Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui K. R., prašydama nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad jos motina mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. R. vardu yra registruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 1963 m. kovo 9 d. J. R. sudarė santuoką su K. R.. Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamojo turto objektas - Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše registruotas K. R. vardu, įregistravimo pagrindas 1992-04-28 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 13-2325. Nors pareiškėja po motinos mirties į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iš karto po velionės mirties pradėjo valdyti paveldimą turtą kaip savo, o taip pat iki pat velionės mirties gyveno motinai nuosavybes teise priklausančiame bute. Po motinos mirties ji iš karto pradėjo valdyti visą jos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą kaip savo: mokėjo komunalinius mokesčius, sutvarkė visus motinos asmeninius ir kilnojamuosius daiktus, be to pasirūpino velionės laidotuvėmis. Po motinos mirties ji buvo įsitikinusi, jog butas priklauso tik motinos sutuoktiniui K. R.. Motina nebuvo sudariusi testamento. Pareiškimu ji siekia nustatyti juridinį faktą, jog ji priėmė velionės J. R. palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Kitu būdu tai nustatyti nėra galimybės. Šio juridinio fakto nustatymas yra reikalingas, siekiant susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į visą mirusios motinos turtą. Suinteresuotu asmeniu šioje byloje įtraukė velionės sutuoktinį K. R.. Pažymėjo, kad jos tėvas į velionės palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo K. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. G. yra J. R. ir K. R. dukra. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento nepaliko. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bei santuokos metu buvo įgytas nekilnojamojo turto objektas - Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše registruotas sutuoktinio K. R. vardu, įregistravimo pagrindas 1992-04-28 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 13-2325. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos J. R. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. G. po motinos J. R. mirties jos palikimu faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto nepateikė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja R. G. po motinos J. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,16 Eur ir jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.