Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. M., jo atstovui advokatui I. M., gynėjui advokatui G. Č., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. V., , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą – 65 procentų nedarbingas, gyv. (duomenys neskelbtini) ( arba (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 135 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent : 2012 m. balandžio 5 d. apie 19.00 val., Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, staiga kilus priešiškiems tarpusavio santykiams, tyčia, R. M. vieną kartą peiliu įdūrė į pilvo sritį ir vieną kartą tuo pačiu peiliu įdūrė į dešinį žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pjautinę pilvo sienos žaizdą su kepenų dešinės skilties sužalojimu, durtinę pjautinę dešinio žasto odos ir poodžio žaizdą, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, nes kiauryminė durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda su kepenų dešinės skilties sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

2012-04-05 d. 19.48 val. G. V. buvo nustatytas 0,50 promil. girtumas. (t.1, b.l. 142).

Kaltinamojo G. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d., kadangi sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kiauryminė durtinė pjautinė pilvo žaizda su kepenų dešinės skilties sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes pilvo ermėje esančių organų kiauryminis pažeidimas duriančiu pjaunančiu daiktu yra pavojingas žmogaus gyvybei. Sužalojimas padarytas duriant peiliu į pilvo sritį. Tokie veiksmai padaryti tyčia. Kaltinamasis durdamas peiliu į pilvo sritį, kur yra svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, galėjo ir turėjo numatyti kilsiančias dėl to pasekmes, to tyčia siekė, durdamas peiliu. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ar buvo įdurta nukentėjusiajam sėdint ar stovint, nes kaltinamasis tyčia siekė sužaloti nukentėjusįjį ir jam dūrė peiliu. Neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis sužalotas vieno trauminio poveikio pasekoje, duriant peiliu į pilvo sritį. Nusikalstama veika baigta. Durtinė pjautinė dešinio žasto odos ir paodžio žaizda vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ši veika atskirai nėra inkriminuojama.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-313/2012).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis sėdėjo ant lovos ir negalėjo sutrukdyti veiksmais kaltinamajam išeiti iš namelio, pasišalinti nuo nukentėjusiojo ir tokius būdu kviesti pagalbą, jeigu manė, kad tam buvo pagrindas. Kaltinamasis laisvai judėjo po namelį, laisvai, netrukdomas paėmė peilį į rankas ir priėjo prie nukentėjusiojo. Tuo tarpu nukentėjusysis nereagavo į tokius kaltinamojo veiksmus, nes neturėjo pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu bus panaudotas daiktas, pritaikytas kūnui žaloti (peilis). Šiuo atveju aktyvūs veiksmai buvo iš kaltinamojo pusės (judėjo, paėmė peilį, priartėjo prie nukentėjusiojo), o nukentėjusiojo – pasyvūs ( sėdėjo ant lovos, neturėjo jokių daiktų rankose). Aiškinimai, kad nukentėjusysis neleido skambinti kaltinamajam ir kaip teigiama kviesti pagalbą, nustatytas kaip vienkartinis atvejis. Netir tokios aplinkybės nurodo, kad nukentėjusysis neatėmė iš kaltinamojo telefono aparato, jo nesugadino ir pan. Taigi nukentėjusiojo veiksmų intensyvumas buvo tik vienu atskiru veiksmu, kuris negalėjo sudaryti pavojaus išsikviesti kaltinamajam pagalbą.

Taigi būtinosios ginties situacija ir asmens teisė į būtinąją gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis laisvai vaikštinėjo po savo namuką, laisvai paėmė peilį, judėjo jam pageidaujamomis kryptimis, prie bet kurio iš ten buvusių asmenų, t.y. galėjo netrukdomai atlikti veiksmus savo nuožiūra. Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurio nuteistasis būtų turėjęs teisę gintis. Kaltinamojo veiksmai padaryti nesant būtinosios ginties situacijos. Šaudymo iš pneumatinio šautuvai veiksmai jau buvo baigti, nukentėjusysis rankose neturėjo šautuvo. Nesant būtinosios ginties situacijos negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys ( BPK 59 str.1 d. 6 p.). Nukentėjusysis iš pneumatinio šautuvo šaudė kaltinamajam į rankos delną, nežiūrint, kad ir su kaltinamojo leidimu ar be jo leidimo. Vėliau atsirado tarpusavio priešiški santykiai, be abejo, susiję ir su atliktais veiksmais, šaudant kaltinamajam į delną ir kaltinamajam kenčiant skausmą dėl padarytų trauminių poveikių. Dėl to 2013-01-25 teismo nuosprendžiu R.M. buvo pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. V. ( t.2, b.l. 38-44).

Nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Nuo to momento, kai nukentėjusysis šaudė pneumatiniu ginklu į ranką kaltinamajam praėjo tam tikras laiko tarpas. Kaltinamasis dūrė peiliu jau praėjus tam tikram laiko tarpiui, prieš tai laisvai vaikštinėdamas po namuką, skambindamas telefonu ir pan. Taigi, jeigu susijaudinimo momentas kyla tuoj pat, po atliktų veiksmų, tai praėjus trumpesniam ar ilgesniam laiko tarpui, atsiranda kitos paskatos veikimui.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d.9 p.). 2012-04-05 19.48 val. kaltinamajam buvo nustatytas 0.50 promilių girtumas ( t.1, b.l. 142). Byloje nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis svaigalus vartojo jau po įvykio. Vertinant, kad įvykis buvo tuo pačiu metu, kai ir buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, taigi apsvaigimas, nežiūrint jo lengvo laipsnio, įtakojo susidariusios situacijos įvertinimui ir kaltinamojo veiksmų atlikimui.

Kaltinamasis G. V. baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios (t.1, b.l. 193-194), į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas neįrašytas, (t.1, b.l. 196-197), neteistas (t.1, b.l. 191), nedirba. (t.1, b.l. 198), darbingas tik 35 procentus ( t.1, b.l. 190). G. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių ( LR BK 11 str. 5 d. ).

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Skiriama bausmė formaliai turi atitikti įstatymo reikalavimus, bet turi būti atsižvelgta ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę šiuo pagrindu ( BK 54 str.3 d.) turi būti nurodytos išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).

Taikyti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta bausmė, remiantis BK 62 str. 1 d. pagrindo nėra, nes kaltinamasis kaltės pilnai nepripažino, nuoširdžiai nesigaili. Taikyti pagal BK 62 str. 2 d. , taip pat, nėra visų sąlygų.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaip išimtinės pagal BK 54 str. 3 d., t.y., jog G. V. padarė nusikalstamą veiką po to, kai prieš jį taip pat buvo padaryta nusikalstama veika, o būtent 2013-01-25 nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu, kad 2012 m. balandžio 5 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, Varėnos rajone (duomenys neskelbtini) kaime, laikinuose G. V. namuose, esančiuose miško masyve, R. M., tyčia, oriniu (pneumatiniu) šautuvu du kartus šovė G. V. į kairę ranką, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytos daugybinės kairės plaštakos šautinės žaizdos ir tuo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis G. V. pirmą kartą teisiamas, nusikalstamą veiką jis padarė spontaniškai, tai nėra nuoseklus jo gyvenimo būdas. Kaltinamasis netekęs 65 procentų nedarbingumo, administracine tvarka baustas 2001 ir 2004 m. už pažeidimus transporto srityje, t.y. nelinkęs daryti viešosios tvarkos pažeidimų. Tai teigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, kaip nelinkusią pažeidinėti bendro gyvenimo taisykles. Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalį ( su mišku) Kabelių kaime Varėnos rajone ( t.1, b.l. 126-128), o tai nurodo į jo tvirtus socialinius ryšius su gyvenamąją vietove. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad nors ir būdamas neįgaliu asmeniu, jis prižiūri ir savo artimų giminaičių nekilnojamąjį turtą – mišką, o tai rodo jo tvirtus socialinius ryšius su artimais giminaičiais.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje susitarė dėl žalos atlyginimo, tai rodo kaltinamojo geranoriškumą atlyginti padarytą nusikalstama veika žalą. Kaltinamojo ir civilinio ieškovo teisė susitarti dėl žalos atlyginimo, šalims priimtina tvarka ir sąlygomis. Tačiau teismas susitarimą dėl žalos atlyginimo gali tvirtinti tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad nukentėjusysis raštu nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido ir nereikalauja taikyti griežtą bausmę, tik numatytą už padarytą nusikalstamą veiką.

Vertinant byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos reikšmingumą su nustatyta sunkinančia aplinkybe, kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus ir taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti šioje byloje paskiriant G. V. - ne laisvės atėmimo – bausmę, o kitą, švelnesnę bausmės rūšį. Kaltinamasis yra mažai darbingas, tai reiškia, kad sveikatos stovis blogas. Taikant laisvės atėmimo bausmę, jo sveikatos stovis tik pablogėtų. Teisingumo principo reikalavimais yra pagrindas taikyti BK 54 str.3 d. nuostatas ir skirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – švelnesnę bausmės rūšį - laisvės apribojimą. Kadangi kaltinamasis neturi pakankamo pajamų šaltinio, tai skirti baudą, kaip bausmę, yra netikslinga. Taikyti arešto bausmę irgi nėra pakankamo pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam G. V. dėl 1321,80 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo.

Prokurorė ieškinį palaiko pilnai.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Kaltinamasis padarė turtinę žalą civiliniam ieškovui, kadangi nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryto sužalojimo buvo gydomas VšĮ Varėnos ligoninėje. Ieškinyje nurodytas koks teiktas gydymas, kokios paslaugų kainos, kokia tvarka skaičiuojamos teiktos medicinos paslaugos ir atliktas apmokėjimas už nukentėjusiojo gydymą. Ieškinio reikalavimai pagrįsti rašytiniais įrodymais ( t.1, b.l. 31-35).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.), o žalą padarytą asmeniui, visiškai atlygina atsakingas asmuo (CK 6.263 str.2 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę tokio paties dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ( CK 6.280 str.1 d.).

Civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteistina 1321.80 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas R.M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 65 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ( t.2, b.l. 45-46).

Kaltinamasis pareikštą ieškinį pripažinimo iš dalies – 4000-5000 Lt žalos atlyginimo.

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas ir kaltinamasis pateikė susitarimą, kad sumoka civiliniam ieškovui 8000 litų žalos atlyginimo iki 2014-03-01, o R.M. sutinka su tokiu žalos atlyginimo dydžiu ir atsisako visų kitų pretenzijų G. V.. Tuo pačiu R.M. patvirtino, kad susitaikė su G. V.. Be to G. V. atsisako jam priteistos 4000 Lt žalos iš R. M. ir ateityje šios žalos nereikalaus. Šalys susitarė, kad 8000 Lt bus pervesti į A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo motinos) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” , AB.

Vėliau ieškovas R. M. pareiškė, kad palaiko civilinį ieškinį 8000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsisako ieškinio dydžio, nurodyto civiliniame ieškinyje.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ). Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų.

BPK 113 str. 2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 42 str.2 d. numato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

BPK 346 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal to paties straipsnio 2 d. atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Tokios įstatymo nuostatos reiškia, kad teismas negali tvirtinti civilinio ieškovo ir kaltinamojo rašytinio susitarimo dėl žalos atlyginimo, kai susitarime nurodoma, jog atsisakoma vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl išnagrinėto civilinio ieškinio.

Susitarimas dėl žalos atlyginimo gali būti vykdomas šalių susitarimu arba priverstinai įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau teismas negali tvirtinti šalių susitarimo, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kaltinamasis su civiliniu ieškovu susitarė ir nurodė civilinio ieškinio dydį, jo vykdymo tvarką ir sąlygas. Teisme daroma išvada, kad nurodytas šalių civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas šalių susitarimu ir yra realaus žalos atlyginimo nustatymas, todėl tenkintinas.

G. V. vadovaujantis BPK 140 str. laikinai sulaikytas buvo 2012-04-06 d. 00.40 val. (t.1, b.l. 143-144). Paleistas iš sulaikymo 2012-04-19 d. 14.50 val. ( t.1, b.l. 187-188) G. V. 2012-04-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų. (t.1, b.l. 178-183). G. V. Varėnos raj. apyl. prokuroro 2012-04-19 nutarimu buvo panaikintas suėmimas ir paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. ( t.1, b.l. 187-189).

G. V. nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaip nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, sunaikintinas. Nukentėjusiajam nepareiškus pageidavo jam grąžinti paimtus drabužius, sunakintini. Pneumatinis šautuvas grąžintinas teisėtam valdytojui ( BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ( dėl sunkas sveikatos sutrikdymo R. M. ) ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui.

Įpareigoti G. V. per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – aštuonis tūkstančius (8000) litų.

Uždrausti bendrauti su R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. ir šį draudimą vykdyti vienerius (1) metus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. įskaitytinai (14 dienų), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) pagal LR BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, įskaitant dvidešimt aštuonias (28) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buveinė Europos a.1, LT-03505 Vilnius, įm. kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB , kodas 73000) vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt vieną litą aštuoniasdešimt centų (1321.80 Lt) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gydymo išlaidų.

Priteisti iš G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), aštuonis tūkstančius (8000) litų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl daiktų, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti :

sunaikinti peilį su raudona rankena, paimtą įvykio vietos apžiūros metu 2012-04-05 (duomenys neskelbtini) Varėnos r. iš G. V. gyvenamosios patalpos, saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK;

sunaikinti drabužius, 2012-04-05 paimtus iš A. M. : vienus marškinėlius, vieną „golfą“ bliuzoną, vieną megztinį, vieną džemperį, vieną striukę, saugomus Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK.

Grąžinti R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), kaip daikto teisėtam valdytojui, pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro pneumatinį šautuvą B3-3 Nr. B204787 (Kinija) su optiniu taikikliu, saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK ( kvitas B, serija BBB Nr.029310).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .