdą apie kairę akį, 3 cm žaizdą kairiojo viršutinio voko srityje ir 2 cm žaizdą kaktos dešinėje, t. y. tokiu būdu mušdama nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. G..

Kaltinamoji E. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. kartu su sugyventiniu K. G. vyko apsipirkti į Jonavą. Grįždami į namus nusipirko degtinės 200 ml talpos, kurią pas K. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė. Nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar 0,5 litro degtinės. Namuose toliau gėrė. K. G. pradėjo ją vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Ji nenorėjo klausyti, todėl išėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). 209 m. spalio 13 d., apie 2 val. 00 min. pas ją atėjo K. G., kuris laužė namų duris. Nuėjusi iki durų pamatė K. G. laužtuvu bandantį atidaryti namo duris. K. G. buvo lengvai išgėręs, todėl ji įsileido į namus. K. G. gražiai kalbėjo su ja, todėl ji sutiko vėl pareiti pas jį į namus. Nuėjus pas K. G., iš pradžių jie nesipyko, po to ryte K. G. pradėjo vėl ją visaip vadinti, liepė jai atsiklaupti, todėl ji radusi galimybę, išėjo namo. Ryte nusipirko alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Per dieną išgėrė 3 ar 4 butelius alaus 1 litro talpos. Būnant kambaryje pro langą pamatė ateinantį K. G.. Tai pamačiusi ji užkabino vidinį durų kabliuką, kad K. G. negalėtu įeitu. K. G. įėjo į jos namų koridorių ir ten pradėjo laužti duris, kurios buvo užkabintos kabliuku. Jam atidarius duris, ji pagriebė po ranką pasipainiojusį plaktuką ir vieną kartą sudavė K. G. į kairę akį. Įvykio metu buvo neblaivi, todėl tiksliai visų aplinkybių neatsimena. Neneigia, kad elgdamasi impulsyviai galėjo plaktuku suduoti K. G. du kartus. K. G. kaktoje virš antakio esantis sužalojimas galėjo būti padarytas dėl jos veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 116-119, 124-127).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji E. G. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo K. G. apklausos protokolu (b. l 38-41), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-9), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-3), objektų apžiūros protokolais (b. l. 10-11, 12-15, 46-49), vaizdo įrašo apžiūros protokolu (b. l. 67-71, 72-73), alkoholio matavimo prietaiso rezultatu (b. l. 29), kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, E. G. yra jo sugyventinė su kuria gyvena daugiau kaip 2,5 metų. Jis ir E. G. gyvena jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kaime yra ir E. G. tėvų namai. Namuose gyvena tik jis ir E. G.. 2019 m. spalio 11 d., penktadienį, jis ir E. G. grįžo iš miesto, atsivežė 200 ml degtinės, ją abu išgėrė. Po to parduotuvėje dar nusipirko 0,5 litro degtinės ir kartu išgėrė. Tuo metu E. G. užpyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko E. G. išėjo į savo tėvų namus. 2019 m. spalio 13 d., sekmadienį, dienos metu, jis su kaimynu jo namų verandoje gėrė alų. Tuo metu į namus grįžo E. G.. E. G. taip pat išgėrė alaus. Atsimena, kad tuo metu tarp jo ir E. G. kilo žodinis konfliktas dėl durų kabliuko, t. y. E. G. jam melavo, kad kabliuką įsikalė pati, nors tuo metu paaiškėjo, kad kabliuką įsuko kaimynas. Po šio žodinio konflikto E. G. vėl išėjo į savo tėvų namus. Kaimynui išėjus, jis nuėjo į E. G. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuėjus į minėtus namus, namų antros durys buvo užkabintos kabliuku. Jam antrą kartą patraukus duris, minėtos durys atsidarė. Durims atsidarius, E. G. vieną kartą plaktuku sudavė jam į kairę akį. Po suduoto smūgio jam akyse aptemo. Buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių jis neprisimena. Be to, po suduoto smūgio jam trumpam dingo atmintis. Kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis susižalojo dešinį antakį, neprisimena. Kokias įvykio aplinkybes būdamas neblaivus nurodė policijos pareigūnams, neprisimena. Atsimena, kad po šio incidento, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kvietė medikus, o ne policiją. Po šio įvykio jis ir E. G. susitaikė. Jis civilinio ieškinio nereiškia ir E. G. jokių pretenzijų neturi (b. l. 38-41).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Į namo vidų patenkama per duris, esančias nuo gatvės pusės. Įėjimo durų kairėje yra plaušo plokšte užkalta lango dalis. Plaušo plokštes apatinė dalis 0,17 x 0,32 m dydžio išlaužta. Durų užraktas nepažeistas. Per duris patenkama į prieškambarį (koridorių). Prieškambaryje yra durys vedančios į gyvenamas patalpas. Prie minėtų durų, jų dešinėje, ant grindų 0,3 x 0,3 m plote yra kraujo pėdsakų. Šalia kraujo pėdsakų - plaktukas mediniu kotu. Įvykio vietoje rastas plaktukas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. (b. l. 4-6, 7-9).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo, 2019 m. spalio 13 d., apie 17 val. 53 min., šeimos būste, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiame name, E. G. sugyventiniui K. G. du kartus plaktuku trenkė į galvą, dėl to K. G. patyrė fizinį skausmą (b. l. 1-3).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio objektų – daiktų apžiūros protokolo, plaktuko kotas medinis, galimai pagamintas savadarbiu būdu. Plaktuko pentis, galva pagaminta iš metalo, plaktuko penties, galvos bendras dydis 11,5 x 3 x 3 cm dydžio (b. l. 10-11, 12-15).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio dokumentų apžiūros protokolo, specialistas R. L. pateikė išvadą, jog K. G. padaryta V formos plėštinė žaizda apie kairę akį, 3 cm žaizda kairiojo viršutinio voko srityje ir 2 cm žaizda kaktos dešinėje. Žaizdos padarytos paveikus kietais, bukais daiktais, mažiausiai dvejais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46-49).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo, K. G. kairės akies viršutiniame ir apatiniame voke ir virš dešiniojo antakio yra kraujuojančios žaizdos. K. G. nurodė, kad sužalojimus padarė sugyventinė E. G. suduodama du kartus daiktu panašiu į pagalį. E. G. prisipažino plaktuku sudavusi K. G. į galvą ir parodė nusikaltimo įrankį - plaktuką, bei vietą kur buvo suduoti smūgiai. Namo viduje, koridoriuje, prie durų staktos nufilmuoti kraujo pėdsakai (b. l. 67-71, 72-75).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2019 m. spalio 13 d., 17 val. 53 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, E. G. du kartus plaktuku sudavė sugyventiniui K. G. į galvą (b. l. 26-28).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio matuoklio rezultato, K. G. nustatytas 2,24 ‰ girtumas (b. l. 33).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2019 m. spalio 13 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji E. G. dėl asmeninių paskatų panaudodama fizinį smurtą prieš savo sugyventinį – nukentėjusįjį K. G., ko pasėkoje pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš jį smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamoji E. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b. l. 148-150).

Sankcijoje už kaltinamajai E. G. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamosios E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista nebuvo, nusikalstam veiką padarė pirmą kartą. Administracine tvarka bausta vieną kartą. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu padarytą turtinę žalą geranoriškai atlygino. Yra dirbanti. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į pačios kaltinamosios E. G. asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai E. G. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.) bei paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. G. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas E. G. sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 13 d., 18 val. 45 min. iki 2019 m. spalio 14 d., 14 val. 44 min., tai yra 1 (viena) kardomojo kalinimo (suėmimo) diena.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios E. G. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaktukas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (b. l. 16, 18), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajai E. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti ją nuteista laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti E. G. sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 13 d., 18 val. 45 min. iki 2019 m. spalio 14 d., 14 val. 44 min., tai yra 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu kaltinamajai E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajai E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaktuką, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamais šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis