- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- A-444-1374-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui
- Advokatai
- Raimondas Gargasas
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
dalyvaujant apeliantui A. S., jo atstovui advokatui Raimondui Gargasui, atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr.(1.35.)-7R-6754 (toliau - Sprendimas), kuriuo atsisakyta jam išmokėti 5000 Lt neturtinei žalai ir 10000 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti jam 5000 Lt neturtinei žalai ir 10000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu dėl 10000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Prašymą grindė Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniais. Žala jam buvo padaryta nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. iki 2004 m. spalio 16 d. neteisėtai suimant, o po to neteisėtai skiriant kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2005 m. rugpjūčio 24 d., o už nusikaltimo, kuriuo jis buvo įtariamas ir dėl to suimtas, padarymą buvo nuteistas kitas asmuo ir nuosprendis įsiteisėjęs, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sprendimu jo prašymą atmetė. Mano, jog dėl prokurorų, policijos pareigūnų ir teisėjų kaltės jis buvo laikomas izoliuotas nuo visuomenės, nors jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaręs, turėjo kęsti fizines ir moralines kančias, todėl jam turi būti atlyginta už padarytą skriaudą Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo - Lietuvos valstybės - atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Paaiškina, kad pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 straipsnio 4 dalį prie teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami procesinius sprendimus, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai. A. S. pateiktuose procesiniuose sprendimuose tokie faktai nekonstatuoti, turtinės žalos dydį patvirtinantys dokumentai nepateikti, todėl asmens prašymas nebuvo tenkintas. Ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo galimai padaryto nusikaltimo buvo nutrauktas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, tačiau nutarimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktiką, nelaikomas procesiniu sprendimu, konstatuojančiu pareigūnų pažeidimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, nustatančių prokurorų ar teisėjų veiksmų neteisėtumą bei dokumentų, patvirtinančių turtinės žalos dydį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo skundą atmesti pabrėždamas, kad pats nutarimas, kuriuo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu, savaime nereiškia, kad visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai tokiame ikiteisminiame tyrime yra neteisėti, ir toks nutarimas nelaikomas procesiniu sprendimu, kuriuo konstatuojami pareigūnų padaryti pažeidimai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas siekia žalos, atsiradusios dėl nepagrįsto įtarimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo (suėmimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo) ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.66-1-01212-04 metu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, šio straipsnio 3 dalis nustato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr.IX-895 1 straipsnio 1 dalis (2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr.X-370 redakcija) įtvirtina, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asignavimų žalai atlyginti valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimo (CK 6.272 str. 1 d.) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos - arešto paskyrimas yra neteisėti. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiamame asmens prašyme atlyginti žalą ne teismo tvarka turi būti nurodoma: 1) vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 2) kokio dydžio žalą prašoma atlyginti; 3) žalos dydį pagrindžiančios aplinkybės ir dokumentai; 4) asmens patvirtinimas, kad teismas nėra priėmęs sprendimo dėl žalos, atsiradusios dėl tų pačių neteisėtų veiksmų, ir nėra patvirtinęs taikos sutarties. Prie asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai (3 str. 4 d.). Vadovaujantis įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr.IX-2092 redakcija), asmeniui, kuriam žala atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo (CK 6.272 str. 1 d.), ne teismo tvarka atlyginama reali turtinė žala, t. y. turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; pašalpos; pensijos), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, taip pat neturtinė žala, apskaičiuota šio straipsnio nustatyta tvarka. Ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 10000 litų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 5000 litų. Įstatymo 4 straipsnio 11 dalis nustato, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos- arešto laiką, informacijos apie neteisėtą nuteisimą, neteisėtą kardomąjį kalinimą (suėmimą), neteisėtą sulaikymą, neteisėtą procesinių prievartos priemonių pritaikymą ar neteisėtą administracinės nuobaudos - arešto paskyrimą viešą paskelbimą ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.
LAT 2007 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2007 nurodė, kad kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar išteisinamas teismo nuosprendis savaime reiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumą ir pažymėjo, kad kasacinis teismas galutinai suformavo teismų praktiką šiuo klausimu 2006 m. birželio 7 d. nutartyje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika (byla Nr. 3K-7-183/2006), kurioje pasisakė, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tuo tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. LAT 2001 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-34/2001 konstatavo, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, išteisinamojo nuosprendžio priėmimu preziumavo teismo veiksmų, taikant ieškovui kardomąjį kalinimą (suėmimą), neteisėtumą. Tokia išvada neteisinga, nes preziumuojamus faktus nustato įstatymai. Išteisinamasis nuosprendis yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims. Suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Sprendžiant klausimą, ar teismo (teisėjo) nutartimi paskirtas asmens suėmimas teisėtas, svarbu atsižvelgti į CK 486 straipsnio ir Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo normų santykį su Baudžiamojo proceso kodekso, Kardomojo kalinimo įstatymo normomis. Pagal CK 486 ir Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių prasmę, vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra besąlyginis pagrindas išteisintajam asmeniui atlyginti žalą. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu juos sulaikant ar suimant buvo įvykdyti neteisėti veiksmai.
Teismas pabrėžė, jog šiai bylai aktualu nustatyti, kokiomis priemonėmis bei tvarka turėjo būti įrodinėjamas, kaip galima suprasti iš skundo turinio, Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų (t. y. tyrėjų) ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų neteisėtumas ne atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, pareiškėją kaltinant išžaginimu, bet po to, kai tapo žinoma, jog pareiškėjo suėmimas ir kitos jam taikytos prievartos priemonės buvo neteisėtos. Ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu nutrauktas 2005 m. rugpjūčio 24 d. Tiek tuo metu galiojusio Prokuratūros įstatymo, tiek ir šiuo metu galiojančios šio įstatymo redakcijos 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui, šio straipsnio 5 dalis nustato, kad dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2005 m. rugpjūčio 24 d. galiojusios Policijos veiklos įstatymo, taip pat ir šiuo metu galiojančios minėto įstatymo redakcijos 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad policijos įstaigos vadovai turi teisę pakeisti jiems pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus arba sustabdyti jų vykdymą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius. Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (22 str. 2 d.), neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka (22 str. 4 d.), policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus (22 str. 5 d.). Taigi, veikiant pagal šias nuostatas, pareiškėjas trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų neteisėtumą privalėjo įrodinėti tarnybinio pavaldumo tvarka.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis, paaiškėjus jo persekiojimo neteisėtumui, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorui pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo persekiojimo neteisėtumo, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė tas pats pareigūnas (prokuroras), kurio veiksmus jis iš esmės ir skundė; neneigė, kad dėl tokio atsisakymo daugiau skundų neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad BPK 62 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d.) nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Šiuo metu galiojančios redakcijos BPK 63 straipsnio 1 dalis (aktuali nuo 2007 m. rugsėjo 1 d.) nustato, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Minėtos redakcijos BPK 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. BPK 63 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d.) nustatė, kad ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Taigi, Kėdainių rajono apylinkės prokuroro atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo turėjo būti skundžiamas paminėta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvados, kad pareiškėjo kartu su prašymu pateiktas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas, kuriuo nuspręsta A. S. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.66-1-01212-04 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, ir panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, savaime nėra ir negali būti laikomas procesiniu sprendimu, konstatuojančiu pareigūnų pažeidimus, padarytus pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.66-1-01212-04 metu. Pareiškėjo kartu su prašymu pateiktuose kituose procesiniuose dokumentuose nekonstatuotas teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, galimai sukėlusių pareiškėjui žalą, neteisėtumas, įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos dydį, nepateikta, todėl konstatuotina, kad teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjui galimai padarytą žalą ne teismo tvarka nėra. Dėl pareiškėjo ir jo atstovo argumento, kad šioje byloje akivaizdus neturtinės žalos padarymas ir kad bent ji turėtų būti atlyginama, teismas pareiškė, kad turtinės ar neturtinės žalos padarymo bei jos atlyginimo klausimas šioje byloje yra išvestinis, t. y. pirmiausia turi būti įrodytas ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtumas ir tokia seka taikytina tiek turtinei, tiek neturtinei žalai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio. Nepatenkinus skundo, nėra pagrindo atlyginti bylos vedimo išlaidas.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu, A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Skunde nurodo, jog teismas neteisingai aiškino Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatas, nes jis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė visus reikalingus dokumentus žalai atlyginti. Pažymi, kad jei už nusikaltimo, už kurį ir jis buvo įtariamas, nuteisiamas kitas asmuo, nuosprendis yra įsiteisėjęs, tai reiškia, jog jis buvo įtariamas ir suimtas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo - Lietuvos valstybės - atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti palaikydama savo teiginius, išdėstytus atsiliepime į skundą. Papildomai pabrėžia, jog pareiškėjo prašymas priteisti jam žalos atlyginimą apskritai negali būti tenkinamas, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirta spręsti reikalavimų dėl žalos, kuri galėjo būti padaryta teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, priteisimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas, reikšdami nuomonę į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti palaikydami Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Administraciniams teismams įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Kokios tai bylos, išvardinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Šioje administracinėje byloje prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr.(1.35.)-7R-6754 ir įpareigoti atsakovą išmokėti 5000 Lt neturtinei žalai ir 10000 Lt turtinei žalai atlyginti. Padarytą žalą apeliantas kildina iš neva neteisėto kardomųjų priemonių skyrimo, t. y. iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (CK 6.272 str.), o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas skundžiamas tik dėl to, kad ši institucija atsisakė patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl prašomos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą. Taigi akivaizdu, kad viso ginčo pobūdis tik išoriškai, turint omenyje, kad skundžiamas viešojo administravimo sistemai priklausančio subjekto sprendimas, patenka į administracinių ginčų sąrašą, priskirtų nagrinėti administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). A. S. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią – prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurios atlyginimą reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, nepatenkantis į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį. Reikalavimas naikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą – išvestinis reikalavimas iš pagrindinio, ir būdamas atsietas nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo nesukels pareiškėjui tiesioginių siekiamų pasekmių – galimo žalos atlyginimo. Iš pasakyto matyti, jog byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes byloje yra pareikštas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), kuris ir yra esminis. Pabrėžtina, jog tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją patvirtina suformuota gausi administracinių teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.A556-1377/2008, AS63– 409/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinį bylų teismingumą reglamentuojančias taisykles, kas yra absoliutus priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 1 p.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, perduotina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Apeliantui išaiškintina, jog Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė reikšti šiuo atveju ieškinį ir pagal savo gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.