- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-41835-631/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meirista“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirista“ pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus ir uždaroji akcinė bendrovė firma ,,Prometis”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo sustabdyti antstolio Vytauto Mitkaus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/01666, t.y. sustabdyti vykdomas varžytines Nr. 201684, kuriose parduodami 4 skirtingi žemės sklypai. Pareiškėja mano, jog šiuo atveju yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pareiškėja nurodo, kad ji skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymą Nr. S2-108179 dėl informacijos pateikimo apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių Nr. 0240/20/01666 ir kt., kuriuo antstolis informavo skolininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prometis“ kreditorius, jog buvo paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 201684 (pabaiga 2020 m. gruodžio 31 d. 13:29:59 val.), kuriose yra parduodami 4 žemės sklypai - žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už pradinę 135 280 Eur.
Pareiškėjos manymu, antstolis netinkamai vykdo skolininkui priklausančio turto pardavimą, dėl ko gali nukentėti ir kitų kreditorių interesai. Parduodant keturis skirtingus atskirus žemės sklypus vienose varžytynėse, kaip nedalomą turtą, sumažėja galimybė nekilnojamojo turto vienetus parduoti už didžiausią galimą kainą, kadangi tokio turto pirkimas sulauktų mažos konkurencijos arba jo iš vis nepavyktų parduoti iš pirmųjų varžytynių. Mano, jog nepavykus parduoti turto iš pirmųjų varžytynių ir turtą realizuojant iš antrųjų varžytynių gali nukentėti kitų skolininko kreditorių interesai, kadangi tokiu būdu būtų padengiama ženkliai mažesnė hipotekos kreditoriaus reikalavimo dalis, dėl ko hipotekos kreditorius būtų nepagrįstai geresnėje situacijoje nei kiti kreditoriai, tęsiant išieškojimą iš kito skolininko turto pasibaigus hipotekai, kadangi jo reikalavimo dalis sudarytų didesnę dalį reikalavimų, nei galėtų sudaryti, jeigu turtas būtų realizuotas atskiromis varžytynėmis už didžiausią galimą kainą. Neįvykus pirmosios varžytynėms, kreditoriams būtų siūloma paimti iš varžytynių neparduotą turtą, o tuo atveju, kai realizuojami keturi žemės sklypai, kaip vienas turtinis vienetas, būtų pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, paimti tik vieną žemės sklypą, kadangi tokiu atveju, jie būtų nepagrįstai įpareigojami perimti visus keturis žemės sklypus. Tenkinus pareiškėjo skundą, antstolis būtų įpareigotas atšaukti jau vykstančias varžytynes bei paskelbti naujas varžytynes kiekvienam žemės sklypui atskirai, o neįvykus tokioms varžytynėms, turėtų siūlyti visiems kreditoriams paimti iš varžytynių neparduotą turtą.
Pareiškėjos manymu, teismui išnagrinėjus skundą ir jį tenkinus, tikėtina, jog palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, kadangi turtas gali būti parduotas už pradinę varžytynių kainą, neatsiradus daugiau susidomėjusių asmenų bei išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kas reikštų nuosavybės teisių perėjimą varžytynių laimėtojui. Taip pat varžytynės gali būti paskelbtos neįvykusiomis, neatsiradus nei vienam susidomėjusiam asmeniui, dėl ko pareiškėjui būtų siūloma paimti visus 4 žemės sklypus, vietoje vieno ar kelių atskirų žemės sklypų, o jam atsisakius paimti visus 4 sklypus, būtų skelbiamos antrosios varžytynės. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisės paimti iš varžytynių neparduoto atskiro žemės sklypo, kuris, su kitais parduodamais žemės sklypais, nesudaro vientiso turtinio junginio. Šiuo atveju būtų apsunkintas arba taptų nebeįmanomu pareiškėjo siekis, jog skolininko turtas būtų parduotas už didžiausią galimą kainą, taip maksimaliai sumažinant hipotekos kreditoriaus įsiskolinimą ir galbūt iš dalies dengiant kitų kreditorių reikalavimus arba paimti dalį iš varžytynių neparduotų objektų. Esant palankiam teismo sprendimui, pareiškėjui tektų imtis papildomų priemonių dėl kitų teisinių veiksmų, reiškiant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti žyminį mokestį bei papildomas advokato išlaidas, o teismai būtų papildai apsunkinti papildomu darbu. Be to, tai dar negarantuotų turto sugrąžinimo iš sąžiningo pirkėjo, tad kiltų reali grėsmė dėl palankaus teismo sprendimo įvykdymo pagal pareiškėjo skundą.
Pareiškėjos įsitikinimu, antstoliui Vytautui Mitkui tęsiant skolininkui priklausančio turto pardavimą tokia forma, kuomet vienose varžytynėse parduodami keturi skirtingi žemės sklypai, nesudarantys turtinio vieneto ar turtinio komplekso, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant tokius antstolio veiksmus ir tokios formos turto pardavimą, iki bus išspręstas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu būtų garantuota tinkama skolininko ir visų kreditorių interesų apsauga. Atkreipė dėmesį, jog prašo stabdyti ne visą antstolio vykdomąją bylą, o tik konkretaus skolininko turto pardavimą, dėl netinkamos pardavimo formos. Pažymi, jog pareiškėja jau kartą kreipėsi į antstolį dėl analogiškos turto pardavimo formos, kurią pasirinko antstolis ir tokį pareiškėjo skundą antstolis tenkino bei atšaukė varžytynes, kuriose buvo parduodami 4 žemės sklypai bei butas. Nors antstolis ir tenkino pareiškėjos skundą visą apimtimi, tačiau turto pardavimą ir toliau tęsia, parduodamas keturis skirtingus žemės sklypus vienose varžytynėse.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, tai yra, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų. Be to, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjo skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi neprieštarauti ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra, nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Tai yra vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, nes jos taikomos, kai jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai ir sprendimas būna įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, kurios nukelia sprendimo realų įvykdymą, itin svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti proceso koncentruotumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnis), įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Jos turi atitikti skunde keliamus reikalavimus, būti tikėtinai pagrįstos ir nepažeisti kitų proceso dalyvių teisių ar teisėtų interesų labiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog antstolis 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S2-108179 paskelbdamas pirmąsias įkeisto turto varžytynes, netinkamai vykdo skolininkui priklausančio turto pardavimą, dėl ko gali nukentėti ir kitų kreditorių interesai, nes parduodant 4 skirtingus atskirus žemės sklypus vienose varžytynėse, kaip nedalomą turtą, sumažėja galimybė nekilnojamojo turto vienetus parduoti už didžiausią galimą kainą. Pareiškėjos įsitikinimu, tokiu atveju jos siekis, jog skolininko turtas būtų parduotas už didžiausią galimą kainą, taip maksimaliai sumažinant hipotekos kreditoriaus įsiskolinimą ir galbūt iš dalies dengiant kitų kreditorių reikalavimus arba paimti dalį iš varžytynių neparduotų objektų, būtų apsunkintas arba taptų nebeįmanomu, kadangi turtą įsigijęs asmuo būtų laikomas sąžiningu turto pirkėju, kuriam nebus draudžiama perleisti tokio turto ar kitaip jo apsunkinti. Esant palankiam teismo sprendimui, pareiškėjui tektų imtis papildomų priemonių dėl kitų teisinių veiksmų, reiškiant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti žyminį mokestį bei papildomas advokato išlaidas, o tai dar negarantuotų turto sugrąžinimo iš sąžiningo pirkėjo, tad kiltų reali grėsmė dėl palankaus teismo sprendimo įvykdymo pagal pareiškėjo skundą.
Teismas pažymi, kad į klausimą, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas, gali būti atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjo pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, daro išvadą, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog pirmosiose įkeisto turto varžytynėse yra parduodami 4 skirtingi atskiri žemės sklypai vienose varžytynėse, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pažeidžia pareiškėjo ar kitų išieškotojų interesus. Juolab, kad parduodami žemės sklypai yra toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, jų Nr. 89, 91, 93, 95, t.y. jie yra šalia vienas kito, jų plotai nėra dideli (8,74 a., 8,73 a., 8,74 a., 10,36 a.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepagrindžia būtinumo sustabdyti vykdomas varžytines Nr. 201684. Pareiškėjo argumentai, kad tikėtina, jog parduodant 4 skirtingus žemės sklypus, neatsiras daugiau susidomėjusių asmenų, kad varžytynės gali būti paskelbtos neįvykusiomis, yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrįsti jokiais duomenimis, todėl taip pat nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Teismas pažymi, kad šioje stadijoje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, taigi, nepasisako dėl visų pareiškėjos argumentų, kurie yra skundo nagrinėjimo dalykas.
Preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Teismo vertinimu, šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, o jas pritaikius būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.
Teismas pažymi, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teismui nepateikė įrodymų ir motyvų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o vien deklaratyvūs skunde dėstomi teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, vykdymo veiksmų sustabdymas yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu, todėl sprendžiant prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus turi būti užtikrinama tiek visų išieškotojų, tiek skolininko interesų pusiausvyra. Prašyme išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius antstolio vykdymo veiksmų – iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, bus pažeisti pareiškėjo interesai.
Byloje nepateikta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, kaip ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę. Pareiškėjos prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 290-291, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos UAB „Meirista“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.