Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-286-804/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-28
Bylos Nr.
1-286-804/2011
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00121-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Nukentėjusysis
L. A.
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-286-804/2011Teisminio proceso Nr.1-28-1-00121-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5;1.1.8.1.1;1.1.7.2.7 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. liepos 28 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, nukentėjusiajai L. A., kaltinamojo gynėjui adv. Kęstučiui Mikšiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, duomenys apie teistumą:

1993 11 25 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2,6mėn.

1998 04 24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2d. ir nuteistas 5 metams laisvės atėmimo, konfiskuojant turtą. Vadovaujantis LR BK 43 str., prie paskirtos bausmės pridėti dalį 6 mėn. laisvės atėmimo, ir galutinę bausmę paskirti 5 metus 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežto režimo pataisos darbų kolonijoje,

Kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2010 m. kovo 15 d. apie 20 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. G., tyčia priėjo prie bute buvusios ir ant sofos sėdėjusios L. A. ir nieko nesakęs sudavė jai tris smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas L. A. nosies kaulų lūžį, kairio skruostikaulio įskilimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, po akies obuolio jungine, kairėje viršutinėje lūpoje, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes gydymas užtruko ilgiau 10 dienų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., tai yra įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010m. vasario mėnesį, būnant svečiuose pas D., gyvenančią (duomenys neskelbtini), sudavė tris smūgius apatine delno dalimi savo buvusiai sugyventinei L. A. į veido sritį ir vieną kartą delnu per pakaušį. Tarp jų su L. įvyko konfliktas dėl ko įvyko konfliktas jis pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl kažko susipyko gal dėl pavydo, gal dėl pinigų. L. A. sudavė tris kartus į veido sritį, kol L. A. nukrito. Ir jis, ir L. tą vakarą buvo neblaivūs. Konfliktą matė S., kuris iš pradžių miegojo tame pačiame kambaryje, bet turbūt nuo triukšmo pabudo ir puolė ginti L. A., o L. tuo metu pabėgo iš D. buto. Ar konflikto metu buvo pati D. G., jis neatsimena. Dėl šio įvykio labai gailisi.

Be kaltinamojo M. V. savo kaltės prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. grindžiama šiais duomenimis :

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio ji gyveno kartu su M. V. (duomenys neskelbtini). Kadangi M. V. 2010 m. sausio mėnesį ją buvo sumušęs, jie išsiskyrė ir gyveno atskirai. 2010 m. kovo 15 d. ji nuėjo pas savo draugę D. G., užėjus pamatė, kad ten dar yra jos buvęs sugyventinis M. V. ir S., kurio pavardės nežino, jie visi gėrė alų, D. G. pasakė, kad jie švenčia gimtadienį. Užėjusi ji išgėrė porą stiklinių alaus, šnekėjosi su D. G. bei M. V., su M. V., jokio konflikto nebuvo. Vėliau M. V. atsigulė ant lovos, ant kurios sėdėjo ir užmigo. Po kokių 15 min. jis pabudo, priėjo prie jos ir nieko nesakęs sudavė apie tris smūgius kumščiu į veidą. D. su S. M. nuramino, o ji tuo tarpu pabėgo iš D. buto. Dėl šio sužalojimo ji patyrė neturtinę žalą, kadangi iš viso gydėsi apie keturis mėnesius ir kurių apie dvi savaites pirmas negalėjo atmerkti akies, negalėjo valgyti nes buvo jaučiamas didelis skausmas, buvo didelis stresas teko lankytis pas psichologus ir plastikos chirurgą konsultacijai, todėl neturtinę įvertina 5000 Lt ir šią sumą prašo išieškoti iš kalto asmens M. V..

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo M. V. motina. M. nuo pat vaikystės augo be tėvo ir iki 16 metų buvo geras ir paklusnus vaikas. Nuo 16 metų jam buvo nustatytas hepatitas C ir išsivystė šizofrenija – asmenybės susidvejinimas. Jis daug laiko praleido besigydydamas įvairiuose psichiatrinėse ligoninėse. Ji mano, kad gydytojai nebuvo teisūs pripažinę jį pakaltinamu dėl šio įvykdyto nusikaltimo. Būnant nelaisvėje jam nėra užtikrinamas gydymas, kuris jam yra būtinas.

Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-03-15 apie pietus pas ją į svečius atėjo L. A. ir M. V., jie atsinešė alaus. Pas ją dar buvo sūnėnas S. S., kad dar kažkas būtų svečiuose, ji neatsimena. Jie visi išgėrinėjo, kalbėjo, viskas buvo gerai. Tačiau apie kokią 21 val., kai ji išėjo trumpam ar į tualetą, ar pas kaimynę, ir grįžo, pamatė kruvinu veidu L.. Ji suprato, kad L. sumušė M., nes jai atėjus M. dar buvo agresyvus, ji M. pasakė, kad baigtų ir čia nesimuštų. Jai atėjus L. greitai išbėgo ir apie sumušimą bei dėl ko taip įvyko nieko nepasakojo. (bylos l. 41)

2010 03 16 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate gautas L. A. protokolas pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad 2010 03 15 buvo sumušta M. V.. (bylos l.2)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2847/10 (01) nurodyta, kad L. A. padaryta nosies kaulų lūžis, kairio skruostikaulio įskilimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, po akies obuolio jungine, kairėje viršutinėje lūpoje, kairės akies apatinio voko muštinė žaizda, smūgiuojant kietu buku daiktu į veidą. Sužalojimai padaryti trimis smūgiais, galimai medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku 2010-03-15. L. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos gydymas užtruko ilgiau 10 dienų. (bylos l. 30-31)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. A. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (bylos l. 6-11)

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad M. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą tai yra 2010 m. kovo 15 d. apie 20 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. G., tyčia priėjo prie bute buvusios ir ant sofos sėdėjusios L. A. ir nieko nesakęs sudavė jai tris smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas L. A. nosies kaulų lūžį, kairio skruostikaulio įskilimą, kraujosruvas kairės akies vokuose, po akies obuolio jungine, kairėje viršutinėje lūpoje, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes gydymas užtruko ilgiau 10 dienų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., tai yra įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo M. V. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusikaltimo įvykdymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos šio nusikaltimo padaryme.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo M. V. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

M. V. veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis M. V., gailisi įvykdęs nusikaltimą, tačiau jis ankščiau jau du kartus buvo teistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu pripažintas pakaltinamu (bylos l.169-173), tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. V. arešto bausmę.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys dėl 5000 litų neturtinės žalos yra tenkintinas iš dalies.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiosios ieškinį dėl neturinės žalos patenkinti iš dalies.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2 d.

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Į bausmės vykdymo laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-10-28 d. iki 2011-07-28 d. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. V. iki įsiteisės nuosprendis paliktą nepakeista.

Priteisti iš M. V. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturinės žalos L. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas