Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei J. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė J. J., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S-160017737 nusprendė skundo netenkinti ir skundą persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y., kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.

Iš pateiktų vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolės J. J. kontoroje, vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/14/00870 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. A2.6.-327-970/2014, dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš skolininko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Antstolė J. J. 2016 m. rugsėjo 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-160016147 dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas adresuotas Marijampolės pataisos namams, kur šiuo metu skolininkas atlieką terminuotą laisvės atėmimo bausmę (vykd. byl. b. l. 36).

Kadangi skolininkas skunde nenurodo, kokį konkrečiai antstolės patvarkymą skundžia, teismas įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0052/14/00870 esančius dokumentus ir antstolės 2016 m. spalio 3 d. patvarkyme Nr. S-160017737 dėl skundo padarytą išvadą, sprendžia, kad skolininkas skundžia antstolės 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą Nr. S-160016147 skolos išieškojimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas išieškojimas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos viršijančios vyriausybės nustatytą vieną MMA. Antstolės patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigą. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos esančios lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikomas tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą ir pinigines lėšas. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. CPK 736 straipsnyje yra nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, jeigu tai nėra išieškomas išlaikymas, žalos, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, ir jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnis, kurio 3 dalis numato, kad kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos.

Iš antstolės Marijampolės pataisos namams pateikto 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymo Nr. S-160016147 dėl skolos išieškojimo, matyti, kad antstolė reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Nagrinėjamu atveju išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, o ne kaip skunde nurodoma į skolininko artimųjų pervestas pinigines ar kitas jo įkalinimo įstaigoje esančias lėšas. Antstolės patvarkyme nurodyti būtent tokie išskaitymų dydžiai kokius numato įstatymas ir kokie nurodyti pareiškėjo skunde. Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0052/14/00870 vykdomas išieškojimas tik antstolės vykdymo išlaidų, kurias sudaro 118 Eur, šios išlaidos išieškomos nuo 2014 m. gruodžio 4 d., ir iki 2016 m. rugsėjo 7 d. priimto patvarkymo reikalaujant šią sumą išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio, jokių sumų iš skolininko išieškota nebuvo (vyk. byl. b. l. 36). Išdėstytu pagrindu visi skolininko argumentai, kad antstolė nukreipė skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas viršijančias vyriausybės nustatytą vieną MMA, jo artimųjų pervestas pinigines lėšas, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tuo atveju jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėtina, tai, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, taip pat nėra nurodyto draudimo ir skundžiamame antstolės patvarkyme, todėl toks pareiškėjo skundo reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad priimtu patvarkymu būtų išskaitytos, kokios nors piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos, tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. Be to, vertinant skolininko skundo turinį dėl antstolės priimto patvarkymo, kuriuo antstolė reikalauja daryti išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, darytina išvada, kad nors patvarkyme nurodoma, jog jo kopija įteikiama ir skolininkui, tačiau skolininkas netinkamai įvertino priimto antstolės patvarkymo tikslą ir turinį. Atkreiptinas skolininko dėmesys, kad įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas (nuosprendis) būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.