Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-14 · Civilinė byla Nr. e2S-85-262/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
e2S-85-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25102-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Kreditorius
UAB „Karoliniškių būstas“
Skolininkas
Z. S., V. S.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2S-85-262/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25102-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4; 3.4.1.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ pareiškimo skolininkams Z. S. ir V. S. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašo priteisti iš skolininkų solidariai 45,82 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, t.y. 3,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 1,74 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą; 24,20 Eur už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ pareiškimą skolininkams Z. S. ir V. S. dėl skolos priteisimo; kreditoriui grąžinta 3 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, tame tarpe ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Kadangi nagrinėjamu atveju su pareiškimu į teismą kaip kreditoriaus atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti kreditoriaus darbuotoja, duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, teismas neturi pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 Eur, jo sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dalyje dėl 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Todėl teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Tokia nutartis prieštarauja teismų praktikai (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Nagrinėtinu atveju pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti skolą, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos ir 3 EUR žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas, todėl teismas nepagrįstai visa apimtimi atmetė kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Taigi, teismas netinkamai taikė proceso normas numatančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarką ir taip užkirto kelią tolimesnei bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir, teismo manymu, pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 431 str. 1 d. bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Pagal CPK 436 str. 2 d. 6-8 p. išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 str. 2 d. ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.

Įstatymas riboja teismo įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 str. 7 d.). Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl papildomos prievolės (netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra, nes neišdavus teismo įsakymo dėl bylinėjimosi išlaidų, o taip pat abejojant, ar gali būti laikomos pakankamai pagrįstos išlaidos dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškos, pats ieškovas praranda teisę į apeliaciją. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditoriaus pareiškime reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje (CPK 435 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškimą dėl įsakymo išdavimo palieka kreditoriui teisę kreiptis į teismą patikslinus pareikštus reikalavimus dėl įsakymo išdavimo, arba siekiant prisiteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas, jei kreditorius laiko, kad jos yra pagrįstos, kreiptis į teismą ieškiniu.

Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė