Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas 2012-05-11 Vilniaus m. 4 apyl. teismo pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėn., 2012-12-12 išregistruotas iš probuojamųjų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra: 2018 m. birželio 4 d. apie 19 val. 20 min., adresu: (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia pargriovęs ant lovos ir rankomis suėmęs už kaklo smaugė savo sugyventinę S. K., o jai išbėgus į kiemą, rankomis sugriebęs ją už plaukų pargriovė ant žemės ir sudavė kumščiu du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. poodines kraujosruvas kaklo abiejose pusėse, paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, smakro dešinėje pusėje bei sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

2018-06-04 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Manto Danevičiaus tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2018-06-04 apie 19 val. 21 min. buvo pranešimas dėl smurto (duomenys neskelbtini). Nuvyko į vietą ir nustatė,kad policiją kvietė A. V.. Galimai smurtą patyrusi S. K. nurodė, kad 2018-06-04 apie 19 val. 21 min. gyvenamajame name sugyventinis R. P., gim. (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš ją. S. K. nurodė, kad prieš ją buvo smurtauta ir namo viduje, ir kieme. Nustatyta, kad namų teritorija ir vidaus aplinka netvarkinga. Ant S. K. kaklo matėsi kraujosruvos. S. K. buvo blaivi, jai 2018-06-04 d. 20.11 val. alkotesteriu Alcotest ARFM-0251, sertifikato Nr. 0714959, buvo nustatyta 0,00 promil. R. P. iš namų buvo pasišalinęs. (b.l. 6-7)

2018-06-04 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus sodybos namo patalpas ir aplinką, grumtynių, kraujo, ar kitokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b.l. 10-18)

2018-06-04 liudytojos S. K. parodymais, kad apie keturis metus gyvena kartu su R. P., kuris yra registruotas (duomenys neskelbtini). Augina du jos vaikus iš ankstesnių santuokų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2015 metais ji nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu visi gyvena, veda bendrą ūkį. 2018-06-04, apie 19.20 val. ji grįžo iš šiltnamio, R. P. gulėjo namuose, miegamojo lovoje. Prieš tai jis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), vėliau buvo nuėjęs pas kaimyną, ar vartojo alkoholinius gėrimus, ji nematė. Užėjusi į miegamąjį, jam papriekaištavo dėl nedaromų ūkinių darbų. Tada R. P. pradėjo kolioti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, pašoko, pargriovė ją ant lovos ir abiem rankomis pradėjo smaugti kaklą, po kažkiek laiko paleido. Ji išbėgo į kiemą. R. P. ją pasivijo netoli įėjimo durų, nieko nesakydamas, rankomis suėmęs už plaukų pargriovė ant žemės ir du kartus trenkė kumščiu į galvos sritį. Dėl jo veiksmų jai skaudėjo, iš skausmo kieme šaukė. Tada į kiemą išbėgo abu vaikai ir viską matė. Trenkęs jai per veidą R. P. atsistojęs nubėgo į automobilį VW Sharan, numerių neatsimena, ir išvažiavo jai nežinoma kryptimi. Tada ji paprašė sūnaus apie šį įvykį pranešti policijai. (b.l. 22-25)

2018-06-22 liudytojo A. V. parodymais, kad S. K. yra jo mama. R. P. yra jo mamos sugyventinis. Kartu su mama, jaunesniu broliu L. ir patėviu R. apie keturis metus gyvena kartu. Nuo 2015 metų visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, namą, kuriame jie gyvena, nupirko mama. Tarp jo ir R. santykiai yra normalus. R. nei prieš jį, nei prieš jaunesnį brolį L. niekada nesmurtavo ir nekonfliktavo. Tarp jo mamos ir patėvio R. santykiai normalūs. 2018 metų birželio pradžioje, tikslios datos neprisimena, tarp jo mamos ir patėvio įvyko konfliktas. Tą dieną mama tvarkėsi namuose. Vakare, tvarkant namus, jis girdėjo kaip mama konfliktavo su patėviu. Ką jie vienas kitam sakė, neprisimena, nes tokie žodiniai konfliktai įvykdavo dažnai. Jam būnant virtuvėje, pamatė kaip mama bėgo į lauką. Paskui ją bėgo patėvis. Jie nubėgo į kiemą. Viską matė per praviras virtuvės duris. Jis iškart nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Matė, kad patėvis mamą greit pasivijo ir rankomis pastūmė. Ar ji nuo pastūmimo nukrito, neprisimena. Neprisimena, ar patėvis mamai sudavė. Viskas vyko kieme, netoli įėjimo į namą durų. Negirdėjo, kad mama šauktųsi pagalbos. Kur tuo metu buvo jo broliukas, neprisimena. Tuoj po to, kai R. pastūmė jo mamą, jis nuėjo link automobilio ir kažkur išvažiavo. Tada išgirdo, kaip mama susijaudinusi pakvietė jį ir paprašė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešti apie konfliktą ir apie tai, kad R. be jos leidimo paėmė automobilį. Po šio įvykio jis neatkreipė dėmesio ar mama buvo sužalota. (b.l. 30-32)

2018-06-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 550/2018(06), kurioje nurodyta, kad S. K. poodinės kraujosruvos kaklo abiejose pusėse, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, smakro dešinėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 42).

R. P. sutiko su įteiktu pranešimu apie įtarimą. Apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad S. K. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie keturis metus jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 4 d. įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės S.. Tą dieną vakare jis blogai jautėsi, todėl nuėjo į bendrą miegamąjį pailsėti. Apie 19 val. 20 min. jam gulint atėjo į miegamąjį S. ir pradėjo šaukti, kad jis guli, nieko nepadeda. Ji supykusi paėmė šluotą, kuri stovėjo kambario kampe, ištraukė medinį kotą ir tuo kotu pradėjo jį gulintį lovoje daužyti. Jam pataikė į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip 7 kartus. Jam skaudėjo. Supyko ant jos ir gindamasis sugriebė ją už rankų, pargriovė ant lovos bei rankomis pradėjo ją nestipriai smaugti, kad ji nusiramintų. Suėmęs už kaklo buvo gal porą sekundžių. Kai ją paleido, S. bėgdama nuo jo, vėl pradėjo šaukti. Jis atsikėlė ir norėjo išeiti iš namų. Ji iš namo išbėgo pirma, o jis ėjo paskui ją. Ji užstojo jam kelią. Liepė jai pasitraukti, tačiau ji vis tiek nepasitraukė, tada ją pastūmė ir gal du kartus sudavė į galvos sritį. Šio momento tiksliai neprisimena. Po to jis paėmė automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dėl savo sumušimo jis parašė pareiškimą ir S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu su S. K. susitaikė, ji jam atleido. Sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 107-109, 119-120).

R. P. nurodė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 125-127).

Kaltinamojo R. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: tyčia pargriovęs ant lovos ir rankomis suėmęs už kaklo smaugė savo sugyventinę S. K., o jai išbėgus į kiemą, rankomis sugriebęs ją už plaukų pargriovė ant žemės ir sudavė kumščiu du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. poodines kraujosruvas kaklo abiejose pusėse, paviršinius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinio skruosto srityje, smakro dešinėje pusėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Kaltinamasis R. P. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis baustas už administracinius nusižengimus, paskutinį kartą 2016-11-24 pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (b.l. 84-89). Byloje esančiais duomenimis (b. l. 45, 47, 49) kaltinamasis R. P. 2015 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) (stacionare), taip pat 2016 m. ambulatoriškai gydėsi dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, gretutinė diagnozė alkoholio priklausomybės sindromas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 - spalio 8 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-596/2018, nurodyta, kad R. P. tiriamos byloje veikos metu sirgo psichikos sutrikimu - Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti. R. P. nusikalstamos veikos padarymo metu 2018-06-04 savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Šiuo metu R. P. serga psichikos sutrikimu, apibūdinamu kaip psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, alkoholio priklausomybės sindromas. Šiuo metu R. P. savo veiksmų reikšmę supranta ir juos valdyti gali. R. P. gali dalyvauti teismo procese. Jam nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių (b. l. 68-71).

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

2018-06-05 nutarimu R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 122-124).

Kaltinamąjam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam viešųjų darbų bausmę, įpareigojant 9 mėnesius neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (iš viso 225 valandas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti galutinę bausmę 6 mėnesius neatlygintinai dirbti viešuosius darbus po 25 valandas per mėnesį (iš viso 150 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72(2) straipsniu R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Išaiškinti R. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei R. P. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.