Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., veikdamas tyčia, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su paukštienos įsigijimu, apdorojimu (marinavimu ir rūkinimu) bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos – iš nenustatyto asmens, prekiaujančio paukštiena, be apskaitos dokumentų įsigijo ne mažiau kaip 22 255 kg paukštienos (1 080 dėžes – 16 200 kg vištienos, 303 dėžes – 4 545 kg vištienos ketvirčių, 74 dėžes – 1 480 kg kalakutienos, 30 kg vištienos filė), kurią sandėliavo, marinavo ir rūkino savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose įrengtame rūkinimo ceche, vėliau ją realizavo įvairiose (duomenys neskelbtini) miestų turgavietėse. Taip G. K. neteisėtu būdu, t. y. neįregistravęs savo vykdomos individualios veiklos, versliškai vertėsi ūkine komercine veikla – ne mažiau kaip 22 255 kg paukštienos apdorojimu ir prekyba.

Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gali būti, kad 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), buvo rūkoma ir marinuojama vištiena, jis pats užsiimdavo realizavimu – produktus 2–3 kartus į savaitę parduodavo (duomenys neskelbtini), ūkininkų turguje. Mėsą marinuodavo dėžėse, o rūkymas vykdavo 200 litrų statinėse. Statinių kaltinamasis turėjo tris. Marinavimu ir rūkinimu pagrinde užsiimdavo jis pats, bet padėdavo ir (duomenys neskelbtini). Paukštieną rūkydavo 2 kartus į savaitę. Antradieniais išrūkydavo 6–10 dėžių, dėžutėje būdavo 6–7 vištos. Rūkydavo visą vištą ir ketvirčius. Kitokios rūšies paukštienos nebūdavo, kalakutienos, vištienos file irgi nedarydavo. Šią veiklą pradėjo nuo to, kad, būdamas prekybos bazėse (duomenys neskelbtini), pamatė žmones, kraunančius dėžes su atvėsintomis vištomis, pasikalbėjo su kraunančiu dėžes asmeniu, ar nebūtų galima pas juos įsigyti tokių vištų, pastarajam sutikus, kaltinamasis jam davė savo telefono numerį, sutarė, kad kada turės, tada atveš. Minėtas žmogus kaltinamajam pats pasiskambindavo paklausti, ar reikės vištienos. Jei reikėdavo, kaltinamasis pasakydavo, kad reikia, kiekį nurodydavo dėžėmis, kilogramais. Vienoje dėžėje būdavo apie 15 kg atvėsintos vištienos arba ketvirčių. Matėsi, kad vištiena buvo atvežta iš Lenkijos. Vienu kartu į savaitę užsisakydavo 10–12 dėžių, kitą kartą būdavo, kad atveždavo 40–50 dėžių keturioms savaitėms. 50 dėžių būtų iš viso 750 kg vištienos. Jei užsisakydavo 50 dėžių vištienos, iš jų 4 dėžės būdavo vištų ketvirčių. Vienoje dėžėje yra apie 30 ketvirčių. Ketvirčiai būdavo perkami mažiau, su vištų pardavimu būdavo paprasčiau. Minėtas žmogus vištieną atveždavo kaltinamajam į namus, į (duomenys neskelbtini), pagal savo galimybes. Jei pasakydavo, kad negalės tą mėnesį daugiau atvažiuoti, tai kaltinamojo užsakymu atveždavo 50 dėžučių mėnesiui. O jei nieko nesakydavo, tai atveždavo 14 dėžučių savaitei. Jei atveždavo 50 dėžių, kaltinamasis vištas susimarinuodavo ir sušaldydavo. Sušaldytas vištas laikydavo turėtame pramoniniame šaldytuve, kuriame tilpdavo iki 40 dėžių. Kaltinamasis nurodė, kad šios veiklos metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir į jį jam skambindavo paukštienos pardavėjas. Kaltinamasis nurodė pats pardavėjui neskambindavęs niekada, nes nežinojo jo numerio, nes pardavėjo numeris buvo užslėptas, skambutis būdavo be numerio. Kaltinamasis nurodė, kad šia veikla užsiėmė, nes norėjo kada nors verstis tokia veikla, todėl norėjo pažiūrėti, kaip seksis. Taip bandyti planavo iki šalčių (nes tuo metu nerūksta, nesikūrena). 2018 metais jis pagal verslo liudijimą užsiėmė tuo pačiu, tik tada jis atlikinėjo paslaugą – kas, ką atveždavo, tą kaltinamasis išrūkindavo. Tuo metu parduoti neveždavo.

Kaltinamasis nurodė, kad 3-ose rūkinimo statinėse galima rūkyti apie 40–45 kg paukštienos vienu metu. Rūkymo procesas trunka 2–3 val. Kaltinamasis nurodė neskaičiavęs, kiek galima išrūkyti per parą, nes niekada nėra visą parą rūkęs. Rūkymo procesu kartais jis užsiimdavo pats, kartais padėdavo D. K.. Ji ateidavo pirmadienį ir dirbdavo priklausomai nuo to, kiek būdavo atvežta dėžių. Jei būdavo atvežta 10–15 dėžučių, D. K. jas sumarinuodavo ir eidavo dirbti į daržą. Antradienį D. K. ateidavo paukštienos rūkyti. Jei sumarinuodavo 50 dėžių, tai visą mėnesį nereikėdavo dirbti. 50 dėžių galima sumarinuoti per pirmadienį ir antradienį. Tada kaltinamasis 10–12 dėžių rūkindavo, o kitas marinuotas vištas sušaldydavo.

Vištos nusipirkimo kaina svyruodavo, bet būdavo 1,00–1,30 Eur. Vištų pardavėjas buvo minėjęs, kad kainos gali svyruoti, kai jis vištas atveždavo, pasakydavo kainą. Kaltinamasis iš anksto kainos nežinodavo. Išrūkytą vištą parduodavo už 5–6 Eur už vienetą, reiškia 1 kg vištos kainuoja 2,5–3 Eur. Višta sveria apie 2 kg. 5 ketvirčiai kainuodavo 5 Eur, vienas ketvirtis – 1 euras, sveria apie 100–150 g. Nuo parduotų 1 kg ketvirčių likdavo apie eurą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad vieno užkrovimo metu į jo tris bačkutes telpa 50–60 kg vištienos, rūkinimo procesas trunka maždaug valandą laiko (1 t., b. l. 129–131). Išklausęs savo parodymus, kaltinamasis nurodė, kad per pirmąją apklausą galbūt jis ne taip suprato klausimą, todėl neteisingai nurodė statinių užkrovimo kiekį ir vištienos rūkymo proceso trukmę.

Kaltinamasi G. K. nurodė, kad pelno gaudavo 800–1000 eurų per mėnesį. Kaltinamasis teigia negalėjęs gauti iš viso 20 000 eurų pelno. Darbo inspekcija jam surašė protokolą už nelegalų darbuotoją. Išlaidų-pajamų balanso jis nevesdavo, tai yra, jis nevedė jokios buhalterijos. Išlaidas suskaičiuodavo pagal tai, kiek sumokėdavo už vištieną. D. K. mokėdavo apie 100 eurų per mėnesį.

A. P. buvo susiradęs kaltinamąjį ir, kaltinamojo teigimu, jie bandė daryti kažkokį verslą kartu, bet A. P. labai žiūrėjo naudos sau ir kaip apgauti kaltinamąjį, todėl kaltinamajam nepatiko toks A. P. elgesys ir gavosi toks kaip žaidimas: A. P. šnekėdavo viena, o gaudavosi kita. Apie 5 mėnesius su A. P. kaltinamasis taip bendravo, o po kratos, kuri buvo rugsėjo 10 d., kaltinamasis bendravimą nutraukė.

Teismui pagarsinus tam tikrus rašytinės medžiagos momentus iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo dėl kaltinamojo ir A. P. tarpusavio bendravimo dėl ne tik vištienos, bet ir kalakutienos įsigijimo, dėl paukštienos kiekio įsigijimo, dėl kaltinamojo skambinimo paukštieną parduodančiam asmeniu (b. l. 58–70, 73–76), kaltinamasis paaiškino, kad tai buvo tik pokalbiai, po to prasidėjo kvailinimai, bandant gal kažką užsakyti, A. P. kaltinamajam po to pats sakė, kad jis neturi paukštienos, kaltinamasis nurodė skambindavęs A. P. tik dėl kvailinimo, jis irgi kvailindavo kaltinamąjį ir mėsos neveždavo. Kaltinamasis teigė mėsos iš A. P. nepirkęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja D. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ieškodama išsinuomoti žemės daržui, susipažino su G. K., kuris už pagalbą sodinant ir ravint daržoves davė jai žemės daržui. Po kurio laiko jis pasiūlė liudytojai rūkyti vištas ir ketvirčius. Liudytoja kartą į savaitę – antradienį ateidavo adresu (duomenys neskelbtini), parūkinti vištienos. Vieną kartą į mėnesį – pirmadienį liudytoja ateidavo sutvarkyti produkciją – vištas ir ketvirčius marinuodavo. Marinatą paruošdavo G. K.. Liudytoja paruošdavo (išmarinuodavo) apie 50–60 dėžių ir sudėdavo į šaldiklį. Rūkydavo į savaitę kartą po 10 dėžučių. Rūkinimas trukdavo apie 2 val. Išrūkiusi vištas, liudytoja eidavo pjauti žolę ar prižiūrėti daržo. G. K. liudytojai mokėjo apie 100–150 eurų per mėnesį. Užmokestį liudytoja gaudavo po darbo antradieniais. Vištos buvo rūkinamos uždaroje patalpoje, pašiūrėje, bačkose, kurių iš viso buvo trys. Vienu užkrovimu į bačką liudytoja sudėdavo 1 dėžę paukštienos. Per dieną būdavo apie 10 užkrovimų. Viena bačka marinuodavosi apie 2 valandas. Jeigu mažesnės vištos – išrūkdavo greičiau, jei didesnės – užtrukdavo ilgiau. Taip dirbo apie tris mėnesius.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymai, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21), kuriuose liudytoja parodė, kad per darbo dieną išrūkindavo nuo 50 iki 65 dėžių vištų ir vištų ketvirčių, liudytoja teismo posėdžio metu teigė, kad gal duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu sumaišė dėžių skaičių, nesuprato klausimo, teigė, kad 40–50 dėžių išrūkindavo per mėnesį, per darbo dieną – 10 dėžučių. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, gal tuo metu nesuprato klausimų dėl išrūkinamų vištų kiekio. Po apklausos surašymo ji protokolą skaitė, kas parašyta protokole, suprato, teigia, kad atvažiavę jos apklausinėti vyrai ją „patąsė“, užlaužė ranką, tai gal ji išsigando, tačiau dėl to ji niekam nesiskundė. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu pasirašė po protokolu, kad parodymai teisingi, nes nebuvo dar atsigavusi.

Liudytojas A. P. parodė, kad su G. K. yra bendravęs tik telefonu, nežino, ar kada yra susitikęs. G. K. pavardė liudytojui nieko nesako. Liudytojas teigia paskambindavęs G. K. užgėręs, tačiau jie nėra glaudžiai bendravę. Būdavo, kad liudytojas G. K. skambindavo ir neužgėręs. Liudytojas negali pasakyti nei kiek laiko, nei apie ką konkrečiai yra bendravęs su G. K.. Kadangi su G. K. liudytojas yra bendravęs tik telefonu, todėl jis nėra tikras, ar bendravo būtent su G. K.. 2019 m. liudytojo vadovaujamoje įmonėje buvo daug telefonų, nors jie ne visi buvo registruoti įmonės vardu, bet jie buvo darbinės paskirties ir jais skambindavo įmonės darbuotojai, kuriems to reikėdavo. 2019 m. liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini), įmonė užsiėmė didmenine, mažmenine prekyba maisto produktais, pirkdavo produkciją iš Lenkijos ir realizuodavo Lietuvoje, prekiaudavo vištiena, kalakutiena ir jų dalimis – ketvirčiais, sparneliais. Dabar (duomenys neskelbtini) turi bankrutuojančios įmonės statusą. Liudytojas taip pat dirbo ir (duomenys neskelbtini), kuri užsiima tuo pačiu, kuo užsiėmė (duomenys neskelbtini), buvo įmonės direktoriumi, dabar joje dirba sandėlininku. Ir šioje įmonėje visi darbuotojai bendrai naudodavosi įmonėje esančiais telefonais, kurie būdavo laikomi bendrame įmonės kambaryje, todėl su G. K. galėjo bendrauti bet kuris įmonės darbuotojas. Užsakymus bendrovė pristatydavo arba pati, arba patys klientai atvažiuodavo pasiimti produkcijos. Įmonėje buvo pastovių klientų, bet su jais dirbdavo vadybininkai. Liudytojas nurodė, kad būdamas direktoriumi, nežinojo, kas buvo įmonės klientai – jų buvo daug. 2019 m. liudytojas nurodė naudojęsis įmonei priklausančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00039-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. P., (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas, galimai bendrininkaudamas su sugyventine J. R. bei susitaręs su įmonės (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadove M. S. ir įmonės (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu T. S., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., galimai tikslu išvengti mokėtino PVM, nedeklaravo įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų prekių (skerdienos, paukštienos) iš Lenkijos Respublikos ūkio subjektų. Įsigytas prekes minėti asmenys galimai be apskaitos dokumentų realizavo Lietuvos Respublikoje veikiantiems fiziniams bei juridiniams asmenims, mokesčių administratoriui pateikė galimai neteisingus duomenis PVM deklaracijose, nenurodant įsigytų prekių iš ES vertės, bei mokesčių administratoriui nurodė, jog minėtu laikotarpiu prekių pardavimo Lietuvoje nevykdė, todėl galimai nedeklaravo ne mažiau kaip 431 201 Eur pardavimo PVM. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. K. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. iš A. P. ir J. R. be apskaitos dokumentų įsigijo ne mažiau kaip 20 000 kg paukštienos, kurios vertė ne mažiau kaip 30 000 Eur (1 t., b. l. 8–11).

2020 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai tarp G. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir asmens, besinaudojančio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (protokole šio telefono numerio naudotoju nurodytas A. P.). Šių pokalbių metu tiek kaltinamasis G. K., tiek galimai asmuo A. P. 2019 m. balandžio 8 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu skambina vienas kitam, G. K. pateikinėja užsakymus dėl paukštienos pirkimo, abu asmenys tariasi ir derinasi dėl produktų kiekio bei rūšies, G. K. tariasi konkrečiai dėl vištų dėžių kiekio, dėl vištų rūšies, vištų ketvirčių, vištų filė ir kalakutų pirkimo (1 t., b. l. 56–76).

2019 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00039-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00039-19, kuris buvo atliekamas A. P. ir kitų asmenų atžvilgiu, buvo nustatyti A. P. naudojami telefono numeriai, iš kurių vienas – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52).

2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus 2020 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (1 t., b. l. 56–76) užfiksuotų pokalbių metu nurodytus paukštienos įsigijimo duomenis, buvo nustatyta, kad per 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpį G. K. užsakė 1 080 dėžes – 16 200 kg vištienos; 303 dėžes – 4 545 kg vištienos ketvirčių; 74 dėžes – 1 480 kg kalakutienos; 30 kg vištienos file; iš viso – 22 255 kg paukštienos (1 t., b. l. 78–79).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Nors kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta liudytojos D. K. parodymais bei byloje surinkta rašytine medžiaga.

Pats kaltinamasis G. K. pripažįsta, kad 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), savo namuose tiek vienas, tiek padedamas liudytojos D. K., marinavo ir rūkino vištieną bei pats asmeniškai ją realizuodavo – 2–3 kartus per savaitę išrūkintą produkciją parduodavo (duomenys neskelbtini) turguje bei ūkininkų turguje (duomenys neskelbtini). Šia veikla kaltinamasis nurodė vertęsis neturėdamas jokio leidimo, nes norėjo pažiūrėti, kaip seksis, taip planuodamas „bandyti“ iki šalčių. Kaltinamasis G. K. nurodė nesutinkąs su jam kaltinime nurodytu įsigytu šaldytos paukštienos bei vėliau realizuotos rūkytos paukštienos kiekiu, taip pat teigė užsiėmęs tik vištų bei jos produktų apdorojimu bei realizavimu.

Šiuos kaltinamojo teiginius paneigia liudytojos D. K. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad vieną kartą į mėnesį – pirmadienį liudytoja ateidavo sutvarkyti produkciją – vištas ir ketvirčius marinuodavo, o rūkydavo į savaitę kartą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja nurodė, kad per darbo dieną išrūkindavo nuo 50 iki 65 dėžių vištų ir vištų ketvirčių (b. l. 21). Nos teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. jau teigė, kad 40–50 dėžių vištų ji išrūkindavo per mėnesį, taigi per darbo dieną – tik 10 dėžučių, tačiau liudytoja prašoma paaiškinti savo parodymų neatitikimus, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, gal tuo metu nesuprato klausimų dėl išrūkinamų vištų kiekio, taip pat teigė, kad jos apklausinėti į darbo vietą atvykę vyrai ją „tąsė“, laužė rankas, todėl ji buvo išsigandusi. Teismas liudytojos parodymus teisiamojo posėdžio metu dalyje dėl išrūkomų vištų kiekio vertina kaip liudytojos siekį padėti G. K., kadangi iš liudytojos parodymų matyti, kad G. K. yra jos neoficialus darbdavys ne tik rūkant ir marinuojant paukštieną, tačiau ir ravint bei prižiūrint G. K. daržus, be to, kaip teigė liudytoja, G. K. jai nuomojo savo žemę ir liudytojos daržui. Taigi, liudytoja yra visokeriopai suinteresuota padėti ir nepakenkti G. K.. Todėl teismas dėl rūkinamos paukštienos kiekio remiasi liudytojos D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo labiau, kad liudytoja patvirtino, kad po apklausos protokolą ji perskaitė, kas protokole parašyta, suprato, dėl keičiamų parodymų liudytoja neturėjo vieningo paaiškinimo – iš pradžių teigė, kad gal ji nesuprato klausimų, vėliau jau teigė, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, tačiau dėl kurio ji niekam nesiskundė. Liudytojos D. K. parodymais teisiamojo posėdžio metu teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Liudytojos D. K. parodymus, o kartu ir kaltinamojo G. K. kaltę įrodo ir 2020 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (1 t., b. l. 56–76), kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp G. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir asmens, besinaudojančio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00039-19 metu, atliekamo A. P. ir kitų asmenų atžvilgiu) galimai naudojosi asmuo A. P. (1 t., b. l. 52–70). Šių pokalbių metu tiek galimai asmuo A. P., tiek kaltinamasis G. K. 2019 m. balandžio 8 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu skambina vienas kitam, G. K. pateikiant užsakymus, abiems asmenims tariantis ir derinant dėl produktų kiekio bei rūšies. Pokalbių metu matyti, kad G. K. tariasi vištų dėžių kiekio, dėl vištų rūšies, vištų ketvirčių, vištų filė ir kalakutų pirkimo (1 t., b. l. 56–76).

Nors liudytojas A. P. teigė, kad G. K. pavardė jam nieko nesako, kartu nurodė, kad G. K. skambindavo užgėręs, tada prisiminė, kad skambindavo ir neužgėręs, tada liudytojas nurodė, kad kadangi yra bendravęs su G. K. tik telefonu, todėl jis nėra tikras, ar bendravo būtent su G. K., taip pat liudytojas teigė, kad įmonės telefonais naudojosi visi įmonės darbuotojais, kuriems to prireikdavo, taigi su G. K. galėjo bendrauti bet kuris įmonės darbuotojas. Taigi, nors liudytojas teigia galimai su kaltinamuoju G. K. nebendravęs, tačiau jo teismui teikiami paaiškinimai apie jo pažintį ir bendravimą su G. K. yra nelogiški, prieštaringi (nurodo, kad su G. K. jis galimai nebendravo, jo nepažįsta, tačiau kartu teigdamas jam skambindavęs išgėręs), be to ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00039-19, kuris buvo atliekamas A. P. ir kitų asmenų atžvilgiu, buvo nustatyti A. P. naudojami telefono numeriai (1 t., b. l. 52), iš kurių vienas – (duomenys neskelbtini) (kuriuo buvo bendrauta su G. K.) galimai naudojosi asmuo A. P. (1 t., b. l. 52–70). Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad su G. K. dėl produkcijos pirkimo galimai bendravo A. P.. Tačiau net jei tikint A. P., kad jis su G. K. nebendravo, tai galimai su G. K. bendravo kitas (duomenys neskelbtini) (kurios vadovas buvo A. P.) darbuotojas, tai yra, įmonės, kuri vertėsi paukštienos pirkimu iš Lenkijos ir jos realizavimu Lietuvoje. Nors G. K. teigdamas, kad iš A. P. paukštienos nėra pirkęs, kad jis penkis mėnesius bendravo su A. P. taip lyg žaisdamas ir abu taip vienas kitą kvailindavo, tačiau paukštienos niekas niekam neveždavo, tačiau iš 2020 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (1 t., b. l. 56–76), užfiksuotų pokalbių matyti, kad jie yra logiški, konstruktyvūs, dalykiški, kurių metu pokalbio dalyviai net ir ne iki galo išsakydami sakinius, supranta vienas kito perduodamą informaciją – aiškinasi dėl atvažiavimo laiko, kiekio, derasi dėl kiekio papildymo, paaiškėjus esant kitokios rūšies produkcijai, ir t. t.

Todėl teismas konstatuoja, kad 2020 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (1 t., b. l. 56–76), užfiksuoti pokalbiai buvo tikri, realūs, ir jų pagrindu buvo vykdomas paukštienos pirkimas-pardavimas.

Išanalizavus 2020 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (1 t., b. l. 56–76) užfiksuotų pokalbių metu nurodytus paukštienos įsigijimo duomenis, buvo nustatyta, kad per 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpį G. K. užsakė 1 080 dėžes – 16 200 kg vištienos; 303 dėžes – 4 545 kg vištienos ketvirčių; 74 dėžes – 1 480 kg kalakutienos; 30 kg vištienos file; iš viso – 22 255 kg paukštienos (2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas, 1 t., b. l. 78–79).

Taigi iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis G. K., 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu versdamasis paukštienos rūkinimo ir realizavimo veikla, tai yra versdamasis ūkine komercine veikla, jos teisiškai niekur neįregistravęs, tai darė versliškai – tokią veiklą vykdė beveik šešis mėnesius, ji turėjo būti tęsiama dar neaiškų laiko tarpą, tačiau ji buvo nutraukta teisėsaugos pareigūnų, veikla buvo vykdoma pastoviai, be pertraukų, kiekvieną savaitę paukštieną rūkinant bei ją realizuojant turguose, paukštienos laikymui įsigijus ir naudojant pramoninį šaldytuvą, tokiam darbui netgi samdant nelegalų darbuotoją (D. K.). Kad šia veikla kaltinamasis vertėsi sistemingai, rodo ir tai, kad paukštieną savo veiklai jis įsigydavo ne atsitiktinai, iš įvairių fizinių asmenų, ūkininkų, tačiau turėjo pastovų nuolatinį šios produkcijos tiekėją (galimai A. P. ar kitą asmenį, tiekusį paukštieną iš Lenkijos). 22 255 kg paukštienos įsigijimas bei apdorojimas rodo gana didelį kaltinamojo veiklos mastą, kas taip pat patvirtina kaltinamojo vykdytos veikos didelį pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad tokia kaltinamojo G. K. veikla buvo iš pradžių papildomas, o vėliau net ir nuolatinis kaltinamojo pajamų šaltinis. Kaltinamojo rūkytos produkcijos laikymas, apdorojimas neturint tam reikiamų sąlygų, tai yra neturint pakankamai šaldymo įrenginių, produkciją apdorojant tam neparuoštose vietose, neatitinkančiose higienos reikalavimų, jos laikymas ir pardavinėjimas šiltuoju metu laiku, neužtikrinant tam reikalingų sąlygų, gali sukelti grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei.

Kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertimasis ūkine komercine veikla stambiu mastu yra tada, kai per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydis viršija 500 MGL dydžio sumą, šioje byloje nesant patikimų duomenų apie kaltinamojo gautas pajamas, teismas kaltinamajam iš kaltinimo šalina požymį, kad jis vertėsi ūkine komercine veikla stambiu mastu.

Taigi baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog G. K. neteisėtu būdu, t. y. neįregistravęs savo vykdomos individualios veiklos, 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu versliškai vertėsi ūkine komercine veikla – ne mažiau kaip 22 255 kg paukštienos apdorojimu ir prekyba bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, iš kurio matyti, kad G. K. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad G. K., 2019 metais, neįregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, gamino ir prekiavo rūkytais mėsos gaminiais ir gavo 5 300 Eur pajamų.

Iš kaltinimo G. K. šalintina aplinkybė, kad paukštieną jis įgijo iš A. P.. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmuo, iš kurio G. K. pirkdavo paukštieną, labai tikėtina buvo A. P., tačiau A. P. šioje byloje nėra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su G. K., byloje taip pat nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad paukštieną G. K. pirko iš A. P., todėl konstatuotina, kad paukštieną G. K. įsigijo iš nenustatyto asmens. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Nors iš administracinio nusižengimo fabulos matyti, kad G. K. galimai baudžiamas administracine tvarka už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamus veiksmus, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. K. protokolas buvo surašytas 2020 m. lapkričio 20 d., tai yra tuo metu, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, įvertinus, kad G. K. veiksmai atitinka baudžiamajame kodekse nustatytų normų pažeidimą, buvo perduota teismui (2020 m. spalio 26 d.). Tačiau, kaltinamasis G. K., žinodamas apie jo atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 28 d. pabaigtą ikiteisminį tyrimą ir bylos perdavimą teismui (dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu), Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto, surašiusio G. K. Administracinio nusižengimo protokolą, apie tai neinformavo. Taigi laikytina, kad administracinė nuobauda kaltinamajam G. K. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį buvo paskirta dėl klaidos. Akivaizdu, kad žymiai sudėtingesnis ir ilgesnis ikiteisminio tyrimo procesas bei bylos nagrinėjimas teisme lėmė klaidingą administracinės nuobaudos paskyrimą už tuos pačius veiksmus, tai yra G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už jo padarytus veiksmus, kai G. K. už tą veiką jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Vis tik nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika dėl draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką, tačiau tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, kai buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką) principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo, o nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008). Todėl, kadangi kaltinamojo G. K. veika atitinka BK nuostatas, nuosprendžiui šioje byloje įsiteisėjus, G. K. paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta ANK 658 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis G. K. neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157–159), duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligų gydymą nėra.

Kadangi kaltinamasis G. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nusikalto pirmą kartą, yra dirbantis asmuo, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda. Nors nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl baudos bausmės dydis, taip pat atsižvelgus ir į kaltinamojo neteisėtos ūkinės komercinės veiklos pobūdį, kaltinamojo vykdomą veiklą šiuo metu, nustatytinas mažesnis nei šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkis (artimesnis šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimumui).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti G. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, asmuo privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.