Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo poskyrio vyriausiajai specialistei I. M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 7 metų sūnų, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis Švedijoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino, kad su A. A. ir A. K. darbo sutartys būtų sudarytos prieš darbo pradžią ir ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nustačius, kad laikotarpiu nuo 2016-06-21 iki 2016-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris vykdė statybos darbus Švedijoje, Kilio mieste, kur klojo stogo dangą. A. A. dėl darbo Švedijoje telefonu tarėsi su D. M., sutarė, kad už valandą bus mokama 100 Švedijos kronų, nurodė savo asmens duomenis. 2016-06-19 A. A. buvo užsakytas kelto bilietas, nuvykus į Karlshamą pasitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. T., nuvežė į Geteborgą, kur A. A. susitiko su D. M., kuris žodžiu nurodė darbo vietą, darbo užmokestį bei sąlygas, vėliau kontroliavo darbų eigą, per savaitę duodavo 500 Švedijos kronų maistui. Raštiška darbo sutartis su A. A. sudaryta nebuvo, apie įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nustatyta, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio vidurio iki 2016 metų rugsėjo pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdė statybos darbus Švedijoje, Geteborgo mieste, kur klojo stogo dangą, trinkeles. A. K. dėl darbo telefonu tarėsi su D. M., sutarė 3000 Eur darbo užmokestį per mėnesį. D. M. ir I. T. suteikė gyvenamąją vietą, nurodydavo kur dirbti bei parūpindavo medžiagomis, vėliau kontroliavo darbų eigą, per savaitę nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. D. M. neužtikrino, kad su A. A. ir A. K. darbo sutartys būtų sudarytos prieš darbo pradžią ir ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Pažeidimas grindžiamas liudytojų A. A. pareiškimu, A. K. raštišku atsakymu į VMI atstovo užklausimą, įmonės identifikavimo pažyma, socialinio draudimo pažyma, kontraktu, liudytojų A. A. ir G. M. parodymais teismo posėdyje, liudytojų pateiktomis fotonuotraukomis, kuriuose nufotografuotas D. M. sode, prie stalo, A. A. sudaryta darbų suvestine, telefoninių pokalbių ataskaita Lietuvoje, liudytojo G. M. ranka pildyta asmens medicinine kortele.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. savo kaltę neigė. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokių statybos darbų nei Lietuvoje, nei Švedijoje. Jie užsiiminėja tik medžiagų pervežimu ir jų įmonėje dirba tik vadybininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos atestatų atskirtų sričių neturi ir jie negali vykdyti statybos darbų nei Lietuvoje, nei Švedijoje. Jo įmonė niekados neturėjo darbuotojų, kurie atliktų rangovo darbus. A. A. nežino, gal kažkur užsienyje jį matęs ir bendravęs. Tačiau jo įmonė su A. A. jokių sąsajų neturėjo. A. K. nelogišką ir atlyginimą nurodė. Tokių pinigų net jis pats asmeniškai sau neišmoka. Jokių pinigų nei A. A., nei A. K. nemokėjo, jų net nepažįsta. Jų įmonė atlieka projektavimą ir specializuotų medžiagų tiekimą. A. A. pažįsta. Su juo turi asmeninių sąskaitų. Joks ikiteisminis tyrimas, dėl iš jo įmonės paimtų daiktų už nesumokėtą darbą, nevyksta. Su G. M. susipažino Švedijoje, jis turėjo jo telefono numerį. Bet jokių darbinių santykių su juo neturėjęs. Dėl liudytojo pateiktos asmens sveikatos knygelės paaiškino, kad nesupranta, kaip ji susijusi su jo įmone, jeigu nėra nei jo parašo, nei jo įmonės spaudo. Jis pats turėjo užpildyti kaip įmonės vadovas knygelę, o ne liudytojas. Knygelėje turėtų būti įmonės pavadinimas. Atsakingo asmens vardas, pavardė, ir parašas, taip pat besidarbinančio asmens atspauduota nuotrauka. Jų įmonė knygelių neišdavinėja, kadangi pas juos yra tik administracija. Jie patys žmonių nedarbina, tik galėjo nukreipti. Jie prekiauja statybinėmis medžiagomis. Švedijoje yra daug lietuvių bendrovių, su jais bendrauja, realiai galėjo asmenis pasiūlyti darbui. Jų įmonei priklauso architektūriniai brėžiniai, medžiagos, o statybinius darbus dirba visai kitos įmonės. Fiziškai jie nedirba. Nėra nei vieno įrodymo apie „(duomenys neskelbtini)“, kad įdarbina žmones ir veža dirbti kažkur nelegaliai. Prašė bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovas advokatas R. T. prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi neįrodyta, kad D. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriuos numato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. G. M., A. A., A. K. yra suinteresuoti asmenys, kurie bando ginti savo teises. Išskyrus jų parodymus kitų aplinkybių nėra, nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kokius nors darbus. Tokie duomenys turi būti objektyvūs, kadangi statybos veikla yra rekomenduojama ir, jeigu įmonė atlikinėjo kokius darbus, turėtų būti projektai, statybos leidimai, rangos sutartys, atestatai. VMI tokių duomenų nepateikė. Tai reiškia, kad tokių dokumentų nėra. Statybos darbų „(duomenys neskelbtini)“ neatlieka, PVM sąskaitų – faktūrų neišrašo, statybos žurnalo neveda, VMI tokių duomenų nepateikė. A. A. nurodo, jog jis bendravo su D. M., bet nežino kur jis bus įdarbintas, tik žinojo, kad bus įdarbintas užsienyje. G. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai, jis pats nurodo, jog sveikatos knygelę nusipirko, pats užpildė. Knygelė užpildyta neteisėtu būdu. Dėl A. K. parodymų, nėra jokio dokumento, kuriame A. K. būtų apklaustas įstatymo nustatyta tvarka, byloje yra tik jo ranka rašyti paaiškinimai, kurių originalų byloje nėra. Nesant byloje originalių dokumentų, negalima sakyti, kad A. K. davė kažkokius paaiškinimus byloje. Gali būti duomenys, kad Švedijoje liudytojai buvo įdarbinti visai pas kitą darbdavį. Šios aplinkybės nenustatytos, jos netikrintos. Už Švedijoje atliktus veiksmus vertinti Lietuvoje, teismas neturi jokio pagrindo. Jeigu Lietuvos institucijos ketina taikyti kažkokias sankcijas ir teismus, kurie susiję su Švedijos valstybe, turi būti gautas Švedijos Karalystės sutikimas. Tokių duomenų byloje nėra. Netgi jeigu tektų konstatuoti, kad liudytojai duoda teisingus parodymus, tektų konstatuoti, kad tie veiksmai yra atlikti Švedijoje ir tokiems veiksmams turėtų būti taikoma Švedijos teisė. Šiuo atveju Lietuvos teisės aktų pažeidimų nėra nustatyta.

Kauno VMI atstovė I. J. parodė, kad gavus pranešimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nelegalūs asmenys, buvo atlikti atitinkami patikrinimai. Operatyvaus patikrinimo pažyma, duoti liudytojų parodymai, pridėta kontrakto kopija įrodo, jog darbai buvo atlikti. D. M. leido nelegaliai dirbti dviems darbuotojams. Buvo sutarta, kad už stogo dangas ir darbus, kurie bus atliekami Švedijoje, bus mokama po 100 kronų už 1 valandą. Darbai buvo vykdomi Švedijoje. Liudytojai parodė, kad bilietus jiems nupirko pats D. M., jis duodavo jiems maistpinigių. D. M. įmonė yra Kaune, bet jis yra sudaręs kontraktą dirbti Švedijoje. Patys darbuotojai pranešė, kad dirba pas D. M. nelegaliai. Įvykio vietoje jie nebuvo. Darbuotojai teigia dirbę mėnesį laiko. Vienas darbuotojas parašė VMI pareiškimą apie tai, kad nebuvo tinkamai įdarbintas, nebuvo tinkamai su juo atsiskaityta. Nors D. M. nurodo, jog jokių statybinių darbų jų įmonė neatlikinėjo, mano, kad pakankamai byloje surinkta duomenų, kad darbus vykdė. Tai pažeidėjo gynybinė pozicija. Prašė, vadovaujantis liudytojų parodymais bei byloje surinkta medžiaga, pripažinti D. M. kaltu ir skirti jam sankcijoje numatytą baudą.

L. R. B. parodė, kad su A. K. ir A. A. bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. A. K. atsisakė nurodyti savo gyvenamąją vietą, nes bijo susidorojimo. A. A. pareiškimą jiems persiuntė Šiaulių apskrities VMI. Tik iš įmonės pateiktų dokumentų nustatinėjo pažeidimus. Dėl pinigų judėjimo įmonėje pažeidimų nebuvo nustatyta. Visi įmonės dokumentai Švedijoje. Apart A. A. ir A. K. pažeidimo, jokių kitų pažeidimų nenustatė. Asmenys jokių įrodančių dokumentų neturėjo, nes jie nebuvo įdarbinti. Jų paaiškinimai buvo gauti skirtingu laiku. Paaiškinimus gavo per elektroninę sistemą. Asmeniškai jis nematė nei A. A., nei A. K. paaiškinimų originalų.

Liudytojas A. A. parodė, jog konkrečiai darbo ieškojo Švedijoje ir jam parekomendavo pažįstamas A. G. pasiskambinti D. M.. Pastarasis jam pasakė, kad pradžioje darbas bus prie statybų, o vėliau reikės dengti gamyklos stogą. Pasakė, kad juos darbins ir sutvarkys visus dokumentus. Jiems buvo užsakyti bilietai, nuvyko į Klaipėdą, kelte parodė savo asmens dokumentus ir jiems pasakė, kad gali plaukti. Juos pasitiko kitas asmuo. Patį D. M. pamatė tik užsienyje, Lietuvoje jo nematė. Teismui pateikė apskaitos lapą, kuriame jiems liepė rašyti kiek valandų išdirbo. Įrodymui, kad bendravo su D. M., turi nuotraukas, filmuotą medžiagą, žinutes mobiliame telefone. Yra daugiau nukentėjusiųjų, kuriems nesumokėjo pinigų, bet jie nenori liudyti. Pateikė ir specialius rūbus, kuriuos davė jiems atvykus į Švediją. Darbuotojai taip suprato, kad D. M. yra darbdavys. Jis nesumokėjo jiems pinigų. Žadėjo mokėti po 70 kronų, dirbo iki sutemų, bet nieko neišmokėjo. Su D. M. asmeniškai kalbėjo telefonu, apsprendė atlyginimo klausimą. Kai paprašė pinigų, sakydamas, kad nori važiuoti namo, tada D. M. pradėjo jį gąsdinti, tyčiotis, iš kitų darbuotojų telefonų rašinėti jam žinutes. Kvietė policiją, bet dėl grasinimų pareiškimo nerašė. Liudytojai, kurie visa tai žino, neliudys, jie bijo žodį ištarti. Švedijoje su D. M. buvo susitikęs 4-5 kartus, kas savaitę pinigus atveždavo ir paduodavo D. M..

Liudytojas G. M. parodė, kad tokių nukentėjusiųjų kaip jis ir A. A. yra daugiau. Dirbo pas D. M. ir jis jiems nesumokėjo. Po 500 kronų mokėjo, o tarėsi, kad mokės po 2000 Eur į mėnesį. Su D. M. buvo susitikęs Lietuvoje, Kryžkalnyje. Jis turėjo juos įdarbinti. Liudytojas dar brigadą rinko. Kaip suprato darbinantis nereikėjo įforminimo dokumentų, kadangi vienų antstoliai ieškojo, kiti skolų turėjo. Kiek jam žinoma D. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė užsiima statybomis. D. M. jam rekomendavo kitas asmuo. D. M. jam prisistatė kaip įmonės direktorius. Jam išaiškino, kad D. M. Lietuvoje dirba. Domėjosi ir pats, žino, kad įmonėje dirba trys asmenys. Teismui pateikė nuotraukas, kuriuose matyti D. M., telefono skambučių išklotinę nuo birželio iki rugsėjo mėnesio, kad bendravo su D. M.. Jis dirbo Anglijoje ir jam R. Š. pasiūlė važiuoti dirbti į Švediją. Tris su pusę mėnesio dirbo Švedijoje. Dažniausiai į objektą atvažiuodavo D.. Gal 20 žmonių dirbo ir nei vienas nebuvo įdarbintas. Grįžęs į Lietuvą kreipėsi į darbo inspekciją, bet tyrimą nutraukė, dabar vėl atnaujino. Buvo registruotas Tauragės darbo biržoje. Asmens sveikatos knygelę pats užpildė. D. jam sakė, kad jis bus brigadininkas. D. M. patikino, jog jį formins, todėl nuėjo prisiregistruoti poliklinikoje. Kodėl sveikatos centre jo neužregistravo, nežino.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju D. M. inkriminuotas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas nelegalus darbas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį užtraukia baudą nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Paminėtų teisės normų lyginamoji analizė rodo, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra akivaizdžiai didesnis nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, tačiau šioje teisės normoje numatyta bauda yra skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį ir jų skaičius yra svarbus kriterijus galutiniam baudos dydžiui. Tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija baudos dydžio nesieja su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi. Todėl šiuo konkrečiu atveju, kai D. M. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už du nelegaliai dirbusius asmenis, teismas sprendžia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už D. M. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK, galiojusiame pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, D. M. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į ANK 95 straipsnio 1 dalį ir teisena vyksta pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK.

ANK 95 straipsnis numato atsakomybę už nelegalų darbą. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina keturias alternatyvias veikas, kurių nustatymas laikomas nelegaliu darbu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kad A. A. bei A. K. atliktų statybos darbus bei bet kokį kitą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra pateikta duomenų apie atsiskaitymą už atliktą darbą, nenustatyti darbiniai santykiai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų A. A. bei A. K..

Iš byloje pateiktos investavimo sutarties matyti, kad tarp Vyresniojo partnerio AB „(duomenys neskelbtini)“ bei Partnerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatyta atsakomybė. Vyresnysis partneris įsipareigoja perduoti visus statybos darbus Partneriui, negavęs Partnerių sutikimo, neturi teisės perduoti statybos darbų kitoms statybų bendrovėms. Partneris įsipareigoja atlikti darbus Vyresniojo parnerio teritorijoje. Darbų kokybė turi atitikti tokio tipo darbams taikomus Švedijos statybos standartus ir techninėje dokumentacijoje nurodytas statybos technines sąlygas (b. l. 28-29). Susipažinus su sutarties sąlygomis darytina išvada, jog susitarta dėl įsipareigojimų, o ne dėl atliekamų statybos darbų.

D. M. nurodė, jog statybos darbų jo įmonė neatlieka. Liudytojai A. A., G. M. tvirtino, jog atliko statybos darbus, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų – PV sąskaitų faktūrų, statybos darbų vedimo žurnalo kaip priklauso įmonėms, užsiimančiomis statybine veikla. Kaltinime nurodoma, kad 2016-06-19 A. A. buvo užsakytas kelto bilietas, nuvykus į Karlshamą pasitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. T., tačiau valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-07-30 valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiami du asmenys: L. K. ir D. M. (b. l. 75). Vadinasi kaltinime nurodytas I. T. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodyta, kad minėti asmenys statybos darbus vykdė Švedijoje, Kilio (ar Kylio) mieste, tačiau Švedijoje tokiu pavadinimu miesto nėra, Kylis yra Vokietijoje.

Liudytojo A. A. savo paties ranka rašyta pateikta ataskaita apie atliekamus darbus, nepatvirtinta bei nepasirašyta darbdavio, įrodomosios galios neturi (b. l. 36). Liudytojo G. M. pateikta asmens sveikatos knygelė, užpildyta jo paties ranka, nesant atsakingo asmens parašo nei darbovietės anspaudo, teisiškai negaliojanti (b. l. 61-64).

Iš byloje esančios VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad G. M. Tauragės rajono PSPC 2016-06-02 nesilankė (b. l. 73). Iš byloje pateiktos Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus pažymos matyti, kad G. M. nuo 2016-04-19 iki 2016-06-02 išregistruotas jo paties prašymu, nurodant, kad išvyksta į užsienį (b. l. 58-59). Apie įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nefiksuota.

A. K. pateikto paaiškinimo kopija elektroniniu būdu nepatvirtinta jo parašu (b. l. 10). Taip pat byloje yra jo ranka rašytų paaiškinimų kopijos, originalų byloje nėra. Todėl teismas neturi galimybės liudytojo apklausti įstatymo numatyta tvarka ir patikrinti šiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (objektyvieji ir subjektyvieji), kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija, o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi, išdėstyti ir ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad D. M. padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, nenustačius nelegalaus darbo fakto, administracinio nusižengimo bylos teisena D. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną D. M. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.