Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., iš­nag­ri­nė­jo J. B., gimusios 1971 m. liepos 18 d., Mažeikių r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vės, Lietuvos Respublikos pi­lietės, duomenų apie teistumą nėra, netekėjusios, aukštesniojo išsilavinimo, J. B. IĮ savininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 1 d., 8⁴⁵ val., prekyvietėje Rietavo turguje, esančiame Sauslaukio kaime, Rietavo savivaldybėje, J. B. neturėdama licencijos prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), nesukeliant sunkių pasekmių ir nedarant stambiu mastu. Automobilyje laikė paruoštus prekybai, Rusijos Federacijos vaistų registre registruotus, vaistinius preparatus: 15 pakelių po 10 tablečių “Allochol“, 5 žvakutes „Nistatin“, 30 g tepalo „Tetraciklin“, 30 tablečių „Bisakodil“, 100 ml „Dimeksid“, 4 pakelius po 10 tablečių „Cholenzim“, 50 tablečių „5-NOK“, 50 tablečių „Pankreatin“, 2 vnt. po 20 ml tirpalo „Levomicetin“, 5 ml tirpalo „Taurin-dia“, 40 g tepalo „Levomekol“, 30 tablečių „Cholenzim“, 15 g tepalo „Eritromicin“, 25 g tepalo „Geparinovaja maz“, 25 g tepalo „Kalendula“, tuo pažeidė 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 - 4 str., 19 str. 1 d., 35 str. 9 d. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. pagal jai pareikštą administracinį kaltinimą kaltės nepripažino. Patvirtino, kad 2014-06-01, apie 8⁴⁵ val., buvo Rietavo turguje, savo prekyvietėje prekiavo maisto papildais - „Mukaltin“, „Validol“, „Riboksin“, „Contratussim“. Kitus jai pareikštame kaltinimu išvardytus medikamentus tame pačiame turguje iš nepažįstamos moters įsigijo sau, mamai ir šuniui, jie nebuvo išreklamuoti prekyboje. Parduoti „Pankreatin“ vaistus išprovokavo patys pareigūnai, be jos žinios patikrino jos automobilį ir išėmė sau įsigytus medikamentus, dėl kurių prekybos ją neteisėtai apkaltino. Įregistravusi individualią įmonę ji turi teisę prekiauti maisto papildais, prekybai vaistais bei vaistiniais preparatais licencijos neturi, todėl jais ir neprekiauja. Prašo administracinę bylą prieš ją nutraukti.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir pirminę medžiagą rinkusi institucija pažeidėjos J. B. padarytą teisės pažeidimą įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: policininkų E. P., V. L. tarnybiniais pranešimais dėl patikrinimo Rietavo turgaus prekyvietėse, kuriose buvo prekiaujama maisto papildais, atliktą kontrolinį užpirkimą iš J. B., pas ją rastų įvairių vaistinių preparatų išėmimą, vaistininko praktikos licencijos nepateikimą (b.l. 7, 8); vaistų (vaistinių preparatų) išėmimo protokolu apie išimtus iš J. B. vaistinius preparatus: 38 pakelius po 10 tablečių Mukaltin“, 15 pakelių po 10 tablečių “Allochol“, 15 pakelių po 10 tablečių „Validol“, 100 tablečių „Riboksin“, 32 pakelius po 10 tablečių „Contratussim“, 5 žvakutes „Nistatin“, 30 g tepalo „Tetraciklin“, 50 ml „Korvolol“, 30 tablečių „Bisakodil“, 100 ml „Dimeksid“, 2 pakelius po 10 tablečių „Novo-passit“, 4 pakelius po 10 tablečių „Cholenzim“, 50 tablečių „5-NOK“, 50 tablečių „Pankreatin“, 2 vnt. po 20 ml tirpalo „Levomicetin“, 5 ml tirpalo „Taurin-dia“, 40 g tepalo „Levomekol“, 30 tablečių „Cholenzim“, 15 g tepalo „Eritromicin“, 25 g tepalo „Geparinovaja maz“, 25 g tepalo „Kalendula“ (b.l. 9); kurie saugojami Mažeikių rajono PK (b.l. 23); Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-07-22 raštu Nr. (139) 2R8-127, kad iš išimtų vaistinių preparatų maisto papildai yra „Validol“, „Riboksin“, „Contratussim“, atkreipė dėmesį, kad Tarnybos kompetencijai maisto papildų kontrolė nepriklauso (b.l. 32-33); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-08-20 raštu Nr. 42V3-130, kad iš išimtų vaistinių preparatų maisto papildai yra ‚Validol“, „Riboksin“, „Contratussim“, „Mukaltin“, „Korvalol“, „Novo-passit“ (b.l. 39); J. B. apklausos protokolu, kad ji yra savo individualios įmonės savininkė, įmonė užsiima plataus profilio prekyba įvairia produkcija, taip pat ir maisto papildų prekyba. 2014-06-01 ryte, Rietavo sav., Sauslaukio k., esančiame turguje, vykdė prekybą maisto papildais ir plataus vartojimo produkcija - šampūnais ir kt. Apie 8³⁰ val. prie jos prekybos vietos priėjusiai moteriai už 2 Lt pardavė „Mukaltino“, o vėliau atėjusiai ir „Pankreatino“ prašiusiai moteriai atsakė, jog šį preparatą turi dėl savęs. Po to minėtoji moteris pateikė policijos pareigūnės pažymėjimą, atėjo ir policijos pareigūnu prisistatė vyras bei moteris, prieš tai įsigijusi „Mukaltin“, prisistačiusi iš valstybinės mokesčių inspekcijos. Šie pareigūnai be jos žinios patikrino jos nuosavą automobilį, kuriame rado jos asmeninį maišelį su jos asmeniniais vaistiniais preparatais. Nuo prekybos vietos taip pat buvo išimti kiti maisto papildai. Licencijos prekyba vaistais ji neturi, vykdė prekybą maisto papildais, išimtiems maisto papildams turi įsigijimo dokumentus (b.l. 13).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44¹ str. atsiranda tada, kai verčiamasi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, už tai įstatymas numato baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, baudą juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos farmacijos 2006 m. birželio 22 d. įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Įstatymas). Įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Įstatymo V skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis. Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Farmacijos įstatymo 4 str. 4 p.). Įstatymo 35 str. 9 d. numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

Teismo posėdyje J. B. patvirtino, kad neturi licencijos vertimuisi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla.

Pirminėje medžiagoje surinkti duomenys: policininkų E. P. ir V. L. tarnybiniai pranešimai dėl patikrinimo Rietavo turgaus prekyvietėse, kuriose buvo prekiaujama maisto papildais, atliktą kontrolinį užpirkimą iš J. B., pas ją rastų įvairių vaistinių preparatų išėmimą, vaistininko praktikos licencijos nepateikimą, vaistų (vaistinių preparatų) išėmimo protokolas apie išimtus iš J. B. vaistinius preparatus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-08-20 raštas Nr. 42V3-130, kad iš išimtų vaistinių preparatų maisto papildai yra „Validol“, „Riboksin“, „Contratussim“, „Mukaltin“; Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-07-22 raštas Nr. (139) 2R8-127 patvirtina, kad iš sąraše nurodytų 20 pavadinimų preparatų, išimtų pas J. B., dalis jų yra registruoti Lietuvoje kaip vaistiniai preparatai, kita dalis Lietuvos vaistinių preparatų registre neregistruoti, tačiau registruoti kitos šalies – Rusijos Federacijos - vaistinių preparatų registruose.

Renkant pirminę medžiagą ir posėdžio metu teisme, J. B. nepateikė vaistų (vaistinių preparatų) įsigijimo dokumentų, nenurodė konkretaus asmens, iš kurio juos įsigijo.

Poėmio metu pas J. B. surastų įvairių vaistinių preparatų gausa patvirtina, kad vaistai akivaizdžiai buvo laikomi ne savo ar artimųjų, juo labiau – šuns, reikmėms, bet pardavimui. Nors J. B. licencijos verstis farmacine veikla neturėjo, iš aptartų duomenų matyti, kad ji vaistinius preparatus pardavinėjo.

Pažeidėjos J. B. pasirinkta gynybos taktika nepripažinti kaltės vertintina siekimu išvengti administracinės atsakomybės, jos kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo įrodyta kitais nutarime aptartais įrodymais.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatyta, kad J. B. 2014-06-01 prekiavo ir laikė vaistinius preparatus, neturėdama licencijos verstis farmacine veikla, pažeisdama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 4 str., 19 str. 1 d., 35 str. 9 d. reikalavimus dėl farmacinės veiklos licencijavimo, dėl šių jos veiksmų sunkių pasekmių neatsirado ir tai nebuvo daroma stambiu mastu, todėl J. B. vei­ka ati­tin­ka Lietuvos Respublikos ATPK 44¹ str. nu­ma­ty­to administracinio teisės pa­žei­di­mo su­dė­tį.

Skiriant nuobaudą pažeidėjai, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas Nr. IX-1805, 2 str. 1 p.), pažeidėjai skirtina nuobauda kaip fiziniam asmeniui.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 26 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. pripažinti kal­ta pa­da­rius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 44¹ str., ir jai paskirti baudą 750 Lt (septynios šimtus penkiasdešimt litų) su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu.

Nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti vaistus (vaistinius preparatus), 2014-06-01 išimtus patikrinimo metu pas J. B., pagal 2014-06-01 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolą, perduotus saugojimui pagal Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK vyresniojo tyrėjo N. D. 2014-06-10 tarnybiniame pranešime „Dėl medicininių vaistų (preparatų) medžiagoje Nr. 86-73-G-8913 (30-10-S-316)“ išvardintą sąrašą (saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pagal kvitą serija BBB Nr. 0034160).

Nutarimui įsiteisėjus grąžinti J. B. maisto papildus: 38 pakelius po 10 tablečių „Mukaltin“, 15 pakelių po 10 tablečių „Validol“, 100 tablečių „Riboksin“, 32 pakelius po 10 tablečių „Contratussim“, 50 ml tirpalo „Karvalol“, 2 pakelius po 10 tablečių „Novo-Passit“ (saugomi ten pat).

Išaiškinti J. B., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.).

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymai apie sumokėtą baudą turi būti pateikiami institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 (keturiasdešimties) dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint galimybės sumokėti baudą, turi teisę ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.