Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. LK-N-542 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komisijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. LK-N-542 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V. patvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir, išėjęs į laisvę, toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

A. V. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, nes jis du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. birželio 3 d., taip pat jam nustatyta žema nusikalstamumo rizika. Be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. LK-N-542 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, A. V. Komisijai pristatomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 3 d., nuo 2020 m. liepos 15 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nuo 2025 m. vasario 21 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos perkeltas į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą pusiaukelės namus (asmens bylos I d., b. l. 32). Taigi nuteistasis paskutiniu metu jau nemažą laiką (apie penkerius metus) atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Tai teigiamai apibūdina A. V. asmenybę.

Teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Minėtos aplinkybės taip pat svarbios prognozuojant nuteistojo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Nagrinėjamu atveju A. V. anksčiau teistas nebuvo. Jis su teisėsauga susidūrė ir buvo nuteistas 51 metų. Nors įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis A. V. 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo teistas (duomenys neskelbtini) Respublikoje (asmens bylos I d., 9–11), tačiau nėra pakankamai duomenų spręsti, ar veika sudaro nusikaltimo požymius pagal BK, todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu A. V. nelaikytas teistu. Taip pat tos pačios bylos nagrinėjamu metu nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini)vRespublikoje yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bet 2025 m. birželio 5 d. pokalbio metu paaiškino, kad visgi jis buvo suimtas, kol vyko ikiteisminis tyrimas, nes buvo įtariamas disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltė nebuvo įrodyta, todėl jis buvo paleistas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad, nors A. V. dar iki Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio buvo susidūręs su teisėsauga, tačiau nesant oficialių tai patvirtinančių duomenų, laikytina, kad yra teistas vieną kartą. Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvė atėmimo bausmę už vieno sunkaus (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, sudaro sąlygas narkomanijos plitimui. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir skaičių, tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, teismas pažymi, kad nuteistasis yra teistas tik vieną kartą už dviejų nusikaltimų padarymą, juolab nusikaltimai padaryti idealia sutaptimi, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tai yra svarbi aplinkybė, priimat sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam. Be to, padarytų nusikaltimų pobūdis ir skaičius negali būti esminė ir lemianti aplinkybė netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos būdingos finansinės naudos siekimo modeliui, tačiau tai yra vienintelis asmens teistumas, todėl nusikaltimų modelis nėra identifikuojamas. A. V. nusikalstamą elgesį lėmė finansiniai sunkumai. Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. birželio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1827 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistajam finansiniai sunkumai prasidėjo, kai po metų jis buvo išleistas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos laisvės atėmimo vietų įstaigos. A. V. turėjo apie 7 000 Eur dydžio skolą antstoliams – už įmonės nesumokėtus mokesčius ir už automobilio saugojimo aikštelės paslaugas. Pasak nuteistojo, ši susidariusi skola buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis padarė nusikalstamas veikas. A. V. sudomino siūlomi greiti ir lengvi pinigai, kurie galėjo padėti greitai grąžinti skolas. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis neturi jokių nesumokėtų baudų ar įsiskolinimų. Turimas skolas padėjo susimokėti sesuo. A. V. nurodytas aplinkybes patvirtina 2025 m. birželio 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenys, pagal kuriuos A. V. šiuo metu įsiskolinimų neturi, iš antstolių negauta jokių vykdomųjų raštų. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų finansinių problemų, susijusių su kompulsyviu elgesiu (pavyzdžiui, lošimu ir pan.). Šiuo metu A. V. dirba, gauna atlyginimą, kurio pakanka būtiniems poreikiams patenkinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis finansinių problemų nebeturi, su jomis susitvarkė padedamas šeimos narių. Taigi šis veiksnys nebėra laikytinas rizikos veiksniu, skatinančiu daryti naujas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. A. V., kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas, pripažino, kad pasielgė impulsyviai ir neapgalvotai, siekdamas greitai pasidengti skolas. Kita vertus, iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad jis ruošėsi nusikalstamoms veikoms (nusipirko automobilį, įrengė slėptuves narkotinėms medžiagoms, įsigijo narkotines medžiagas ir t. t.) ir tai nebuvo impulsyvus elgesys. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis sunkiai geba paaiškinti ir įžvelgti savo nusikalstamo elgesio pasekmes, linkęs minimalizuoti savo kaltę, ieškoti pateisinančių aplinkybių, kita vertus, bylos nagrinėjamo teisme metu A. V. pripažino savo kaltę, interviu metu savo kaltės taip pat neneigė, gailėjosi, tai rodo jo kritinį vertinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad nuteistasis po bausmės atlikimo savo ateitį sieja su teisėta veikla. Bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl problemų, susijusių su problemų sprendimo įgūdžiais, pasekmių suvokimu ir ateities planavimu. A. V. lankė „Impulsyvumo valdymo“ užsiėmimus, „Savianalizės diskusijų“ grupę, dalyvavo „Subkultūros mažinimo kalėjime“ užsiėmimuose (b. l. 8). Taigi matyti, kad A. V. stengiasi atpažinti probleminius aspektus, kas jam sukelia neigiamas pasekmes, yra motyvuotas šias problemas spręsti, dalyvauja tam skirtuose užsiėmimuose. Nuteistasis neneigia asmeninės kaltės ir atsakomybės dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tai yra vienas iš veiksnių, skatinantis resocializacijos procesą ir teismo vertinamas teigiamai bei palankiai dėl nuteistojo.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad A. V. bausmės atlikimo metu vieną kartą yra pažeidęs nustatytą tvarką, tačiau nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu, taigi A. V. drausmine tvarka apskritai nebaustas. Nuteistasis net dešimt kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų ir atsakingą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (asmens bylos II d. 104, 107, 109, 111, 113, 118, 120, 124, 134). Taigi A. V. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo paskatinimai skirti reguliariai 2020–2023 m. laikotarpiu. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad A. V. nuo 2020 m. liepos 15 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nuo 2025 m. vasario 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. vasario 19 d. nutarimu iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos perkeltas į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą pusiaukelės namus (asmens bylos I d., b. l. 32). Taigi, jis jau gana nemažą laiką, t. y. daugiau nei penkerius metus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2024 m. vasario 16 d. buvo išreikštas pasitikėjimas nuteistuoju ir jis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka. A. V. nustatytos tvarkos nepažeidė, į laisvės atėmimo vietų įstaigą grįždavo laiku, nebuvo fiksuota šios priemonės pažeidimo atvejų t. y. pateisino jam parodytą pasitikėjimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytose priemonėse, tai patvirtina Socialinio tyrimo išvada, kurios duomenimis nustatyta, kad nuteistasis dalyvavo: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; 2023 m. sausio 26 d. diskutavo subkultūros mažinimo tematika ir su subkultūra ateinančiomis pasekmėmis; 2023 m. rugsėjo 10 d. savianalizės diskusijų grupės užsiėmimuose; 2023 m. lapkričio 12 d. renginyje „Langas į nuteistojo pasaulį“; 2024 m. sausio 13 d. motyvaciniame pokalbyje apie mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu ir ne tik, kuriame nurodyta, kad A. V. aktyviai bendrauja, puikiai mąsto, supranta kalėjimo elgesio taisykles, jų laikosi, tinkamai bendrauja tiek su nuteistaisiais, tiek su pareigūnais; 2024 m. sausio 13 d. diskusijoje „Tinkami ir netinkami socialiniai ryšiai“; 2024 m. sausio 23 d. nagrinėjo impulsyvumo situacijas, atpažindavo ir mokėsi kontroliuoti impulsyvumą; 2024 m. birželio 21 diskusijoje apie ateities viziją, tikslus, gyvenimo ir darbo perspektyvas, aptartas požiūris į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą; 2024 m. rugsėjo 30 d. individualiame užsiėmime „Kaip išvengti konflikto“, kuriame nuteistasis gebėjo įvardinti savo mintis, emocijas ir dėl kokių priežasčių elgiasi vienaip ar kitaip, gebėjo atpažinti būdus, kaip išvengti konfliktų; 2025 m. sausio 17 d. individualiame užsiėmime „Emocijų valdymas“, kuriame gebėjo atpažinti būdus, kaip valdyti emocijas, pateikė situacijų pavyzdžius. Taip pat A. V. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: knygų skaityme; festivalio „Nepatogus kinas“ filmų peržiūroje ir aptarime; buvo ekskursijoje į Lietuvos Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir kt. (b. l. 9). Įvertinus nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad jis laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos reikalavimų ir nustatytų elgesio taisyklių, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, tai rodo, kad A. V. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese.

Teismas, nagrinėdamas A. V. lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimą, atsižvelgia ir pastebi, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, save realizuoja darbinėje veikloje ir jo nuostata dėl darbinės veiklos išlieka pozityvi. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. turi vidurinį išsilavinimą, pasak nuteistojo, jis turi vairuotojo specialybę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje nedidelė, t. y. Lietuvoje dirbo nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. kovo 15 d. Kita vertus, nuteistojo teigimu, jis nuo 2002 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir ten dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, po to apie (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotojų, 2006–2007 m. įsteigė savo įmonę, kurios veiklos sritis buvo automobilių prekyba ir jų remontas, kurioje jis dirbo iki nuteisimo. Nėra galimybės patikrinti, ar A. V. tikrai dirbo ne Lietuvos Respublikoje, taigi patvirtinančių duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra motyvuotas bausmės atlikimo metu užsiimti darbine veika, darbo pobūdžiui nėra išrankus, jis, atvykęs į pataisos namus, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Jis nuo 2019 m. gegužės 13 d. įsidarbino VĮ (duomenys neskelbtini) siuvyklos darbininko pareigose, po perkėlimo į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuo 2024 m. gegužės 29 d. iki 2025 m. vasario 18 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), atvykęs į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus, nuo 2025 m. kovo 6 d. susirado ir įsidarbino UAB „Iki Lietuva“ (duomenys neskelbtini) darbininku (duomenys neskelbtini) grupėje, kur dirba iki šiol. Su UAB „Iki Lietuva“ A. V. yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį, taigi jis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti ir po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Visi paskatinimai A. V., be kita ko, yra skirti už stropų darbą, tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą, o tai reiškia, kad nuteistasis yra motyvuotas pragyvenimui užsidirbti legaliais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad darbas turėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo galimų nusikalstamų veikų, taigi tai gali tapti sėkmingos resocializacijos proceso prielaida.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia ir į nuteistojo socialinius ryšius. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad A. V. socialinius ryšius šiuo metu palaiko su seserimis, buvusia žmona, dukra ir sūnumi. Su žmona išsiskyrė prieš 7 metus dėl ilgos laisvės atėmimo bausmės. Seserys gyvena užsienyje, taigi su jomis nuteistasis bendrauja pasiskambindamas mobiliojo ryšio telefonu. Seserys padėjo nuteistajam susimokėti skolas. Atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis finansiškai padeda savo sūnui. Dukra gyveno užsienyje, bet dėl tėvo grįžo į Vilnių, kad nuteistasis turėtų kur išeiti trumpalaikių išvykų metu. A. V. pateikė patvirtinančius duomenis, kad po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis gyvens pas dukrą nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (asmens bylos II d., 139–140). Po kurio laiko nuteistasis ketina išsinuomoti gyvenamąją vietą atskirai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. gyvenimo sąlygos neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šiuo metu gyvenimo sąlygos vertinamos kaip apsauginis veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę procesą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis turi artimus ryšius su šeimos nariais, pats nuteistasis su artimaisiais savo santykius taip pat apibūdina kaip labai gerus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad glaudus ryšių palaikymas su artimaisiais nuteistajam gali padėti sėkmingai reintegracijai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors A. V. nusikalstamos veikos padarytos veikiant kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kita vertus, nėra duomenų, kad nuteistojo gyvenimo būdo neigiami aspektai yra sietini su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu ir kontaktu su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, pastebi, kad nuteistasis yra motyvuotas keisti gyvenimo būda ir siekti turėti organizuotą, efektyvesnį laisvalaikio praleidimą. Taigi visų šių nurodytų aplinkybių visuma laikytina, kaip vienas iš veiksnių, galinčių palengvinti A. V. resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą.

Teismas, atsižvelgdamas į Socialinio tyrimo išvados srityse „Emocinė gerovė“ ir „Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“, pažymi, kad šios sritys nėra sietinos su A. V. nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nors nuteistojo nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau jis neigia kada nors vartojęs narkotines medžiagas, bausmės atlikimo metu tokių atvejų taip pat neužfiksuota. Byloje nėra duomenų ir apie nuteistojo smurtinį elgesį apsvaigus ar piktnaudžiavimą alkoholiu. Pokalbio metu A. V. priklausomybę neigė, nurodė, kad alkoholį vartodavo tik šventinėmis progomis. Bausmės atlikimo metu nenustatyta, kad nuteistasis būtų nors kartą apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. neturi problemų su psichiką veikiančiomis medžiagomis. A. V. po nuosprendžio paskelbimo dėl ilgos laisvės atėmimo bausmės buvo kilusi mintis apie savižudybę. Resocializacijos skyriaus psichologės išraše užfiksuota, kad nuteistasis mėgino žudytis (nuodijosi tabletėmis), tačiau šiuo metu suicidines mintis neigia, turi vilties susitrumpinti bausmės laiką. A. V. kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus, lankė „Savianalizės diskusijų“ grupę (b. l. 7). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja, vadovaujasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Įvertinęs nurodytas aplinkybės, teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis neturi problemų su psichiką veikiančiomis medžiagomis, kas būna dažna priežastis nusikalstamų veikų darymui. Po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis sugebėjo susitvarkyti su savo emocine būkle, išlaikė viltį ir stengėsi elgtis taip, kad turėtų galimybę anksčiau išeiti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas taip pat teismo vertinama teigiamai.

Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Iš asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką buvo atliktas ne kartą. 2019 m. gegužės 7 d. atliktas pirminis A. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Antrojo įvertinimo, atlikto 2022 m. rugpjūčio 16 d., metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. 2023 m. rugsėjo 12 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjime atliktu pakartotiniu vertinimu nustatyta, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Atlikus pakartotinį vertinimą, atsižvelgiant į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis ir elgesio ypatumus: norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamą požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis ir interviu metu gautą informaciją, A. V. 2024 m. vasario 6 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus kalėjime atlikus paskutinį pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, laisvės atėmimo vietų įstaigoje pasižymi itin aukšta motyvacija darbui, dirba, dalyvauja pozityvaus užsiėmimo priemonėse, resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Teismas pažymi, kad tik nuteistojo akivaizdžiomis pastangomis vidutinė nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki žemos pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio riziką lemia ne tik įvertinimas taikant „OASys“ metodiką, bet ir anksčiau aprašytų aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, atsižvelgdamas į dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, kad A. V. elgesys įkalinimo įstaigoje atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas priemones ir gerokai pagerėjo, matyti akivaizdi pažanga.

Kaip ir minėta anksčiau, A. V. Komisijai dėl lygtinio paleidimo pristatomas pirmą kartą, todėl nėra galimybės palyginti dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau nustatyti nuteistojo septyni dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; asociali grupė darė ar daro įtaką; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas dėl visuomenės / bendruomenės. Nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis gali koreguoti savo elgesiu ir pastangomis. Teismas, išnagrinėjęs Socialinio tyrimo išvadą, pažymi, kad nuteistasis sėkmingai dirba ties nurodytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais: jis beveik visą bausmės atlikimo laiką dirbo, konstatuotas teigiamas A. V. požiūris į darbą. Nors nusikalstamas veikas jis padarė padedamas kitų asmenų, šiuo metu nėra duomenų apie asmenis, galinčius neigiamai veikti nuteistojo elgesį. A. V. geba atpažinti esminius dalykus, kurie jam sukelia neigiamas pasekmes, jis, vykdydamas socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvaudamas resocializacijos procese, siekia valdyti ir kitus minėtus kriminogeninius dinaminius veiksnius. Be to, nuteistasis turi nemažai ir apsauginių veiksnių: artimųjų palaikymą; teigiamą požiūrį į dabartinę veiklą; neigiamą ankstesnio gyvenimo būdo ir sukeltų pasekmių vertinimą; reiškiamas palankias nuostatas savęs realizavimui socialiniai priimtinais būdais laisvėje. Teismo vertinimu, nuteistasis motyvuotai stengiasi mažinti nustatytus kriminogeninius dinaminius veiksnius, taip pat nustatyta nemažai apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie padės lengvai integruotis į visuomenę.

Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į darbinę veiklą (bausmės atlikimo metu beveik visą laiką dirbo), socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, geri socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, nebaustas drausmine tvarka, per paskutinius tris mėnesius nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, skirta dešimt paskatinimų, siekia asmeninio tobulėjimo, stebimas neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo ir sukeltų pasekmių vertinimas, motyvacija save realizuoti socialiai priimtinais būdais, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurių visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai ir akivaizdžiai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius ir ateityje leis priimti sprendimą toliau gyventi nenusikalstamai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, tikėtina, kad A. V. laikas, praleistas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, ateityje leis priimti teisėtus sprendimus ir toliau gyventi nepažeidžiant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvykdė visus jam keliamus reikalavimus, koregavo elgesį, taip sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki žemos. Visos nurodytos aplinkybės patvirtinta galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės atlikimui. Bausmės paskirtis, be kita ko, yra tai, kad asmuo būtų pakankamai paveiktas, jog ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Taigi teismas daro išvadą, kad nuteistojo A. V. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti. Be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Komisijos nariai nutarė taikyti A. V. lygtinį paleidimą, teismas konstatuoja, kad yra tikslinga patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. LK-N-542 ir nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei į BPK 360 straipsnį, teismas nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. LK-N-542 dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir taikyti nuteistajam A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Lygtinio paleidimo komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.