Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-07-01 · Civilinė byla Nr. 2-5418-717/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-01
Bylos Nr.
2-5418-717/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Ieškovas
D. O.
Atsakovas
A. R.
Advokatai
Giedrius Ulinskas, Ina Kurauskienė
Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2-5418-717 (S) 2-69-3-02027-2014-8/2014m.Procesinių sprendimų kategorija: 30.2; 106.4; 111.3; 112; 113.8; 113.9;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.liepos 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Jolantai Žeimienei,

dalyvaujant: ieškovei D. O., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Inai Kurauskienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį b.l. 7, atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokatui Giedriui Ulinskui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 53,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. patikslintą ieškinį (b.l. 66-69) atsakovui A. R. dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą atlikti kapitalinį remontą, pristatant priestatą ir įrengiant dūmtraukį pagal UAB „Archibankas“ parengtą projektą, laikyti neteisėtu bei įpareigoti atsakovą nugriauti balkono tvorelę nuo priestato 2a1p bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė patikslintu ieškiniu (b.l. 66-69) ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (b.l. 103-116) prašė: pripažinti nepagrįstu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti buto (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, pristatant priestatą ir įrengiant dūmtraukį iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) išorės pagal UAB „Archbankas“ parengtą projektinį pasiūlymą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – namo dalies kapitalinį remontą su priestato nauja statyba - be atsakovo sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsisakė antrojo reikalavimo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti balkono tvorelę nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad 2012 metais nusipirko iš atsakovo sesers jai priklausantį pirmąjį butą su 716/1087 dalimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pirmajam butui priklauso gyvenamosios patalpos nuo 1-1 iki 1-9; 1-9a ir 1-10 su kiemo pagalbiniais pastatais. Atsakovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butas, t.y. patalpos nuo 2-1 iki 2-8 su priklausiniais ir 371/1087 dalimi žemės sklypo. Ji naudojasi žemės sklypu, pažymėtu „A“, o atsakovas – žemės sklypu, pažymėtu „B“; žemės sklypu, pažymėtu „C“ jie naudojasi bendrai.

Name yra įrengtas dujinis apšildymas, tačiau ji dujas naudoja tik vandens pašildymui, o gyvenamųjų patalpų apšildymui nori įsirengti kieto kuro katilą, nes dujinis apšildymas yra brangus, bet neefektyvus. Priestatą ji nori pasistatyti dėl to, kad vienoje patalpoje negalima įsirengti dujinio apšildymo ir kieto kuro katilų. Kieto kuro katilą ji įsirengtų naujai pastatytame priestate. Ten įsirengtų virtuvę, vonią bei tualetą. Priestatas būtų statomas jai priklausančioje žemėje, plane pažymėtoje „A“ ir tuo atsakovo teisės nebūtų pažeistos. Atsakovas prieštarauja priestato statybai dėl to, kad jis nori vaikščioti per jai nuosavybės teise priklausantį sklypą „A“, o ji dėl to nesutinka – nenori, kad atsakovas vaikštinėtų pro jos langus. Be to, atsakovas turi kitą išėjimą į (duomenys neskelbtini) per savo žemės sklypo dalį. Ji sutinka, kad šis praėjimas yra siauras, tačiau esant poreikiui, ji atrakintų savo vartus ir leistų atsakovui pasinaudoti praėjimu per savo žemės sklypo „A“ dalį.

Taip pat nori, kad jai būtų leista pagal pateiktą projektą prie namo išorinės sienos išvesti ir pritvirtinti kaminą, einantį iš kieto kuro katilo. Ji negali pasinaudoti atsakovo siūlomu variantu ir kaminą išvesti per nagą, esančią namo viduje, nes ši anga eina tik iki antrojo aukšto. Šia galimybe nebūtų galima pasinaudoti ir dėl to, jog draudžiama kartu vesti dujinio ir kieto kuro katilų kaminus. Kadangi tarp jos ir atsakovo pastoviai kyla nesutarimai, ji norėtų, kad su atsakovu turėtų kiek galima mažiau bendrų reikalų. Pagal jos pateiktą projektą kieto kuro katilo kaminas eitų per jai priklausančią namo pirmojo aukšto dalį ir per antrojo aukšto dalį, kuri priklauso atsakovui. Kaminas būtų pravestas per atsakovui priklausančių dviejų langų tarpą. Prieš tai buvo pravestas analogiškas tik dujinio katilo kaminas tik kitoje vietoje – arčiau sienos krašto. Jis ėjo ne per atsakovui priklausančių langų tarpą, o šalia jų. Ieškovė neprieštaravo, kad senojoje vietoje galėtų būti įrengtas ir projektuojamas kaminas tik tam reikėtų dalinai pakeisti projektą. Mano, kad kamino įrengimas ant išorinės namo sienos nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nes anksčiau ant tos pačios namo sienos buvo įrengtas dujinio apšildymo kaminas, atsakovas nepateikė kompetentingų specialistų išvados, kad dūmai, išeinantys pro projektuojamą kaminą pažeis jo sveikatą, juolab, kad atsakovas pripažino, kad jis retkarčiais parūko.

Atsiliepimas

Atsakovas gera valia ikiteismine tvarka su jos projektiniais pasiūlymais nesutiko, išskyrus balkono tvorelės nuėmimą, jai pasiūlytos taikos sutarties sąlygos netinka, todėl prašo patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai. Tiek teismo posėdyje, tiek savo atsiliepime į pradinį ieškinį (b.l. 49-52) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 83-89) jis nurodė, kad ieškovė yra konfliktiška, todėl su ja nepavyko taikiai išspręsti ginčo klausimų. Kadangi tik teismo posėdyje jis išsiaiškino ir suprato, jog jis neturi teisės vaikščioti per ieškovei priklausantį sklypą, pažymėtą „A“, jis neprieštarauja dėl to, kad ieškovė statytųsi priestatą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą. Balkono tvorelę jis nusikėlė gera valia. Dėl kamino vedimo per išorinę namo sieną mano, kad toks ieškovės noras yra jos principas. Pradžioje savo atsiliepime jis nurodė, kad nesutinka, jog bus įrengti du kaminai. Šiuo metu ieškovė dujinio katilo kaminą pašalino. Ieškovė kaminą galėtų prasivesti pro namo viduje esančia angą arba kaminą galėtų tvirtinti prie savo statomo priestato. Galiausiai, jeigu ieškovė nori kaminą statyti prie tos sienos, kuri nurodyta projekte, ji galėtų kaminą tvirtinti ne tarp jo langų antrame aukšte, o šalia jų, kur anksčiau buvo pravestas dujinio katilo kaminas, tuomet mažiau būtų galima justi dūmus, einančius iš kieto kuro katilo. Dūmai yra kenksmingi jo sveikatai dėl sunkios obstrukcinės plaučių ligos.

Atsakovo atstovas, vadovaudamasis LAT praktika prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl kamino tvirtinimo prie išorinės sienos pagal jos pateiktą projektą dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į sunkią atsakovo sveikatos būklę. Be to, pati ieškovė nurodė, kad būtų galima ieškoti kitokių sprendinių dėl kieto kuro katilo dūmtraukio pastatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pirmasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui priklauso antrasis šio namo butas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 716/1087 ha, o atsakovui 371/1087 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12).

UAB „Savi architektai“ parengė dūmtraukio įrengimo projektą (b.l. 13-24). Projekte nurodyta, kad jo pastatymas suprojektuotas prie pastato fasado A-E. Dūmtraukis patalpoje 1-6 prijungiamas prie šildymo įrenginio, išlaikant saugius atstumus tarp degių medžiagų. Pastato mikroklimato parametrai – šildymo sezono metu šildymo oro sistema atitiks viešojo naudojimo pastatų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“. Pastate užtikrinamos normalios sąlygos gyventojams. Pastate paliekami esantys langai bei vitrinos, kurie užtikrina natūralų apšvietimą. Pastate oro taršos šaltinių nebus. Pastatas bus šildomas kietu kuru iš esančios katilinės. Statybos metu trečiųjų asmenų (kaimyninių teritorijų naudotojų) darbo ir kitos veiklos sąlygos nesuvaržomos – išlieka galimybė patekti į vietinės reikšmės kelius. Remontuojamas pastatas eksploatacijos metu nepadidins aplinkos taršos, triukšmo lygio, elektros tiekimo trikdymo.

Dūmtraukio įrengimo projektą ieškovė 2013-11-23 registruotu laišku pasiuntė atsakovui (b.l. 25). Atsakovas 2013-12-23 ieškovei atsakė, kad dėl dūmtraukio tvirtinimo prie jo lango nesutinka, nes dūmai pro gretimą langą patektų į namo vidų (b.l. 27).

Analogišką pasiūlymą ji 2014-02-13 pateikė ir dėl namo priestato statybos (b.l. 70-75), tačiau į šį pasiūlymą atsakymo negavo. Atsakovas teigia, kad jiems kalbantis su ieškove, jis ją patikino, kad iš esmės namo priestato statybai jis neprieštaraus, jeigu ieškovė leis jam vaikščioti taku per jos žemės sklypą, kuriuo jis vaikščiojo iki šio laiko. Atsakovas nurodė, kad dabar praėjimas į gatvę jam yra apsunkintas, nes praėjimas tarp namo ir garažo sudaro tik 48 cm (b.l. 90-91).

Namo dalies rekonstrukcijos ir priestato statybos projektiniame pasiūlyme suprojektuota statyti priestatą prie esamo priestato, prie patalpos 1-6 ir dalinai prie patalpos 1-7 sienos. Prie projektinės dokumentacijos yra pateikta tarp atsakovo ir jo sesers L. R. S. sudaryta namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovas nusipirko 371 kv. m, o jo sesuo 716 kv. m ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (b.l. 113). L. R. S. jai priklausantį žemės sklypą su butu Nr. ir priklausiniais pardavė ieškovei.

Iš fotokopijos (b.l. 41) matyti, kad ieškinio pareiškimo metu buvo pravestas kaminas per dalį pirmojo aukšto ir antrąjį aukštą šalia atsakovui priklausančio lango. Šalys nurodė, kad šiuo metu šis kaminas išmontuotas. Atsakovas neprieštarautų, kad kietojo kuro katilo dūmtraukis būtų pravestas toje pačioje vietoje kur buvo dujinio įrenginio dūmtraukis, tačiau tam reikėtų pakeisti projektą.

Medicininėje pažymoje (b.l. 55) ir teismo posėdyje pateiktoje atsakovo pažymoje (b.l. 123) yra nurodyta, kad jis serga lėtine abstrukcine plaučių liga sunkia forma, III0 kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Nusiskundimai – dusulys menkiausio krūvio metu, kosulys, skrepliavimas.

Iš pateiktos namo (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos kopijos seka, kad patalpoje II-2 yra įrengtas kaminas (b.l. 57), tačiau namo salkose (b.l. 40) kamino nėra. Atsakovas nurodė, kad jis naudojasi dujiniu patalpų apšildymu ir nurodytu kaminu. Jis neprieštarautų, kad šiuo vidiniu kaminu naudotųsi ir ieškovė, tuomet nebūtų darkomas namo pasado vaizdas namo išorėje sumontavus kieto kuro dūmtraukį. Ieškovė nurodė, kad ji nenori turėti su atsakovu nieko bendro, o, be to, kartu sumontuoti dujinį ir kieto kuro dūmtraukius draudžiama.

Atsakovas pateikė teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 96-100) apie tai, kad dėl ieškovės priestato drėksta jo namo sienos. Tačiau šis įrodymas nevertintinas, nes jis iš esmės nesusijęs su nagrinėjimo dalyku. Be to, bylos eigoje atsakovas patenkino ieškinio dalį – nugriovė metalinę tvorelę nuo nurodytojo priestato.

Ieškovė ir jos atstovė prašė priteisti iš atsakovo 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei žyminio mokesčio išlaidas (b.l. 121-122). Atsakovas prašė iš jo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes jis tegauna 400 Lt pensiją, yra ligonis, iš gaunamos pensijos jam yra sunku pragyventi.

Teismas priima ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio, t.y. kad atsakovas būtų įpareigotas nugriauti tvorelę nuo jai priklausančio priestato ir šioje dalyje bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimo dalies – pripažinti nepagrįstu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti jos buto dalies kapitalinį remontą, pristatant priestatą – bus surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai, kadangi atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog jis šiam ieškovės reikalavimui iš esmės neprieštaravo ir anksčiau, o teismo posėdyje šį reikalavimą pripažino (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Priestatas statomas ieškovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Kanalizacinis šulinys, kuriuo naudojasi ir atsakovas bus perkeltas taip, kad atsakovas bet kada juo galėtų pasinaudoti. Priestatas bus statomas prie ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, jis neužstos atsakovo gyvenamųjų patalpų, nes statomas priestatas yra vieno aukšto, o atsakovo gyvenamosios patalpos randasi antrame aukšte. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurioms esant, pastačius priestatą, būtų pažeistos jo kaip bendraturčio teisės, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis tenkintina visiškai.

Dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su kietojo kuro katilo montavimu ant išorinės namo sienos.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas. Atsakovas, nesutikdamas su kieto kuro dūmtraukio montavimu per jo namo sieną, nurodė iš esmės vienintelį motyvą, t.y. kad jis serga lėtine obstrukcine plaučių liga. Apie ligą atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie byloje nėra nuginčyti. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus sąryšyje su ieškovės reikalavimu dėl dūmtraukio montavimo nustatė, kad byloje nėra pateikta neginčytinų objektyvių įrodymų apie tai, kad kamino sumontavimas ant išorinės namo sienos pakenks atsakovo sveikatai. Prieš tai beveik toje pačioje vietoje buvo sumontuotas dujinio katilo dūmtraukis, dėl kurio atsakovas neprieštaravo. Sumontuoti kaminą kitoje vietoje, praktiškai nėra galimybės. Per esamą vidinę angą kaminui namo viduje šio dūmtraukio nebūtų galima pravesti dėl to, kad tai draustų priešgaisriniai reikalavimai, įvardinti projekto aprašyme. Be to, šis kaminas pagal inventorinę bylą eina tik iki antrojo aukšto. Jį įrengti reikėtų atlikti rekonstrukciją per atsakovui priklausančias patalpas. Tarp šalių vyrauja konfliktiški santykiai, todėl jiems reikėtų vengti bendro naudojimo patalpų. Pastatyti kaminą prie suprojektuoto namo priestato būtų nenaudinga atsakovui, nes priestatas yra vieno aukšto, o atsakovo patalpos yra antrame namo aukšte, todėl dūmai iš šio kamino patektų pro atsakovo langus į vidų. Iškėlus šį kaminą į 3 m aukštį – jis gadintų namo vaizdą. Optimaliausias variantas yra išvesti dūmtraukį pro išorinę namo sieną virš namo stogo, kad dūmai negalėtų patekti į atsakovo patalpas. Šias sąlygas atitinka ieškovės pateikti patalpų kapitalinio remonto, priestato ir dūmtraukio statybos projektai, pateikti nagrinėjamoje byloje. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog pagal šiuos projektus atliekami remontai, statybos, kamino montavimas pažeis jo kaip bendraturčio teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo 1000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų (b.l. 121, 122). Ji taip pat sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį (b.l. 6). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau nurodytojo straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylos iniciatorė buvo ieškovė. Ji nesiėmė visų priemonių, kad išsiaiškintų su atsakovu jo poziciją dėl reiškiamų ieškinio reikalavimų. Be to, teismas buvo suteikęs galimybę šalims baigti bylą taikos sutartimi. Ieškovė neparodė pakankamai noro ir pastangų baigti bylą taikiai, kai tuo tarpu vienas iš jos reikalavimų atsakovo buvo patenkintas po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio – nuimta balkono tvora. Teismo posėdyje teismui išsamiai išaiškinus atsakovui esamą padėtį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, jis sutiko su ieškoves parengtu namo remonto ir priestato statybos projektu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į sunkią atsakovo materialinę padėtį bei jo sveikatos būklę, ieškovei priteistina 1/3 dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 429 Lt (1000 Lt + 288 Lt : 3).

Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai. Pripažinti nepagrįstu atsakovo A. R. atsisakymą duoti sutikimą ieškovei D. O. atlikti buto (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, pristatant priestatą ir įrengiant dūmtraukį iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) išorės pagal UAB „Archbankas“ parengtą (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos (dviejų butų) namo dalies kapitalinio remonto su priestato nauja statyba projektinį pasiūlymą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovo A. R. sutikimo.

Nutraukti civilinę bylą ieškinio dalyje dėl atsakovo įpareigojimo nukelti balkono tvorelę nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestato 2a1p stogo.

Priteisti ieškovei D. O., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 429 Lt (keturi šimtai dvidešimt devyni) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaOna Valentukevičiūtė