Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V. pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas – 2013-05-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. – 6 mėn. viešųjų darbų bausme (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2016-05-13 apie 19.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) kieme naudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – kilus buitiniam ginčui, sutuoktinei I. S. tyčia nemažiau du kartus spyrė į kojas, padarydamas jai kraujosruvas abiejų kojų šlaunyse ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. kaltė byloje įrodyta paties kaltinamojo visišku kaltės pripažinimu, jo ir nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, kt. bylos duomenimis.

1.1. Kaltinamasis J. S. byloje kaltu yra prisipažinęs visiškai, pareiškęs, kad gailisi dėl savo poelgio, paaiškinęs, jog 2016-05-13 apie 19 val. namuose (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas, kurio metu stūmė savo sutuoktinę, spyrė į kojas du kartus bei ranka trenkė į galvą. Vėliau sutuoktinę atsiprašęs, jie susitaikę (b. l. 44, 47-48, 54).

1.2. Nukentėjusioji I. S. byloje paaiškinusi, kad 2016-05-13 apie 17 val. dėl savo vyro J. S. neadekvataus elgesio ji iškvietė medikus, kurie jį išsivežė. Sugrįžęs apie 19 val., neblaivus vyras J. S. namų kieme išvadino ją necenzūriniais žodžiais, kilus konfliktui, pastūmė į šieno kupetą, gulinčią spardė, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Papildomai apklausta parodė, kad sutuoktinis jai spyręs du kartus į kairę koją, dėl to ji jautusi fizinį skausmą ir atsiradę kraujosruvos, taip pat nestipriai sudavęs į galvą, nuo ko skausmo ji nejautusi, sužalojimų neatsiradę. Su sutuoktiniu jie susitaikė, nes jis atsiprašė, toliau gyvena kartu. (b. l. 15-16, 26-27, 29-30).

1.3. 2016-05-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad 2016-05-13 19.34 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) I. S. kieme sumušė jos vyras J. S., kojomis spirdamas į nugaros sritį ir kojas. Tikrinant pranešimą vietoje, abu asmenys namuose rasti neblaivūs, pranešėja I. S. labai išsigandusi, verkia, jos drabužiai purvini (b. l. 4-7).

1.4. 2016-05-13 įvykio vietos apžiūra fiksuota, kad įvykio vieta yra sodyboje (duomenys neskelbtini), sodybos teritorija neaptverta, kieme prie ūkinio pastato apie 2 metrų atstumu yra nedidelė šieno krūva. (b. l. 12, 13-14).

1.5. 2016-05-16 teismo medicinos tarnybos specialisto išvada G 343/2016(9) nustatyta, kad I. S. konstatuotos kraujosruvos abiejų šlaunų srityse, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21).

1.6. Patikros alkotesteriu testu Nr. 6263, 2016-05-13, 20.47 val. laiku kaltinamajam J. S. nustatytas lengvas - 1,30 promilės, girtumas (b. l. 36).

1.7. 2016-09-22 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 84TPK-124/2016 nustatyta, kad J. S. nusikalstamos veikos darymo metu ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu, silpnaprotyste nesirgo ir neserga. Tiek nusikalstamos veikos įvykdymo metu, tiek šiuo metu jis gali visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas, dalyvauti teisme. Jam nereikalinga taikyti jokių priverčiamo pobūdžio medicininių priemonių (b. l. 74-76).

2.1. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kilus iš esmės nereikšmingam buitiniam konfliktui – veikiamas išskirtinai asmeninio pobūdžio paskatų, neviešoje privačioje erdvėje mušdamas (spirdamas kojomis) ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės I. S. sveikatą.

3. Įrodytos byloje kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikacija

3.1. Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (mažiausiai du kartus spyrė kojomis į nukentėjusiosios kojas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, nevienkartinis spyrimas kojomis, neabejotino fizinio skausmo tuo sukėlimas ir nežymių išorinių kūno sužalojimų jais padarymas aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir kitu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, kaltinamasis smurtą vartojo prieš savo šeimos narį, t.y. savo sutuoktinę. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, privačios gyvenamosios sodybos kieme, kitų pašalinių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo.

4.1. Spręsdamas dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja šiek tiek mažesniu nei rūšinio lygmens kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje, kadangi vadą smurtui davė grynai buitiniai santykiai ir smurtinių veiksmų skaičius nebuvo didelis (du), tačiau kita vertus smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu nebuvo minimalios – buvo sukeltas skausmas, padaryti išoriniai kūno sužalojimai, jais realiai, nors ir nežymiai, sutrikdyta nukentėjusios sveikata.

4.2. Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į iš esmės dar patenkinamą kaltinamojo asmenybę : jis anksčiau teismo jau teistas už tokį patį nusikaltimą prieš tą pačią savo sutuoktinę I. S., teistumas neišnykęs, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą jam paskirtą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 57), gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas tik patenkinamai (b. l. 94), piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko nuo 2007-12-10 jam vykdoma priklausomybių ligų gydytojo priežiūra, tačiau kita vertus, yra jau pensinio 69 m. amžiaus, gyvena šeimoje, ūkininkauja ir iš to pragyvena.

4.3. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kvalifikuojamas visiškas kaltės pripažinimas ir pareikštas gailėjimasis, kurį patvirtina nukentėjusiosios atsiprašymas ir susitaikymas su ja (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

4.4. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama: 1) jo apsvaigimas nuo alkoholio iki lengvo, artimo vidutiniam girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), 2) nusikalstamą veiką padarė jis įvykdė būdamas recidyvistu – turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (LR BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

4.5. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., taip pat tai, kad kaltinamasis nukentėjusiąją muša nebe pirmą kartą, jis mažiau nei prieš 3 metus jau buvo teistas už tos pačios savo sutuoktinės sumušimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pastarąjį kartą vėl tapačiai nusikalto teistumui už pirmąją dar neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, sunkiai kontroliuoja savo elgesį, linkęs į fizinį smurtą prieš kt. asmenis, iš ankstesnio nuteisimo ir švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimo ir atlikimo išvadų iš esmės nepadarė (bausmės tikslai iš esmės liko nepasiekti), kaltinamajam J. S. prokuroro prašoma skirti šioje byloje laisvės apribojimo bausmė būtų akivaizdžiai per švelni.

4.6. Teismas sprendžia, jog bus teisinga ir proporcinga tiek nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžiui, tiek paties kaltinamojo asmenybės pavojingumui, jam šioje byloje pagal BK 54 ir 49 str. str. taisykles paskirti jau su trumpalaikiu bet kartu realiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydį dėl 4.1-4.4 punktais nustatytų reikšmingų bausmės individualizavimui aplinkybių visumos nustatyti mažesnį nei baudžiamojo įstatymo vidurkis – 30 parų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai, – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos, skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 20 parų arešto. Teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės paskyrimas kaltinamajam iš esmės atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus, proporcingumo bei teisingumo principus.

4.7. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo J. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-05-13 iki 2016-05-14, – 1 kardomojo kalinimo (suėmimo) para, už 1 arešto parą.

4.8. Kaltinamajam J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones pagal bylos duomenis faktinio pagrindo nėra.

4.9. Kardomoji priemonė kaltinamajam byloje nėra paskirta, tokią skirti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dėl kaltinamojo amžiaus, šeiminės padėties, gyvenamosios vietos, užimtumo ir kt. aplinkybių taip pat nėra poreikio.

4.10. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų bei atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str., teismas

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 30 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 ir 2 d. d. taisykles ir skiriamą J. S. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 20 (dvidešimties) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti J. S. laikiname sulaikyme išbūtą 1 paros laiką nuo 2016-05-13 iki 2016-05-14, už 1 parą jam skiriamos arešto bausmės.

Kaltinamasis J. S. nesutikdamas su bausmės jam paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.