Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-245-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
2-245-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00106-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
V. L.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Aušra Žukienė, Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-245-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00106-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 29 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant ieškovei G. R.,jos atstovei advokatei Aušrai Žukienei,atsakovui V. L.,jo atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui V. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. L., gimusiam 2012 m. gruodžio 17 d., periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teisme ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo kas mėnesį po 400 Lt.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį faktiškai iki 2013 m. lapkričio 18 d. Tą dieną jų namuose įvyko nelaimė, karšta kava nusiplikė jų mažametis sūnus, nuo tos dienos iki 2014 m. sausio 4 d. vaikas buvo gydytas Šiaulių ligoninėje, Kauno klinikose. 2014 m. sausio 4 d. ji su vaiku grįžo iš sanatorijos ir apsigyveno savo tėvų namuose. Vaiko gydymui atsakovas davė 500 Lt, vieną karą ją su vaiku ligoninėje aplankė – atvežė vaikui maisto, rūbelių. 2014 m. kovo mėnesį jos sūnų aplankė atsakovo mama ir sesuo, atvežė maisto, rūbelių, žaislų. Atsakovas vaiku nesirūpina, jo nelanko, lėšų jo išlaikymui neteikia nuo 2014 m. sausio mėnesio. Ji šiuo metu esanti nėščia, dirbti negali, pašalpų iš valstybės negauna, su vaiku gyvena pas savo tėvus ir yra jų išlaikomi. Atsakovas yra darbingas, galintis dirbti, anksčiau uždarbiaudavo užsienyje, todėl ji įsitikinusi, kad vaiko išlaikymui jis gali skirti kas mėnesį po 400 Lt. Jos sūnaus išlaikymui mėnesiui reikia skirti apie 800 Lt, nes vien vaistams, kurie skirti nudegimo vietoms gydyti kas mėnesį reikia 350 Lt.

Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai, nes jis šiuo metu negali vaikui skirti ieškovės reikalaujamos sumos, nes niekur nedirba, pastovių pajamų neturi. Jis įsidarbinti negali, nes jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam nuolatos reikia lankytis policijoje, buvo įsidarbinęs UAB „Alinava“, tačiau padirbti negalėjo dėl ikiteisminio tyrimo atliekamų veiksmų ir jo dalyvavimo būtinumo juose. Jo manymu vaikui kas mėnesį užtenka 600 Lt, todėl jis galėtų duoti 300 Lt, tiek pat turėtų skirti ir vaiko motina. Už darbą UAB „Alinava“ jis gavo 570 Lt atlyginimo, tačiau sūnui iš šios sumos lėšų neskyrė, nes vaiko motina ignoruoja jį, į jo skambučius neatsako, trukdo jam pasimatyti su sūnumi ir jį lankyti.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas mažamečio vaiko interesais, todėl turi būti patenkintas pilnumoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš vaiko gimimo liudijimo (4 b. l.) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2012 m. gruodžio 17 d. gimė sūnus D. L., kuris, kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį (5 b. l.), gyvena su mama. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jis nuo 2014 m. sausio mėnesio išlaikymo sūnui gera valia neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

Šalys pripažino, kad šiuo metu nei vienas iš tėvų vaiko išlaikymui lėšų neskiria. Ieškovė nedirba ir negali dirbti, nes augina mažametį D. ir šiuo metu yra nėščia (34 b. l.). Tačiau sūnus D. gyvena su ieškove, kuri vaikui suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos juo rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Atsakovas – jauno amžiaus, darbingas, tačiau niekur nedirba. Jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra aplinkybė, kuri pateisintų atsakovo nedarbą, visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu sūnų auginti ir išlaikyti jai padeda jos tėvai.

Teisme apklausta liudytoja R. R., ieškovės mama, parodė, kad nuo 2014 m. sausio 4 d. jos dukra Greta su sūnumi gyvena jų namuose. Ji perka vaikui reikalingus nudegimui gydyti medicininius tepalus „Dermatix“, kuris mėnesiui kainuoja 300 Lt, „Bepanten“, kainuojantį 28 Lt mėnesiui. Sauskelnėms ji kas mėnesį išleidžia apie 200 Lt, vaiko maistui 300 Lt. Perka specialias ekologiškas higienos priemones – prausiklius, drėgnas servetėles, natūralaus pluošto rūbelius, kurie būtini dėl nudegimo, tačiau brangiai kainuojantys, atėjus pavasariui papildomai reikia pirkti apsauginį kremą nuo saulės, nes vaiko odelė po nudegimo itin jautri. Vaikui reikalingi žaislai, lavinimo priemonės. Kas mėnesį dukters vaiko išlaikymas jų šeimai kainuoja apie 900 Lt.

Iš VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos (8 b. l.), VšĮ Šiaulių ligoninės epikrizės iš ligos istorijos (9 b. l.), Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ išrašo iš medicininių dokumentų (10 b. l.) matyti, kad D. L. dėl II B laipsnio nudegimo Šiaulių ligoninėje buvo gydomas nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d., tolimesniam gydymui perkeltas į Kauno klinikas, nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. sausio 5 d. reabilitacinis gydymas buvo tęsiamas sanatorijoje „Žibutė“. Gydytojų rekomendacijose nurodyta, kad vaiko kaklą būtina tepti „Dermatix“, naudoti apsauginius kremus nuo saulė.

Iš UAB „Eurovaistinė“ kasos kvito (11 b. l.) matyti, kad 15 gramų gelio „Dermatix“ kaina 148,41 Lt.

Įvertinus aptartus įrodymus, atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės sūnaus tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jo aprūpinimui maistu, rūbais, lavinimo priemonėmis, žaislais, kad jis būtų saugus ir normaliai augtų, būtina jam skirti ieškovės nurodytą sumą - 800 Lt per mėnesį.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinasi, jį augina ir auklėja tik ieškovė ir jos tėvai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturintis, kas leidžia daryti išvadą, jog privalo teikti pusę reikiamos sūnaus išlaikymo sumos, t. y. 400 Lt kas mėnesį, ir ši suma nebūtų kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, atsakovas pripažino, kad jis išlaikymo neteikia nuo 2014 m., todėl 2014 m. sausio 1 d. yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, jam suteikta antrinė teisinė pagalba (26, 44 b. l.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos.

Šalims tikslinga išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 259, 265, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus) litų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo vaiko motina G. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė