- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-372-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00012-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarties A. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 70-ANR_N-152-2021 A. Ž. nubaustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 40 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. vasario 14 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neprisisegęs įrengto saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. Ž. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pažeidėjas nurodė, jog jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, kadangi transporto priemonę vairavo būdamas prisisegęs saugos diržą. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestas ir institucijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad A. Ž. vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, yra įrodyta liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. P. ir A. P., kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, išsamiais ir nuosekliais parodymais bei rašytine bylos medžiaga –tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos planu, fotonuotraukomis.
3. Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teisme buvo padarytas ne vienas esminis proceso teisės pažeidimas, susijęs su įrodymų vertinimu (įrodymai vertinti itin paviršutiniškai) bei teismo pasyvumu byloje. A. Ž. teigimu, jis buvo prisisegęs saugos diržą ir jokių įrodymų, paneigiančių tai, pateikta nebuvo. Nebuvo pateikta jokios vaizdo medžiagos. Tarnybinis pranešimas, kuris surašytas praėjus 10 dienų nuo protokolo surašymo, negali būti vieninteliu pagrindu skirti administracinę nuobaudą.
3.2. Apeliantas pažymi, jog jis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad policijos pareigūnas V. P. ar jo šeimos nariai yra ne kartą kreipęsi į policiją dėl triukšmo kaimynystėje, kurioje yra mažamečiai vaikai, o tokio tipo pranešimus nagrinėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje jis dirba. Jo užimamos pareigos įpareigoja dalyvauti nepilnamečių apklausose policijos įstaigose, tokiose apklausose dalyvauja bent porą kartų į mėnesį. Be to, teisme jis nurodė ir tai, kad yra buvęs bute, į kurį, atlikdamas tarnybines funkcijas, atvyko policijos pareigūnas V. P.. Taigi, pareigūnai jį, t. y. A. Ž., puikiai žinojo. Šie faktai nebuvo paminėti skundžiamoje nutartyje, nors jie leidžia daryti išvadą, kad pareigūnas tikrai galėjo būti šališkas ir melagingai apkalbėti bei surašyti protokolą.
3.3. Ginčydamas liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patikimumą, A. Ž. nurodo, jog V. P. teigė įvykio vietoje įjunginėjęs kamerą, o ar ji įsijungė, ar ne, nepastebėjo, nors šią aplinkybę jis turėjo aiškiai matyti, kadangi paspaudus kamerą, įsijungia lemputė. V. P. teismo posėdyje nurodė, kaip bendravo su juo (A. Ž.), kokias frazes jis (apeliantas) sakė, kur sutiko pasirašyti, kur ne, tačiau teigė, kad jis (A. Ž.) vairavo pilkos spalvos automobilį, nors jis yra tamsiai juodas. Jis taip pat neprisiminė jokios jo (apelianto) aprangos, nors vilkėta striukė buvo išskirtinė - ryškiai raudona. Tuo tarpu A. P. nurodė, jog aptariamas pažeidimas buvo padarytas kovo mėnesį, nors protokolas surašytas vasario 14 d. Teigė, kad jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors pagal protokolą ir kitas nustatytas aplinkybes, tai buvo padaryta tik (duomenys neskelbtini) g. Tokie policijos pareigūnų parodymai yra keliantys labai daug abejonių dėl jų tikrumo. Liudytojai nurodė iš esmės tik tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos protokole. Be to, abudu pareigūnai parodė, jog pastebėjo daromą pažeidimą stovėdami autobusų stotelėje, neišlipę iš tarnybinio automobilio. Jo (A. Ž.) automobilio langai buvo aprasoję ir atstumas nuo jo iki policijos tarnybinio automobilio buvo apie 6.3 m - 8 m. Be to, jo automobilis važiavo, nestovėjo vietoje. Todėl labai keista, kad pareigūnai galėjo matyti, ar vairuotojas naudoja įrengtus saugos diržus, ar ne. Tai yra nelabai įmanoma.
3.4. Dar pažeidėjas teigia, jog institucijos atstovė pati sau prieštarauja nurodydama, kad vaizdo medžiagos jis paprašė praėjus 12 dienų nuo protokolo surašymo. Toks kreipimasis iš tiesų buvo praėjus 9 dienoms nuo pažeidimo padarymo. Praėjus 12 dienų buvo teikiamas papildomas prašymas. Apelianto teigimu, jis nuo pat pradžių prašė prijungti prie bylos garso ir vaizdo įrašą, nes tik jame yra tikrovę atitinkanti informacija. Tačiau policija, net ir turėdama galimybę, jo nepateikė ir įrodymai dėl jo pateikimo yra klaidinantys ir nesuprantami. Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad užklausė vaizdo medžiagos tik gavus teismo įpareigojimą, t. y. tik po 2021 m. kovo 30 d., nors prieš tai, tame pačiame posėdyje nurodė, kad kreipėsi praėjus 12 dienų nuo protokolo surašymo. Be to, 2021 m. vasario 26 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog dėl techninių kliūčių vaizdo ir garso įrašo pateikti negali. Galima tik teigti, kad medžiaga nebuvo pateikta specialiai, nes joje matyti, kad vairuojama užsisegus saugos diržą.
Atsiliepimas
4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma A. Ž. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta galutine teismo išvada, jog byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai yra pakankami A. Ž. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.
6. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pakankamą faktinį pagrindą konstatuoti, kad A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, todėl institucijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimu buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 432 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas, paskiriant nuobaudą. Priešingai nei teigia apeliantas, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais bei naikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo apelianto skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2021 m. kovo 2 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pateikė motyvus, kuriais remiantis atmeta apelianto parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. Ž. ir skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
8. A. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
9. Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad A. Ž. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, nebuvo užsisegęs saugos diržo, kai jis joje yra įrengtas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punktų reikalavimus. Nors savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo apeliantas nepripažino tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant jo skundą apklausiamas pirmosios instancijos teisme, ją neigia ir apeliaciniame skunde, teigdamas, jog transporto priemonę jis vairavo prisisegęs saugos diržą, tačiau tokią A. Ž. versiją paneigia teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. P. ir A. P. parodymai, V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.
10. Minėti liudytojai, duodami parodymus teisme, vienodai paaiškino, jog būdami pareigūnų tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, autobusų sustojime, pastebėjo, kad priešpriešais atvažiuojančio automobilio „Volkswagen Touran“ vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo – A. Ž.) yra neprisisegęs saugos diržo. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad nei vienam iš jų jokių abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo. Pirmasis esminę šioje byloje įrodinėjamą aplinkybę – tai, kad A. Ž. vairuoja transporto priemonę nesegėdamas saugos diržo - pastebėjo pareigūnas V. P., kuris apie tai informavo kartu su juo patruliuojančią kolegę A. P.. Liudytoja A. P. apklausiama teisme patvirtino, kad V. P. nurodžius, jog iš priekio atvažiuojančio automobilio vairuotojas nesegi saugos diržo, ji pati atsisuko ir pamatė, kad vairuotojas iš tiesų nėra prisisegęs saugos diržo. Jokių aplinkybių, kurios policijos pareigūnams būtų trukdę stebėti pažeidimo padarymo faktą, nei V. P., nei A. P. apklausiami nenurodė. Tiek V. P., tiek pats pažeidėjas paaiškino, kad A. Ž. vairuoto automobilio stiklai nebuvo tamsinti, o policijos pareigūnas teigė, jog matomumas pažeidimo padarymo metu buvo geras, jam nekliudė meteorologinės sąlygos (nelijo, nesnigo, buvo šviesos paros metas) ar kokios nors kitos aplinkybės (pavyzdžiui, aprasoję automobilio „Volkswagen Touran“ langai), kurios galėjo būti kliūtimi teisingai įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančių transporto priemonių vairuotojai segi saugos diržus. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas miesto teritorijoje, kur automobilių judėjimo greitis nėra didelis, policijos pareigūnams esant nuo apelianto vairuojamo automobilio apie 6,3 metrų atstumu. Apygardos teismo vertinimu, šis atstumas nėra toks didelis, kad esant geram matomumui bei pažeidėjui vilkint raudonos spalvos striukę (ši aplinkybė nustatyta paties A. Ž. parodymais), t. y. tokios spalvos rūbą, ant kurio juodos spalvos saugos diržas yra matomas kur kas ryškiau, nei vilkint tamsios spalvos viršutinį drabužį, nebūtų įmanoma aiškiai matyti, ar pravažiuojančios važiuojančios transporto priemonės vairuotojas yra užsisegęs saugos diržą, ar vis tik juo nesinaudoja. Be to, itin svarbu paminėti ir tai, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. P. nurodė, jog sustabdžius A. Ž. automobilį ir pažeidėjui nurodžius, kad jog jis vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, apeliantas iš pradžių sutiko su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jį pradėjo neigti tik atnešus pasirašyti surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Tokius liudytojo parodymus teisme patvirtino ir A. P., kuri parodė, jog V. P., grįžęs į tarnybinį pareigūnų automobilį po to, kai pakalbėjo su A. Ž., pasakė, kad vairuotojas pripažįsta, jog nebuvo prisisegęs saugos diržo, tačiau vėliau, t. y. po to, kai nunešė apeliantui protokolą pasirašyti, grįžęs jau pasakė, kad vairuotojas kaltę neigia.
11. Pažymėtina, jog šie liudytojai nuosekliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis pastebėjo daromą nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis sustabdė asmenį (jog pastebėję daromą nusižengimą iš karto apsuko tarnybinį automobilį ir sustabdė A. Ž. vairuojamą transporto priemonę netoliese), kaip vyko bendravimas tarp policijos pareigūnų ir pažeidėjo, kokios pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo jis laikėsi iš karto po jo padarymo. Analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas V. P. detaliai nurodė ir savo tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
12. Netikėti V. P. ir A. P. parodymais, iš esmės patvirtinančiais A. Ž. kaltę dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Policijos pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai esminėse šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingose detalėse tarpusavyje sutapo. Objektyvių duomenų, jog kuris nors iš pareigūnų būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, byloje nėra. Nors nubaustasis skunde iškėlė versiją, jog policijos pareigūnas V. P. galėjo būti šališkas ir melagingai jį apkalbėti, tačiau jos aiškiais ir įtikinamais argumentais nepagrindė. Vien tai, kad V. P., atlikdamas savo darbines funkcijas (važiuodamas į iškvietimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ar atlikdamas nepilnamečio asmens apklausą, kurioje, kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistas galėjo dalyvauti ir pažeidėjas) galėjo matyti A. Ž., policijos pareigūno suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nubaustąjį administracinio nusižengimo padarymu niekaip nepatvirtina. Tas pats pasisakytina ir dėl pažeidėjo daromos prielaidos, jog V. P. gali būti nepatenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtais sprendimais po to, kai policijos pareigūnas ir jo šeimos nariai kreipėsi į policiją dėl triukšmo kaimynystėje, kurioje gyvena ir mažamečiai vaikai. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog V. P., apklausiamas teisme, apskritai nurodė nepažįstantis A. Ž. netgi iš matymo, o ir pats apeliantas patvirtino, kad jokių tiesioginių konfliktų su V. P., ar, juo labiau, A. P., kuri taip pat liudijo apelianto nenaudai, niekuomet neturėjo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnų nepasitenkinimą ar kokias nors kitas neigiamas emocijas A. Ž. galėjo sukelti savo veiksmais iš karto po to, kai buvo jų sustabdytas, pavyzdžiui, priekaištaudamas policijos pareigūnams dėl sustabdymo, juos įžeidinėdamas ir t. t.. Jokių kitų motyvų, kurie galėjo paskatinti V. P. kerštauti pažeidėjui, nepagrįstai jam surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl nebūto pažeidimo padarymo, apeliantas nenurodė, jie grįsti tik prielaidomis bei įrodymais nepagrįstais samprotavimais, o ne objektyviais duomenimis. Tokių motyvų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
13. Nors V. P. iš tiesų suklydo nurodydamas pažeidėjo vairuoto automobilio spalvą, neprisiminė kuo šis vilkėjo, o A. P. neteisingai nurodė pažeidimo padarymo laiką bei gatvę, kurioje A. Ž. buvo sustabdytas policijos pareigūnų po to, kai buvo pastebėta, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau tokie neatitikimai dėl neesminių bylos aplinkybių negali būti pripažįstami sudarančiais pagrindą apskritai nesivadovauti jų parodymais kaip nepatikimais. Natūralu, jog policijos pareigūnai, kurie savo kasdieniame darbe susiduria su eile tokio pobūdžio teisės pažeidimų, apklausiami teisme tik po dviejų mėnesių po pažeidimo užfiksavimo, galėjo neatsiminti tam tikrų apeliantui inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymių nesudarančių aplinkybių (jo vairuoto automobilio spalvos, kuo jis vilkėjo, kokioje konkrečiai gatvėje buvo sustabdytas) ar dėl jų klysti.
14. Apeliaciniame skunde pažeidėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prie bylos nebuvo pridėta vaizdinė medžiaga, kurioje jis būtų užfiksuotas nesegantis saugos diržo, teigia, kad tokia medžiaga nebuvo pateikta sąmoningai, nes joje buvo užfiksuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą paneigiantys duomenys. Atsakydamas į tokį skundo argumentą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog policijos pareigūnai, turėdami pagrindą manyti, jog pažeidėjas gali ginčyti būsimą sprendimą teisme (o šiuo atveju tokį pagrindą jie turėjo, kadangi tai, jog nesutinka su padarytu pažeidimu A. Ž. aiškiai parodė atsisakydamas pasirašyti administracinio nusižengimo protokole), neabejotinai turėjo imtis visų įmanomų priemonių surinkti kuo daugiau nubaustojo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tokią galimybę policijos pareigūnai turėjo prie bylos medžiagos pridėdami vaizdo įrašą, užfiksuotą vaizdo registratoriumi, įrengtu transporto priemonėje, kuria pažeidimo padarymo dieną naudojosi policijos pareigūnai V. P. ir A. P., ir (arba) pareigūno „Body“ kamera padarytą vaizdo įrašą, tačiau to nepadarė. Vaizdo įrašas prie bylos medžiagos nebuvo prijungtas ir vėliau, kai dar 2021 m. vasario 23 d. bei 2021 m. vasario 26 d. pažeidėjas kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininką su prašymu pateikti audio ir video medžiagą, susijusią su pažeidimu ROIK 21128508781. Tokia praktika neabejotinai yra ydinga, suteikianti didesnes galimybes administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims ginčyti jiems inkriminuojamus administracinius nusižengimus, taigi, ir apsunkinanti įrodinėjimo procesą. Tačiau, vis tik vien šiuo aspektu ne visiškai kokybiškai atliktas policijos pareigūnų darbas apelianto kaltės nepaneigia. Kaip jau minėta, teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas ar teismas. Šiuo atveju pažeidimo padarymo faktą patvirtina tiesiogiai jį mačiusių policijos pareigūnų parodymai, kuriais priežasčių abejoti ar nesivadovauti nenustatyta, bei juos papildanti rašytinė bylos medžiaga – tarnybinis pranešimas, įvykio vietos planas ir įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota kur konkrečiai nagrinėjamo įvykio metu buvo pareigūnai V. P. ir A. P., kur buvo pastatytas šių pareigūnų tarnybinis automobilis, kurioje vietoje buvo A. Ž. vairuotas automobilis, kai buvo pastebėtas galimai daromas administracinis nusižengimas. Šie duomenys yra patikimas įrodymų šaltinis, nekeliantis abejonių įvykio realumu bei priešingumu teisei, jų pakankama neginčytinai konstatuoti, kad A. Ž. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neprisisegęs joje įrengto saugos diržo, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį.
15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, tinkamai įvertino duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę patikimumą ir pakankamumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.