Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-11 · Administracinė byla Nr. AS-143-27-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-11
Bylos Nr.
AS-143-27-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Nijolė Piškinaitė
Pareiškėjas
D. A. S.
Atsakovas
Labanoro
Kategorijos
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS11 – 27/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2007 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. S. skundą atsakovui Labanoro regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. A. S. (toliau – pareiškėja) 2006 m. lapkričio 21 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti nepagrįstu atsakovo Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. birželio 21 d. rašte Nr. V1(8.2)-318 išreikštą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas ir įpareigoti atsakovą parengti projektavimo sąlygas. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo 10,18 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Labanoro regioninio parko teritorijoje, kuriame buvo sodyba. Norėdama atstatyti buvusią sodybą 2006 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo. 2006 m. liepos 10 d. raštu Nr. P9(19)-520 buvo informuota, kad projektavimo sąlygos neišduodamos, kadangi gautos neigiamos Labanoro regioninio parko projektavimo sąlygos (2006 m. birželio 21 d. raštas Nr. V1(8.2)-318). Tada 2006 m. rugpjūčio 30 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), prašydama įpareigoti Labanoro regioninio parko direkciją pakartotinai išnagrinėti pateiktus dokumentus ir išduoti projektavimo sąlygas sodybai atstatyti. 2006 m. rugsėjo 28 d. gavo šios institucijos 2006 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. V3-7.7-1704, kuriame pažymėta, jog Labanoro regioninio parko direkcija teisėtai neišdavė projektavimo sąlygų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2006 m. spalio 25 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. birželio 21 d. raštą Nr. V1(8.2)-318 ir įpareigoti parengti projektavimo sąlygas. Tačiau teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, nes skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. 2006 m. lapkričio 13 d. prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, pridėjusi tinkamą įgaliojimą, vėl kreipėsi į šį teismą, bet 2006 m. lapkričio 17 d. iš teismo gavo grąžinamą medžiagą, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymo nepatenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad praleistas skundo padavimo terminas ne vien dėl to, jog ji rūpinosi naujo įgaliojimo išdavimu, bet ir dėl to, kad dar 2006 m. spalio 26 d. teismui paduodant skundą buvo praleistas 20 dienų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo apskundimo terminas. Pareiškėja pabrėžė, kad iki kreipimosi į teismą manė, jog ginčą pavyks išspręsti neteisminiu būdu (tikėjosi iš atsakingų institucijų gauti projektavimo sąlygas), todėl per Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nespėjo kreiptis į teismą. Be to, skundo padavimas teismui 8 dienomis vėliau neturi atimti galimybės išspręsti ginčą teisminiu būdu. Pareiškėjos nuomone, tai, kad pateikė netinkamą įgaliojimą, paisė teisėtų lūkesčių, be teisininkų rengė dokumentus, neturi užkirsti kelio konstitucinei teisei į teisingą teisminį ginčo nagrinėjimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti bei grąžino pareiškėjai sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 34 str., 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Labanoro regioninio parko direkcijos 2006 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. V1(8.2)-318, kuriuo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas sodybai atstatyti. Šį ginčą išankstine neteismine tvarka išnagrinėjo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir 2006 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Labanoro regioninio parko direkcijos sprendimą. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, galėjo juos apskųsti teismui per 20 dienų nuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.). Kadangi šios institucijos sprendimą pareiškėja gavo 2006 m. rugsėjo 28 d. (nustatyta iš pridėto voko), teisminės gynybos ji galėjo kreiptis iki 2006 m. spalio 18 d. Skundą teismui pirmą kartą ji padavė 2006 m. spalio 26 d., t. y. praleidusi apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, jog termino pareikšti teismui skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo eiga prasidėjo pareiškėjai gavus jos netenkinantį ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimą, todėl būdama rūpestinga savo teisių gynėja pareiškėja turėjo pakankamą terminą kreiptis į teismą. Teigė, jog tikėjimasis, kad ginčą pavyks išspręsti ikiteisminiu būdu, kai jis šiuo būdu jau buvo išspręstas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, yra nelogiškas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestinas (ABTĮ 34 str.). Atmetęs prašymą, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį ir išspręsti termino atnaujinimo klausimą iš esmės bei priimti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Labanoro regioninio parko direkcija, pirmą kartą atsisakiusi išduoti projektavimo sąlygas, vėliau ne kartą minėjo, jog svarsto galimybę išduoti šias sąlygas, ir prašė neskubėti kreiptis į teismą. Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba klaidingai atsisakė išduoti projektavimo sąlygas. Jos teisėti lūkesčiai buvo pagrįsti direkcijos darbuotojų įtikinėjimais, jog ginčą pavyks išspręsti neteisminiu būdu. Formalus termino praleidimas (skundą padavus keletu dienų vėliau), neturi atimti galimybės išspręsti ginčą teisminiu būdu.

2. Tai, kad pirmą kartą kreipdamasi į teismą pateikė netinkamą įgaliojimą, paisė teisėtų lūkesčių, be teisininkų rengė dokumentus, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimo dėl terminų, neturi užkirsti kelio konstitucinei teisei į teisingą teisminį ginčo nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja 2006 m. lapkričio 21 d. į teismą dėl atsakovo 2006 m. birželio 21 d. rašte Nr. V1(8.2)-318 išreikšto atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad tikėjosi ginčą išspręsti neteisminiu būdu, pirmą kartą kreipdamasi į teismą pateikė netinkamą įgaliojimą, be teisininkų rengė dokumentus (b. l. 5 – 6, 21 – 23), yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti bei grąžino pareiškėjai sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis yra iš esmės pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius