Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos K. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria byla grąžinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai (toliau – ir Institucija) spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (toliau – ir Pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 09/01 „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrą su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 292 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ saugomoje tvenkinių teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) buvo pastebėtas asmuo, t. y. A. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris be leidimo vaikštinėjo draudžiamojoje teritorijoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – Žuvininkystės įstatymas) 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba (toliau – Institucija) 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-17322 nurodė, kad nėra įgaliota nagrinėti skundo, nesusijusio su verslinės žvejybos vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo pažeidimais. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovas advokatas K. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 26 d. rašto „Dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundo Nr. (18.8)-AD5-17322“ panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi tenkintas skundas ir byla grąžinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Institucija be pagrindo nenagrinėjo UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovo 2019-09-02 pareiškimo, raštą surašė neištyrusi sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių, o jį rengęs asmuo buvo suinteresuotas išnagrinėjimo rezultatu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net jeigu Institucija sprendė, kad nėra įgaliota nagrinėti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundo, vadovaudamasi ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis turėjo motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.2. Skunde taip pat ginčijami pirmos instancijos teismo argumentai, jog Institucija iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo. Priešingai, Institucija išnagrinėjo gautą skundą, tikrino Aplinkos leidimų informacinės sistemos duomenis, ir tik nustačiusi, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ nevykdo verslinės žvejybos, atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nėra įgaliota nagrinėti tokius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos departamento atstovės apeliacinio skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla grąžinta Institucijai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, laikoma neteisėta ir nepagrįsta, nes Institucijos pareigūnai nėra įgalioti nagrinėti tokio pobūdžio bylų (atstovė teigia nežinanti, koks viešojo administravimo subjektas galėtų nagrinėti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2019-09-02 skundą); pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams nustatyti draudimai (vaikščioti be leidimo) nelaikytini verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimais, todėl Pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti paduodamas civilinį ieškinį, o ne pasitelkdamas Instituciją, kurios pareiga – valstybinių gamtos išteklių priežiūra, o ne verslo subjekto interesų tenkinimas. Skunde taip pat teigiama, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, Institucijos pareigūnai išnagrinėjo UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundą, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. rašto rengėjo A. A. suinteresuotumo sprendimo priėmimu, nepagrįsta.

5. Susipažinus su apeliaciniam teismui skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, konstatuotina, kad byloje nustatyta, jog 2019-09-02 UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ kreipėsi į Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekciją, prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2019 m. rugsėjo 1 d. šios bendrovės saugomoje tvenkinių teritorijoje buvo pastebėtas pašalinis asmuo, kuris be leidimo vaikštinėjo draudžiamojoje teritorijoje. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistos akvakultūrą reglamentuojančios teisės normos. Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti bei laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas S. T. 2019-09-26 raštu Nr. (18.8)AD5-17322, parengtu A. A., atsakė pranešėjui, kad Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai išnagrinėjo jo 2019-09-02 skundą Nr. 09/01, tačiau Inspekcija nėra įgaliota jo nagrinėti, nes jis nėra susijęs su verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo pažeidimais, o UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, Institucijos duomenimis, nevykdo verslinės žvejybos. Institucijos rašte buvo nurodyta ir minėto rašto apskundimo tvarka, Pareiškėjui išaiškinant, kad raštas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Lietuvos administracinių ginčių komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-10-31 nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, išaiškindamas Pareiškėjui, kad dėl atsakovo atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-06 nutartimi tenkino UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovo skundą ir panaikino 2019-09-26 Institucijos raštą Nr. (18.8)AD5-17322, bylą grąžindamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.

6. Apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Pareiškėjas siekia konkretų fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn galimai (Pareiškėjo teigimu) pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. ANK 590 straipsnio, įtvirtinančio administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo pagrindus, 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalyje).

7. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisena susideda iš nuoseklių, tarpusavyje susijusių veiksmų (stadijų) visumos. Pirmoji stadija (administracinio nusižengimo bylos tyrimas) susideda iš bylos iškėlimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapų. Bylos tyrimas pradedamas, tik esant vadai ir pagrindui. Nagrinėjamu atveju vada spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo buvo Pareiškėjo 2019-09-02 pareiškimas, kuriuo Institucijai buvo pranešta apie galimai padarytą administracinį nusižengimą bei prašoma konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį.

9. Iš 2019-09-26 Institucijos rašto, kuris yra atsakymas į Pareiškėjo 2019-09-02 kreipimąsi dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, turinio matyti, kad pagal Pareiškėjo pranešimą iš esmės nebuvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas, minėtame rašte apsiribojant teiginiu, kad, Inspekcijos duomenimis, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ nevykdo verslinės žvejybos, o Inspekcija nagrinėja tik su versline žvejyba susijusius skundus. Tai reiškia, kad reaguojant į 2019-09-02 pareiškimą faktiškai nebuvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes atsakovas ANK nustatyta tvarka nesprendė klausimo, ar galimai buvo padarytas pareiškėjo įvardintas administracinis nusižengimas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė Institucijos dėmesį į tai, kad ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta galimybė tam tikrais atvejais, kai Institucija nėra kompetentinga nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai kompetentingai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, arba teismui. Apeliantas, laikydamasis pozicijos, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį Institucija nėra įgaliota nagrinėti Pareiškėjo prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pripažįsta, jog minėtas įstatymas kito viešojo administravimo subjekto, galinčio nagrinėti Pareiškėjo skundą, nenumato. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ nėra verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdantis subjektas, o tik paprasta verslo įmonė, valdanti savo tvenkinius su ne valstybiniais gamtos ištekliais, o savo auginamais privačiais žuvų ištekliais, todėl tokių išteklių kontrolės ar apsaugos Institucija nevykdo. Anot apelianto, toks verslo subjektas dėl jo nuosavybei žalą darančių asmenų turėtų kreiptis civilinio proceso tvarka reikšdamas ieškinį. Atsakant į skundo motyvus, kuriais apeliantas argumentuoja savo poziciją dėl ANK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, pastebėtina, kad ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokiais atvejais turi būti priimtas motyvuotas procesinis sprendimas dėl teisenos nepradėjimo ar šios teisenos nutraukimo, t. y. nutarimas, kuris, vadovaujantis ANK XXXIV skyriuje numatyta tvarka, gali būti skundžiamas apylinkės teismui.

12. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, išplėsdamas Institucijos funkcijas, verčia ją pradėti administracinių nusižengimų teiseną ir taikyti panašius veiksmus asmenims. Kaip teisingai pažymima skunde, pradėti ar nepradėti administracinio nusižengimo teiseną yra pačios Institucijos prerogatyva. Vis dėlto, manytina, kad pareigūnai, nustatę, jog nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turėtų priimti atitinkamą procesinį sprendimą, t. y. nutarimą, kuriame būtų išdėstyti tokio atsisakymo motyvai, su kuriais nesutikdamas asmuo galėtų teikti skundą bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Akivaizdu, kad Pareiškėjas su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną į Instituciją kreipėsi dėl, jo įsitikinimu, galimai padaryto administracinio nusižengimo, prašydamas nustatyti kaltą asmenį, todėl Institucija priimti procesinį sprendimą dėl 2019-09-02 pareiškimo privalėjo vadovaudamasi ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, bet imperatyviais ANK procesiniais ir materialiniais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju motyvuotas nutarimas dėl teisenos pradėjimo/atsisakymo pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjo prašymą priimtas nebuvo, vietoje to buvo surašytas 2019-09-26 raštas, iš kurio formos, turinio, jame nurodytos apskundimo tvarkos matyti, kad tai viešojo administravimo subjekto surašytas informacinio pobūdžio raštas, pagal savo turinį negalintis būti prilygintu Institucijos priimtam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurio turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 618 straipsnyje.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas Pareiškėjo skundą Institucijai, kad būtų priimtas motyvuotas nutarimas, atitinkantis ANK normas, reglamentuojančias procesinius sprendimus (atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylą, ją pradėti ir, esant pagrindui, surašyti administracinio nusižengimo protokolą kaltam asmeniui, taip pat nutraukti administracinio nusižengimo bylą, arba perduoti medžiagą kompetentingai institucijai (ANK 589, 590, 591, 608, 613 ir 614 straipsniai), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

14. Apeliantas skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2019-09-26 rašto rengėjo A. A. galimo suinteresuotumo 2019-09-02 pareiškimo išnagrinėjimo rezultatu, teigdamas, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad minėtas pareigūnas ar jo tėvas turi UAB “Šalčininkų žuvininkystės ūkis” akcijų daugiau kaip 10 procentų, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti valstybei ar savivaldybei, arba institucijai ar įstaigai tvarkydamas reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 576 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo institutą administracinio nusižengimo bylose, 2 dalyje nurodyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas. Nušalinimo pagrindai yra numatyti BPK 58 straipsnyje. Vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, administracinio nusižengimo bylą tiriantis ir nagrinėjantis pareigūnas negali dalyvauti procese, jei jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; yra aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo. Asmens teisė į nešališką bylos nagrinėjimą įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ši teisė turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis nešališkumas reiškia išankstinio nusistatymo ar tendencingumo nebuvimą, o objektyvusis apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones nešališkumu, buvimą. Iš EŽTT praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į šiuo atveju nešališką administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir nagrinėjimą svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Atsižvelgus į tai, sprendžiant pareigūno A. A. nešališkumo klausimą, turėtų būti vertinamas ne vien formalus pareigūno ar jo giminaičių turimų UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ akcijų skaičius, tačiau visuma aplinkybių, apibūdinančių subjektyvųjį ir objektyvųjį nešališkumo kriterijus, siekiant pašalinti galimas abejones dėl pareigūno nešališkumo ar objektyvumo.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-189-908/2020 nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos K. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.