Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A. (P. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 straipsnyje, ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį galutine 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 127 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. išniekino valstybės simbolį: 2018 m. kovo 11 d., apie 16.56 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.78 promilių neblaivumas) ir veikdamas bendrininkų grupe su V. A., viešoje vietoje – nuo (duomenys neskelbtini)– nuėmė ant namo sienos kabėjusią, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti iškabintą Lietuvos valstybės vėliavą, priklausančią 243-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), kurią tampė vienas į kitą, po ko V. A. minėtą vėliavą apvertė kotu aukštyn bei primynęs ant žemės koja bandė nuplėšti nuo koto, o pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus V. A. numetė vėliavą ant laiptų į rūsį ir bandė pasišalinti, po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu išniekino Lietuvos valstybės vėliavą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais P. A. padarė BK 127 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

V. A. išniekino valstybės simbolį: 2018 m. kovo 11 d., apie 16.56 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.69 promilių neblaivumas) ir veikdamas bendrininkų grupe su P. A., viešoje vietoje – nuo (duomenys neskelbtini) – nuėmė ant namo sienos kabėjusią, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti iškabintą Lietuvos valstybės vėliavą, priklausančią 243-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), kurią tampė vienas į kitą, po ko minėtą vėliavą apvertė kotu aukštyn bei primynęs ant žemės koja bandė nuplėšti nuo koto, o pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus numetė vėliavą ant laiptų į rūsį ir bandė pasišalinti, po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu išniekino Lietuvos valstybės vėliavą.

Šiais veiksmais V. A. padarė BK 127 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

Tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie pietus, jis susitiko su savo pažįstamu V. (t.y. V. A.), kuris gyvena netoliese. Jie nuėjo į parduotuvę ,,Norfa", nusipirko alaus ir Fabijoniškių miškelyje gėrė. Jiems pritrūko ir jie vėl nuėjo į parduotuvę. Nusipirko, išgėrė ir nutarė eiti namo. Eidami pro (duomenys neskelbtini)pamatė kabančią vėliavą ir nutarė nusifotografuoti. V. negalėjo nuimti vėliavos, nepasiekė. Jis pastarąjį paėmė už kojų, pakėlė ir V. vėliavą su kotu ištraukė. Jie vėliavą ištiesė ir tuo metu atvažiavo policija, labai greitai viskas įvyko. Kas vėliavą numetė ant laiptų, kurie veda į rūsį, pasakyti negali, nes nepamena, bet gali būti, kad jis, nes jis laikė vėliavą, o V. bandė šią iškleisti. Pareigūnai iškart jiems uždėjo antrankius. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, nepamena, buvo girtas, bet dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 77, 78).

Tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 12 val., jis susitiko su P. (t.y. P. A.), kuris yra jo draugas. Parduotuvėje jie nusipirko alaus ir Fabijoniškėse miškelyje gėrė. Po to jie nutarė dar nueiti į parduotuvę ir nusipirkti alaus. Nusipirkę ir eidami link namų jie alų išgėrė, nes pirko po vieną skardinę. Einant prie (duomenys neskelbtini) plevėsavo vėliava ir jie nutarė nusifotografuoti. Buvo girti. Jis nuėmė vėliavą, ištraukė iš laikiklio, bet ar P. jam padėjo, jis nepamena. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie šaukė ,,prie sienos, rankas ant sienos". Jis su P. išsigando. Kas vėliavą numetė aukštyn kojom ant laiptų, kurie veda į rūsį, jis pasakyti negali, neatsimena, nes viskas labai greitai įvyko, nematė, net iš kur policijos pareigūnai atvažiavo. Pareigūnai jiems iškart uždėjo antrankius, nuvedė į tarnybinį automobilį, paėmė vėliavą nuo laiptų ir nuvežė į policijos komisariatą. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, nepamena visų smulkmenų, nes buvo girtas, bet dėl savo poelgio labai gailisi, nereikėjo kliudyti Valstybinės vėliavos (b. l. 47, 48).

Kaltinamųjų P. A. ir V. A. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jų pačių prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Tyrimo metu apklausta liudytoja M. G. parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 16.55 val., pastebėjo, kaip prie (duomenys neskelbtini) antrosios laiptinės vaikšto du vyrai, bet ne prie pat įėjimą į laiptinę, o po langais. Jai pasidarė įdomu, ką tie vyrai darys, ir pradėjo stebėti. Vienas vyras buvo aukštesnis ir stambesnis, o kitas - mažesnis ir smulkesnis. Kad vyrai būtų girti, ji nepastebėjo, vyrai nesvirduliavo. Iš pradžių jai kilo mintis, kad vyrai nori atlikti savo gamtinius reikalus, bet po to ji pamatė, kaip abu vyriškiai priėjo prie minėto namo kabėjusios vėliavos ir mažesnis vyriškis, laikydamas nuleidęs savo ranką, davė stambesniam ir aukštesniam savo draugui, kuris, paėmęs už pirmojo rankos, laikėsi ir pašokęs nuėmė Valstybinę vėliavą, kuri buvo įkišta prie namo į laikiklį, nes kaip tik tą dieną buvo Lietuvos nepriklausomybės diena. Tada tas aukštesnis vyriškis, nuėmęs vėliavą, ją susuko, prispaudė prie savo dešinio šono ir palei sieną pradėjo eiti link pirmosios laiptinės. Mažesnis vyras ėjo iš paskos savo draugo. Priėję pirmąją laiptinę, kur yra durys į šiukšlių konteinerį, vyrai sustojo ir abu pradėjo žiūrinėti vėliavą. Aukštesnis vyriškis vėliavą laikė rankoje (kotą) ir abu pradėjo tampyti audinį, lyg plėšti. Kai vyriškiai ėjo link pirmosios laiptinės, ji paėmė savo telefoną iš buto ir iškart pradėjo skambinti 112. Ji labai bijojo, kad vyriškiai su vėliava nepasišalintų. Kai ji paskambino, jos prašė nepadėti ragelio, nes ji labai greitai pasakė, kad kažkas pavogė nuo (duomenys neskelbtini) namo vėliavą. Jos visą laiką klausė, ar dar vyriškiai stovi, ji sakė, kad taip. Pareigūnai labai greitai atvažiavo, gal po kokių 3 min., ir tie abu vyriškiai ten stovėjo ir žiūrinėjo vėliavą, bandė lyg nuplėšti nuo koto. Telefonu ji šnekėjo tol, kol atvažiavo pareigūnai, kai pasakė, kad atvažiavo, padėjo ragelį. Pareigūnų automobilis sustojo ne prie pat laiptinės, o toliau kieme. Vienas pareigūnas išlipo ir pradėjo bėgti prie (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės. Kas vyko toliau, ji nematė, nes nuėjo namo, reikėjo ruoštis į darbą. Vyriškių veidų ji neįžiūrėjo, nes vis tiek atstumas buvo nemažas, o vyrai visą laiką į jos namą atsisukę nebuvo, buvo ir nusisukę nugarom, bet matėsi, kad jie tą vėliavą krapšto, jai pasirodė, kad vyriškiai vėliavą norėjo nuplėšti nuo koto (b. l. 21, 22).

Tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 16.56 val., patruliuojant kartu su kitais policijos pareigūnais, gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, du vyrai, apsirengę juodai, pavogė Lietuvos valstybės vėliavą ir šalinasi link pirmos laiptinės. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad prie laiptinės stovi du vyriškiai, vienas buvo apie 170 cm ūgio, vilkėjo mėlynos spalvos striukę ir juodas sportines kelnes, vėliau nustatė, kad tai V. A., o kitas buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, vėliau nustatė, kad tai P. A.. Jiems važiuojant prie minėtų vyrų, jis matė, kaip V. A. Lietuvos valstybės vėliavą apvertė kotu į viršų ir, užmynęs koja vėliavą, bandė šią nuplėšti nuo koto, bet pamatęs atvažiuojant policijos pareigūnus numetė vėliavą ant purvinų laiptų, vedančių į rūsį. Abu vaikinai iškart buvo sulaikyti, abu buvo neblaivūs, keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 16).

Tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., apie 16.56 val., patruliuojant kartu su kitais policijos pareigūnais, gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, du vyrai, apsirengę juodai, pavogė Lietuvos valstybinę vėliavą ir pasišalino link pirmosios laiptinės. Tarnybinį automobilį vairavo P. P., Ž. A. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o jis sėdėjo gale. Atvažiavus į kiemą, iki nurodyto namo buvo 20 m. atstumas, pamatė, kad du vaikinai stovi prie laiptelių, kurie veda žemyn į rūsį, ir vienas iš vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. A., laikė vėliavą apverstą, bet ką norėjo tiksliai padaryti, pasakyti negali, kaip suprato, norėjo nuimti. Ž. A. iškart iššoko iš automobilio ir nubėgo prie tų dviejų vaikinų, o jis atėjo gal po kokių 20 sekundžių. Ž. A. jau buvo davęs komandą, kad vaikinai atsistotų prie sienos. Kitas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo P. A.. Abu vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio, nevykdė nurodytų reikalavimų - sukinėjosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, todėl jiems buvo uždėti antrankiai. Vėliava aukštyn kojomis stovėjo ant laiptelių, kurie veda į rūsį. Abu vaikinai buvo įsodinti į tarnybinį automobilį, vėliava taip pat buvo paimta, bet ar ši buvo sugadinta, jis nematė (b. l. 18).

Tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad jis yra 243-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Jų bendrija prižiūri 13 namų, taip pat įeina ir (duomenys neskelbtini) namas. Valstybinių vėliavų jiems Vilniaus savivaldybė neduoda, jie patys perka ir tai priklauso jų bendrijai. Per Valstybines šventes valytojos ant kiekvieno namo iškelia vėliavas. 2018-03-12 ryte jam pranešė, kad ant (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, nėra vėliavos, valytoja vakare norėjo nuimti, bet atėjusi nerado, kur ši dingo, nežino. Taip pat 12 d. apie pietus jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad vėliava yra 6 PK, kažkas ją nuėmė. Vėliavos kaina yra 20 eurų, vėliavos koto - 9 eurai. Kam prireikė valstybinės vėliavos, jis nežino. Kadangi jam 6 PK gražino Valstybinę vėliavą su kotu, kuri yra tvarkinga, nesuplėšyta, jų bendrijai žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 34).

2018 m. kovo 13 d. daiktų apžiūros protokolu Lietuvos valstybės vėliava apžiūrėta ir pagal pakvitavimą grąžinta A. R. (b. l. 28-31, 35).

2018 m. balandžio 24 d. garso įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad moteris praneša, jog du juodai apsirengę, vyresnio amžiaus vyrai ką tik pavogė vėliavą nuo (duomenys neskelbtini) namo, informuoja, kad atvažiavo policija (b. l. 24, 25-26).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. kovo 11 d., 17.39 val., V. A. užfiksuotas 1,69 promilių girtumas (b. l. 36).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. kovo 11 d., 17.3 val., P. A. užfiksuotas 1,78 promilių girtumas (b. l. 66).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Kaltinamieji P. A. ir V. A. prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta P. A. ir V. A. kaltais, o jų veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 127 straipsnyje.

Kaltinamiesiems paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. A. ir V. A. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per šešis mėnesius (b. l. 88-93).

Kaltinamųjų P. A. ir V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamuosius P. A. ir V. A. – bausti administracine tvarka, dirbantys.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę, P. A. ir V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamieji P. A. ir V. A. taip pat prašo leisti mokėti baudą dalimis per šešis mėnesius. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamųjų prašymus, skirtinos baudos dydį, kaltinamųjų materialinę padėtį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamiesiems ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 6 mėnesius.

V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 11 d., 17.40 val., iki 2018 m. kovo 13 d., 14.14 val., t. y. dvi dienas (b. l. 40-41), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

P. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 11 d., 17.40 val., iki 2018 m. kovo 13 d., 14.12 val., t. y. dvi dienas (b. l. 69, 71), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), kuri įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu P. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72), kuri įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintina.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

P. A. (P. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. A. galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į P. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 11 d., 17.40 val., iki 2018 m. kovo 13 d., 14.12 val., vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. A. galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 11 d., 17.40 val., iki 2018 m. kovo 13 d., 14.14 val., vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas; 2. Nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme; 3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; 4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; 5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.