- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-746-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02203-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. Š.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovui A. Š. (toliau – atsakovas) prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur neturtinę žalą; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti nepilnamečių vaikų T. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau kartu – nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinį išlaikymą; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis T. Š. po 200 Eur, A. Š. – po 350 Eur mokamomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, skiriant ieškovę šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, o abu nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, sūnus – ugdymosi, o dukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir jį lydintys sveikatos sutrikimai. Nepilnametei dukrai yra būtina pirkti mokamas sveikatos paslaugas, kurių iš savo pajamų ieškovė įsigyti neturi galimybių, dėl ko šiuo metu tokių paslaugų pirkimas yra sustabdytas, todėl nepilnametės dukters raida vyksta apsunkintai. Kai bus priteistas laikinas išlaikymas, mokamos paslaugos dukters vystymuisi vėl bus perkamos.
4. Ieškovė taip pat prašė atidėti 779 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo ieškovei 779 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinto visiškai ir iki civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis – T. Š. po 200 Eur, A. Š. – po 350 Eur mokamomis kas mėnesį, ieškovę paskyrė šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas nustatė, kad už ieškiniu reiškiamus reikalavimus byloje mokėtinas 1 479 Eur žyminis mokestis, ieškovė sumokėjo 700 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs ieškovės turtinę padėtį bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad tikslinga ieškovei atidėti 779 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena su ieškove, jos motinos bute. Prašymo nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ketina keltis gyventi į nuomojamą būstą. Atsakovas, ieškovės teigimu, prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisideda.
8. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai su ieškove gyveno nuo gimimo. Ieškovė visada vaikus augino ir savo visą laiko leido su jais, rūpinosi kasdieniais jų poreikiais. T. Š. mokosi (duomenys neskelbtini). A. Š. mokosi (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaikų interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negalėtų laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai prašymo nagrinėjimo metu faktiškai gyvena su ieškove, teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų interesai bus geriau užtikrinti jų gyvenamąją vietą laikinai nustačius su ieškove.
9. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir jį lydintys sveikatos sutrikimai, mergaitei reikalingos mokamos sveikatos paslaugos, medikamentai. Nepilnametės dukters neįgaliojo išmoka dėl vidutinės negalios yra 276 Eur, už specialiuosius poreikius jai mokama 161 Eur išmoka (iš viso 437 Eur). Nepilnamečiui šalių sūnui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, taip pat iš teismui prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai gauna apie 849 Eur dydžio atlyginimą (atskaičius mokesčius), taip pat dirba (duomenys neskelbtini) vidutiniškai gauna apie 1 765,04 Eur dydžio atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Atsakovas verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius civilinėje byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys turi registruojamo nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu registruotas kilnojamasis turtas (automobiliai). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, abiejų šalių atžvilgiu nėra užvestų vykdomųjų bylų.
10. Nors byloje nėra įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turimus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau atsižvelgęs į tai, jog šalių dukrai nustatytas neįgalumas, specialieji poreikiai, taip pat šalių sūnui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai, teismas konstatavo, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo nepriteisti ieškovės prašomos visos laikino išlaikymo vaikams sumos.
11. Teismas rėmėsi orientaciniu minimalios algos kriterijumi, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Įvertinęs vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (96,25 Eur), sprendė, kad orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 306,09 Eur ((708,42 Eur – 96,25 Eur) / 2). Todėl preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaikų minimalius poreikius, specialiuosius poreikius, atsižvelgęs į vaikų amžių (10 metų ir 8 metai), į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, sprendė, jog būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti specialiuosius jų poreikius, todėl ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo jos prašomą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustačius būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimą išspręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sudarius galimybę atsakovui pateikti paaiškinimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apelianto vertinimu, teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, vadovaudamasis vien tik ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, padarė nepagrįstą išvadą, jog nepilnamečiai vaikai neva gyvena su ja ir kad jų interesai bus geriau užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą laikinai nustačius su ieškove. Su šiomis teismo prielaidomis ir niekuo nepagrįstomis išvadomis apeliantas kategoriškai nesutinka.
12.2. Teismas itin paskubėjo priimti skundžiamą nutartį, nesudarė jokių objektyvių galimybių išklausyti atsakovo poziciją, atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus, ypač kai tai liečia nepilnamečius vaikus ir jų prioritetiškai ginamus interesus.
12.3. Apelianto vertinimu, ieškovė absoliučiai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Ieškovės teigiama aplinkybė, kad apeliantas neteikia vaikams išlaikymo, nėra pakankamas pagrindas nustatyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ši aplinkybė yra išgalvota ir niekuo nepagrįsta. Apeliantas pažymėjo, kad tarp šalių buvo ir yra susitarta, kad vaikams praleidžiant laiką kartu su tėvu/motina, tuo metu tėvas/motina, su kuriuo yra vaikai, išlaidas dengia iš savo asmeninių lėšų. Tokia praktika buvo įprasta bei nusistovėjusi nuo šalių gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 17 d. Be to, apeliantas visuomet iš savo asmeninių lėšų padengia didžiausias vaikų išlaidas, pirkdamas jiems rūbus, batus ir kitus reikalingus daiktus, prie kurių pirkimo niekuomet nėra ieškovės prašęs prisidėti. Tenkindamas ieškovės prašymą, teismas nepagrįstai sudarė prielaidas, kad nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus ne užtikrinti, o kaip tik – pažeisti nepilnamečių vaikų interesai bei jų gerovė.
12.4. Teismui nesudarius galimybės atsakovui atsiliepti į ieškovės prašymą, liko neįvertinta tai, kad nepilnamečiai vaikai, priešingai nei nurodė ieškovė, daugiausia laiko praleidžia ir gyvena kartu su atsakovu. Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena jiems įprastoje vietoje ir aplinkoje, kur yra praleidę didžiąją savo gyvenimo dalį, t. y. su tėvu jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl nesuprantama, kaip, neišklausius apelianto, šioje situacijoje galėjo būti sprendžiama, kad ieškovė neva geriau pasirūpina bei geriau užtikrina vaikų interesus. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas atskirai nuo apelianto iš esmės prieštarauja jų interesams, kadangi kardinaliai pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, įprastinę jiems aplinką, manytina, jog abiejų vaikų psichologinė būklė itin pablogės, pastarieji patirs stiprius emocinius išgyvenimus. Juolab, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra aišku, ar vaikai gyventų tik su ieškove, ar juos suptų dar ir kiti – svetimi asmenys.
12.5. Būtent apeliantas visapusiškai užtikrina vaikams pastovią, saugią, ramią gyvenamąją, socialinę, emocinę aplinką ir buitį, kuri vaikams yra įprasta ir nusistovėjusi. Nors apeliantas nekvestionuoja ieškovės, kaip motinos, tačiau paskutiniais metais šalių vaikams būtent ieškovė suteikia daugiau chaoso ir sumišimo, kas vaikus itin stipriai paveikia, juos išbalansuoja. Todėl vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos principais, laikinoji abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta būtent su tėvu. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vaikų gyvenimas su atsakovu pažeistų jų teises ir interesus ar kad vaikų interesus geriausiai užtikrintų šiai dienai kardinaliai pakeista vaikų gyvenamoji vieta.
12.6. Apelianto teigimu, būtent ieškovės gyvenimo būdas, nesaikingas alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, neužtikrina vaikų geriausių interesų. Priešingai, vaikai dėl to traumuojami ir/ar kitaip emociškai žalojami.
13. Ieškovė I. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą jį prašė atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atskirasis skundas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Skųsdamas nutarties dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su juo ir kad ieškovė neužtikrina saugumo vaikams, nes neva nekontroliuojamai vartoja alkoholinius gėrimus.
13.2. Skųsdamas nutarties dalį dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, apeliantas atskirajame skunde nurodo nepagrįstas aplinkybes, jog tarp šalių buvo ir yra susitarta, kad vaikams praleidžiant laiką kartu su tėvu/motina, tuo metu tėvas/motina, su kuriuo yra vaikai, jų išlaidas dengia iš savo asmeninių lėšų. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad jis visuomet iš savo asmeninių lėšų padengia didžiausias vaikų išlaidas, kad vaikai daugiausia laiko praleidžia su atsakovu, o ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
13.3. Priešingai nei teigia apeliantas, nepilnamečiai vaikai visą laiką gyveno su ieškove, nuo gimimo būtent ieškovė juos augino ir visą savo laiką leido su jais, rūpinosi kasdieniais jų poreikiais, o atsakovas tuo tarpu keliavo, leido laiką su draugais, meiluže. Po santuokos iširimo vaikai išsikėlė gyventi su ieškove. Nepaisant to, kad po santuokos iširimo šalys su vaikais bendravo pagal artimą lygiavertei bendravimo tvarką (50:50), kai kiekvienas iš tėvų su vaikais bendravo po savaitę, saugus ir stabilus nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ryšys yra susiformavęs su ieškove, o ne su atsakovu. Šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėtos psichologės rekomendacijos, kuriose nurodoma, jog vaikų pastovi gyvenamoji vieta yra su motina.
13.4. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu yra nepilnamečiai vaikai, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, todėl nėra pagrindo deklaruoti vaikų gyvenamosios vietos (su motina) netinkamumą ir/ ar nustatyti kitą nei nusistovėjusi, laikiną gyvenamąją vietą.
13.5. Ieškovė yra dantų higienistė, ji turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas. Asmuo, nuolat nekontroliuojamai vartojantis alkoholį, negalėtų išlaikyti pastovaus darbo ir pajamų, todėl akivaizdu, kad tokie apelianto teiginiai apie ieškovę išgalvoti ir yra bandymas teismui sudaryti apie ją negatyvų įspūdį. Be to, institucija, teikianti išvadą byloje, patvirtino, kad ieškovės ir atsakovo šeima skyriui nėra žinoma, todėl teiginiai, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina vaikais, yra išgalvoti.
13.6. Kaip minėta, šalys su vaikais bendravo pagal artimą lygiavertei bendravimo tvarką, todėl pats apeliantas nėra nuoseklus teigdamas, jog ieškovė yra žalą vaikams daranti motina, tačiau, kita vertus, pritaria ir laikosi bendravimo tvarkos, kai vaikai po savaitę leidžia su kiekvienu iš tėvų ir dėl to pretenzijų nereiškia. Jeigu vaikų motina nekontroliuojamai vartotų alkoholį, akivaizdu, kad vaikų tėvas nesutiktų, jog vaikai su motina praleistų ne mažiau nei 50 procentų viso savo laiko.
13.7. Nepilnamečius vaikus su ieškove sieja ypatingas, glaudus ryšys, kuris, esant nestabilioms šiuo metu vaikus neigiamai veikiančioms šeimos iširimo aplinkybėms, gali suteikti stabilumo ir paguodos. Be to, pagal byloje esančias psichologės rekomendacijas siūloma dukters nakvynę visuomet organizuoti namuose pas mamą, net ir bendraujant pagal artimą lygiavertei bendravimo modelį.
13.8. Laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, o ne konkrečiame būste. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nesprendžia klausimo dėl vaikų perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą (tiek faktiškai, tiek ir teisiškai). Skundžiama nutartimi nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui netrukdoma bendrauti su vaikais. Ieškovė skatina tėvo ir vaikų bendravimą, o laikinąja apsaugos priemone yra užtikrinamas vaikų stabilumas ir saugumas jų gyvenamąją vietą nustatant su ieškove, t. y. asmeniu, su kuriuo vaikų ryšys yra glaudus, artimas ir pastovus nuo gilios vaikystės.
13.9. Po santuokos iširimo nepilnamečiai vaikai išsikraustė gyventi su ieškove į ieškovės motinai priklausantį butą. Ieškovė užtikrina tinkamą vaikų priežiūrą. Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridedami įrodymai, kai būtent ieškovė gulėjo visus kartus ligoninėje su nepilnamete dukterimi, lankė reabilitacijas, dienos centrus, iniciavo R. K. paramos fondo paramą dukrai, rūpinosi dukters ir sūnaus ugdymu ir priežiūra.
13.10. Pagal nusistovėjusią bendravimo tvarką, kai vienas iš tėvų bendravo su vaikais, jis ir rūpinosi kasdieniais vaikų poreikiais. Nepaisant to, visa būtinųjų papildomų poreikių tenkinimo našta po santuokos iširimo teko ieškovei, kuri viena perka nepilnamečiams vaikams drabužius, mokyklines prekes, moka įmokas į mokyklos fondus, padengia vaikų ekskursijų kaštus, mergaitei perka būtinus medikamentus.
13.11. Teismo nutartimi priteistas laikino išlaikymo dydis yra tinkamas ir užtikrina nepilnamečių vaikų interesus. Abu nepilnamečiai vaikai turi specialių ugdymo poreikių. Sūnui sunkiai sekasi mokslai, jam reikalinga pagalba, korepetitoriai, jis aktyviai sportuoja, jam nustatyti vidutiniai ugdymosi specialieji poreikiai. Dukters specialieji poreikiai yra labai dideli, jos diagnozė yra visam gyvenimui, tačiau kuo daugiau laiko ir finansų bus investuota į jos sveikatą vaikystėje, tuo pilnavertiškesnis gyvenimas jos laukia ateityje. Tėvui šiuo metu neteikiant išlaikymo, ieškovė negeba viena užtikrinti jos specialiųjų poreikių, todėl tenka apsiriboti tik būtinaisiais vaiko poreikiais, kas kenkia dukters interesams. Apeliantas nepateikė jokių savo finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą paneigiančių įrodymų.
13.12. Priešingai nei teigia apeliantas, šalys nėra sutarę dėl papildomų vaikų poreikių tenkinimo lygiomis dalimis, nuo santuokos iširimo ieškovė viena užtikrina vaikų papildomus poreikius, bent jau tą dalį, kurią pajėgia.
13.13. Šalys pastaruoju metu bendrauja su vaikais po lygiai. Visgi paminėtina, kad bendraujant po lygiai, ieškovė rūpinasi visais vaikų poreikiais, pvz. sūnui būnant pas atsakovą padeda jam nuotoliniu būdu paruošti namų darbus. Todėl apelianto argumentas neva jis bendrauja su vaikais daugiau nei ieškovė, neatitinka tikrovės.
13.14. Ieškovė nesutiko su apelianto argumentu, kad ji neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi ji nuosekliai išdėstė jų taikymo būtinybę patvirtinančius argumentus bei pridėjo šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Ieškovė, kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė, prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekė apginti vaikų interesus (teisę į išlaikymą, būstą, saugias ir ramias gyvenimo sąlygas, saugią emocinę aplinką), o teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po 2024 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo atsakovas 2024 m. kovo 20 d. byloje pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; nepriteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams laikino materialinio išlaikymo arba jį priteisti minimalų po 100 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą. Teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) 2024 m. kovo 25 d. nutartimi paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
16. 2024 m. balandžio 12 d. išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo (pakeitimo), teismas nutarė jį patenkinti. Nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą iki civilinėje byloje bus priimtas teismo procesinis sprendimas, nustatė su atsakovu; nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja tarpusavyje suderintu laiku, kuris derinamas su atsakovu ne vėliau kaip prieš vieną dieną; vaikų nakvynės su motina nenustatė; nepilnamečiams vaikams priteisė iš ieškovės po 100 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą. Teismas taip pat nutarė panaikinti 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė nutartį vykdyti skubiai.
17. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi pats pasinaikino atsakovo atskiruoju skundu šioje byloje skundžiamą 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir pakeitė ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki procesinio sprendimo priėmimo nustatydamas su atsakovu, taip pat išsprendė laikinos bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo priteisimo klausikimus. Tokiu būdu konstatuotina, kad 2024 m. vasario 26 d. teismo nutarties apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Nebelikus teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti Kauno apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, laikytina, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.